- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-20
- Bylos Nr.
- e2-2008-800/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14193-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nordnet“
- Trečiasis asmuo
- L. K.
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė, Marijus Sakalauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nordnet“ dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo byloje – L. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš UAB „Nordnet“ jo naudai 1797,42 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1797,42 Eur sumos už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. kovo 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-530-2015, ieškovui G. S. buvo nutraukta baudžiamoji byla suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Įsiteisėjusiu 2015 m. kovo 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad R. D., veikdamas su asmenimis, kurių atžvilgiu byla nutraukta (t. y. ieškovu G. S. ir L. K., D. R., S. L., T. J. ir S. L. užvaldė UAB „Nordnet“ patikėtą turtą. Konstatuota ir tai, kad įrodyta pagrobto turto vertė yra 26452,32 Lt arba 7661,12 eurų. Baudžiamojoje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas G. S. nagrinėjant baudžiamąją bylą gera valia UAB „Nordnet“ kaip žalos atlyginimą sumokėjo 29500 Lt arba 8543,79 eurus. CPK 182 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Kadangi įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu konstatuota, jog atsakovui UAB „Nordnet“ kaip nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje buvo padaryta 7661,12 eurų turtinė žala, tai yra prejudicinis faktas, neįrodinėtinas kitoje civilinėje byloje. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu konstatuota ir ta aplinkybė, jog ieškovas G. S. faktiškai sumokėjo 8 543,79 Eur. Tokio dydžio įmoką patvirtina ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. kasos pajamų orderis Nr. 1. 2016 m. lapkričio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje e2-5293-828/2016 konstatuota, kad ieškovas G. S. pagrįstai, kaip žalos atlyginimą UAB „Nordnet“ turėjo sumokėti 6746,37 eurų. 2016 m. lapkričio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, priėmus 2017 m. kovo 15 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį, civilinėje byloje Nr. e2A-12-227/2017. Atsakovas UAB „Nordnet“ teismo iniciatyva buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų į civilinės bylos Nr. e2-5293-828/2016 nagrinėjimą, atsiliepimo neteikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo, pirmosios instancijos teismo išvadų neginčijo. Ieškovas atsakovui UAB „Nordnet“ sumokėjo 8543,79 eurus. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog atsakovas UAB „Nordnet“ pagrįstai kaip žalos atlyginimą galėjo gauti 6746,37 eurų. Skirtumas tarp faktiškai atsakovo gautos sumos ir sumos, kurią jis turėjo teisę gauti yra 1797,42 eurai. CK 6.238 str. įtvirtinta, jog, jeigu asmuo klydo manydamas esąs skolininkas ir sumokėjo skolą, kurios neprivalėjo mokėti, tai jis turi teisę išreikalauti sumokėtą skolą iš ją gavusio asmens. Dar 2009 m. liepos 10 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo padaryta žala preliminariai atsakovo UAB „Nordnet“ buvo įvertinta 28962 eurais. 2009 m. spalio 9 d. ieškinyje UAB „Nordnet“ jai padarytą turtinę žalą įvertino net 144829,73 eurais. Tik 2015 m. kovo 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-530-2015 buvo konstatuota, jog pagrobto turto vertė yra 26452,32 Lt arba 7661,12 eurų ir tik 2016 m. lapkričio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje e2-5293-828/2016 konstatuota, jog turėjo atlyginti 6746,37 eurų žalą. Kadangi atsakovas UAB „Nordnet“ be teisinio pagrindo gavo 1797,42 eurų, reiškia reikalavimą dėl šios sumos grąžinimo. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ir sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad patirta žala yra mažesnė - 7661,12 eurų, o ne pusė milijono. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu taip pat konstatuota, kad ieškovas kaip žalos atlyginimą pagrįstai yra sumokėjęs 6746,37 Eur. Teisinio pagrindo ieškinyje nėra pareigos nurodyti, ieškovas mano, kad tai CK 6.238 str., tačiau teisinė kvalifikacija pagal kasacinio teismo praktiką yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Prašo priteisti palūkanas nuo Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo. Ieškovas atsakovei tuo metu sumokėjo tiek kiek turėjo sukaupęs pinigų, nors ieškinys buvo reiškiamas ir daug didesnis, tik išnagrinėjus baudžiamąja bylą paaiškėjo, kad nėra tokio dydžio žalos.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2017-03-15 nutartyje nėra nustatyta jokių faktų, kokio dydžio žala nusikaltimu buvo padaryta UAB „Nordnet“, jame tik nagrinėti ir nustatyti atitinkami turtiniai santykiai tarp solidarių bendraskolių pagal Kauno apygardos teismo 2015-03-27 nuosprendį. Be to, Panevėžio apygardos teismo 2017-03-15 nutartyje konstatuota, kad teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo santykyje nėra prejudiciniai, jie vertintini kaip įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovo ieškinio kildinimas vien iš paminėtos Panevėžio apygardos teismo 2017-03-15 nutarties ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-11-07 sprendimo yra nepagrįstas. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2015-03-27 nuosprendžio, žala atsakovui buvo vertinta kaip įrodyta esanti tokio dydžio, dėl kurios savo nevienareikšmiuose paaiškinimuose teisminio nagrinėjimo metu prisipažino kaltinamieji. Ikiteisminio tyrimo metu šie asmenys prisipažino pasisavinę atsakovo turto už daug didesnę pinigų sumą ir tą baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-530-2015 patvirtina daugelis kitų rašytinių įrodymų. Panevėžio apygardos teismo 2017-03-15 nutartyje konstatuota, kad atsakovui savanoriškai atlyginta žala sudaro 33500 Lt. Taigi teismo nuosprendžiu nepaneigtas žalos faktas ir niekur nėra nustatyta prejudicinio fakto, jog atsakovas turėtų sugrąžinti kokias nors pinigų sumas G. S., ar kitiems kaltinamiesiems (nuteistiesiems). Teismas baudžiamojoje byloje tiesiog pasakė, kokio dydžio žala atlyginta, ir kad atsakovas, teismo vertinimu, dėl nustatytų nusikalstamų veiksmų baudžiamojoje byloje neturi teisės į jo nurodyto dydžio civilinio ieškinio tenkinimą, nes baudžiamojoje teisėje (priešingai, nei civilinėje) galioja nekaltumo prezumpcija ir jis tik pagal tai, kiek prisipažino pasisavinę turto kaltinamieji, sprendžia dėl civilinių teisinių padarinių (civilinio ieškinio tenkinimo). Iš viso Kauno apygardos teismo 2015-03-27 nuosprendžio turinio bei Panevėžio apygardos teismo 2017-03-15 nutarties 27 punkto. Ieškovas prie ieškinio yra pats pridėjęs 2009-08-19 pareiškimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pasirašytą ieškovo ir atsakovo, kuris savo pobūdžiu yra susitarimas. Ieškovas įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, numatytą savo atlikta nusikalstama veika, o atsakovas nereikšti ieškinio dėl žalos atlyginimo. Šis susitarimas su jame nustatytomis šalių pareigomis yra įvykdytas - ieškovas žalos atlyginimą sumokėjo, o atsakovas savo įsipareigojimo nereikšti civilinio ieškinio laikėsi, tokio ieškinio nėra pareiškęs. Ieškovas savo reikalavimą dėl piniginių lėšų priteisimo kildina iš CK 6.238 str. normos, t. y. tariamai klydo esąs skolininkas ir sumokėjo skolą, kurios neprivalėjo mokėti (t. y. remiasi nepagrįsto praturtėjo institutu). Mano, kad ši norma gali būti taikoma, kai neišnaudoti ir negalimi jokie kiti civilinių teisių gynimo būdai (sandorio pripažinimas negaliojančiu, žalos atlyginimas ir kt.). Ginčo atveju atsakovo gauti pinigai iš ieškovo (33500 Lt) yra remiantis civilinio pobūdžio susitarimu (sutartimi), kuris nėra pripažintas negaliojančiu, turėjo ir