Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-12-227/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. R., S. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5293-828/2016 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovams L. K., R. D., D. R., T. J., S. L., trečiajam asmeniui UAB „Nordnet“ dėl bendraskolių atgręžtinių reikalavimų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus motyvai

Ieškovas atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo skundus atmesti, kaip nepagrįstus, palikti galioti teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovų 300 Eur išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atsiliepime nurodo, kad įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad buvo užvaldytas UAB „Nordnet“ turtas už 26452,32 Lt. Kauno apygardos teismas nuosprendžiu netenkino civilinio ieškinio tik dėl to, kad atlyginta daugiau nei padaryta žala. Nustatyta, kad jis sumokėjo 8544 Eur žalai atlyginti. Teismas išsamiai išanalizavo baudžiamosios bylos medžiagą, ieškovo parodymus, duotus civilinėje ir baudžiamojoje byloje, R. D., J. Š., S. L., L. K., D. R. parodymus baudžiamojoje byloje, darė išvadą, kad veikoje dalyvavo visi asmenys, kurie buvo kaltinami baudžiamojoje byloje. Nors nurodyti asmenys nebuvo apklausti teismo posėdžio metu, tačiau patys apeliantai bylos nagrinėjime asmeniškai nedalyvavo, neprašė apklausti liudytojais asmenų, nėra pagrindo abejoti, kad surinkta objektyvi informacija. Apeliantų teiginių dėl jų sunkios turtinės padėties nepagrindžia jokie įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovų D. R., S. L. apeliaciniai skundai netenkintini, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovų apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad abiejų apeliantų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, priimtu jų atžvilgiu, argumentai iš esmės yra tokie patys, abu apeliantai laikosi pozicijos, kad bylos nagrinėjimo metu netinkamai buvo vertinami įrodymai, nebuvo nustatyti jų atlikti neteisėti veiksmai, kaltė, taip pat nepadaryta žala trečiajam asmeniui. Taip pat abu apeliantai prašo, netenkinus jų apeliacinių skundų, leisti įvykdyti priteistą prievolę per vienerius metus. Atsakovai S. L. ir D. R. pirmosios instancijos teisme nepripažino atlikę neteisėtus veiksmus trečiojo asmens atžvilgiu, ir dėl to neigė savo pareigą atlyginti ieškovui dalį sumos, kurią jis yra sumokėjęs trečiajam asmeniui. Tokios pozicijos apeliantai laikosi ir apeliaciniuose skunduose. Ieškovas byloje pareiškė ieškinį dėl bendraskolių atgręžtinių reikalavimų. Pagal savo esmę regreso teisė (atgręžtinio reikalavimo teisė) priskirtina deliktinei atsakomybei, kuriai atsirasti ir ją taikyti būtinas civilinės atsakomybės sąlygų visetas (CK 6.246-6.249 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Tačiau tokia atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, asmens kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo regreso teise, privalo įrodyti atsakovų trečiajam asmeniui padarytus neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. CK 6.279 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos sąlygos apeliantų atsakomybei atsirasti.Byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 27 d. Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-530/2015 priėmė nuosprendį, kuriuo byla D. R., S. L., T. J., L. K., G. S., S. L., kaltintų pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl UAB „Nordnet“ turto pasisavinimo, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, o R. D. buvo pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl to, jog, veikdamas bendrininkų grupėje su teismo konkrečiai neįvardinamais asmenimis, kurių atžvilgiu byla nutraukta, pasisavino trečiojo asmens turtą. Nustatyta, kad 2014-03-25 nutartimi byla buvo nutraukta nusikaltimu kaltinto J. Š. atžvilgiu, jam mirus. Situacija, kai baudžiamasis procesas buvo nutrauktas suėjus senaties terminui, savaime neeliminuoja asmens, traukto baudžiamojon atsakomybėn, civilinės atsakomybės, kaip tokios. Tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjančiam teismui išlieka pareiga tirti įrodymus, tarp jų ir esančius nutrauktoje baudžiamojoje byloje, laikantis CPK įtvirtintų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių taisyklių (CPK II dalis, XIII skyrius). Baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad baudžiamosios bylos medžiaga, ieškovo paaiškinimai civilinėje byloje patvirtina, kad ir atsakovai D. R., S. L. atliko neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės prasme trečiojo asmens atžvilgiu, su kuo apeliantai nesutinka. Apeliantai su tuo nesutinka ir nurodo, kad jų atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ieškovo parodymus dėl atsakovų dalyvavimo trečiojo asmens turto grobstyme paneigė byloje paaiškinimus davęs atsakovas T. J.. Taip pat teigia, kad baudžiamojoje byloje duoti kaltinamųjų parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs, o civilinėje byloje nedalyvavo baudžiamojoje byloje apklausti S. L., L. K., R. D.; J. Š., apklaustas baudžiamojoje byloje, yra miręs. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esančių įrodymų visuma (ieškovo paaiškinimai, baudžiamosios bylos medžiaga) patvirtina, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, kurių pasekmė buvo trečiajam asmeniui padaryta turtinė žala. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas T. J. procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad sumokėjo ieškovui pinigų sumą, kuri buvo priteista iš jo 2016-01-11 teismo sprendimu šioje civilinėje byloje, nesuprasdamas, kad sprendimas dar neįsiteisėjęs ir neprivalėjo būti vykdomas, t.y. per klaidą. Nurodė, kad iš tikrųjų jis nusikalstamoje veikoje nedalyvavo, žalos trečiajam asmeniui nepadarė, todėl neturi pareigos atlyginti ieškovui jo sumokėto žalos atlyginimo dalies. Atkreiptinas dėmesys, kad šio atsakovo parodymai vertintini atsargiai, kadangi jis, kaip ir apeliantai, su ieškovo reikalavimais nesutiko, laikėsi tokios pačios pozicijos, jog nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų ir nepadaręs žalos trečiajam asmeniui. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo T. J. parodymai civilinėje byloje vertinami visų įrodymų kontekste ir jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai faktai, jie vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi.Šiuo atveju baudžiamojoje byloje teismo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo apklausti kaltinami nusikalstamos veikos padarymu asmenys (ieškovas, atsakovai L. K., R. D., D. R., T. J., S. L.). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaltinamasis J. Š., kuris iki nuosprendžio priėmimo mirė ir dėl to jo atžvilgiu byla buvo nutraukta. Šių asmenų duotus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui išsamiai ištyrė ir aptarė pirmosios instancijos teismas, todėl jų turinio apeliacinės instancijos teismas nebekartoja. Nors apeliantai teigia, kad tokie parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs, nes kaltinamieji baudžiamojo proceso metu turi teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau tokie parodymai civiliniame procese vertintini visų įrodymų kontekste kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Kaip minėta aukščiau, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, yra vertinami kaip rašytiniai įrodymai. Šiuo atveju nuosprendyje pažymėta, kad kaltinamieji, kurie buvo vairuotojai-ekspeditoriai, prekių sandėlyje neatrinkinėjo, patys negalėjo išvežti daugiau palečių nei buvo surinkta sandėlio, darbuotojų ir pakrauta į automobilius, o sandėlyje neteisėtai suformuotų ir paruoštų palečių kiekis yra ne didesnis nei 16 vienetų. Baudžiamojoje byloje teismas nustatė, kad asmenų grupė pasisavino iš įmonės būtent tokį skaičių palečių ir pagal tai apskaičiavo bendrai pagrobto turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tokios teismo nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės dėl to, kad žala padaryta asmenų grupės vertintinos ne kaip prejudicinis faktas, bet kaip aplinkybės, nurodytos oficialiame rašytiniame įrodyme. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas tokios aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Apeliantai jokių įrodymų paneigiančių baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes nepateikė.Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti, jog neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės prasme, 2009 m. sausio-birželio mėn. grobstant trečiojo asmens UAB „Nordnet“ turtą, atliko visi aštuoni asmenys, kurie buvo kaltinami baudžiamojoje byloje, tame tarpe ir atsakovai D. R., S. L., t.y. vieni asmenys prekes atrinkdavo, pakraudavo į automobilius, kiti neteisėtai išveždavo, realizuodavo, derindavo bendrininkų veiksmus ir visus šiuos asmenis siejo vieningas tikslas – siekimas nepagrįstai praturtėti trečiojo asmens sąskaita (CPK 178, 185 str.). Pagrįstai pripažinta, jog atsakovai L. K. (koordinuodamas kaltinamųjų baudžiamojoje byloje veiksmus, pasisavinant prekes, išveždamas ir realizuodamas jas), D. R., S. L. (neteisėtai išveždami prekes realizavimui), tame tarpe ir už nusikaltimą nuteistas R. D. (atrinkdamas ir pakraudamas prekes neteisėtam išvežimui realizuoti), kartu su kitais baudžiamojoje byloje kaltintais asmenimis atliko neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės prasme trečiojo asmens atžvilgiu, tarp šių veiksmų ir trečiajam asmeniui padarytos žalos yra priežastinis ryšys (žala nebūtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų ir ji teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo šių veiksmų) (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.), ir atsakovai neįrodė, kad nėra kalti dėl šios žalos (CK 6.248 str.). Nors apeliantai teigia, kad UAB „Nordnet“ žala nebuvo padaryta, ieškovas padengė tik jo paties padarytą žalą trečiajam asmeniui, su tuo sutikti negalima. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2015-03-27 nuosprendžiu yra nustatyta nusikalstamų veiksmų, kurie buvo nagrinėjami baudžiamojoje byloje, pasekmė – 7 661,12 Eur turtinė žala trečiajam asmeniui (b.l. 1 t. 36, 38), kas yra prejudicinis faktas. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Šiuo atveju nuosprendyje yra pažymėta, kad asmenų grupė pasisavino iš įmonės ne daugiau nei 16 vienetų palečių, šis skaičius dauginamas iš minimalios padėklo vertės ir įrodyta pasisavinto turto vertė yra ne didesnė nei aukščiau nurodyta suma. UAB „Nordnet“ baudžiamojoje byloje reiškė 511047,09 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, vėliau teisminio nagrinėjimo metu civilinio ieškovo atstovas, atsižvelgdamas į tai, kad G. S. ir L. K. yra sumokėję dalį pinigų, civilinį ieškinį sumažino. Baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, kad G. S. savo noru atlygino padarytą žalą – 29 500,00 Lt (2 t., b.l. 25-26), L. K. savo noru atlygino 4000 Lt (t.11 b.l. 53), todėl teismas sprendė, kad civiliniam ieškovui UAB „Nordnet“ buvo sumokėta 33 500 Lt žalos atlyginimo. Pripažinus, kad yra įrodyta pagrobto turto vertė lygi 26452,32 Lt, o savanoriškai atlyginta UAB „Nordnet“ žalos dalis yra 33500 Lt, baudžiamojoje byloje teismas darė išvadą, jog juridiniam asmeniui padaryta žala yra atlyginta, žalos nėra. Ir tuo pagrindu baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Tačiau tai nepaneigia fakto, jog žala buvo padaryta ir baudžiamojoje byloje buvo nustatytas konkretus žalos, padarytos trečiajam asmeniui, dydis, kurį atlygino ne visi kaltinti asmenys, o tik ieškovas bei L. K..CK 6.280 straipsnio 2 dalis nustato, kad atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Jei neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis(CK 6.279 str. 2 d., 6.280 str. 2 d.). Todėl esant nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovas savanoriškai atlygino 8 543,79 Eur žalą, atsakovas L. K. – 1 158,48 Eur žalą, šie asmenys yra įgiję teisę reikalauti jų pagrįstai išmokėto žalos atlyginimo iš kitų kartu ją padariusių asmenų (CK 6.9 str. 1 d., 6.280 str. 2 d.). Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tą aplinkybę, jog ieškovas ir atsakovas L. K. bendrai sumokėjo daugiau nei teismo pripažintas padarytos žalos dydis, dėl ko kiekvieno iš jų žalos atlyginimą įskaitė proporcingai, bei pripažino, jog ieškovas pagrįstai kaip žalos atlyginimą trečiajam asmeniui sumokėjo tik 6 746,37 Eur, o atsakovas L. K. – 914,75 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas, atskaičius jam tenkančią dalį, turi teisę reikalauti iš kitų septynių bendraskolių lygiomis dalimis tik 6 746,37 Eur ir iš apeliantų priteista jiems tenkanti padarytos žalos dalis – po 843,30 Eur žalos atlyginimo regreso teise.Nors apeliantas S. L. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai vietoje 133 Eur patirtų jo išlaidų nurodė tik 33 Eur, tačiau iš byloje esančio mokėjimo nurodymo (t.2, b.l. 82) negalima nustatyti, koks asmuo sumokėjo advokatei 100 Eur už atstovavimą konkrečiai neindividualizuotoje civilinėje byloje, teisinių paslaugų sutartyje taip pat nėra nurodyta atsakovo mokėtina suma. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių išlaidų nepriskyrė prie patirtų atsakovo S. L.. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantų nurodomos aplinkybės dėl jų turtinės padėties, įvertinus civilinės bylos nagrinėjimo trukmę, tai, kad atsakovai nėra net iš dalies atsiskaitę su ieškovu, priteistos sumos dydį, nesudaro pagrindo tenkinti jų prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos teisingai pritaikius materialinės teisės normas, nepažeidus įrodymų vertimo taisyklių. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistu. Netenkinus apeliacinių skundų iš apeliantų priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudarė 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinius skundus surašymą. Minėtos išlaidos priteistinos lygiomis dalimis, po 150 Eur iš kiekvieno apelianto.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti ieškovui G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno, po 150 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.