Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1544-343/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-19
Bylos Nr.: e2A-1544-343/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-02027-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Palubinskaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“
Atsakovas: V. F.

Kategorijos

2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
2.6.28.1Bendrosios pasaugos sutarties nuostatos
2.6.1.4Prievolių vykdymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1544-343/2024Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02027-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.10.9; 2.6.28.1; 2.6.1.4; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ir atsakovo V. F. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui V. F. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovės „Tomadas“ (toliau – ir ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovo V. F. (toliau – ir atsakovas) 8774 Eur skolos ir penkių procentų procesines palūkanas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2020 m. birželio 5 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo (toliau – ir Sutartis). Vykdydama Sutartį, ieškovė 2021 m. kovo 16 d. transportavo atsakovo vairuotą automobilį saugojimui į sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę. Po to, kai policijos komisariatas 2022 m. sausio 31 d. išdavė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, nei automobilio savininkė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Geri nuotykiai“, nei automobilį vairavęs atsakovas neatvyko atsiimti automobilio, kuris aikštelėje saugomas iki šiol. Kadangi automobilio savininkė MB „Geri nuotykiai“ jau yra išregistruota, tai visa skola už automobilio nugabenimą ir saugojimą priteistina iš atsakovo, kaip automobilio valdytojo. Automobilio priverstinio nuvežimo į saugojimo aikštelę kaina 70 Eur, o vienos paros saugojimo aikštelėje kaina 12 Eur; iki leidimo atsiimti automobilį išdavimo dienos automobilis buvo saugomas 322 dienas. Po leidimo išdavimo iki kreipimosi į teismą automobilis buvo saugomas aikštelėje dar 200 dienų ir šiuo laikotarpiu vienos paros saugojimo kaina sudarė 24,20 Eur. Taigi iš atsakovo priteistina iš viso 8774 Eur suma.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis nėra solidarus skolininkas, nes nėra teisėtas nurodyto automobilio valdytojas, t. y. neturi jokių automobilio valdymą patvirtinančių dokumentų (atsakovas automobilį vairavo jį testuodamas). Jam policijoje buvo nurodyta, jog automobilį gali atsiimti tik savininkas arba savininko tinkamai įgaliotas asmuo ar kitas teisėtas valdytojas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 3934 Eur skolą ir penkių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteisiamos 3934 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat 88,65 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovės 228,56 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2020 m. birželio 5 d. sudarė transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-88, kuria ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo paslaugas. Sutarties 2.5 punkte nurodyta, kad paslaugų įkainiai už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą tais atvejais, kai šias išlaidas pagal įstatymą privalo atlyginti transporto priemonės iki 3,5 tonos savininkas ir valdytojas (solidariai) ar tik vienas iš jų: nuvežimo – 70 Eur, saugojimo (vienos paros) 12 Eur. Ieškovė 2021 m. kovo 16 d. gavo policijos pareigūnų iškvietimą atvykti į įvykio vietą priverstinai nuvežti transporto priemonę Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugoti į aikštelę. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 31 d. Leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę išraše nurodyta, kad priverstinai nuvežta transporto priemonė Nissan Almera, (duomenys neskelbtini) kai įtariama, kad transporto priemonę vairavo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų asmuo. Automobilio Nissan Almera, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) savininke nuo 2020 m. lapkričio 20 d. registruota MB „Geri nuotykiai“, kuri yra išregistruota.

