- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-09
- Bylos Nr.
- e2-308-652/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04761-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Sakalauskienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- B. V.
- Trečiasis asmuo
- A. A.
- Kategorijos
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Sakalauskienė, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui R. M., atsakovei B. V., trečiajam asmeniui A. A., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei B. V., trečiajam asmeniui A. A. dėl žalos padarytos aplinkai atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovės B. V. 202,73 Eur už aplinkai padarytą žalą ir metines palūkanas Lietuvos Respublikos valstybės naudai, sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir nurodė, kad atsakovė B. V. 2009 metais kasė tvenkinį ir paskleidė gruntą beržo lajos projekcijos plote apie 30 cm iš pietinės pusės. Nurodė, kad 2011 metais ir A. A. kasė tvenkinį ir paskleidė gruntą beržo lajos projekcijos plote apie 65 cm aukščio iš šiaurinės pusės, o 2014 metais – iki 150-170 cm. Nurodė, kad 2014-12-03 patikrinimo aktu Nr. 221 buvo nustatyta, kad beržas nudžiūvęs. Nurodė, kad žalą padarė du asmenys – B. V. ir A. A., todėl kiekviena turi atlyginti po 202,73 eurus, kad A. A. yra žalą atlyginusi. Paaiškino, kad žala paskaičiuota pagal žalos paskaičiavimo metodiką. Nurodė, kad atsakovės kaltę patvirtina 2009-2010 metų UETK duomenys, iš kurių matyti, kad gruntas supiltas aplink vandens telkinius ir po beržu, iš Valstybinės miškų tarnybos rašto dėl beržo amžiaus nustatymo, grunto storio schemos, fotolentelių.
Šalies argumentai
Atsakovė B. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad savo sodyboje gyvena jau 43 metus, ir, kad beržas visą tą laiką augo jos žemėje ant kalniuko. Sutiko, kad 2009 metais ji išsikasė tvenkinį, tačiau gruntas buvo panaudotas pylimo aplink tvenkinį, apie kurį buvo dvi įdubos, supylimui, kad beržas nuo tvenkinio yra 7 metrų atstumu, kad tvenkinys buvo iškastas pagal projektą, suderinus su gamtos apsauga. Pabrėžė, kad ji gražiai tvarkanti aplinką, auginanti daug augalų, žino apie augalų saugojimą. Mano, kad iš jos pusės atsiradęs 30 cm grunto užpylimas atsirado dėl A. A. vandens telkinio kasimo 2009, 2010-2011, 2014 metais, ką akivaizdžiai patvirtina nuotraukos bei Valstybinės miškų tarnybos raštas, kuriame nurodyta, jog beržas iš šiaurinės pusės turi dvigubai mažesnę lają, kad schema ir fotolentelės nepatvirtina ieškovo ieškinio jos atžvilgiu. Pabrėžė, kad A. A. paaiškinimais negalima vadovautis, nes tarp jų visą laiką tęsiasi konfliktai, kad ir 2011 metais buvo atvykęs gamtos apsaugos darbuotojas Sventickas ir matė beržą, tačiau tada tų aplinkybių netyrė. Nurodė, kad ji pati pranešė gamtos apsaugai dėl grėsmės beržui, siekė jį išgelbėti. Prašė ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. A. palaikė ieškovo ieškinį ir nurodė, kad jos ir atsakovės santykiai yra konfliktiški. Nurodė, kad 2009 metais ir ji kasė tvenkinį, tačiau gruntą išlygino savo pievoje, po to kasė 2011, 2014 metais. Pripažino, kad 2011, 2014 metais supylė grunto pylimą prie beržo iš šiaurinės pusės. Nurodė, kad atsakovė kasė tvenkinį 2009 metais ir pylė gruntą aplink tvenkinį, kiek buvo kur užpilta, ar kiek tiksliai buvo užpilta prie beržo negali nurodyti, nes nematavo, mano, kad buvo užpilta daugiau nei 30 centimetrų. Patvirtino, kad atsakovės tvenkinys buvo kasamas ekskavatoriumi, kad nuo tvenkinio krašto iki beržo lajos (šakos) buvo apie 2,80 metrai, kad beržo kamienas galėjo būti užpiltas, kai gruntas buvo lyginamas.
