- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- e2-1171-433/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Atsakovas
- N. A., UAB „Ekotopia“
- Ieškovas
- G. P.
- Advokatai
- Valerij Kuvšinčikov, Berta Kašėtaitė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovams N. A. ir UAB „Ekotopija“ dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės ieškinyje nurodoma, kad ieškovė nuosavybės teisėmis valdo garažą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. (duomenys neskelbtini) garažas buvo užpiltas vandeniu iš virš garažo esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Užpylimo faktas patvirtintas pastato administratoriaus UAB „Inservis“, kuris 2018-09-17 surašė Defektinį aktą, kuriame nurodyta, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūko klozeto pajungimo žarnelė. Dėl garažo apgadinimų žalos atstatymo kaštų skaičiavimo buvo pakviestas specialistas T. M.. Pagal ataskaitą Nr. 180928 žalos, atsiradusios dėl užpylimo atstatymo kaštai (žala) sudaro 3704,11 Eur. Už atliktą darbą specialistui pagal sąskaitą-faktūrą MIC Nr. 00173 buvo sumokėta 180 Eur. Ieškovė patyrė žalą – nuostolius dėl drėgmės surinktuvo nuomos, kadangi reikėjo surinkti ir pašalinti iš garažo vandenį ir drėgmę. Pagal sąskaitą-faktūrą GTV Nr. 00129597 iš UAB „Gotas“ buvo išnuomotas Drėgmės surinktuvas „MASTER DH“ nuo 2018-09-14 iki 2018-09-26, už kurio nuomą sumokėta pagal sąskaitą 123,25 Eur. Atsakovė N. A. kaip patalpų savininkė yra kalta dėl padarytos žalos ir ši suma priteisiama iš kaltininkės. Atsakovei buvo išsiųstas laiškas su pasiūlymu išspręsti ginčą geruoju, tačiau atsakovė neatsakė į pasiūlymą, kas vertinama kaip bendradarbiavimo principo pažeidimas. Pagal CK 6.245-6.249 straipsnius deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. CK 6.251 straipsnis nustato visiško nuostolių atlyginimo principą, CK 6.263 straipsnis nustato pareigą atlyginti padarytą žalą. Atsakovė dėl netinkamos savo buto priežiūros sugadino ieškovei priklausantį turtą ir turi atlyginti žalą, nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas. Nors atsakovė N. A. tvirtina, kad ji nėra tinkamas atsakovas byloje, nes patalpos, iš kurių buvo užpiltas garažas yra išnuomotos UAB „Ekotopia“, tačiau ieškinio rengimo metu buvo gautas 2019-02-26 išrašas iš VĮ „Registrų centras“, iš kurios matyti, kad nuomos sutartis su UAB „Ekotopia“ nebuvo įregistruota VĮ „Registrų centras“. Įrašas apie nuomos sutartį įregistruotas ir galioja nuo 2019-04-26, terminas nuo 2017-10-20 iki 2020-10-20. Tai leidžia padaryti išvadą, kad nuomos sutartis su UAB „Ekotopia“ VĮ „Registrų centras“ įregistruota tik po to, kai atsakovė N. A. gavo pretenziją apie padarytą žalą. Žalos nustatymo, apskaičiavimo principai teismų praktikoje analizuojami ne kartą, praktikoje pripažinta, kad žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Nesutikimą su pateiktais įrodymais, žalos apskaičiavimo metodika priešinga šalys turi teisę ginčyti per CPK normas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymą. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Dėl atsakomybės taikymo, jeigu patalpa nuomojama, kasacinės instancijos teismas taip pat yra pasisakęs. Kasacinės instancijos teismas, kuris buvo patenkinęs reikalavimus patalpų savininko, nuomininko ir subnuomininko atžvilgiu nurodė, kad CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais (CK 6.266 str.), statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Tačiau šiuo argumentu negali būti paneigta asmens bendroji pareiga elgtis rūpestingai, nedaryti žalos kitiems asmenims, už šios pareigos nevykdymą atsiranda prievolė atlyginti padarytą žalą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, atsakovais byloje turi būti turto savininkas ir valdytojas (nuomininkas). Prašo priteisti solidariai iš atsakovų N. A. ir UAB „Ekotopia 4007,36 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė N. A. pateiktame atsiliepime nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė yra prekybos patalpų (toliau – Patalpos), savininkė. Atsakovė ir UAB „Ekotopia“ (toliau – Nuomininkas) 2017 m. spalio 18 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), kuria Patalpos buvo išnuomotos (perduotos valdyti) Nuomininkui nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2020 spalio 20 d. Nuomos sutartis nekilnojamojo turto registre yra išviešinta. Atitinkamai, ieškovė yra žemiau Patalpų esančio garažo (toliau – Garažas) savininkė. Kaip matyti iš 2018 m. rugsėjo 17 d. defektinio akto, UAB „Inservis“ 2018 m. rugsėjo 13 d. atliko Garažo apžiūrą ir nustatė, kad Patalpose dėl šarvo pynutės korozijos trūko klozeto pajungimo žarnelė, todėl vanduo prasisunkęs pro statybines medžiagas užliejo Garažą. Ieškovė vandens užliejimu padarytiems nuostoliams įvertinti kreipėsi į specialistą T. M., kuris 2018 m. rugsėjo 28 d. parengė žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 180928-1 (toliau – Ataskaita). Pagal Ataskaitoje pateiktus skaičiavimus žalos atstatymo kaštai siekia 3 704,11 Eur su PVM. Vėliau, t. y. 2019 m. vasario 28 d., ieškovės atstovas pateikė pretenziją, kuria paragino atsakovę atlyginti 3 884,11 Eur įvertintus nuostolius iki 2019 m. kovo 15 d. Atsakovė iki ieškinio ir jo priedų gavimo iš teismo objektyviai nežinojo apie ieškovės siųstą pretenziją, kadangi pretenzija buvo išsiųsta nuomojamų Patalpų adresu, kuriomis faktiškai naudojasi Nuomininkas, o ne atsakovė. Nuomininkas niekada šios pretenzijos atsakovei neperdavė, nors atsakovė ir Nuomininkas žodžiu buvo sutarę, kad laiškus adresuotus atsakovei jis perduos būtent jai. Vienas iš pretenzijoje nurodytų adresatų yra su šia byla niekaip nesusijęs UAB „Legator“ (buvęs Patalpų nuomininkas), todėl ir šis faktas galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl atsakovė negavo pretenzijos. Atitinkamai, atsakovei nežinant apie ieškovės reikalavimus bei neapmokėjus reikalaujamos sumos, ieškovė 2019 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo siekia prisiteisti priverstine tvarka iš atsakovės. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia bendrosiomis deliktinę atsakomybę reguliuojančiomis nuostatomis, kurios įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245-6.249 str., 6.263 str. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė dėl netinkamos buto priežiūros (valdymo) sugadino ieškovei priklausantį Garažą, todėl turi atlyginti žalą. Iš ieškinio matyti, kad ieškovės nuostolius sudaro viso 4 007,36 Eur: 1) 3 704,11 Eur su PVM už Garažo apgadinimą (šią sumą, pasak ieškovės, pagrindžia prie ieškinio pridedama Ataskaita); 2) 180 Eur, kurie buvo sumokėti kaip atlyginimas specialistui už parengtą Ataskaitą; 3) 123,25 Eur nuostoliai, kurie buvo patirti dėl drėgmės surinktuvo nuomos. Atsakovė mano, kad ieškinys nepagrįstas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, ieškovė pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui. Atsakovė nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas ir neturi pareigos atsakyti į pareikštą ieškovės reikalavimą, kadangi į tokį ieškovės reikalavimą turi atsakyti Nuomininkas. Būtent jis pagal Nuomos sutarties 7.3., 8.3., 8.4. p. perėmė vandens tiekimo įrangos (sanitarinių mazgų) valdymą prievolinės teisės pagrindu. Atitinkamai, spręstina, kad tinkamu atsakovu byloje turėtų būti patrauktas Nuomininkas, bet ne atsakovė. Ieškovės įrodinėjama žala nėra pagrįsta, kadangi nėra aiškus šios žalos apskaičiavimo metodas, Ataskaita yra su trūkumais. Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teisės doktrinoje nurodoma, kad žala turi būti atlyginama, jeigu ji atitinka tris sąlygas: 1) žala yra tikrai padaryta (tikėtina žala, kurios atsiradimas negali būti įrodytas, neatlyginama); 2) žala padaryta pakenkus įstatymo saugomą interesą; 3) žala nėra pernelyg nutolęs neteisėtų veiksmų padarinys, t. y. turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovės įsitikinimu nėra pagrindo priteisti ieškovės reikalaujamos žalos. Teismų praktikoje pagrįstai laikomasi pozicijos, kad ieškovo reikalaujamos išlaidos žalai atstatyti turi būti realiai patirtos, o tai savo ruožtu reiškia, kad ieškovas teikdamas žalos įvertinimo dokumentus privalo pateikti ir šių išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo patirtą žalą byloje grindžia pateikdama Ataskaitą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad darbai pagal šią Ataskaitą buvo apmokėti ir atlikti. Kadangi ieškovė neįvykdė CPK 178 str. įtvirtinto pareigos, t. y. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atliktų darbų pagal Ataskaitą apmokėjimą, nėra pagrindo išvadai, kad žala iš tikrųjų yra reali ir todėl turėtų būti priteista. Realiai patirtų (pagal Ataskaitą apmokėtų) išlaidų atlyginimas labiau užtikrintų restitutio in integrum principą, kuris savo ruožtu reiškia, kad negali būti atlyginama daugiau žalos nei jos realiai buvo patirta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d.). Tokiu būdu būtų išvengta situacijos, kai, pavyzdžiui, pažeidžiant minėtą CK principą teismas priteistų su atliktais apdailos pažeidimais nesusijusias papildomas išlaidas iš atsakovės, kurios buvo nepagrįstai įtrauktos į žalos vertinimo Ataskaitą. Be kita ko, tokio pobūdžio remonto darbai, kurie reikalingi ištaisyti ieškovės Garažo apdailos pažeidimus, ypač įvertinus, kad ieškovė yra fizinis asmuo, paprastai yra atliekami pasitelkiant į pagalbą individualią veiklą vykdančius ar pagal verslo liudijimą veikiančius specialistus, o ne remonto paslaugas teikiančią bendrovę. Todėl mažai tikėtina, kad ieškovė remonto darbus būtų vykdžiusi samdydama rangos paslaugas teikiantį juridinį asmenį. Minėti individualią veiklą vykdantys specialistai tokių sumų, kaip pavyzdžiui Ataskaitoje įtrauktas PVM, neapskaito ir neprašo užsakovo jų apmokėti. Atitinkamai, Ataskaitoje nurodytos išlaidos PVM padengti (viso 642,86 Eur) yra nepagrįstos ir negali būti priteisiamos. Byloje įrodinėjama žala nėra pagrįsta, kadangi nėra aiškus šios žalos apskaičiavimo metodas. Ataskaitoje nurodoma, kad sienų vidinių paviršių aptaisymo keraminėmis plytelėmis plotas sudaro viso 44.98 kv. m., kas savo ruoštu siekia 1 147.77 Eur išlaidų. Atsakovei nėra suprantama, kodėl yra būtina keisti tokį didelį kiekį plytelių, kai iš nuotraukų akivaizdžiai yra matomas ne daugiau kaip 5 keraminių plytelių atšokimas. Be kita ko, iš Ataskaitoje pateiktų nuotraukų negalima daryti pagrįstos išvados, kad plytelių atšokimą sąlygojo vandens nutekėjimas, kadangi, pavyzdžiui, iš Pav. 1 akivaizdžiai matosi, jog virš atšokusių plytelių nėra jokių vandens dėmių. Taip pat iš Ataskaitoje esančio Pav. D, kuriame parodytas plytelių atšokimas iš arti, irgi nesimato, kad sienos būtų sušlapusios ir būtent dėl to atšokusios keraminės plytelės. Todėl tikėtina, kad šių plytelių atšokimą sąlygojo kitos priežastys (pvz., natūralus nusidėvėjimas), o ne vandens nutekėjimas. Iš nuotraukų matosi, jog atšokusios keraminės plytelės net nėra objektyviai pažeistos, todėl nesuprantama, kodėl šių plytelių negalima būtų tiesiog perklijuoti iš naujo. Ataskaitoje nurodyta pasirinktų keraminių plytelių kv. m. kaina siekia ~ 12 Eur. Ši kaina yra didesnė negu įprasta rinkoje kaina už tokio tipo plyteles. Atitinkamai, visi šie paminėti argumentai patvirtina, jog ieškovės pateikta Ataskaita akivaizdžiai prieštarauja CK 6.38 str. 3 d. įtvirtintam ekonomiškumo principui, kuris savo ruoštu reiškia, kad prievolė turi būti vykdoma kuo mažesnėmis ekonominėmis sąnaudomis, t. y. pačiu racionaliausiu būdu ir priemonėmis, kad nė