6. Teismas nurodė, kad ieškovė neteigė ir neįrodinėjo jokių konkrečių veiksmų, kurių atsakovas galėjo ir turėjo imtis tam, kad saugomą automobilį atsiimtų automobilio savininke įregistruota MB „Geri nuotykiai“. Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama informuoti MB „Geri nuotykiai“, kaip automobilio savininkę, apie aikštelėje saugomą automobilį ir jo atsiėmimą, tačiau MB „Geri nuotykiai“ automobilio iš saugojimo aikštelės neatsiėmė. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nedėjo maksimalių pastangų tam, kad automobilį atsiimtų MB „Geri nuotykiai“. Ieškovė neneigė atsakovo atsikirtimų, kad jis neturi jokių dokumentų, kurie pagrįstų teisinį pagrindą valdyti automobilį, ir todėl negali pats atsiimti automobilio iš saugojimo aikštelės. Kadangi byloje liko neįrodytos atsakovo teisinės galimybės atsiimti automobilį iš saugojimo aikštelės, tai jam negali būti taikoma atsakomybė už automobilio saugojimo laikotarpį po 2022 m. sausio 31 d. išduoto leidimo atsiimti automobilį, nes šiuo laikotarpiu automobilio saugojimo aikštelėje trukmė priklauso išimtinai nuo registre nurodomo automobilio savininko (neturint duomenų apie kitus asmenis, kurie turėtų teisinį pagrindą (tokią teisę patvirtinančius dokumentus) atsiimti automobilį). Teismas konstatavo atsakovo atsakomybę tik už tų išlaidų ieškovei atlyginimą, kurios priežastiniu ryšiu susijusios su būtent iš atsakovo paimto automobilio nugabenimu į saugojimo aikštelę ir šio automobilio saugojimo aikštelėje laikotarpiu iki leidimo atsiimti automobilį išdavimo, t. y. iki 2022 m. sausio 31 d., kai tolimesnė automobilio saugojimo aikštelėje trukmė jau nebepriklausė nuo atsakovo veiksmų ar neveikimo. Teismas konstatavo atsakovo pareigą atlyginti ieškovei 70 Eur automobilio priverstinio nuvežimo į saugojimo aikštelę išlaidas, taip pat 3864 Eur išlaidas už automobilio saugojimą 322 dienas (nuo automobilio paėmimo iš atsakovo žinios iki 2022 m. sausio 31 d. išduoto leidimo atsiimti automobilį iš aikštelės).

7. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. tenkinant 45 proc. pareikštų reikalavimų, ieškovei, teismas iš atsakovo priteisė 88,65 Eur žyminį mokestį, valstybei iš ieškovės teismas priteisė 55 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo dalį dėl ieškovės atmestų reikalavimų dalies (4 840 Eur) ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Tik dėl atsakovo veiksmų automobilis, vykdant policijos pareigūnų procesinį sprendimą, buvo priverstinai nuvežtas ir saugojamas. Ieškinys atsakovui pareikštas tik dėl įsiskolinimo už suteiktas automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas už konkretų laikotarpį (t. y., nuo automobilio priverstinio nuvežimo, įvykusio 2021 m. kovo 16 d., iki 2022 m. rugpjūčio 19 d., kuomet ieškovė pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į teismą ir buvo užvesta civilinė byla Nr. eL2-10483- 920/2022).

1.2. Pareikštu ieškiniu nebuvo reiškiamas procesinis prašymas įpareigoti būtent atsakovą atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį, todėl nėra aišku, kuo remdamasis teismas nusprendė, kad byloje liko neįrodytos atsakovo teisinės galimybės atsiimti automobilį iš saugojimo aikštelės, dėl to atsakovui negali būti taikoma atsakomybė už automobilio saugojimo laikotarpį po 2022 m. sausio 31 d. išduoto leidimo atsiimti automobilį, nes šiuo laikotarpiu automobilio saugojimo aikštelėje trukmė priklauso išimtinai nuo registre nurodomo automobilio savininko.

