- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-31
- Bylos Nr.
- e2A-1402-264/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04761-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- B. V.
- Trečiasis asmuo
- A. A.
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2Deliktinė atsakomybė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Alytus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-308-652/2016 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei B. V., trečiajam asmeniui A. A. dėl žalos padarytos aplinkai atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 202,73 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Lietuvos Respublikos valstybės naudai sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento baudų sąskaitą. Nurodė, kad atsakovė B. V. 2009 m. kasdama tvenkinį paskleidė gruntą beržo lajos projekcijos plote apie 30 cm iš pietinės pusės, o 2011 m. A. A. kasdama tvenkinį paskleidė gruntą beržo lajos projekcijos plote apie 65 cm aukščio iš šiaurinės pusės, o 2014 metais – iki 150-170 cm. 2014-12-03 patikrinimo aktu Nr. 221 nustatyta, kad beržas nudžiūvęs. Žala padaryta dviejų asmenų, todėl dalintina lygiomis dalimis po 202,73 Eur, tačiau A. A. yra žalą atlyginusi.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tvenkinys buvo kasamas pagal projektą, suderintą su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus rajono agentūra. Norint išsaugoti beržą buvo daromas lankas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovė B. V. 2009 metais iškasė tvenkinį, turėdama visus reikalingus dokumentus ir leidimus, pažeidimų 2009 metais dėl jos veiksmų, kasant tvenkinį, nebuvo nustatyta, tuo tarpu ieškovo patikrinimo akte nurodyta, kad trečiasis asmuo A. A. įsirengdama 0,26 ha ploto tvenkinį pažeidė Aplinkos ir žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymu patvirtinto Aprašo 17 punktą. Iš ieškovės pateiktų įrodymų teismui nebuvo pagrindo išvadai, kad atsakovė B. V. atliko neteisėtus veiksmus 2009 metais, kasdama tvenkinį.
Teismo vertinimu, ieškovo pateikta 2009-2010 nuotrauka pagal UETK duomenis nėra informatyvi ta prasme, kad, žiūrint iš viršaus, nėra matyti grunto užpylimo po beržo laja, tik patvirtinamas faktas, kad atsakovė išsikasė tvenkinį, po to suformavo pylimą aplink tvenkinį, o likusį gruntą, kaip teigia liudytojai, nuvežė nuo tvenkinio, kas nuotraukoje nebeatsispindi. Teismas nurodė, kad iš šalių pateiktų fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad gruntas supiltas iš šiaurinės beržo pusės ir siekia kaip nurodyta akte, iki 150-170 centimetrų aukščio, to neneigia ir trečiasis asmuo A. A.. Teismo nuomone liko nepaneigta prielaida, jog esant grunto pylimui iš šiaurinės pusės, kurio aukštis 150-170 centimetrų, galėjo jo dalis nušliaužti ar nubirti ir į pietinę beržo pusę.
Teismas darė išvadą, kad atsakovė B. V. neteisėtų veiksmų 2009 metais, įsirengdama vandens telkinį, neatliko.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė miškų tarnyba nustatė, kad beržas buvo 95 metų senumo, kai jau nuo 91 metų amžiaus medžiai pasiekia gamtinės brandos amžių, t. y. kai medžiai natūraliai atkrenta, pragyvenę ilgiausią savo rūšiai būdingą gyvenimo tarpsnį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas ieškinį atmetė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas netinkamai taikė teisingumo vykdymo principą, netinkamai taikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, teisės aktų nuostatas.
Teismas nurodydamas, kad atsakovė B. V. 2014-11-12 kreipėsi į Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorių, pranešdama apie savo kaimynės A. A. veiksmus dėl grunto supylimo prie pat beržo, dėl ko jis nunyko, ir dėl grunto patekimo į jos sklypą, sprendime išplėtė atsakovės B. V. pranešime nurodytas aplinkybes, tai yra nurodė aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pranešime („ir dėl grunto patekimo į jos sklypą“).
Patikrinimo akte buvo nustatyta, kad trečiasis asmuo A. A. įsirengdama 0,26 ha ploto tvenkinį pažeidė Aplinkos ir žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymu patvirtinto „Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo,, 17 punktą, kuriame numatyta, kad įrengiant didesnį kaip 0,1 ha vandens telkinį, reikalinga RAAD pateikti nurodyta informaciją. Nepranešimas dėl didesnės kaip 0,1 ha vandens telkinio įrengimo nesąlygoja žalos aplinkai atsiradimą.