turi pagrindą, ką patvirtina ikiteisminio tyrimo ir kiti Kauno apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-31-530-2015 duomenys. Pareikštas ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nesutinka, kad Kauno apygardos teismo nuosprendyje yra nustatyti prejudicinę reikšmę šioje byloje turintys faktai. Kauno apygardos nuosprendyje teismas mini bylą 3K-3-2015/2008, kurioje yra pasisakoma, kad CPK 182 straipsnio 3 punkto prasme teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Šioje byloje teismas pasisakė, kad teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi. Mano, kad „Nordnet“ pagal nuosprendį turėtų teisę išsireikalauti ne didesnę negu nuosprendžiu nustatytą žalą ir tai yra prejudicija. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad žala yra patirta: pareiškimas apie žalos atlyginimą, kuris yra sandoris ir kurį yra pasirašęs tiek „Nordnet“ direktorius, tiek ieškovas. Vienas įsipareigojo atlyginti žalą, o kitas įsipareigojo nereikšti civilinio ieškinio. Pagal praktiką yra aiškinama, kad kai yra sandoris, taikyti nepagrįsto praturtėjimo teisės normų negalima. Faktinis pagrindas patvirtinantis žalos padarymą yra pateiktas į bylą, t. y. ieškovo prisipažinimas, kad padarė 66000,00 žalą, susitarimas dėl žalos atlyginimo, kiti duomenys patvirtinantys pavogto turto vertę, nurodyta kokia yra maksimali, kokia vidutinė palečių vertė, specialisto išvados, inventorizacijos aktai, duomenys apie kitoms įmonėms pervestus pinigus. Šie dokumentai patvirtina tai, kad galėjo būti padaryta ir didesnė žala, o kad žala buvo padaryta tai yra nustatyta ir teismų dokumentuose.
Trečiasis asmuo L. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančio 2015 m. kovo 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad baudžiamoji byla ieškovo G. S. ir kitų teisiamųjų atžvilgiu buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (e. b. l. 51, t. 1). Teismas pasisakydamas dėl UAB „Nordnet“ civilinio ieškinio nurodė, kad bylos duomenimis G. S. savo noru atlygino žalą - 29500,00 Lt, L. K. savo noru atlygino 4000 Lt. Taigi civiliniam ieškovui sumokėta 33500 Lt žalos. <...> Pripažinus įrodytą pagrobto turto vertę – 26452,32 Lt, savanoriškai atlyginta UAB „Nordnet“ žalos dydis yra 33500,00 Lt darytina išvada, jog juridiniam asmeniui padaryta žala yra atlyginta, žalos nėra“ (e. b. l. 51, t.1).
Byloje tarp šalių nebuvo ginčo, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovas G. S. atsakovei UAB „Nordnet“ kaip žalos atlyginimą sumokėjo 29500,00 Lt ir tai patvirtina byloje esantis šalių pasirašytas 2009-08-19 pareiškimas apie nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir 2009-08-19 kasos pajamų orderis Nr. 1 (e. b. l. 54-55, t.1).
Žemesnės instancijos teismas
Iš į bylą pateikto ieškovo G. S. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog padarė 66636,00 Lt turtinę žalą, tačiau jau yra atlyginęs 29500,00 Lt turtinę žalą (e. b. l. 106-107, t.1).
Ieškovas ieškinį grindžia LR CK 6.237-6.242 str. pagrindu, laikydamas, kad atsakovė UAB „Nordnet“ praturtėjo be pagrindo. Teismas nesutinka su ieškovo argumentais ir laiko, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų. Nėra nepagrįsto praturtėjimo taikymo sąlygų bei nenustatytos prielaidos atsakovę pripažinti nepagrįstai praturtėjus.
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (LR CK 6.2 str.). Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 6.237 str.1 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, kad šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t. y. jo įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu; jei asmuo įgyja turtą pagal sutartį, jis negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo ( 2015-012-18 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015, 2011-10-18 nutartis Nr. 3K-3-397/2011, 2011-10-10 nutartis Nr. 3K-3-372/2011 , 2010-06-18 nutartis Nr.3K-3-276/2010).
Taigi, CK 6.237 str. taikymas yra įmanomas tik tuo atveju, jeigu šalių nesieja jokie kiti prievoliniai santykiai ir turtą asmuo įgijo be teisinio (įstatyme ar sutartyje nustatyto) pagrindo, ar jeigu pagrindas, kuriuo turtas buvo įgytas, išnyksta vėliau. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs atsakovei dar didesnę žalą negu teismo nuosprendžiu buvo nustatytas žalos dydis, ir abi šalys raštiškai susitarė dėl žalos dydžio t. y. 29500, Lt, kuriuos ieškovas savanoriškai sumokėjo atsakovei, negali būti laikoma prašoma priteisti suma nepagrįstu praturtėjimu. 2015-02-18 LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015, yra išaiškinęs kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Teismas susipažinęs su šalių pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu, bei Panevėžio apygardos teismo nutartimi neturi pagrindo sutikti su ieškovo ieškinyje ir ieškovo atstovės teismo posėdyje išdėstyta pozicija, kad šiuose procesiniuose dokumentuose minimas žalos dydis 7661,12 Eur turi prejudicinę reikšmę sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą ir neturi pagrindo išvadai, kad atsakovė, patyrusi žalą, galėjo praturtėti ieškovo sąskaita, jam atlyginus teismo nuosprendžiu nustatytą žalą. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Iš byloje pateiktų šalių rašytinių įrodymų, o taip pat paties ieškovo ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų matyti, kad ieškovas pripažindamas padaręs žalą atsakovei, taip pat patvirtino, kad pardavęs iš atsakovės pavogtus daiktus gavo apie 3000-4000,00 Lt atlygį, todėl teismas negali nustatyti ir kokio dydžio pinigų suma buvo išimtinai paties ieškovo pajamos. Ieškovas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, kad dėl to patyrė ieškinio dydžio nuostolių. Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp ieškovo turto sumažėjimo, nes vien faktas, kad ieškovas atlygino ikiteisminiame tyrime žalos dalį, nepatvirtina jo turto sumažėjimo, o esant konstatuotiems nusikalstamiems ieškovo veiksmams, nepaneigta, jog žala atsakovei galėjo būti padaryta ir didesnė. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad tarp šalių buvo pasirašytas raštiškas susitarimas dėl žalos dydžio, sukėlęs šalims teisines pasekmes. Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Atsakovo atstovas nurodė, kad įmonė dėl ieškovo ir kitų asmenų neteisėtų veiksmų, įmonėms, kurių produkcija buvo jos sandėliuose pervedė apie pusę milijono litų ir tai patvirtina baudžiamosios bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Teismas mano, kad ieškovas, atlikdamas nusikalstamą veiką, vėliau savanoriškai nusprendęs atlyginti žalą, suvokė savo veiksmų pasekmes, objektyviai turėjo galimybę įvertinti jo asmeniniais veiksmais padarytos žalos dydį ir tardamasis dėl žalos atlyginimo prisiėmė nuostolių riziką. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo.
Išnagrinėjus bylą, teismas nenustatė, o ieškovas neįrodė šioje byloje nepagrįsto praturtėjimo prielaidų. Nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nenurodė konkrečios teisės normos, kuri turėtų būti taikoma sprendžiant ginčą, bei prašė ex officio parikti teisės normas pagal nustatytas faktines aplinkybes. Teismas, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą, nenustatė jokio kito teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.
Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymų visumą, teismas mano, kad yra pagrindas ieškinį atmesti.
Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovei priteistinos advokato atstovavimo išlaidos, kurios sudaro 1220,38 Eur. Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistina 15,77 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Nordnet“, įmonės kodas 300151140, naudai bylinėjimosi išlaidas - 1220,38 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt eurų 38 ct) advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti iš ieškovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,77 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei ieškovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės Kauno rūmų teismą.