1.3. Būtent atsakovas turėjo įrodyti aplinkybes dėl objektyvaus negalėjimo atsiimti automobilio iš ieškovės aikštelės. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, jog jis raštu būtų kreipęsis į automobilio savininkę, ragindamas atsiimti automobilį iš ieškovės aikštelės, įspėjęs dėl solidarios skolininkų atsakomybės bei atsakovo kaip solidaraus skolininko turimos regreso teisės į MB „Geri nuotykiai“ atsakovui atlyginus ieškovei automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas ir kt. Tai, jog MB „Geri nuotykiai“ nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva iš esmės neturi jokios reikšmės ginčo civilinei bylai, kadangi ieškiniu buvo prašoma priteisti įsiskolinimą už suteiktas automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas už konkretų laikotarpį — dar iki šios bendrijos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

1.4. Kadangi MB „Geri nuotykiai“ šiuo metu yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, atsakovas visas pareigas ir kilusias teisines pasekmes siekia nepagrįstai perkelti šiai bendrijai. Tariamą „negalėjimą“ atsiimti automobilio iš ieškovės aikštelės atsakovas bandė įrodyti aplinkybe, kad neturi jokių dokumentų, kurie pagrįstų teisinį pagrindą valdyti automobilį ir todėl negali pats atsiimti automobilio iš saugojimo aikštelės. 2024 m. balandžio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog automobilį siekė „pratestuoti“ (neva, turėdamas ketinimą jį pirkti), todėl MB „Geri nuotykiai“ suteikė galimybę automobiliu pasinaudoti, automobilis atsakovo dispozicijoje buvo maždaug savaitę. Akivaizdu, jog atsakovas automobilį ne „testavo“, tačiau santykinai ilgą laiką valdė pagal faktą ir disponavo šiuo automobiliu.

1.5. Net ir tuo atveju, jei atsakovas hipotetiškai neturėjo galimybės kreiptis į Vilniaus apskrities VPK dėl leidimo atsiimti automobilį išdavimo atsakovo vardu, jis nėra atleistas nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo už visą laikotarpį.

9. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimu priteistos skolos dydį, nustatant, kad iš atsakovo priteistina ieškovei 70 Eur skola už automobilio nuvežimą ir penkių procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 70Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat atitinkamai sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovas nėra solidarus skolininkas nei pagal Sutartį, nei pagal įstatymą, nėra teisėtas automobilio valdytojas, nes nevaldė šio automobilio patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitu pagrindu. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovas šiuo atveju neturi teisės atsiimti transporto priemonę iš saugojimo aikštelės, tačiau šie argumentai prieštarauja teismo išvadai, kuria konstatuota atsakovo pareiga atlyginti ieškovei 3864 Eur išlaidų už automobilio saugojimą 322 dienas.

2.2. Aplinkybė, kad atsakovas neturi teisės atsiimti automobilio iš mašinų saugojimo aikštelės, galiojo nuo automobilio pastatymo į aikštelę dienos, t. y., nuo to momento jį atsiimti galėjo tik automobilio savininkas. Aplinkybė, kad iki 2022 m. sausio 31 d. automobilis buvo laikomas saugojimo aikštelėje dėl atsakovo kaltės, būtų teisinga, tačiau atsakovas nuo pat pirmos automobilio pastatymo dienos neturėjo teisės atsiimti šio automobilio. Dėl to visas automobilio saugojimo išlaidas turėtų atlyginti automobilio savininkė, įgydama teisę patirtą žalą išieškoti iš atsakovo.

2.3. Nei policijos pareigūnai, nei ieškovė neinformavo atsakovo apie galimybę atsiimti automobilį. Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2021 m. gruodžio 18 d. Ieškovė siuntė pranešimus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Apie tai, kad automobilis saugomas pas ieškovę, atsakovas sužinojo tik gavęs iš antstolio dokumentus dėl skolos už automobilio pasaugą išieškojimo.

Atsiliepimas

10. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi iš esmės tie patys argumentai kaip ir jos apeliaciniame skunde. Papildomai nurodoma:

3.1. SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta ne tik solidari transporto priemonės savininko ir valdytojo prievolė atlyginti ūkio subjektui išlaidas, susijusias su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu bei saugojimu, tačiau ir tai, jog šios išlaidos turi būti atlygintos už visą laikotarpį, t. y., nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

3.2. Tik dėl atsakovo veiksmų automobilis buvo priverstinai nuvežtas ir saugojamas ieškovės aikštelėje. Pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo, o taip pat įstatymo pagrindu atsiranda ne tik saugotojo (ieškovės) ir davėjo (šiuo atveju - Vilniaus apskrities VPK) teisiniai santykiai, tačiau taip pat ir transporto priemonės savininko ir valdytojo (atsakovo) bei saugotojo teisiniai santykiai. Transporto priemonės savininkui ir valdytojui atsiranda ne tik teisės (teisė reikalauti grąžinti transporto priemonę), bet ir tam tikros pareigos - atsiimti transporto priemonę bei atlyginti su transporto priemonės nuvežimu ir saugojimu susijusias išlaidas.