Patikrinimo akte neginčijamai nustatyta, kad atsakovė B. V. ir A. A. atliko neteisėtus veiksmus, tai yra žemes paskleidė virš medžio šaknies kaklelio lygio. Patikrinimo metu nustatyta, kad gruntas supiltas po visa beržo laja, tai yra iš pietinės pusės 30 cm virš medžio šaknies kaklelio lygio (medžio - lajos projekcijos plote). Šią aplinkybę patvirtina padaryta schema, fotolentelė Nr. 4, kurioje nurodyta, kad beržo kamienas aukščiau šaknies kaklelio ir žemės po beržo laja yra užpilta gruntu iš B. V. priklausančio sklypo pusės. Iš fotonuotraukos (fotolentelė Nr. 4) matyti, kad užpylimo gruntu sluoksnis buvo matuotas nuo beržo šaknies kaklelio ir yra 30 cm. Iš fotonuotraukos matyti, kad aplink iškastą duobę yra susiformavusi žolinė augmenija.
UETK duomenys tai vienas iš daugelio įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovė kasė tvenkinį, pylė žemės aplink tvenkinį ir įrengė pylimą. Tačiau pagal UETK duomenis matyti, kad iškastas gruntas yra supiltas ir šalia medžio lajos.
Trečias suinteresuotas asmuo A. A. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, kad atsakovė 2009 metais kasė tvenkinį, kad buvo įrengtas pylimas ir kad gruntas buvo paskleistas apie 30 cm po medžio laja. Teismo posėdyje buvo prijungta trečiojo suinteresuota asmens A. A. fotonuotrauka, iš kurios aiškiai matyti suformuotas pylimas, kuris yra taisyklingos formos, su vienodu nuolydžiu į A. A. žemės sklypo pusę. Taip pat visas pylimas yra apželdintas žoline augalija.
Teismas nurodydamas, kad liko nepaneigta prielaida, jog esant grunto pylimui iš šiaurinės pusės, kurio aukštis 150-170 cm, galėjo jo dalis nušliaužti ar nubirti ir į pietinę beržo pusę, neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, tai yra į padarytą schemą, patikrinimo metu padarytas fotonuotraukas (fotolentelė Nr. 1, 2, 3, 4), tai pat į teismo posėdyje pateiktą trečiojo suinteresuoto asmens fotonuotrauką, patikrinimo aktą, trečio suinteresuoto asmens paaiškinimus. Visų šių įrodymų visuma tik patvirtina, kad iš šiaurinės pusės gruntas negalėjo nubyrėti ar nušliaužti į pietinę pusę 30 cm. virš beržo kamieno šaknies kaklelio ir po medžio laja šiaurinėje pusėje apie 5,80 metro. Iš byloje esančių fotonuotraukų, darytų patikrinimo metu, ir iš fotonuotraukos, kurią pateikė trečias suinteresuotas asmuo, matyti, kad atsakovės žemės sklypo paviršius tolygus, padarytas pylimas, suformuotas pylimo nuolydis, užsėta žoline augmenija, todėl tokia teismo prielaida prieštarauja faktinėmis aplinkybėmis
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Įrengiamo dirbtinio vandens telkinio kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m. iki storesnių kaip 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų. Neaišku, kodėl atlikdamas patikrinimą, pareigūnas matavo ir patikrinimo akte nurodė tik atsakovės nuo beržo kamieno iki kastinio telkinio kranto esantį atstumą, kuris yra 7 m., o trečiojo asmens nuo beržo kamieno iki kastinio telkinio kranto atstumo nematavo arba apie jį nutylėjo. Todėl ieškovo teiginys, kad nepranešimas dėl didesnio kaip 0,1 ha vandens telkinio įrengimo nesąlygoja žalos aplinkai atsiradimo, yra nepagrįstas.Patikrinimo akte, neatsižvelgiant į jokias faktines aplinkybes, nepagrįstai nustatyta, kad atsakovė 2009 m., kasdama dirbtinį nepratekamąjį paviršinį vandens telkinį savo žemės sklype, grunto dalį supylė beržo lajos projekcijos plote 30 cm.Tvenkinys buvo kasamas pagal projektą, suderintą su Alytaus regiono gamtos apsaugos departamentu. Jokių pažeidimų 2009 m. dėl atsakovės veiksmų, kasant tvenkinį, nebuvo nustatyta. Aiškinamojo rašto 4 skyriaus 2 pastraipoje yra nurodyta: „Kitų vertingų saugotinų želdinių nėra“.Pagal projektą, kasant dirbtinį nepratekamą paviršinį vandens telkinį, norint išsaugoti beržą, buvo daromas lankas. Tai matosi pirmosios instancijos teismui pateiktoje fotonuotraukoje (2 priedas). Iš pateiktų kitų fotonuotraukų matosi, kad atsakovė, kasdama tvenkinį, žemes pylė priešingoje nei augo beržas, pusėje.Iš pietinės beržo pusės yra atsikišusi žema, apie 5 metrų ilgio ir 2 m. aukščio šaka ir akivaizdu, kad jokia transporto priemonė, tuo labiau ekskavatorius, prie beržo negalėtų įvažiuoti ir prie jo pilti žemes.Tai, kad atsakovės veiksmai neturėjo įtakos beržo nudžiūvimui, įrodo teismui pateikta fotonuotrauka (4 priedas), kurioje matosi, kad, po tvenkinio kasimo ir grunto tvarkymo darbų praėjus 2 metams, gražiai žaliuoja beržas. Patikrinimo akte konstatuota, kad beržas nudžiūvo 2014 m., tai rodo, kad 4 metus po atsakovės tvenkinio kasimo darbų beržas dar buvo gyvybingas.Patikrinimo akte neteisingai konstatuota, kad trečiasis asmuo 2011 metais kasdamas dirbtinį vandens telkinį gruntą paskleidė aplink iškastą dirbtinį vandens telkinį ir suformavo pylimą ir paskleisto grunto dalis buvo supilta beržo lajos projekcijos plote apie 65 cm., nes Aplinkos ministerijos Alytaus aplinkos apsaugos departamento Alytaus rajono agentūros 2014-12-08 rašte Nr. (11.34)-AR-234 nurodyta, kad iš A. A. sklypo pusės 2011 metais beržas apipiltas 95 centimetrų grunto sluoksniu.Neatmetama galimybė, kad beržas nudžiūvo dėl sužalojimo nuo žaibo, taip pat dėl amžiaus. Jo amžius yra nurodytas 95 metai, kaip pasiekęs gamtinę brandą (LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2014-12-02 raštas Nr. S-1K-66).2009-2010 m. nuotraukoje pagal UETK duomenis yra aiškiai matyti, kad atsakovės bei trečiojo asmens žemės sklypuose yra iškasti tvenkiniai, joje taip pat matosi, kad atsakovės pusėje žemių pylimas yra supiltas kitoje nei auga beržas pusėje. Teismui pateiktoje spalvotoje ir padidintoje nuotraukoje matosi po beržu žaliuojanti žolė. Tai, kad gruntas yra supiltas ir šalia medžio lajos nesąlygojo žalos aplinkai atsiradimo, todėl ieškovo teiginys, kad minėta nuotrauka įrodo atsakovės kaltę yra nepagrįstas.Patikrinimo metu padaryta schema neatitinka faktinių duomenų. Neteisingai pavaizduota, kad 30 cm. grunto sluoksnis supiltas per abu t.y. tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens A. A. sklypus. Toks situacijos pavaizdavimas, kad atsakovė supylė pylimą aplink visą beržo kamieną yra nelogiškas ir prieštarauja teismui pateiktai tyrimo medžiagai, visiems įrodymams. Be to, schemoje nepavaizduotas visose teismui pateiktose fotonuotraukose matomas vaizdas, kad trečiasis asmuo, po 2009 m., 2011 m. tvenkinių kasimo ir po 2014 m. papildomai iškasto vandens telkinio, juos sujungiant į vieną, ties atsakovės sklypo riba suformuodavo ir vėl suformavo pylimus, kurių dalis nubyrėjo ir užpylė papildomai beržo kaklelį ir šaknis iš abiejų pusių, o matavimai, kaip matyti iš ieškovo ir atsakovės teismui pateiktų fotonuotraukų, buvo atlikti atkasus jos užpiltas žemes. Ieškovas teigia, kad iš fotonuotraukos (fotolentelė Nr. 4) matyti, kad užpylimo gruntu sluoksnis buvo matuotas nuo beržo šaknies kaklelio ir yra 30 cm., tačiau minėtoje fotolentelėje nematyti iš kurios atsakovės ar trečiojo asmens sklypo pusės fotografuota, pati nuotrauka neinformatyvi, nes matosi tik beržo kamienas. Ieškovo (fotolentelė Nr. 1, 2, 3), atsakovės (2, 3, 4, 5 priedai) bei trečiojo asmens teismui pateiktose fotonuotraukose matyti, kad beržo kamienas aukščiau šaknies kaklelio ir žemė po beržo laja yra užpilta gruntu iš trečiajam asmeniui priklausančio sklypo pusės bei visose šiose nuotraukose užfiksuotas faktas, kad žemė yra nubyrėjusi nuo šio aukšto pylimo į atsakovės sklypo pusę ir beržo kamienas bei šaknies kaklelis padengti gruntu dėl trečiojo asmens veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo pateiktoje fotolentelėje Nr. 4 matyti tik beržo kamienas ir 30 cm. grunto sluoksnis ties juo, todėl pasitvirtina faktas, kad ieškovas matavimus atliko neatsižvelgdamas į faktą, kad esant grunto pylimui iš šiaurinės pusės, kurio aukštis 150-170 cm., galėjo jo dalis nušliaužti ar nubirti ir į pietinę beržo pusę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis ( CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, nurodant LR aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 2014 03 12 įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir ar objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pažeidimą, teigiant, kad beržas nudžiuvo dėl atsakovės ir trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, atliktų 2009 m., 2011 m. kasant tvenkinius nuosavoje žemėje ir gruntą supylus po visa beržo laja.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė taikyti apeliantei deliktinę civilinę atsakomybę už žalą gamtai dėl nudžiūvusio beržo, kurio nudžiūvimo faktas bei supilto grunto po visa beržo laja: iš pietinės pusės 30 cm virš šaknies kaklelio, o iš šiaurinės pusės apie 60 cm faktas užfiksuotas Alytaus rajono agentūros 2014-12-03 akte Nr. 221 ( CK 6.263 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, ieškovui neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis ir CK 6.263 straipsnis).
Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, kt.). Neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai.
Pagal CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė B. V. 2009 m. iškasė tvenkinį, turėdama visus reikalingus dokumentus ir leidimus, jokių pažeidimų 2009 metais kasant tvenkinį nenustatyta, kad beržas galėjo nudžiūti dėl trečiojo asmens A. A. neteisėtų veiksmų, kasant tvenkinį 2011 metais, supylus gruntą iš šiaurinės beržo pusės apie 150-170 cm aukščio. Taip pat atsižvelgė į Valstybinės miškų tarnybos 2014 12 02 rašte Nr. S-1K-66 nurodytą informaciją, kad beržas buvo 95 metų, kai nuo 81 metų iki 90 metų beržai yra laikomi perbrendusiais, o nuo 91 metų natūraliai atkrenta.
Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir atmestinais apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimu. Tai, kad 2014 12 03 patikrinimo akte užfiksuotas supilto grunto po visa beržo laja faktas, neįrodo atsakovės veiksmų, atliktų 2009 metais, neteisėtumo bei nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šie veiksmai nulėmė žalos gamtai padarymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį rašytinį įrodymą bei UETK duomenis laikė nepakankamais įrodymais, juos vertino atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, nei juos vertino pirmosios instancijos teismas.
Iš bylos medžiagos (2014 12 03 patikrinimo akto turinio, atsakovės B. V., trečiojo asmens A. A., byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų) matyti, kad beržas nesužaliavo 2014 metų pavasarį, kad atsakovė tvenkinį iškasė 2009 metais, o trečiasis asmuo A. A. - 2011 m., 2014m. spalio mėn., kad grunto paskleidimas po beržo laja galėjo turėti įtakos beržo nunykimui. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į kitas reikšmingas aplinkybes (beržo amžių - 95 metų, į tai, kad beržo nunykimo faktas užfiksuotas tik 2014 metais, į trečiojo asmens veiksmus ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyti kaip neteisėti atsakovės veiksmai - kad ji 2009 m. paskleidė grunto apie 30 cm iš pietinės pusės po medžio laja, neteikia pagrindo konstatuoti, kad atsakovė tokiu būdu savo veiksmais pažeidė bendro pobūdžio reikalavimus elgtis apdairiai ir rūpestingai (CK 6. 263 str. 1 d. ) bei LR aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio nuostatas. Tačiau net ir konstatavus atsakovės neteisėtus veiksmus dėl 2009 m. grunto išsklaidymo po medžio laja, nesudaro pagrindo spręsti, kad šie atsakovės veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su pasekmėmis (CK 6. 247 str.), t. y. atsakovės veiksmai negalėjo nulemti žalos atsiradimo (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų lėmusių žalos gamtai padarymą. Išnagrinėjus apeliacinį skundą bei bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, kad atsakovei pagal pareikštą ieškinį galėtų kilti civilinė atsakomybė.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Todėl kiti apeliacinio skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog nagrinėdamas bylą pirmos instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, įvertino įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, nepažeidė kasacinio teismo formuojamų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, pagrįstai ieškinio netenkino. Todėl nesant pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Atmetus apeliacinį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 str.).
Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas. Taip pat pateiktas 2016 04 29 pinigų priėmimo kvitas – 56, 16 Eur, PVM sąskaita faktūra Nr. 12 116, 16 Eur apmokėjimui už advokatės suteiktas paslaugas ir 2016 04 25 mokėjimo nurodymo Nr. 151 kopija apie 60 Eur pervedimą į advokatės D. V. sąskaitą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.11 punkte už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 dydžio koeficientas. Maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gali būti 955,63 Eur ( 735,10 x 1,3 = 955,63 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015K3 – 735,10 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl iš ieškovo atsakovei priteistinos 116, 16 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Kadangi apeliacinės instancijos teisme turėtos 2, 33 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesiekia minimalios 3 Eur sumos, todėl iš apelianto valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (juridinio asmens kodas - 190742671) 116, 16 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų ir 16 euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei B. V. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.