Liudytojas J. V. parodė, kad 2009 metais kasdami vandens telkinį, aplinkui formavo pylimą, panaikindami įdubas, o likusią grunto dalį vežę į kitą tvenkinio pusę, į namų pusę, kad beržas augo aukštesnėje vietoje, ant kalniuko, todėl, pildami pylimą, tik išlygino įdubas aplink telkinį. Nurodė, kad A. A. pylė gruntą iš savo pusės ir 2009, ir 2011, 2014 metais, todėl pateko ir pietinei beržo pusei. Nurodė, kad A. A. visuomet beržas trukdė, prašė jį nupjauti, nes teršė jos tvenkinį.
Liudytoja B. R. parodė, kad ji dažnai kaip giminaitė lankosi B. V. sodyboje. Žino, ir matė, kad atsakovė 2009 metais išsikasė tvenkinį. Matė, kaip apie beržą augo žolė, beržas žaliavo. Patvirtino, kad buvusi ilga beržo šaka į tvenkinio pusę, todėl net nebuvo įmanoma užpilti beržo kamieno iš pietų pusės. Matė, kaip 2014 metais beržas buvo apmestas gruntu, ir iš šiaurinės pusės matė didelius ,,apkasus“.
L. P. K. parodė, kad jis yra atsakovės kaimynas, kad matė kaip buvo kasamas tvenkinys atsakovės sklype, kad buvo kasamas ilgastrėliu ekskavatoriumi, matė suverstas žemes, bet ne beržo pusėje, o į namų pusę. Žino, kad gruntą išvežė prie dailininko sodybos. Prie beržo, konkrečiai, priėjęs nebuvo, kada nudžiūvo negali pasakyti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų želdynams ir želdiniams, teisėtiems interesams ar želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė B. V. 2014-11-12 kreipėsi į Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorių, pranešdama apie savo kaimynės A. A. veiksmus dėl grunto supylimo prie pat beržo, dėl ko jis nunyko, ir dėl grunto patekimo į jos sklypą. Pareiškimo pagrindu 2014-12-03 buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriuo buvo nustatyta, kad beržas auga galimai ant atsakovės B. V. ir trečiojo asmens A. A. sklypų ribų, kad B. V. teigimu, beržas 2014 metų pavasarį nesužaliavo. Iš patikrinimo akto taip pat matyti, kad A. A. pripažino ir buvo nustatyta, kad kasant tvenkinį 2011 ir 2014 metais, iš jos sklypo pusės buvo užpiltas beržo kamienas ir po laja buvo supiltas pylimas, kad po 2014 metų vykdyto kasimo pylimas paaukštėjo 150-170 centimetrų aukščio. Iš atsakovės B. V. paaiškinimo, iš dalies trečiojo asmens A. A. paaiškinimo matyti, kad 2009 metais tvenkinį kasė ir atsakovė B. V., kurios teigimu, ji supylusi paaukštinimą aplink savo tvenkinį, tačiau beržo kamieno neužpylusi, nes užpilti neleido ir beržo laja, kurios ilgis į tvenkinio pusę yra 5,80 metrai. Atsakovė B. V. daro prielaidą, kad A. A. 2011 metais supylus aukštą pylimą iš jos sklypo pusės prie beržo, galėjo žemės užbyrėti aplink visą beržo kamieną. Iš šalių pateiktų nuotraukų matyti, kad aukštas grunto pylimas akivaizdžiai supiltas iš A. A. sklypo pusės. Iš pateikto 2009-2010 metų Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro, šalių, trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad atsakovės B. V. sklype yra iškastas tvenkinys, o gruntas supiltas aplink tvenkinį, didesnė grunto dalis kitoje nei auga beržas tvenkinio pusėje. Iš šios nuotraukos daryti vienareikšmišką išvadą, kad 2009 metais buvo užpiltas beržo kamienas iš atsakovės B. V. sklypo pusės, nėra pagrindo. Nors patikrinimo akte nurodyta, kad gruntas paskleistas po laja iš atsakovės sklypo pusės yra apie 30 centimetrų, tačiau nepaneigta liko prielaida, kad šis gruntas atsirado 2011 metais trečiajam asmeniui A. A. supylus aukštą pylimą ir daliai grunto nubyrėjus į atsakovės pusę, nes patikrinimo akte nėra nustatyta, kada buvo užpiltas gruntas iš atsakovės sklypo