3.3. Atsakovas yra pasirašęs 2021 m. kovo 16 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte, kuriame be kitų aplinkybių nurodomas ir automobilių saugojimo aikštelės adresas, tai paneigia atsakovo teiginius apie nežinojimą, jog automobilį priverstinai saugoja ieškovė. Byloje esantys ieškovės 2022 m. vasario 10 d. bei 2022 m. kovo 15 d. pranešimai atsakovui dėl atsiskaitymo už paslaugas (registruotu paštu siųsti atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu) paneigia atsakovo poziciją apie tai, kad jis nebuvo informuotas apie galimybę atsiimti automobilį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka būtų ginčijęs policijos pareigūnų sprendimus, susijusius su automobilio priverstiniu nuvežimu, tariamu informacijos nepateikimu ar pan. Apie tai, jog atsakovas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje ieškovei objektyviai negalėjo būti žinoma, kaip ir duomenys apie bausmės atlikimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, nenustatė būtinybės skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys ir iš atsakovo, kaip transporto priemonės valdytojo, priteista 3934 Eur skola už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Iš bylos ir Juridinių asmenų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, kad:

4.1. Ieškovė ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Vilniaus VPK) 2020 m. birželio 5 d. sudarė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-88 (toliau – ir Sutartis), kurioje nurodyta, kad nuvežimo ir saugojimo paslaugos teikiamos, kai už paslaugas privalo atlyginti transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas (solidariai): transporto priemonė yra priverstinai nuvežama, pervežama ir saugoma pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso normas; priverstinis transporto priemonės nuvežimas ir saugojimas vykdomas asmens interesais (būtinoji pasauga pagal ANK); transporto priemonės konfiskuojamos teismo sprendimu pagal ANK – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; už baudžiamosiose bylose sulaikytų transporto priemonių saugojimo paslaugas nuo dienos, kai išduodamas leidimas atsiimti transporto priemonę pagal Baudžiamąjį kodeksą iki atsiėmimo dienos; paslaugų įkainiai už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą tais atvejais, kai nuvežimo ir saugojimo išlaidas pagal įstatymą privalo atlyginti transporto priemonės savininkas ir valdytojas (solidariai) ar tik vienas iš jų: transporto priemonės iki 3,5 t nuvežimo įkainis yra 70 Eur, saugojimo (vienos paros) įkainis 12 Eur. Sutarties 8.9 punkte nurodyta, kad ieškovė įsipareigoja transporto priemones priverstinai nuvežti ir saugoti policijos pareigūnui pateikus transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, teismo, prokuroro ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno sprendimą paimti, konfiskuoti ar laikinai apriboti nuosavybės teises į transporto priemonę, 8.13 punkte nurodyta, kad ieškovė įsipareigoja sudaryti galimybę grąžinti transporto priemones švenčių ir nedarbo dienomis asmenims, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir esant įgalioto policijos pareigūno, teismo, prokuroro ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno pasirašytam leidimui atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę; 8.14 punkte įtvirtinta, kad ieškovė įsipareigojo imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau atsiimtos: informuoti automobilių savininkus ir valdytojus (jei savininkas ir transporto priemonės valdytojas nesutampa) apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius ir pareigą jį atsiimti;

4.2. UAB „Tomadas“ direktorės 2020 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 213/1 nustatyta, kad po leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę išdavimo dienos taikytinas vienos paros transporto priemonės saugojimo komercinis įkainis 24,20 Eur (įskaitant PVM);