viena prievolės šalis nepatirtų ir nepagrįstų ir nenumatytų išlaidų. Iki teismo sprendimo priėmimo yra daroma tik prielaida, kad ieškovas ir atsakovas iš tikrųjų yra ginčijamų materialiųjų teisinių santykių subjektai, t. y. tinkamos šalys. Ar šalis yra tinkama galima nustatyti tik konkretiems materialiesiems teisiniams santykiams tinkamai taikant materialiosios teisės normas. Netinkamas atsakovas – asmuo kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio subjektas ir neturi pareigos atsakyti į pareikštą reikalavimą. Ieškovė atsakovės atsakomybę įrodinėja bendrosiomis deliktinės atsakomybės taisyklėmis argumentuodama, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo (valdė) Patalpas. Vis dėlto pagal teismų praktiką objekto valdytoju gali būti laikomas ne tik objekto savininkas, tačiau ir asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Teismų praktikoje yra aiškiai nurodoma, kad tik įvertinus nuomos sutarties sąlygas, galima tinkamai nuspręsti, kuris asmuo (nuomininkas ar nuomotojas) turėtų būti laikomas atsakingu dėl netinkamo inžinerinės įrangos, sanitarinių mazgų valdymo. Nagrinėjamu atveju pagal Nuomos sutarties 8.3. p. Nuomininkas privalo savo sąskaita ir priemonėmis užtikrinti Patalpose esančių priešgaisrinių, šildymo, kanalizacijos, vandentiekio, elektros bei telefoninio ryšio linijų ir sistemų saugumą bei teisingą jų eksploatavimą. Be to, Nuomininkas įsipareigoja atlikti einamąjį buitinės technikos ir Patalpų remontą. Be kita ko Nuomos sutarties 8.4. p. numatyta, kad Nuomininkas privalo savo sąskaita atlikti arba organizuoti Patalpų komunalinio ūkio priežiūrą. Į komunalinio ūkio sąvoka be kita ko įeina ir vandentiekio įrengimų (prietaisų) patalpose priežiūra. Iš šių Nuomos sutarties sąlygų yra akivaizdu, kad Nuomininkas privalo laikytis bendro atsargumo, atidumo, rūpestingumo reikalavimų, tokių kokie yra keliami turto savininkui, kadangi prievolinės teisės pagrindu jam pavesta eksploatuoti, prižiūrėti, tvarkyti, naudoti ir valdyti Patalpas (įskaitant vandens tiekimo įrangą). Atitinkamai, būtent Nuomininkas perimdamas Nuomos sutartimi pareigą prižiūrėti inžinerinę įrangą, sanitarinius mazgus, prisiėmė ir turto valdytojo atsakomybę. Atsakovė ir nuomininkas Nuomos sutarties 7.3. p. pagrindu yra sutarę netaikyti civilinės atsakomybės atsakovei vandens tiekimo įrangos avarijos atveju. Šis susitarimas, savu ruoštu, tik dar labiau sustiprina argumentą, jog ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui ir turi būti reiškiamas Nuomininkui. CK 6.252 str. 1 d. numato dviejų rūšių susitarimus – šalys gali susitarti apskritai netaikyti atsakomybės arba nustatyti jos ribas, pavyzdžiui, kad bus atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai, o ne negautos pajamos. Šis draudimas aiškinamas tiek viešosios tvarkos argumentais, tiek sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus, nes taikoms tik dviem atvejais. Pirma, draudžiami susitarimai atsižvelgiant į kaltės formą ir laipsnį, jeigu žalos padaryti tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Antra, draudžiami susitarimai atsižvelgiant į objektą, kuriam padaryta žalos. Jeigu žalos padaryta gyvybės atėmimu, sveikatos sužalojimu arba yra neturtinė, šalys neturi teisės susitarti dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar ribojimo, kad ir kokie būtų kaltės forma ir laipsnis. Nagrinėjamu atveju Nuomos sutarties 7.3. p. nepatenka į CK 6.252 str. numatytų draudimų apimtį, kadangi apskritai atsakovė nevaldė Patalpų (įskaitant į vandens tiekimo įrangos), o šio objektą valdymą buvo perėmęs nuomininkas. Be kita ko, šiame ginče įrodinėjama žala buvo padaryta turtui, o ne CK 6.252 str. nurodytiems objektams (gyvybei, sveikatai), dėl kurių negalima apriboti civilinės atsakomybės. Atsakovei suprantama, kad Nuomos sutartis galioja tik tarp sutarties