pusės ant beržo kamieno. Kaip nurodė atsakovė, tvenkinys buvo kasamas ekskavatoriumi, todėl nebuvo net teorinės galimybės, beržo lajai esant 5,80 centimetrų, atsikišus vienai didelei šakai į tvenkinio pusę, pasiekti ir užpilti beržo kamieną. Įrodymų, kad įduba, nurodyta patikrinimo akte, yra ir ties beržu, nėra. Iš Valstybinės miškų tarnybos rašto matyti, kad šiaurinė medžio pusė nudžiūvo keletą metų anksčiau, o tai prieštarauja trečiojo asmens A. A. nurodytoms aplinkybėms, kad atsakovė beržo kamieną užpylė 2009 metais (iš pietinės pusės), o A. A. – 2011 metais iš šiaurinės pusės. Nustatyta, kad beržo amžius – 95 metai, t. y. amžius, kai medžiai natūraliai atkrenta, pragyvenę ilgiausią savo rūšiai būdingą gyvenimo tarpsnį. Kaip nurodė atsakovė B. V., beržas nesužaliavo tik 2014 metų pavasarį. Vertinant atsakovės veiksmus dėl beržo nudžiūvimo, atsižvelgtina į tai, kad tik trečiasis asmuo A. A. nurodo, jog 2009 metais atsakovė galėjo užpilti beržo kamieną, su kuria atsakovė yra konfliktiniuose santykiuose. Pažymėtina, kad, būtent, atsakovė B. V. ir kreipėsi į Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl beržo sunaikinimo.
Asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-125/2014).
CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 246 straipsnio 1 dalis). Fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą.
Taigi, teismas spręsdamas, ar atsakovu už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą patrauktas asmuo veikė neteisėtai, turi nustatyti, kokius veiksmus jis atliko ir ar jo elgesys (veiksmai) nepažeidė aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-675-219/2015).
Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė B. V. 2009 metais iškasė tvenkinį, turėdama visus reikalingus dokumentus ir leidimus. Jokių pažeidimų 2009 metais dėl jos veiksmų, kasant tvenkinį, nebuvo nustatyta, tuo tarpu ieškovo patikrinimo akte nurodyta, kad trečiasis asmuo A. A. įsirengdama 0,26 ha ploto tvenkinį pažeidė Aplinkos ir žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymu patvirtinto Aprašo 17 punktą. Iš ieškovės pateiktų įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė B. V. atliko neteisėtus veiksmus 2009 metais, kasdama tvenkinį. Ieškovo pateikta 2009-2010 nuotrauka pagal UETK duomenis nėra informatyvi ta prasme, kad, žiūrint iš viršaus, nėra matyti grunto užpylimo po beržo laja, tik patvirtinamas faktas, kad atsakovė išsikasė tvenkinį, po to suformavo pylimą aplink tvenkinį, o likusį gruntą, kaip teigia liudytojai, nuvežė nuo tvenkinio, kas nuotraukoje nebeatsispindi. Iš šalių pateiktų fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad gruntas supiltas iš šiaurinės beržo pusės ir siekia kaip nurodyta akte, iki 150-170 centimetrų aukščio, to neneigia ir trečiasis asmuo A. A.. Manytina, kad liko nepaneigta prielaida, jog esant grunto pylimui iš šiaurinės pusės, kurio aukštis 150-170 centimetrų, galėjo jo dalis nušliaužti ar nubirti ir į pietinę beržo pusę.
Darytina išvada, kad atsakovė B. V. neteisėtų veiksmų 2009 metais, įsirengdama vandens telkinį, neatliko (CK 6.246 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė miškų tarnyba nustatė, kad beržas buvo 95 metų senumo, kai jau nuo 91 metų amžiaus medžiai pasiekia gamtinės brandos amžių, t. y. kai medžiai natūraliai atkrenta, pragyvenę ilgiausią savo rūšiai būdingą gyvenimo tarpsnį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškinys atmestinas (CK 6.246 str., CK 1.5 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.