4.3. Vilniaus apskrities VPK 2021 m. kovo 16 d. surašė Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą, kuriuo priimtas sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus; atsakomybė už tai numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje; transporto priemonė priverstinai nuvežta iš (duomenys neskelbtini). Akte transporto priemonės savininkas (valdytojas) V. F. parašu patvirtino, kad sutinka, kad transporto priemonė vilkiku (duomenys neskelbtini) būtų nuvežta (pastatyta) Eišiškių pl. 127, taip pat parašu patvirtino, kad jis gavo Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą;

4.4. Vilniaus apskrities VPK 2022 m. sausio 31 d. surašė Leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, kuriame nustatyta, kad transporto priemonė NISSAN ALMERA, (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežta kai įtariama, kad transporto priemonę vairavo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų asmuo, transporto priemonė nekonfiskuota.

4.5. 2020 m. lapkričio 20 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi MB „Geri nuotykiai“ nusipirko transporto priemonę Nissan Almera, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad nurodytos transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas;

4.6. MB „Geri nuotykiai“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro Juridinio asmens registro tvarkytojo iniciatyva (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.70 straipsnis) (2022 m. balandžio 12 d. Pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį, 2022 m. liepos 25 d. Sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą; 2023 m. liepos 31 d. Sprendimas likviduoti juridinį asmenį);

4.7. Ieškovė 2021 m. kovo 18 d. išsiuntė pranešimą MB „Geri nuotykiai“, kuriuo informavo apie sulaikytos transporto priemonės saugojimo vietą bei nurodė, jog transporto priemonės grąžinamos iš aikštelės tik pateikus Vilniaus AVPK išduotą Leidimą atsiimti priverstinai policijos sulaikytą transporto priemonę bei asmens tapatybės dokumentą, taip pat teikiamų paslaugų įkainius;

4.8. Ieškovė 2022 m. vasario 10 d. kreipėsi tiek į MB „Geri nuotykiai“, tiek į J. L., tiek į atsakovą, informuodama dėl įsiskolinimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą;

4.9. J. L. 2022 m. vasario 13 d. pateikė ieškovei 2020 m. lapkričio 20 d. sudarytą Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį bei Prašymą dėl įregistruotos transporto priemonės registravimo duomenų keitimo;

4.10. Ieškovė 2022 m. kovo 15 d. pakartotinai kreipėsi į MB „Geri nuotykiai“ ir atsakovą dėl įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, tačiau byloje nėra duomenų apie šių pranešimų įteikimą;

4.11. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame buvo prašoma priteisti solidariai iš skolininkų MB „Geri nuotykiai“ ir V. F. 8774 Eur. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-10483-920/2022, kuriuo išieškojo solidariai iš skolininkų MB ,,Geri nuotykiai“ ir V. F. 8 774 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 09 14) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 500 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorei UAB ,,Tomadas“. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartimi priimtas ieškovės UAB ,,Tomadas“ ieškinys atsakovams MB ,,Geri nuotykiai“ ir V. F. dėl skolos priteisimo bei panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022m. rugsėjo 14 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-13093-920/2023 (buvęs bylos Nr. eL2-10483-920/2022), civilinė byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4.12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-20338-905/2023 ieškinys tenkintas, ieškovei iš atsakovo priteista 8774 Eur skola, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 8774 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 197 Eur bylinėjimosi išlaidos; sprendimui įsiteisėjus, 2024 m. sausio 11 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Pareiškėjui pateikus prieštaravimus ir Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. kovo 5 d. nutartimi atnaujinus pareiškimo padavimo terminą, ta pačia nutartimi teismas panaikino 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą.

15. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d.) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama transporto priemonei toliau važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus, o šio straipsnio 8 dalyje, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Iš esmės tokios pat šios įstatymo nuostatos (su tam tikrais redakciniais pakeitimais/patikslinimais) galioja iki šiol.