šalių, tačiau atsakovės įsitikinimu minėtas Nuomos sutarties šalių susitarimas netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės įvykus vandens tiekimo avarijai yra aktualus nustatinėjant tinkamą atsakovą šioje byloje. Teismas įvertinęs visų aplinkybių visumą, t. y. faktą kad būtent Nuomininkas buvo perėmęs vandens tiekimo įrangos valdymą bei darė fizinį ir/ar ūkinį poveikį Patalpoms, neturėtų tuo pačiu ignoruoti ir pačių Nuomos sutarties šalių valios netaikyti civilinės atsakomybės atsakovei vandens tiekimo avarijos atveju. Prašo atsakovės N. A. atžvilgiu ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UAB „Ekotopia“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovės N. A. atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį N. A. atžvilgiu atmesti ir priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Ekotopia“ atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė atsiradusios žalos dydžio, teismui pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodomi nerealūs darbų bei medžiagų kainos. Atsakovė N. A. buvo įsipareigojusi apdrausti civilinę atsakomybę, tačiau to nepadarė, todėl privalo prisidėti prie žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė G. P. yra garažo (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė. Atsakovė N. A. yra negyvenamųjų patalpų – prekybos patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė. Atsakovė N. A. ir atsakovas UAB „Ekotopia“ 2017 m. spalio 18 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas UAB „Ekotopia“ išsinuomavo iš atsakovės Nataljos Andžejevskajos negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. (duomenys neskelbtini) garažas buvo užpiltas vandeniu iš virš garažo esančių negyvenamųjų patalpų – prekybos patalpų Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-09-17 Defektiniame akte Nr. 12-109 nurodyta, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūko klozeto pajungimo žarnelė dėl ko vanduo, prasisunkęs pro statybines konstrukcijas, užliejo garažų boksą Nr. (duomenys neskelbtini). Lokalinėje sąmatoje, kurią sudarė T. M., nurodyta, kad garažo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žalos atstatymo kaštai sudaro viso 3704,11 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).
CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012; kt.). Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas). Šioje byloje ieškovė įrodė, kad jos garažas buvo užlietas iš aukščiau esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Nė vienas iš atsakovų neįrodė, jog dėl vandens prasiveržimo iš negyvenamųjų patalpų – prekybos patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakingi kiti neteisėtus veiksmus atlikę asmenys, todėl atsakovė N. A., kaip negyvenamųjų patalpų – prekybos patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, ir atsakovas UAB „Ekotopia“, kaip patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas nuomos sutarties pagrindu, nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų negyvenamųjų patalpų – prekybos patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) tualeto patalpoje esančios santechnikos įrangos naudojimą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, nesiėmė pakankamų veiksmų nustatyti vandens pratekėjimo priežastis ir jas pašalinti. Solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose gali būti taikoma, kai asmenis sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovus sieja būtent tokie veiksmai.
Atsakovai nesutinka su ieškovės nurodytu atlygintinos žalos dydžiu. Nei ieškovė bei jos atstovas, nei atsakovai neprašė skirti byloje teismo ekspertizę padarytos žalos dydžiui nustatyti, todėl teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį vadovaujasi šalių pateiktais rašytiniais įrodymais.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.
Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Nagrinėjamoje byloje ieškovė jai padarytos žalos dydį įrodinėja garažo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius žalos atstatymo kaštų skaičiavimu (lokaline sąmata). Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei apklausto liudytojo T. M. parodymus, teismas daro išvadą, kad ne visos sumos, nurodytos teismui pateiktoje Lokalinėje sąmatoje (toliau –Sąmata) yra pagrįstos. Sąmatoje (4 sąmatos punktas) nurodoma, kad išlaidos sienų vidinių paviršių aptaisymui keramikinėmis plytelėmis sudaro 1147,77 Eur. Pagal liudytojo T. M. parodymus, būtina keisti visas sienų plyteles, t. y. vidinių paviršių aptaisymas keraminėmis plytelėmis plotas sudaro viso 44.98 kv. m., nes nėra galimybės surasti tokios pat spalvos plyteles ir pakeisti tik atšokusias plyteles. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad iš teismui pateiktų garažo nuotraukų matyti, kad dalis garažo sienos iš viso keraminėmis plytelėmis neapklijuota, dalis sienų apklijuota skirtingų spalvų keraminėmis plytelėmis. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad tik kelios keraminės plytelės (apie 5) yra nežymiai atšokusios nuo sienos, jos nėra suskilusios ar kitaip pažeistos. Atsižvelgiant į tai, kad garažas nėra gyvenamoji patalpa, teismas daro išvadą, kad kelios keraminės plytelės gali būti pakeistos už mažesnę kainą, todėl 1147,77 Eur suma mažintina iki 87,60 Eur (sąmatos 2 punktas). Byloje nustatyta, kad garažas iki šiol nėra suremontuotas, todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovų pridėtinės vertės mokestį, kuris pagal Lokalinę sąmatą sudaro 642,86 Eur, nes šios išlaidos ieškovės nėra patirtos ir net gi gali būti nepatirtos samdant remonto darbams darbuotojus, dirbančius pagal verslo liudijimus, nes tokie darbuotojai nėra PVM mokėtojai. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo priteisti iš atsakovų socialinio draudimo išlaidas, kurios sudaro 377,92 Eur, paliekant kitas Sąmatoje darbo užmokesčiui skirtas lėšas. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad viso iš atsakovų ieškovei pagal Sąmatą priteistina suma sudaro 1535,45 Eur.
Reikalavimas priteisti iš atsakovų 180,00 Eur už lokalinės sąmatos sudarymą, 123,25 Eur už drėgmės surinktuvo nuomą yra pagrįstas, nes šios išlaidos ieškovės patirtos dėl garažo užliejimo.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį, skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovų solidariai ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1838,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui (atsakovui) proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui (ieškovui) – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 4007,36 Eur sumą, už šį reikalavimą ieškovė sumokėjo 90,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovė taip pat įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 49,00 Eur sumą, kuri buvo išmokėta byloje apklaustam liudytojui. Kadangi teismas ieškinį tenkino iš dalies (patenkinta 45,89 % reikalavimų), ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 63,79 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė šioje byloje advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo 700,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistina 321,23 Eur suma už advokato teisinę pagalbą. Atsakovė N. A. už teisinę pagalbą sumokėjo viso 3251,61 Eur sumą. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (atmesta 54,11 % ieškovės reikalavimų), iš ieškovės atsakovei N. A. priteistina 1759,45 Eur suma už advokato padėjėjos teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).
Valstybei iš kiekvienos šalies priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5,00 EUR, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Ekotopia“, juridinio asmens kodas 304696896, ieškovei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1838,70 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai trisdešimt aštuoni eurai 70 ct) žalos atlyginimo bei 5 proc. (penki) dydžio metines palūkanas už priteistą 2265,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovų N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Ekotopia“ lygiomis dalimis ieškovei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 63,79 Eur (šešiasdešimt trys eurai 79 ct) bylinėjimosi išlaidų bei 321,23 Eur (trys šimtai dvidešimt vienas euras 23 ct) išlaidų dalyvavusios byloje advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1759,45 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt devyni eurai 45 ct) išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.