16. Priverstinai nuvežta transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo ir įstatymo pagrindu atsiranda ne tik saugotojo ir davėjo teisiniai santykiai, bet ir transporto priemonės savininko ir valdytojo bei saugotojo teisiniai santykiai. Transporto priemonės savininkui ir valdytojui atsiranda ne tik teisės (teisė reikalauti grąžinti transporto priemonę tokios pačios būklės, kurios ji buvo priimant saugoti), bet ir tam tikros pareigos (atlyginti su transporto priemonės nuvežimu susijusias išlaidas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 16 punktas).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

17. Nesutikdama su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas, ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės remiasi argumentais, kad dėl atsakovo veiksmų automobilis, vykdant policijos pareigūnų procesinį sprendimą, buvo priverstinai nuvežtas ir saugojamas; ieškinys atsakovui pareikštas tik dėl įsiskolinimo už suteiktas automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas už konkretų laikotarpį (nuo automobilio priverstinio nuvežimo, įvykusio 2021 m. kovo 16 d., iki 2022 m. rugpjūčio 19 d., kuomet ieškovė pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į teismą), o ne prašant įpareigoti būtent atsakovą atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį, todėl nėra aišku, kuo remdamasis teismas nusprendė, kad byloje liko neįrodytos atsakovo teisinės galimybės atsiimti automobilį iš saugojimo aikštelės, dėl to atsakovui negali būti taikoma atsakomybė už automobilio saugojimo laikotarpį po 2022 m. sausio 31 d. išduoto leidimo atsiimti automobilį, nes šiuo laikotarpiu automobilio saugojimo aikštelėje trukmė priklauso išimtinai nuo registre nurodomo automobilio savininko; net ir tuo atveju, jei atsakovas hipotetiškai neturėjo galimybės kreiptis į Vilniaus apskrities VPK dėl leidimo atsiimti automobilį išdavimo atsakovo vardu, jis nėra atleistas nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo už visą laikotarpį.

18. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus ieškovės argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, išlaidų dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Sprendžiant dėl pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, svarbu įvertinti pasaugos atsiradimo pagrindą ir aplinkybes bei tai, kokių priemonių ėmėsi saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, išsiaiškinti savininką ir jam pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą, taip pat paties transporto priemonės savininko ar naudotojo atliktus veiksmus, imantis priemonių dėl automobilio atsiėmimo ir kartu dėl išlaidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009).

20. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, kad 2022 m. sausio 31 d. MB „Geri nuotykiai“ nuosavybės teise priklausantis automobilis priverstinai buvo nuvežtas vairuotojui (atsakovui) pažeidus Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir vadovaujantis Sutartimi priverstinai nuvežtas automobilis saugomas ieškovės aikštelėje. Automobilio savininkė MB „Geri nuotykiai“ 2023 m. liepos 31 d. Juridinio asmens registro tvarkytojo sprendimu likviduoti juridinį asmenį išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 8774 Eur skolą už laikotarpį nuo automobilio priverstinio nuvežimo (2021 m. kovo 16 d.) iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo (2022 m. rugpjūčio 19 d.), t. y. ir už laikotarpį po Leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę išdavimo dienos (2022 m. sausio 31 d.).

21. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje liko neįrodytos atsakovo teisinės galimybės atsiimti automobilį iš saugojimo aikštelės, todėl jam negali būti taikoma atsakomybė už automobilio saugojimo laikotarpį po 2022 m. sausio 31 d. išduoto Leidimo atsiimti automobilį, nes šiuo laikotarpiu automobilio saugojimo aikštelėje trukmė priklausė išimtinai nuo registre nurodomo automobilio savininko (neturint duomenų apie kitus asmenis, kurie turėtų teisinį pagrindą atsiimti automobilį).

22. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 5-V-229 „Dėl paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos patvirtinimo“, kuris taikomas tiek, kiek tai nereglamentuoja Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašas, 64 punkte nurodyta, kad paimti daiktai asmenims grąžinami, kai įsiteisėja ikiteisminiame tyrime, administracinėje ar baudžiamojoje byloje priimtas atitinkamas sprendimas, kuris yra pagrindas grąžinti savininkui paimtus daiktus, ir kitais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka.

23. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d įsakymo Nr. 5-V-200 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo ir transporto priemonių važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2021m. liepos 10 d.) 23 punkte nurodyta, kad transporto priemonė, kuri laikoma ūkio subjekto transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, grąžinama, kai ūkio subjektas, saugantis priverstinai nuvežtą transporto priemonę, gauna iš policijos įstaigos leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę ir transporto priemonės savininkas (valdytojas) pateikia ūkio subjekto įgaliotam darbuotojui galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės registracijos liudijimą.

24. Taigi, transporto priemonę iš saugojimo aikštelės gali atsiimti transporto priemonės savininkas arba valdytojas, pagrindęs teisinį pagrindą valdyti transporto priemonę. Tuo atveju, jei transporto priemonės valdytojas negali pagrįsti, kad turi teisinį pagrindą valdyti transporto priemonę, ir dėl to negali atsiimti transporto priemonės, jis turi dėti maksimalias pastangas, kad transporto priemonę atsiimtų transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021).

25. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė leistinais įrodymais nepaneigė, kad atsakovas po Vilniaus apskrities VPK 2022 m. sausio 31 d. išduoto Leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę turėjo teisę atsiimti nurodytą transporto priemonę iš ieškovės aikštelės. Reikšminga laikytina ir atsakovo 2024 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad MB „Geri nuotykiai“ vadovas Ž. mirė. Nors pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės ir nenustatinėjo, tačiau apeliacinės instancijos teismas iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad MB „Geri nuotykiai“ direktorius J. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė. Remiantis viešais duomenimis (https://rekvizitai.vz.lt/imone/geri_nuotykiai/ darbuotoju-skaicius/) daugiau apdraustųjų darbuotojų bendrijoje nebuvo. Taigi ir šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neturėjo realių galimybių informuoti MB „Geri nuotykiai“ (jos vadovo) apie galimybę iš ieškovės aikštelės atsiimti transporto priemonę.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai susiejo atsakovo atsakomybę tik už tų išlaidų ieškovei atlyginimą, kurios priežastiniu ryšiu susijusios su būtent iš atsakovo paimto automobilio nugabenimu į saugojimo aikštelę ir šio automobilio saugojimo aikštelėje laikotarpiu iki leidimo atsiimti automobilį išdavimo, t. y. iki 2022 m. sausio 31 d., kai tolimesnė automobilio saugojimo aikštelėje trukmė jau nebepriklausė nuo atsakovo veiksmų ar neveikimo (CK 6.247 straipsnis) ir dėl to pagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovei 70 Eur automobilio priverstinio nuvežimo į saugojimo aikštelę išlaidas, taip pat 3864 Eur išlaidas už automobilio saugojimą 322 dienas laikotarpiu nuo automobilio paėmimo iš atsakovo žinios iki 2022 m. sausio 31 d. išduoto leidimo atsiimti automobilį iš aikštelės.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

27. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad jis nėra solidarus skolininkas nei pagal Sutartį, nei pagal įstatymą, nėra teisėtas automobilio valdytojas, nes nevaldė šio automobilio patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitu pagrindu, dėl to ieškovės reikalavimas dėl skolos už automobilio pasaugą priteisimo yra nepagrįstas; pirmosios instancijos teismas nepagristai priteisė iš atsakovo 3864 Eur išlaidas už automobilio saugojimą 322 dienas, kadangi atsakovas neturi teisės atsiimti transporto priemonę iš saugojimo aikštelės, todėl visas automobilio saugojimo išlaidas turėtų atlyginti automobilio savininkė, įgydama teisę patirtą žalą išieškoti iš atsakovo; nei policijos pareigūnai, nei ieškovė neinformavo atsakovo apie galimybę atsiimti automobilį; atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2021 m. gruodžio 18 d., apie tai, kad automobilis saugomas pas ieškovę, atsakovas sužinojo tik gavęs iš antstolio dokumentus dėl skolos už automobilio apsaugą išieškojimo.

28. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

29. Vadovaujantis SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalies nuostatomis, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.

30. Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (SEAKĮ 2 straipsnio 78 dalis). Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (SEAKĮ 2 straipsnio 83 dalis). Taigi, SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalyje yra išvardyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Teismas turi pareigą nustatyti asmenis, kurie privalo atlyginti nurodytas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

31. Nors atsakovas neigia, kad jis yra teisėtas automobilio valdytojas, nes nevaldė automobilio patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitu pagrindu, tačiau 2024 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje (teismo posėdžio garso įrašas nuo 4 min. 14 sek. iki 4 min. 40 sek.) atsakovas nurodė, kad jis automobilį norėjo įsigyti, dėl to jis jam buvo duotas išbandymui, atsakovas turėjo tą automobilį apie savaitę. Dėl to transporto priemonės valdytoju pagrįstai ir buvo laikomas faktinis transporto priemonės naudotojas – vairuotojas, kuriuo buvo atsakovas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent atsakovas 2021 m. kovo 16 d. vairavo – valdė transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, dėl ko transporto priemonė buvo nuvežta ir būtent dėl to buvo patirtos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidos, kurias ieškinyje prašė priteisti ieškovė. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nesvarbu, ar atsakovas tik pabandė vairuoti transporto priemonę, ar ją vairavo ilgesnį laiko tarpą, kadangi nurodytos aplinkybės nepaneigia konstatuoto fakto, kad atsakovas padarė administracinį nusižengimą, o ne „pabandė“ nusižengimą padaryti. Taigi, būtent atsakovo valdymas lėmė teisės pažeidimo padarymą ir yra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės reikalaujamomis priteisti išlaidomis.

32. Kritiškai vertintinas ir atsakovo argumentas, kad nei policijos pareigūnai, nei ieškovė neinformavo atsakovo apie galimybę atsiimti automobilį. Šios nutarties 14.3 punkte jau minėta, kad ant Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto yra atsakovo parašai, kuriais jis patvirtino sutinkąs, kad transporto priemonė vilkiku (duomenys neskelbtini) būtų nuvežta (pastatyta) Eišiškių pl. 127, taip pat, kad gavo Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą. Akte taip pat nurodyta, kad asmuo, kuriam taikoma administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas, turi teisę ją apskųsti aukštesniajai institucijai (pareigūnui) ar apylinkės teismui. Byloje nenustatyta, kad aktą atsakovas ginčijo.

33. Tai, kad atsakovas nuo 2021 m. gruodžio 18 d. atliko laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, kad išnyko jo pareiga atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų atsiradusią skolą už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, kadangi solidari transporto priemonės savininko ir valdytojo pareiga atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas kyla iš SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigos rūpintis transporto priemone ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Transporto priemonės savininko ar valdytojo pareiga rūpintis transporto priemone, be kita ko, apima ir domėjimąsi transporto priemonės buvimo vieta, dėjimą maksimalių pastangų kuo greičiau pasirūpinti transporto priemonės atsiėmimu iš saugojimo vietos. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, transporto priemonės savininkas, ilgą laiką nesidomėdamas sau priklausančio automobilio buvimo vieta, prisiima riziką, be kita ko, dėl galimų šio automobilio saugojimo išlaidų, susidariusių jį priverstinai nuvežus dėl to, kad, naudojantis automobiliu, buvo padaryta visuomenei pavojinga veika (Kelių eismo taisyklių 17 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 29 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021 yra išaiškinęs, kad ši atsakomybė taikoma ir transporto priemonės valdytojui.

34. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

35. Įvertinęs nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinių skundų motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

37. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė abi šalys, tačiau abiejų šalių pateikti apeliaciniai skundai buvo atmesti, šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir šalys paliktinos prie patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė