Kauno apygardos teismo nuosprendis

T.J. buvo kaltinamas tuo, kad jis ir sandėlio darbuotojai: J. Š.( asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta), G. S., S. L., R. D., vairuotojai-ekspeditoriai: L. K., D. R., S. L., veikdami bendrininkų grupėse pasisavino jų žinioje buvusį ir patikėtą (duomenys neskelbtini)., priklausantį didelės vertės turtą - šaldytus maisto produktus bendros 194355,00 Lt vertės, padarydami UAB „N." 194355,00 Lt bendrą turtinę žalą, o būtent:

T. J. dirbdamas (duomenys neskelbtini)., vairuotojo - ekspeditoriaus pareigose, veikdamas bendrininkų grupėje su vairuotoju -ekspeditoriumi L. K., sandėlio darbuotojais: J. Š., R. D. būdamas materialiai atsakingas pagal 2008-11-10 visiškos materialinės atsakomybės sutartį, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-05-27 pasisavino jo žinioje buvusį ir patikėtą (duomenys neskelbtini). esantį turtą- šaldytus maisto produktus: vištieną, žuvį, koldūnus, picas, žuvies pirštelius, ledus, marinuotus ančiukus, blynelius, kalakutus ir kt. bendros 11106,00 Lt vertės, padarydamas UAB „N." 11106,00 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais T. J. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d.;

S.L. buvo kaltinamas tuo, kad jis ir sandėlio darbuotojai: R. D., J. Š.( asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta), G. S., vairuotojai-ekspeditoriai: L. K., T. J., D. R., S. L., veikdami bendrininkų grupėse pasisavino jų žinioje buvusį ir patikėtą (duomenys neskelbtini)., priklausantį didelės vertės turtą - šaldytus maisto produktus bendros 194355,00 Lt vertės, padarydami UAB „N" 194355,00 Lt bendrą turtinę žalą, o būtent:

S. L. dirbdamas (duomenys neskelbtini)., sandėlio darbuotojo pareigose, veikdamas bendrininkų grupėje su vairuotoju-ekspeditoriumi L. K., sandėlio darbuotojais: G. S., J. Š.( asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta), R. D., būdamas materialiai atsakingas pagal 2009-02-02 visiškos materialinės atsakomybės sutartį su darbuotojų grupe, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-06-28 pasisavino jo žinioje buvusį ir patikėtą (duomenys neskelbtini) esantį turtą- šaldytus maisto produktus: vištieną, žuvį, koldūnus, picas, žuvies pirštelius, ledus, marinuotus ančiukus, blynelius, kalakutus ir kt. bendros 66636,00 Lt vertės, padarydamas UAB „N" 66636,00 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais S. L. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d.;

S.L. buvo kaltinamas tuo, kad jis ir sandėlio darbuotojai: J. Š.( asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta), G. S., S. L., R. D., vairuotojai-ekspeditoriai: L. K., D. R. ir T. J., veikdami bendrininkų grupėse pasisavino jų žinioje buvusį ir patikėtą svetimą -(duomenys neskelbtini)., priklausantį didelės vertės turtą - šaldytus maisto produktus bendros 194355,00 Lt vertės, padarydami UAB „N" 194355,00 Lt bendrą turtinę žalą, o būtent:

S. L., dirbdamas (duomenys neskelbtini)., vairuotojo - ekspeditoriaus pareigose, veikdamas bendrininkų grupėje su vairuotoju -ekspeditoriumi L. K., sandėlio darbuotojais: J. Š.( asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta) ir R. D., būdamas materialiai atsakingas pagal 2008-11-10 visiškos materialinės atsakomybės sutartį, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-06-28 pasisavino jo žinioje buvusį ir patikėtą svetimą (duomenys neskelbtini). buvusį turtą- šaldytus maisto produktus: vištieną, žuvį, koldūnus, picas, žuvies pirštelius, ledus, marinuotus ančiukus, blynelius, kalakutus ir kt. bendros 11106,00 Lt vertės, padarydamas UAB „N" 11106,00 Lt turtinę žalą. S. L. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d..

Bylą nagrinėjant teisme ir prokurorei pagarsinus kaltinimus, kaltinamieji teisme paaiškino:

Kaltinamasis R. D. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad UAB „N“ dirbo apie metus laiko sandėlio darbuotoju, atrinkinėdavo prekes. Dirbo su visais kaltinamaisiais, tačiau jokių priežasčių apkalbėti kitus kaltinamuosius neturi. Su pateikta kaltinime žala nesutinka. Tai galėjo vykti 2009 metais . Jis surinkinėdavo prekes, kraudavo ant palečių, paskui tas prekes kraudavo į automobilius. Nusikalstamą veiką padarė, nes surinkdavo papildomai paletes pagrobimui. Viskas prasidėjo nuo to, kad vakare rado nesutapimų tarp palečių, J. Š. privažiavo ir pasiūlė tokį dalyką, t.y. pakrauti paletes. Jis per visą laikotarpį yra pakrovęs 5-6 paletes, bet ne 8, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo metu. Pirmų apklausų metu jis buvo stresinėje situacijoje, jam tuo metu buvo tik 18 metų, todėl galėjo pasakyti ir ne taip. Jis yra krovęs neteisėtai į paletę prekes: žuvį, vištieną, ančiukus ir kitus kaltinime nurodytus produktus. Kartu su juo produktus neteisėtai ėmė J. Š., S. L., vairuotojai: S. L., T. J., D. R. ir L. K.. L. K. yra jam sakęs kokias prekes reikia pakrauti, bet dažniau tai darydavo J. Š., kuris sumokėdavo jam pinigus už pakrautą neteisėtai paletę. S. L. pagal pareigybes turėjo žinoti, nes jis tikrindavo jų darbą ar nepalieka nepakrautų palečių, todėl jo nuomone, tai vyko su pastarojo žinia, be to jis pristumdavo automobilius prie rampos. Su S. L. yra tekę pasisavinti vieną ar du kartus, su D. R. ir T. J. teko atlikti tuos veiksmus. G. S. buvo tikrintojas, kuris taip pat žinojo apie tai. Apie 6 paletes pasisavino su R. L., J. Š. dirbdami naktinėje pamainoje. Jas sukrovė į S. L., D. R. automobilius, tačiau kiek į kurio automobilį įkrovė neatsimena. J. Š. nurodymu paletes pakraudavo su elektrine krovimo priemone į sunkvežimį. Vairuotojai - ekspeditoriai žinodavo kokios prekės pakrautos, su jais būdavo suderinta, jie buvo informuoti iš anksto. Ant paletės dėdavo tai, ką jam pasakydavo asmuo, kuris prašo pakrauti paletę. Pasakydavo tiesiog, kad prikrauti žuvies pirštelių, vištos ir t.t. Kartais būdavo pasakytas kiekis, kad vienos rūšies 2 dėžes, kitos rūšies kitą kiekį pakrauti. Tos paletės būdavo nepažymėtos. Apie paletę, kuri bus pasisavinta, žinodavo iš anksto, jį informuodavo. Matydavo pagal sąskaitas, kad paletė nepažymėta. Sau nesižymėdavo koks paletės svoris, kokia kaina, specifikacija. Kiek ir ko surinkti ir surinkdavo, atsimindavo, ant lapo nesižymėjo ką reikia surinkti. Datų, kada buvo surinkta, neatsimena. Jam buvo sumokėta iš viso apie 900 Lt, todėl ir suprato, kad buvo ne daugiau 6 paletės. Jam kelia abejones kaltinime nurodytas laikotarpis, nes tik apie 3 mėnesius dirbo naktinėje pamainoje, kuomet ir vyko neteisėtas prekių pakrovimas. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, padarė tikrai negerai, norėdamas pralobti, norėdamas gyventi geriau. Pripažįsta savo kaltę dėl aukščiau nurodytų palečių pagrobimo ir dėl to labai gailisi.

L. K. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad nesutinka su kaltinime nurodyta pavogto turto verte. „N“ administracijai pasiūlius atlyginti padarytą bendrovei žalą, jis paskaičiavo, jog jo padaryta žala bendrovei nedidesnė nei 4000 litų ir tokią sumą jis bendrovei atlygino, tačiau ir tai nėra tiksliai apskaičiuoti nuostoliai. Kitų kaltinamųjų apkalbėti neturi priežasčių.

Teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 1 d., 4 d. pagarsinus L. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (tomas 4 b. l. 73-74, 2009-07-14 apklausos protokolas), kaltinamasis nurodė, kad parodymai teisingi, tačiau palečių skaičiai neteisingi, nes tyrėjas V. K. liepė pasirašyti, gąsdino, kad uždarys trims mėnesiams, todėl jis išsigando ir neskaitęs pasirašė. Gynėjas jam nebuvo pasiūlytas, iš jo buvo paimtas mobilus telefonas. Skaičiai buvo nurodyti per dideli, iš tikrųjų buvo pagrobta iki 10 vienetų palečių. Kaltinamasis neigė, kad jis organizavo šitą prekių grobimą. Kokius šaldytus produktus savinsis iš karto nenuspręsdavo, imdavo tai, kas būdavo padėta ant padėklo. Būdavo, kai įdėdavo prekes ne padėklais, o dėžėmis. Paskui dėžes jis parduodavo Panevėžio mieste, visą laiką realizuodavo iš automobilio žmonėms. Ant dėžės dokumentų nebūdavo. Už kokią sumą parduoti apspręsdavo pagal parduotuvės kainą. Parduodavo litu mažiau nei parduotuvės kaina. Galėjo būti nusikalstamos veikos pradžia 2009 metų vasario mėnuo. Pirmas kartas buvo tada, kai mašinoje rado padėtas kelias dėžes, kurias padėjo J. Š.. Į sandėlį jis neidavo, nes sandėlio darbininkai iškraudavo ir pakraudavo prekes patys. Jo pareigos buvo tik vairuotojas, jis nedalyvaudavo nei prekių pakrovime, nei iškrovime. Tvarkos nebuvo, nes buvo atvejų, kai prekes vežė ir be jokių dokumentų arba atspausdindavo ne tas sąskaitas faktūras. Dėžių perteklių veždavo su asmenimis, kuriuos įvardino ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tokio kiekio palečių – 35, kaip parašyta byloje, jie nepaėmė, daugiausia galėjo būti 7 paletės. Paletės būdavo nuo 5 iki 7 dėžių, vienos dėžės svoris iki 10 kilogramų. Vienos paletės vertė galėjo būti iki 100 Lt. Be palečių, dar du ar tris kartus pasisavino dėžėmis. Tų dėžių buvo 3, 4 ne daugiau. Iš to uždirbo 100 Lt ar truputį daugiau. Pagrinde imdavo žuvį ir koldūnus. Žuvis pasisavindavo pigiausias, šaldytas lydekas. Koldūnai būdavo patys pigiausi, tokius įdėdavo. Buvo dar žuvų pirštelių. Dėžių jis neatsirinkdavo, jam įdėdavo. Visada tuos pačius produktus įdėdavo. Galėjo būti ir produktai, kurie nurodyti kaltinime. R. D. yra prašęs pakrauti tik gal kokį vieną kartą ir už tai atsilygino. Paprastai gautus pinigus jis atiduodavo J. Š., kuris dirbo ir dieninėje, ir popietinėje pamainoje. R. D. teismo metu duoti parodymai teisingi. Asmeniškai jo prašymu buvo gal dvi paletės. Nors dažniausiai tardavosi su J. Š., tačiau jam atrodo, jog ir G. S. buvo kelis kartus įdėjęs prekes. Vieną kartą T. J. prie kavinės “C.“ privežė vieną paletę, kad jam nereiktų apsukti aplink Kauną didelio rato, nes T. Ž. buvo pasakęs, kad dėl vienos paletės nelakstykit. Paletę vežė į Panevėžį. Paletę perkraudavo su liftais, kurie būdavo kiekvienoje mašinoje, parduotuvės pačios neduodavo.

Kaltinamasis G. S. teismo posėdyje parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltu prisipažino iš dalies. UAB „N.“ dirbo prekių atrinkėju. Pradžioje tikrino sąskaitas. Dirbo dviem pamainom, dažniausiai popietinėje pamainoje. 2009 m. apie kovo mėn. J. Š. pasiūlė užsidirbti. J.pasakė, kad ateis L. ir pakalbės. L. pasiūlė atrinkti prekių be sąskaitų, parduoti ir pasidalinti pinigus. Tokių palečių buvo apie 10 vienetų. Už padėklą sumokėdavo apie 200-300 litų. Padėkluose buvo apie 15-20 dėžių. Laikotarpis nuo vasario iki birželio mėn. pabaigos, nes įmonė įsikūrė tik vasario mėnesį. Prekes išvežimui jis atrinkdavo ir arba pats įkraudavo, arba paskambindavo L. K. ir jis su sandėlininku susitardavo. Kiek palečių išvežė J. Š. nežino, nes jis dirbo naktiniu sandėlininku. L. K. prie jo yra išvežęs kokias 7 ar 8 paletes. Atlyginimą duodavo L. K., sudėjus yra gavęs apie 3000 litų. Kaltinamasis sandėlininkui padėdavo iš šaldymo į atvėsinimo kamerą išvežti prekes. Produktai buvo koldūnai, žuvis, žuvies piršteliai, ledai, kalakutai, vištienos sparneliai, ketvirčiai, ančiukai, gal ir picų buvo, tačiau mėsos produktų nebuvo. Prekes grobimui atrinkdavo atsitiktinai. Su R. D. turto nei karto nesisavino. Apie jį yra girdėjęs iš kalbų, tačiau su juo nesitarė. Jis veikė su skirtingais asmenimis, nes dirbo tik popietinėje pamainoje, kadangi tuo metu mokėsi. S. L. įkraudavo prekes išvežimui. 2009 m. birželio mėn., kai paskutinį kartą atliko nusikalstamą veiką, ką S. L. darė su ta palete, nežino. S. L. pasakė, kad šita paletė bus be sąskaitos ir reikės įkrauti, išvežti. Jei padėklas išvažiuodavo, pinigų duodavo L. K.. Kai L. K. duodavo pinigų niekas nestebėdavo. Pinigų apskaitos nevedė. L. K. neaiškino keliems asmenims reikia padalinti naudą. Atnešdavo pinigus, sakydavo čia už padėklą ir tiek, su kiekvienu atskirai. Jei pats įkraudavo, dalindavosi pinigus su K., o jei kas kitas, tai su tuo ir dalindavosi. Dviese su L. K. gal 4-5 kartus yra dalijęsis. Prekes yra krovęs pats, naktinis sandėlininkas, S. L., J. Š. ir apie balandžio gegužės mėnesį R. D.. Su J. Š. kaltinamasis surinkdavo, o jis arba S. L. kraudavo. Su S. L. susitarimų nebuvo, pašnekėdavo tik kuriam įkrauti. Vairuotojai patys gal ir turėjo galimybę pasikrauti grobiamas prekes, tačiau ar be naktinio sandėlininko žinios vairuotojas galėtų pasiimti prekes nežino. Sargas sandėlyje nedirbo, tik prie įvažiavimo į teritoriją. Jis gal ir turėjo galimybę ateiti į sandėlį, tačiau kaltinamasis nematė, kad atėjęs sargas krautų dėžes. Buvo atvejis, kai L. pasakė, jog eina skambinti valdžiai, išsiaiškinti, nes padėklas be dokumentų. Kai K. skambino L., gal ir paaiškino, kad yra grobiamos prekės. Po to karto, kai ėjo aiškintis dėl padėklo, kaltinamasis šnekėjosi su L.. Kiek padėklų pakrovė L., jis nežino, jam pinigų nėra mokėjęs, ir ar kas yra mokėjęs pinigus, nežino. Yra mokėjęs Š.100 ar 200 litų. Nematė, kad kas nors gautų pinigų iš K., o Š.mokėjo, nes L. nebuvo. Didžiausias kiekis, kurį yra pakrovęs 2009 m., tai 20-25 dėžės, svoris iki 200 kg..Vienos paletės didžiausia suma iki 1000 litų, o mažiausia suma 100-150 Lt. 400 litų gavo gal tik vieną kartą, o 300 litų gavo kokius 3 kartus. Kitus kartus kokias sumas gavo neprisimena. J. Š. buvo ir naktinis sandėlininkas, ir prekių atrinkėjas, ir į Vilnių važinėdavo. Kai S. L. būdavo išeiginėse, dirbdavo J. Š.. Nuo balandžio mėn. buvo vienas sandėlininkas ir du krovėjai. Ant paletės, kur būdavo grobiamos prekės uždėdavo etiketę parduotuvės, kad būtų tam pačiam mieste, į kurį važiuodavo. Taip daryti, sugalvojo jis pats.

Jis nepasitaręs su advokatu atlygino „N.“ 29 500 litų žalą. Tokią žalą atlygino todėl, kad pasikvietė direktorius ir pasakė, kad padaryta 240000 litų žala, esate 8 asmenys, susimokate po 30000 litų ir nebus keliama baudžiamoji byla. Tačiau byla vis tiek buvo iškelta, ir jis dabar teisiamas. Tvirtina, kad kartu su kitais asmenimis pasisavino 10-12 palečių, jo asmeninė gauta nauda 3000 Lt. Sutarties dėl žalos atlyginimo neskaitė, tiesiog pasirašė ir tiek. Pagrobė žymiai mažiau prekių, nei atlygino žalos. Dėl savo veiksmų gailisi, pasimokė, nusikalstamų veikų nebedarys.

Kaltinamasis D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltu neprisipažįsta. 2009 m. balandžio - gegužės mėn. įsidarbino ir pagal duotą maršrutą išvežiodavo prekes. Liepos 15-16 d. buvau iškviestas į (duomenys neskelbtini), buvo apklaustas 4 ar 5 pareigūnų, jam buvo pasiūlyta, kad jei nepasirašys surašytų parodymų išveš keliems mėnesiams uždaryti, todėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų netvirtina, nes juos pasirašė iš baimės. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai į R.nuvežus krovinį liko nedidelė paletė pertekliaus, o akto nerašė, pasakė gražinti atgal. Buvo paskirtas perteklinių prekių kampas, o kur paskui prekes padėdavo jam nėra žinoma. Jis su mechaniniu krovėju iškraudavo prekes į parduotuves. Trūkumų, pertekliaus būdavo visada, bet tų aktų nepildydavo niekas. Specialisto išvadoje nurodyti parodymai remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga yra netikslūs. Teisėjui, remiantis (duomenys neskelbtini) str. 4 d. pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (tomas 5, b. l. 5- 9), kaltinamasis nurodė, kad rašė tai, ką jam tyrėjai diktavo. Sakė nieko nebepadarysi, prirašyta tiek ir tiek, pasirašyk, nes neteksi laisvės, todėl jis išsigando. Konkretus advokatas jam nebuvo pasiūlytas. Paskui atsisakė duoti parodymus, nes pirminiai buvo neteisingi. Jis šių veikų nedarė. „N.“ nerašė jokių pasiaiškinimų, jai nieko nėra sumokėjęs, nėra išskaičiavę iš atlyginimo. Iš L. K. nėra gavęs pinigų, išsukęs iš kelio ir iškrovęs prekes K. nebuvo. Kodėl J. Š. mini jį kaip vairuotoją, išvežantį paletes, nežino. Atvykdamas į darbą iš pradžių jis nežinojo su kokiu automobiliu važiuos. Tik paskutiniu metu buvo paskirtas nuolatinis. Su savimi veždavo tik sąskaitą faktūrą. Būdavo orientacinis lapas, parduotuvių eiliškumas, kokias prekes reikės iškrauti. Tokių atvejų, kad jis L. būtų klausęs, ar jo mašina pakrauta, nėra buvę. Ji visada stovėdavo prie tvoros, todėl nereikėdavo klausti. Turtinių pretenzijų įmonė „T.“, kurioje jis dirbo, nebuvo pareiškusi. Ar sąskaitose faktūrose konkrečios prekės išvardintos būdavo, neprisimena. Jo gabenamos paletės nebuvo identiškos, skirtingi užsakymai, skirtingos paletės.

Kaltinamasis T. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad su kaltinimu nesutinka, kaltu neprisipažįsta, tiesiog dirbo savo darbą. 2007 m. įsidarbino Panevėžio filiale UAB ,,T.“ vairuotoju - ekspeditoriumi, ten dirbo metus ar pusantrų metų laiko. Paskui keitėsi aplinkybės apsigyveno Kaune ir tada perėjo dirbti į Kauno filialą ,,T.“ tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini), o paskui 2009 m. įmonės sandėliai kėlėsi į N. sandėlius į (duomenys neskelbtini). Jo darbo pobūdis –vairuotojas. Jis vienas vežiojo mėsos produktus, ne šaldytus maisto produktus. Datų neatsimena, gavo šaukimą nuvažiavo pas tyrėją ir tyrėjas papasakojo, kad buvo grobstomas įmonės turtas, papasakojo, kad kažkas iš kaltinamųjų minėjo jo vardą ir pavardę, kaip asmens dalyvavusio prekių grobstyme. Buvo be advokato, kalbėjo tik su tyrėju. Tyrėjas davė kitų žmonių parodymus paskaityti ir pasakė, kad jis byloje bus liudytoju. Su kaltinamaisiais neturėjo nieko bendro, iš matymo pažinojo sandėlio darbuotojus ir vairuotojus, bet jų pavardžių nežinojo. Jo tyrėjas klausė, kaip buvo su K., tai jis ir pasakė, kad jam paskambino L. K., ir paprašė užvežti jam prekes, jis privežė paletę netoli Kauno autostrados kelyje Vilnius- Klaipėda ir išvažiavo. Kuom paletė buvo užkrauta nežino, galimai buvo šaldyti produktai. Atlyginimo niekas už tai nesumokėjo, tai buvo draugiškumo aspektu, praktikoje tai buvo labai dažnai. Prašė remtis jo parodymais duotais teisme, o ne ikiteisminiame tyrime. Nesutinka, kad jam L. K. liepė išvežti porą palečių. Tokius parodymus davė išsigandęs, nes pirmą kartą pakliuvus į tą vietą nesuprato, kas vyksta rankos, kojos drebėjo. Labai dažnai taip persikraudavo paletes, vadovybė tai žinodavo ir E. J.- sandėlio vadovas ir D.padalinio vadovė ir tokią padėtį toleravo. Tokių persikrovimo atvejų būdavo labai daug į savaitę, kokie 2-3 kartai. Jis ne kartą yra sutikęs paimti prekę, jeigu ji būdavo pakeliui.

Kaltinamasis S. L. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2009 01 01 įsidarbino į ,,N.“ firmą, o prieš tai dirbo ,,T.“. 2009 m. balandžio mėn. įvyko perversmas; jeigu ankščiau dirbo vienas naktinėje pamainoje, tai balandžio mėnesį direktorius pasikvietė ir pasakęs, kad naikinasi Panevėžio filialai, jam priskyrė R. D. ir P. D., kurie turėjo pakraudinėti tų filialų mašinas. Gegužės mėnesį užėjęs į sandėlį pamatė paletę, o mašinos jau buvo pakrautos ir nuvarytos nuo rampos. Jis paklausė G. S. iš kur paletė, ir šis paaiškino, kad pamiršo pakrauti paletę, kuri užsiliko sandėlyje. Jis sutikrino pagal dokumentus, kad tos paletės nėra ir nuėjęs atokiau nuo šaldymo kameros norėjo paskambinti direktoriui. Skambinant, pamatė jog jam skambina L. K., kuris pasakė, jog apie šią paletę žino G. S. ir ji, ir kad ją reikia pakrauti, už tai jam jis pasiūlė 100 Lt atlygį. Pasakė pristumk mašiną ir gausi 100 Lt. Pristūmė mašiną, užnešė dokumentus, kas pakrovė į mašiną nežino, atėjo uždarė mašiną ir pastatė į vietą. Likus savaitei ar dviem, birželio viduryje, vėl paskambino L. K., kad gal bus pakrauta paletė ir sako prieš tai tau parodys G. S.. G. S. parodė, baigė savo darbą ir išvyko namo. Kas tą paletę pakrovė ir kas ją išvežė nežino. Buvo atvejai, kai duodavo po 100 Lt, bet galvojo, kad tai už tą pirmą paletę, kad neįskųstų valdžiai. Jam pinigus duodavo G. S., o paskutinį kartą 300 Lt davė J. Š.. Prisipažįsta, kad gegužės mėn. viduryje jam žinant buvo įkrauta paletė, taip tai nebuvo galima, o kad vyksta organizuota gauja jis nežinojo. Kokios vertės ta paletė galėjo būti jis nežino, pagal kaltinamąjį aktą 5000 Lt tai reiškia, kad tai netiesa, nes tuomet ta paletė turėjo būti vien kalmarais užkrauta. Ji buvo apie 1 metro aukščio. Tyrėjas klausinėjo kiek kolegos galėjo pasisavinti, tai jis paskaičiavo, kad gavo kažkur 1200 ar 1300 Lt. Paletė buvo apdengta plėvele, kokios tai prekės buvo nežiūrėjo. Jis už dvi paletes yra gavęs 1200-1300 Lt, apie kitas paletes, jis nieko nežino. Kad galėjo būti pasisavinta 12 palečių sakė taip ikiteisminio tyrimo metu dėl to, kad jam buvo duota 1200-1300Lt. Apie G. S., L. K. žino, o apie kitus asmenis, nieko nežino. J. Š. su juo iš vis nedirbdavo, jis jo darbe nematydavo. Iš R. D. girdėjo apie keturis asmenis dalyvaujančius šioje veikoje. 400 Lt yra gavęs iš J. Š., nes jis kartu buvo su G. S., jam pinigus atvežė į namus, sakė čia tavo pinigai. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė žinąs apie 12 palečių, bet jo manymu tyrėjas D. V. ne taip jį suprato, jis spėliojo, kad gal 12-13 palečių buvo. Jis pagal darbo pobūdį negalėjo žinoti kiek palečių dingsta. Su juo kartu dirbo P. D. ir R. D., jie buvo tik krovėjai. Jie pakraudavo mašinas pagal jo duodamą krovinio važtaraštį, jis pristumdavo mašiną, dokumentų netikrindavo, sudėliodavo sąskaitas, kurias paruošdavo M.. Tikrintojo sandėlyje pareigybė buvo, jis sutikrindavo jau surinktas prekes. Tikrintoju dirbo G. S.. Jis nesakė tyrėjui, kad žodis nepastebėjau turi būti įrašyta kabutėse, kodėl jis tai padarė, jis nežino. Visi dirbo skirtingose pamainose, o su R. D. ir R. R. dirbo vienoje pamainoje. Iš šaldytuvo į tarpinę patalpą atnešdavo naktiniai krovėjai pagal vairuotojo krovinio važtaraštį, kurį jis duodavo. K. D. yra paėmęs palečių jam nesakė, o apie kitus asmenis, jis nieko nežino.

Kaltinamasis S. L. kaltu neprisipažino, ir parodė, kad 2007 lapkričio mėn. įsidarbino UAB „T“ vairuotoju ekspeditoriumi išvežioti prekes į įvairius prekybos centrus. Būdavo, kad sumaišydavo paletes, tai apsikeisdavo, kad perduoti, toks buvo valdžios nurodymas, kad reikia “davežti”. Jei reikėdavo vairuotojui važiuoti į šoną, daryti ratą, kuro sąnaudas skaičiuodavo pagal kilometrus, tačiau kuras kainuodavo pigiau, nei bauda, kad prekės būtų nepristatytos. Už tokius nuvežimus, atlygio nėra gavęs. Jis nieko neprašydavo, todėl jam nieko neduodavo, tie, kurie būdavo įžūlesni, tai paprašydavo. L. K. nėra prašęs nuvežti paletes. Kiti asmenys taip pat nėra prašę nuvežti palečių. Telefonų išklotinės rodo, kad daug kartų yra bendravęs su K., todėl, kad važiuodavo į Panevėžį, nežinojo gatvių, parduotuvių, navigacijos neturėjo, todėl skambindavo, klausdavo. J. Š. skambindavo, nes būdavo sumaišytos paletės. Ant D. jokio piktumo neturi. Jis nematė, kad jam kažkas būtų įkrovęs. Tvirtina savo akistatų metu duotus parodymus. Ar D. turi tikslą jį apkalbėti, nežino, gal maišo su kažkuo. Paletėmis yra keitęsis tik mieste, už tai jokio atlygio negavo ir pats mokėjo. Prekes kartais veždavo be sąskaitų faktūrų, būdavo, kad faksu nusiųsdavo. Palečių niekas neplombuodavo. Parduotuvės turėtų užplombuoti, kad kai atplėšia, matytųsi, kokia paskutinė, bet niekas neplombuodavo. Sąskaitų netikrindavo, nes viskas būdavo pakrauta, paletės įvairaus dydžio. Dėl darbo organizavimo yra pasakęs savo nuomonę, sakydavo žiūrėsime. Savo ekspeditoriaus pareigas stengdavosi vykdyti. Buvo uždarytas 2 paras, jo nuomone dėl to, kad neprisipažino, buvo be advokato. Kas tiksliai kraudavo prekes, nežino. Atsimena, kad jam kraudavo S. L.. Paklausdavo, ar viską sukrovė, kad nereiktų grįžti atgal. Tokį paklausimą reikia suprasti, kad ar viskas pakrauta ir ar galiu važiuoti. N. Š. davė parodymus, kad gavo nurodymą įdėti į automobilį paletę su G. S. surinktomis prekėmis, tačiau jam niekas nieko neįkrovė. Jie visi vienas kitą žino, tačiau gal nežinojo jo pavardės ir galėjo sumaišyti. Kodėl įvardino būtent jį, nežino. Paprastai sąskaitoje suma už paletę svyruodavo nuo 200 Lt iki 3000 Lt. Darbo eigoje būdavo atvejų, kai likdavo prekių, kurioms neišrašyti dokumentai, tada skambindavo paklausti ką daryti, jei niekam nereikėdavo nuvežti, tai parveždavo atgal. Dėl to įmonėje keikdavo darbuotojus, kurie atrinkinėdavo prekes, nes visuomet sumaišydavo. Apie įmonėje esančią netvarką buvo minėjęs padalinio vadovei D., tai sakydavo, kad sandėlys irgi klysta. Paletės būdavo skirtingos, priklausomai nuo užsakymo. Ant palečių būdavo 1, 2, 3 dėžės. Yra buvusi 180 cm paletė. Būdavo, kad mašina 2 m aukščio, o paletė sukrauta virš 2 m, tai reikėdavo nukrauti paletes, tai padarydavo sandėlininkai.

Be kaltinamųjų duotų paaiškinimų teisme ištirti ir šie įrodymai:

2014-03-25 nutartimi baudžiamoji byla J. Š. atžvilgiu nutraukta, kaltinamajam mirus, todėl vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p. teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duoti parodymai.

2009-07-14 J. Š. apklaustas įtariamuoju parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nes tikrai veikdamas bendrininkų grupėje pasisavino jam patikėtą UAB „N“ turtą – šaldytus maisto produktus. Sutinka viską paaiškinti kas jam yra žinoma apie šį nusikaltimą. 2008 m. lapkričio pabaigoje jis įsidarbino sandėlio darbuotoju UAB „T“, esančioje (duomenys neskelbtini). 2008 m. pabaigoje jie persikraustė į (duomenys neskelbtini)., kur yra įrengtas terminalas. 2009-02-02 pasikeitė įmonės pavadinimas ar statusas, t. y. jis ir kiti UAB „T“ darbuotojai pradėjo dirbti UAB „N“, o UAB „T“ vairuotojai ir pasiliko dirbti šioje bendrovėje. Panašiai prie 2008 m. Šv. Kalėdas, jam dirbant sandėlininku (jo pareiga buvo paruoštas prekes išskirstyti į automobilius) (duomenys neskelbtini)., vairuotojas – ekspeditorius L. K. jo pasiteiravo, ar nebūtų galima kaip nors „pasidaryti šaldytų maisto produktų“, t. y. kalba buvo apie šaldytų produktų pasisavinimą. Jis pasakė, kad pažiūrės, o vėliau L. K. pasiūlė pabendrauti šiuo klausimu su tikrintoju G. S.. Kiek jam yra žinoma, jie rado „bendrą kalbą“ ir vėliau jam L. K. pasiūlė duoti po 100 Lt, kad aš tikrintojo G. S. paruoštas prekes (įvairius šaldytus produktus) sudėtus ant vienos paletės pakrautų į L. K. vilkiką su priekaba. Jis taip panašiai per mėnesį mažiausiai po du kartus pakraudavo į L. K. vilkiką paruoštas prekes ant paletės, t.y. ši paletė būdavo įkraunama paskutinė. L. K. prekes veždavo į Panevėžį, tačiau kur konkrečiai būdavo iškraunama (kam atitekdavo) jo pakrauta paskutinė paletė su šaldytais maisto produktais (žuvų piršteliai, žuvis, picos, ledai ir kt). Paletės svoris yra apie 200 kg. Yra mažiausiai nuo 2008 m. gruodžio mėn. „tokių“ palečių į L. K. ir kitų vairuotojų, t. y. T. J., S. L. ir D. R. vilkikus pakrovęs ne mažiau kaip 8-10 vnt. palečių su įvairiais šaldytais maisto produktais, kuriuos paruošdavo G. S. ir R. D.. Ar dar kas nors iš kitų asmenų yra prisidėję prie šio nusikaltimo, jam nėra žinoma. 2009 m. birželio 20 d., jis R. D. paprašė kad į D. R. mašiną įdėtų jam asmeniškai šaldytų maisto produktų. Kažkurioje vietoje link Panevėžio, jis privažiavo į aikštelę savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį kartu su D. R. iš mašinos paėmė apie 10-12 dėžučių su įvairiais šaldytais maisto produktais (žuvų piršteliais, žuvimi, marinuotu ančiuku, blyneliais, ledais ir kt.), kuriuos jis po to parsivežė namo ir pagrinde susidėjo į namo (duomenys neskelbtini) rūsyje esantį didelį šaldiklį ir juos naudojo savo šeimos reikmėms (kratos metu rasti likę). Namiškiams nieko nesakė, kad nusikalstamu būdu gavo šias prekes. Taip pat jie nieko nežinojo apie jo prisidėjimą prie nusikalstamos veikos UAB „N“. Labai nuoširdžiai gailisi padaręs šį nusikaltimą. Nusikalto dėl to, kad nėra turtingas ir kad nenorėjo išsiskirti iš bendradarbių. (5 t., b.l. 91-92) .

Apklausiamas įtariamuoju 2011-06-22 (5 t., b.l. 98-99) J. Š. pilnai prisipažino dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir paaiškino, kad 2008 metų lapkričio pabaigoje jis įsidarbino UAB „T“, sandėlio darbuotojo pareigose. 2009 metais vasario mėnesį 2 dieną, bendrovės pavadinimas pasikeitė, todėl pradėjo dirbti UAB „N“. Panašiai apie 2008 m. Šv. Kalėdas, jam dirbant sandėlininko pareigose, į kurias įėjo (jo pareiga buvo paruoštas prekes išskirstyti į automobilius) (duomenys neskelbtini)., vairuotojas – ekspeditorius L. K. jo pasiteiravo, ar nebūtų galima kaip nors „pasidaryti šaldytų maisto produktų“, t. y. kalba buvo apie šaldytų produktų pasisavinimą. Jis pasakė, kad nežino, pagalvos ir pradžioje L. K. pasiūlė pabendrauti šiuo klausimu su tikrintoju G. S., kadangi jis nors ir dirbo kitose pareigose, tačiau jis jį pavadavo. Kiek jam žinoma, jie surado „bendrą kalbą“. Vėliau, 2009 metų žiemą, datos jis nepamena, L. K. jam pasiūlė duoti po 100 Lt, kad jis tikrintojo G. S. paruoštas prekes – šaldytus produktus sudėtus ant vienos paletės, pakrautų į jo nurodytus vilkikus. Jis sutiko, ir nuo 2009 metų žiemos, datos nepamena, iki 2009 metų birželio 28 dienos, apie du kartus per mėnesį paruoštus padėklus su prikrautais šaldytais produktais, pakraudavo į L. K. nurodytus vilkikus. Jis niekada nėra matęs kokie asmenys prikraudavo šaldytų produktų ant padėklų, jam G. S. tik parodydavo padėklą, kurį jis turėjo įkrauti į vilkiką. Jis suprasdavo, kad tas padėklas yra neapskaitytas įmonės apskaitoje. Jis tiesiog pakraudavo padėklus į L. K. nurodytus vilkikus, tačiau kas juos išvairuodavo iš įmonės teritorijos jis niekada nematė, nes jų nesaugojo, atlikdavo tik savo funkciją. Kadangi žinojo, kad vairuotojo L. K. maršrutas buvo Kaunas-Panevėžio apskritis, todėl mano, kad ten prekės ir būdavo vežamos. Jis konkrečiai nežino kur būdavo iškraunamos pakrautos paletės su šaldytais maisto produktais. Laikotarpiu nuo 2009 metų žiemos, datos nepamena iki 2009 metų birželio 28 d., jis tokių „neapskaitytų“ palečių su šaldytais maisto produktais yra pakrovęs apie 8-10 vienetų. Jis nežino kokie tiksliai šaldyti produktai būdavo sudedami ant tų padėklų, kuriuos jis pakraudavo į vilkikus. Nežino nei jų kiekio, nei svorio. Jis numanė, kad tai žuvų piršteliai, žuvis, picos, ledai ir kitos prekės, kadangi tokios prekės būdavo UAB „N“ sandėliuose. Kadangi šeimos materialinė padėtis buvo sunki, tuo metu jis buvo vienintelis šeimos maitintojas, augo du maži vaikai, jis pagalvojo paprašyti L. K., kad jis leistų paimti šaldytų produktų savo reikmėms. Su šiuo prašymu jis 2009 metų birželio 19 d. vakare paskambino L. K.. L. K. jam pasakė, kad šiuo klausimu jis kreiptųsi į R. D., kuris ir pririnks jam reikalingų prekių, bei į D. R., kuris galėtų tas prekes išvežti. Jis paskambino R. D. ir jo paprašė, kad jis jam asmeniškai parinktų įvairų šaldytų produktų, kuriuos įdėtų į D. R. mašiną. L. K. jam buvo pasakęs, kur jis turės privažiuoti ir pasiimti šių prekių. Jis savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į L. K. nurodytą vietą, kurios negali parodyti, nes buvo naktis, žino, kad kelias veda į Panevėžį. Ten jau buvo atvažiavęs ir pats L. K., nepamena kokiu konkrečiai automobiliu, tačiau tai buvo lengvasis automobilis. Su L. K. palaukė kol atvažiuos vilkikas, kurį vairavo D. R.. D. R. privažiavęs parodė jam skirtą paletę, ant kurios esančius produktus jis pasikrovė į savo automobilį, o L. K. parodė jam skirtą paletę, ant kurios esančius produktus jis pasikrovė į savo automobilį. Jis iš D. R. automobilio į savo automobilį pasikrovė apie 10-12 dėžučių su įvairiais šaldytais maisto produktais – žuvų piršteliais, žuvimi, marinuotu ančiuku, blyneliais, ledais ir kt., juos parsivežė namo ir susidėjo į savo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) rūsyje esantį didelį šaldiklį ir vėliau naudojo savo šeimos reikmėms. Namiškiams jis pasakė, kad tas prekes jis nusipirko. Jo vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme buvo tik padėklo su šaldytais produktais, kurį parodydavo G. S. paėmimas ir pakrovimas į vilkiką, kurį parodydavo L. K.. Jis niekada nei pririnkdavo prekes, nei jas pats veždavo. Jis nežino nei prekių kiekio, koks tilpdavo ant vienos paletės, nei svorio, nei rūšies, nei kainos. Visais atvejais už vienkartinį paletės pakrovimą, jis gaudavo po 100 litų, kuriuos sumokėdavo L. K.. Per nurodytą laikotarpį iš viso yra gavęs apie 800-1000 litų. Ar dar kas nors iš kitų asmenų yra prisidėję prie šio nusikaltimo, jam nėra žinoma.

Papildomai apklaustas įtariamuoju 2012-06-22 (5 t., b. l. 105) J. Š. parodė, kad visiškai prisipažįsta dėl to, kad jis dirbdamas bendrovėje „N“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), sandėlio darbuotoju kartu su vairuotojais-ekspeditoriais: L. K., D. R., T. J., sandėlio darbuotojais: R. D., G. S., S. L., būdamas materialiai atsakingas pagal 2009-02-02 visiškos materialinės atsakomybės sutartį su darbuotojų grupe, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-06-28 pasisavino jo žinioje buvusį ir patikėtą UAB „N“, adresu (duomenys neskelbtini) k. esantį turtą – šaldytus maisto produktus: vištieną, žuvį, koldūnus, picas, žuvies pirštelius, ledus, marinuotus ančiukus, blynelius, kalakutus ir kitus šaldytus produktus bendros 49977 Lt vertės, ir taip UAB „N“ padarė 49977 Lt turtinę žalą. Jis tvirtina savo 2009 m. liepos 14 d. ir 2011 m. birželio 22 d. duotus parodymus, ir prašo jais remtis. Papasakojo viską ką žinojo, daugiau papildymų neturės. Jis labai gailisi padaręs šį nusikaltimą. Jis atsiprašė UAB „N.“ direktoriaus D. G..

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinta akistata tarp J. Š. ir S. L. (5 t. b. l. 120-121), kurios metu J. Š. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-06-28 savinantis UAB „N“ priklausantį turtą kartu dalyvavo ir vairuotojas-ekspeditorius S. L.. Teko vieną ar du kartus, vieną kartą tikrai, L. K. nurodymu į S. L. vairuojamą bendrovės automobilį įdėti vieną paletė su G. S. surinktomis UAB „N“ priklausančiomis prekėmis – šaldytais maisto produktais, kurios buvo buhalteriškai neapskaitytos, t.y. be dokumentų. Tačiau kokios tai buvo prekės negali tiksliai nurodyti. Apie tai, kad jo automobilyje yra viena paletė su šaldytais maisto produktais be dokumentų, jis pasakė S. L..

Liudytojas S. M. apklaustas teisme parodė, kad UAB „N“ dirbo pamainos vyresniuoju sandėlininku. Susirinkimo metu, kažkas iš administracijos darbuotojų pranešė, kad sandėlyje yra didelis prekių trūkumas. Jo klausė, ką jis žino apie trūkumus, bet jis nieko nežinojo, todėl nei policijoje, nei administracijai nieko paaiškinti negalėjo. Dar iki trūkumų atsiradimo, įmonėje būdavo atliekamos inventorizacijos, tačiau su jų rezultatais niekas jo nesupažindindavo, kalbų apie rastus trūkumus po inventorizacijos taip pat nebūdavo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kuriuos pagarsinus patvirtino, kad 2009 m. liepos mėnesio pradžioje įmonės direktorius sukvietęs į susirinkimą dirbančiuosius pasakė, jog trūksta vienos paletės su šaldytais produktais, galimai pakrautos koldūnais. Patvirtino, kad pamainoje visuomet būdavo prekių atrinkėjai, kurie atrinkdavo prekes į aikštelę, sutikrindavo paletę, ir ta paletė grįždavo į šaldymo kamerą. Naktinis sandėlininkas kraudavo į mašiną. Tikrintojas prieš tai sutikrindavo ar pakrauti prekių kiekiai atitinka sąskaitas.

Liudytojas T. Ž. teisme parodė, kad UAB „N“ dirbo padalinio vadovu, buvo atsakingas už padalinio darbą (duomenys neskelbtini) kur yra UAB „N“ logistikos centras. Jo darbas buvo prižiūrėti, kad visame padalinyje būtų užtikrintas darbas. 2009 m. liepos mėn. pradžioje jis kartu su UAB „N“ direktorium D. G. pastebėjo, kad UAB „N“ logistikos centro šaldytuvo patalpoje ((duomenys neskelbtini).) trūksta vienos paletės su šaldytais maisto produktais. Tuomet kilo įtarimas, kad gali būti grobstomas UAB „N“ turtas. Kalbantis su darbuotojais paaiškėjo, kad UAB „N“ vyko didelis prekių grobstymas ir jame dalyvavo vairuotojai - L. K., S. L., T. J. bei D. R.. Taip pat dalyvavo sandėlio darbuotojai, prekių tikrintojas G. S., J. Š., R. D. ir S. L.. Be to darbuotojai minėjo, kad su šiuo nusikaltimu yra susijusi apskaitininkė J. M.. Prekės būdavo nukraunamos autostradoje (duomenys neskelbtini). Apie visa tai sužinoję, jie t.y. UAB „N“ direktorius D. G. kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl šio įvykio ištyrimo. Patvirtino, kad UAB „N“ kiekvieną mėnesį buvo atliekamos inventorizacijos. Kiekvieną mėnesį buvo derinami sandėlio likučiai su klientais todėl didelių neatitikimų negalėjo būti. Ar apskaitoje atsispindėdavo inventorizacijoje nustatytas prekių trūkumas, nepamena. Trūkstamoje paletėje buvo vienos rūšies produkcija koldūnai. Procesiškai surinkimas vykdavo taip: pradžioje prekių atrinkimas, po to tikrintojas patikrindavo ar viskas paruošta, tada krovėjas privarydavo automobilį prie rampos, pakraudavo paletes ir tada vairuotojai išvažiuodavo į paskirties vietą. Prekių pakrovime vairuotojai nedalyvaudavo, jie patys prekių neatrinkinėjo. Krovėjai buvo R. D. ir J. Š., tikrintojas buvo G. S., o S. L. pamainos vadovas, kuris prižiūrėjo krovimą. S. L., kaip pamainos vadovas turėdavo užduoties lapą, maršrutą ir privalėjo išrūšiuoti sąskaitas -faktūras. Jis nekraudavo mašinų, jis prižiūrėdavo krovimą, jis netikrino prekių, nes buvo tikrintojas. Krovėjas pakraudavo transporto priemones pagal maršruto lapą, kuriame būdavo nurodyta kiek skirta palečių, todėl. krovėjai turėjo matyti ir žinoti, kiek buvo pakrauta be dokumentų. S. L. atliko darbą, kad vairuotojas išvyktų pagal maršrutus, tikrindavo maršruto lapą, kuris vairuotojas kur vyksta, paimdavo sąskaitą ir patikrindavo maršrutą. Prekių išvežimas be dokumentų nebuvo galimas. Kad vairuotojai pasikeistų prekėmis kelyje, jam nėra žinoma. S. L. dirbo vakarinėje pamainoje nuo 22 val., iki 06 val. ryto. Naktinėje pamainoje R. D. kraudavo surinktas prekes. Tikrintojas sutikrinęs prekes, kad viskas atitinka užsakymą, uždeda lapą, apvynioja firmine firmine juostele paletę ir pakrovėjas pagal tą lapą jau tada kraudavo mašiną. S. L. funkcija buvo kontroliuoti savo pamainą. Jis išrūšiavęs sąskaitas stovėjo prie darbuotojų, nes jis atsakydavo už pamainą. Kas privarydavo mašiną prie rampos nepamena, tačiau tai galėjo būti atskiras vairuotojas. Nuo 5 iki 15 mašinų per naktį pakraunama būdavo, maršrutai buvo įvairūs. Visi proceso dalyviai turėjo dalyvauti prekių pasisavinime, nuo krovėjo, tikrintojo iki pamainos vadovo. Tik 2009 metais gegužės ar birželio mėnesį iš apskaitininkų gavo informaciją, kad sandėlyje atsirado trūkumas prekių, koks nepamena. Nuo sausio iki balandžio mėnesio buvo maži trūkumai. Mažas trūkumas yra dėžutė, o didelis trūkumas yra paletėmis. Dideliu trūkumu yra laikomas ir vienos paletės nebuvimas. Palečių kaina nebuvo identiška, jos kaina priklausė nuo prekių kiekio. Jei viena dėžutė tai jos kaina bus mažesnė, nei paletės ant kurios bus uždėta 30 dėžučių. Svoris paletės priklausė nuo užsakymo. Palečių dydis, svoris, prekių kiekis, priklausė nuo užsakymo, jei parduotuvė užsisakė 10 dėžučių tai bus 1 m ant paletės, 50 cm nuo žemės jei 5 dėžutės. Ant paletės prekių kiekis nebuvo visada vienodas. Krovinys priklausė nuo užsakyto prekių kiekio. Ant vienos palėtės būdavo įvairios prekės, tarkim kelių rūšių ledai. Ant vienos paletės prekės buvo dedamos konkrečiai parduotuvei ir konkrečios prekės. Iki 2009-01-01 buvo sandėlis ten pat (duomenys neskelbtini), į kurį buvo pervežtas sandėlis iš (duomenys neskelbtini). 2008m.gruodžio mėn. buvo visi likučiai suderinti su tiekėjais. Abipusiai parašai yra ir trūkumų nepamena ar buvo.

Liudytojas E. J. teisme parodė, kad UAB „N“ pradėjo dirbti nuo 2009 m. vasario mėnesio, dirbo logistikos vadybininku. Apie prekių grobstymus sandėliuose, sužinojo iš spaudos. Prekių trūkumai, kaip ir visuose sandėliuose, buvo. Iš vadovų apie sandėliuose buvusius trūkumus sužinojo tik po visų įvykių. Kas konkrečiai išveždavo prekes, tuo metu neįvardijo. Iš pradžių buvo nustatytas prekių trūkumas už 300000 Lt., o paskui 500000 Lt. Kiek buvo dingę palečių su prekėmis jam nežinoma. Vidutiniškai paletės vertė priklauso nuo prekių ir gali būti 1000 Lt ir didesnės vertės. Jam inventorizacijose neteko dalyvauti, buvo tik viena inventorizacija, kurioje jis dalyvavo, bet tai buvo jau po tų įvykių. Būdavo atvejai, kai duodavo nurodymus išvežti prekes be dokumentų, tokiais atvejais sakydavo, kad vairuotojas vežtų prekes be sąskaitos, o sąskaitą nusiųsdavo elektroniniu paštu. Griežto dokumentų perdavimo nebuvo. Visi darbuotojai, dirbę UAB „T“ nuo 2009 m. buvo performuoti į UAB „N“. Jo, kaip vadybininko funkcija buvo sužiūrėti, kad neliktų neišvežtų prekių. Ar nėra išvežta daugiau prekių, jis netikrino. Ar per daug prekių neišvežta, t.y. likučius tikrindavo tikrintojai, kurie sutikrindavo kiek prekių suruošta išvežimui. Tikrintojai netikrindavo kiek palečių išvežta. Prekės buvo atrenkamos pagal atrinkimo lapą. Kas savaitę būdavo išvežama 1-2 paletės be dokumentų. Kai paskambindavo ir pasakydavo, kad yra prekės be dokumentų, tai sąskaitas faktūras nusiųsdavo. Už prekių neišvežimą būdavo didelės baudos. Jei būdavo paletė suruošta, tai ją reikėdavo išvežti. Būdavo sudaromas lapas, pagal jį surenkamos prekės ir jos turėdavo būti išvežtos. Kai prekės važiuodavo be sąskaitos faktūros, tai ta sąskaita būdavo atspausdinama iš programos ir nusiunčiama į parduotuvę. Tuomet parduotuvė sutikrindavo prekes, kad tikrai toks faktas buvo. Sąskaitas surašydavo apskaitininkė. UAB „N“ logistikos paslaugas atlikinėjo. Yra buvę atvejų, kad jei yra likę neišvežtų prekių, o vairuotojas išvažiavęs, tai skambindavo vairuotojui ir paprašydavo ar galėtų nuvežti likusias prekes. Nes kai vairuotojas nuvažiuodavo į parduotuvę ir pasakydavo, kad trūksta prekių, tai sakydavo, kad nepasirašys sąskaitos. Tokiu atveju būdavo organizuojamas trūkumo nuvežimas ir nauja sąskaita išrašoma. Šita nauja sąskaita tai buvo identiškas dokumentas su ankstesne. Programa leisdavo atspausdinti tą patį dokumentą kelis kartus su tom pačiom specifikacijom, tais pačiais kiekiais. Jam niekas nėra siūlęs dalyvauti prekių grobstyme.

Liudytojas P. D. teisme parodė, kad jis nuo 2009 m. balandžio mėn. dirbo UAB „N“ sandėlio darbininku. Dirbdavo naktinėje pamainoje, kartu su R., S.ir J.Jo pareiga buvo su autokrautuvu sudėti į krovininius automobilius paletes su jose esančiais sudėtais šaldytais maisto produktais. Jis palečių neruošė, t. y. ant palečių produktus sudėdavo prekių atrinkėjai. „N“ tinklo prekes reikėdavo tiesiog įkrauti į mašiną pagal važtaraščius. Kraudavo paletes su elektriniu krautuvu. Nuo 2009 m. sausio iki 2009 m. liepos vidurio jis inventorizacijose nedalyvavo ir nežino ar jos buvo atliekamos. Krauti paletes į automobilius vadovų nurodymų nebūdavo. Jam dokumentus duodavo S. L., pagal kuriuos turėdavo vežioti prekes. Jo praktikoje, kad paletės stovi, o dokumentų nėra, tokių atvejų nebuvo. Ant paletės būdavo užrašyta parduotuvė ir adresas, tai pagal tai ir kraudavo prekes. Po kurio laiko pasklido kalbos, kad buvo įdedamos papildomos paletės“, tai išgirdo praėjus dviem dienom po to, kai atleido R. ir S.. Tai buvo kaip gandai, nes S., kuris skleidė tas kalbas dirbo rytinėje pamainoje ir negalėjo žinoti. Kurie asmenys dalyvavo prekių vagystėje jam pasakojo tyrėjas, kai jis buvo iškviestas į apklausą.

Liudytojas N. S. teisme parodė, kad UAB „N.“ dirbo apskaitininko pareigose nuo 2009 m. liepos 24d. iki 2010 metų, todėl apie įvykius šioje įmonėje jis nieko nežino. Į jo pareigas įėjo sąskaitų koregavimas, sąskaitų paėmimas, inventorizacijos. 2009 m. liepos 11 d. pateiktos inventorizacijos aktas buvo daromas atbuline data. Jam buvo pateikti inventorizacijos skaičiavimai su įmonės darbuotojų sąrašais. 2009m.liepos 11 d. akte turėjo būti nurodyta kiek gauta, išvežta ir koks turėjo būti faktinis likutis. Liepos 11 d. faktinių likučių sandėlyje jis nežinojo, žinojo tik buhalterinį likutį, nes buvo pakeliami visi dokumentai, pagal kuriuos atkeliavo prekės į sandėlį ir lyginama su išvežimais. Sandėlio programoje buvo visi užsakymai, prekių asortimentas, jų lokacinė vieta, kiekis. Buhalterinis likutis, t.y. tai, kiek turi būti sandėlyje. Buvo rasta mažiau produkcijos, nei programoje. Tos dienos likučiai buvo atstatyti pagal faktą, tačiau buhalterinis likutis buvo kitoks. Buhalterinis apskaitos likutis buvo pagal pirminius apskaitos dokumentus, t.y. sąskaitas faktūras ir važtaraščius. Inventorizacijos faktiniame skaičiavime neteko dalyvauti. Darbuotojai atnešdavo lapus, kurie suskaičiuodavo ir būdavo žiūrima, ar sutinka su programa, ar ne. Tie duomenys buvo įrašomi į sandėlio programą. Tai dienai buvo rasti neatitikimai užpajamavime, sumos neatsimena. Neatitikimai buvo prie didesnių. Suderinimo akte buvo nurodytas prekių likutis. Šias funkcijas vykdydamas žinojo, kad trūkumas buvo nustatytas, bet apie vagystes nebuvo informuotas. Tiesiog lygino pagal buhalterinius likučius, programoje. Kai atėjo dirbti, tai dirbo su prekių apskaitos programa. Jam dirbant ta programa direktorių prašymu buvo naujinama. Į darbą buvo priimtas tam, kad sutvarkyti klaidas, neaiškumus. Jis darė korekcijas iš praeities, tačiau darbinantis to nežinojo. Tų tiekėjų, kuriuos darė jis, tai su sandėliu neatitiko nieko niekas. Žiūrėjo tris įmones ir visų įmonių skirtumai buvo. Jis iš T. Ž. ir D. G. gavo užduotį suderinti likučius įmonės ir UAB „E.“, t.y. ar atitinka buhalterinis likutis. Pats buhalterinis likutis sutapo, o faktinio likučio jie nežinojo. Todėl reikėjo suderinti, pasitikrinti su tiekėjo vedama buhalterija. UAB „N.“ su UAB „E.“ duomenimis dėl buhalterinio likučio sutiko. Kada atsirado skirtumai nežino. Jis naudojosi labiau pirminiais dokumentais, o ne ankstesnėmis inventorizacijomis. Pačių trūkumų sulyginimus, galėjo daryti T. Ž., D. G.. Jie išsivedinėdavo kiek tiksliai ko trūko. Buvo lyginama tarp gautų ir išrašytų sąskaitų. Tarp sąskaitų neatitikimo nebuvo. Tarp sąskaitų ir programinių įrašų buvo neatitikimų. Buvo rasta, kad kelios paletės neužpajamuotos, kelių dėžučių trūko. Skirtumas buvo ir į pliusą, ir į minusą, įvairiai. Piktybinio darbuotojų pareigų neatlikimo nepastebėjo. Neatitikimai galėjo atsirasti, nes buvo atvejų, kai buvo sumaišyti kodai. Buvo rasti keli dokumentai, kurie buvo neįtraukti į programą.

Liudytoja G. V. teisme parodė, kad ji įmonėje dirba nuo įmonės įsikūrimo, tai yra 2005 metų, apskaitininke. Įmonėje inventorizacijos vykdavo kas mėnesį. Inventorizacijų nariu buvo visuomet, nes suvesdavo gautus duomenis į apskaitą. Tarp sandėlyje faktinio likučio prekių ir buhalterinėje apskaitoje apdorojamų duomenų, neatitikimų būdavo, tačiau kokio dydžio, nepamena, jie būdavo kiekvienoje inventorizacijoje. Nuo 2009 m. pavasario atsirado dideli neatitikimai. 2009 m. liepos mėn. vyko likučio skaičiavimas sandėlyje, nes buvo įtariamas grobstymas. Inventorizacija buvo daroma įmonės ir tiekėjų bendra iniciatyva. Inventorizacijos buvo atliekamos nedalyvaujant prekių savininkams. 2008 m. pabaigoje buvo apskaita sutvarkyta, nuostoliai nurašyti. 2008 m. pabaigoje pervežant prekes, kraustantis į (duomenys neskelbtini) duomenys buvo pagal faktą, viskas užpajamuota ir suvesta į programą. Tuomet visos prekės kraustėsi į kitą sandėlį. Kraustantis trūkumas nebuvo nustatytas. Ji suvesdavo duomenis į programą tuos, kur faktiškai suskaičiuodavo sandėlyje ir sulygindavo su buhalterija. 2009 m. inventorizacijos vyko kas mėnesį, būdavo nustatyti trūkumai. Dėl tų trūkumų kokias priemones taikė administracija, jai nėra žinoma.

Liudytoja J. M.- J. parodė, kad UAB „N.“ ji dirbo apskaitininke. Pasigirdo kalbos, kad vagiamos prekės iš sandėlio. Vienos inventorizacijos metu T. Ž. informavo, kad nustatyta organizuota grupė, kuri vagia prekes. Jai buvo pareikšti įtarimai šioje byloje, tačiau vėliau byla nutraukta. Jai buvo žinoma, kad kažkuris iš sandėlio vadovų: T. Ž. ar E. J. dėdavo daugiau prekių vairuotojams ir tos prekės nebegrįždavo. Kuriems vairuotojams buvo dedama daugiau prekių, jai nežinoma. Jos darbo pobūdis buvo toks, kad klientai atsiųsdavo užsakymus, ji juos perkeldavo į programą. Užsakymus surašydavo į atrinkimo lapus. Į programą duomenis suvesdavo sandėlio darbuotojai, ji arba G. V.. Ji dalyvaudavo inventorizacijose, trūkumai buvo dideli. Kada vykdavo inventorizacija, visi žinojo. Buvo atvejų, kai išvažiuodavo prekės be sąskaitų, tačiau visuomet jos būdavo išsiųstos sekančią dieną. Sąskaitos dažnai dingdavo, į savaitę 1-2 kartus. Atliekant inventorizacijas būdavo dažnai, kad suskaičiavus prekes, aiškinantis kodėl toks trūkumas, prekės atsirasdavo. Tiesiog inventorizacijos metu būdavo kažkas praleista. Tas klaidas padarydavo žmonės, kurie skaičiuodavo prekes. Vairuotojai prekių nei vienas neskaičiavo. Oficiali inventorizacija buvo viena, kai pasirašė visi dalyvavę. Naktinėje pamainoje sąskaitas rašydavo, kai dirbo sandėlio darbuotojai. Prekes darbuotojai atrinkinėdavo iki 12 val., ar 1-2 val. nakties. Buvo laikotarpis, kai atrinkimo lapus spausdindavo tik pamainos vadovai. Kai atrinkėjas surenka prekes, tai lapai duodami tikrintojui. Tuomet, kai įsitikindavo, kad viskas teisinga, tai suvesdavo į sistemą arba ji, arba pamainos vadovas. Jei vairuotojas pasiėmė prekes ir pamatė, kad nėra sąskaitos, tai vairuotojui pasisavinti nebuvo galimybės tų prekių, nes sistemoje buvo suvestos prekės ir matytųsi trūkumas. Sistemoje prekės visada buvo suvedamos. Trūkumas, kuris buvo nustatytas 2009 m. liepos mėn., nieko negali pasakyti dėl ko susidarė, nes tuo metu nebedirbo. Kai pradėjo dirbti UAB „T“, tai buvo daromi patikrinimai ir trūko prekių. Vadovybė apie tai žinodavo, tačiau jokių priemonių nesiėmė. Tokio laikotarpio, kad prekės buhalterijoje visiškai sutaptų su sandėlyje esančiomis, tai nebuvo. Jos vaidmuo inventorizacijos metu toks, kad vesdavo skaičiukus į Excel failą ir darydavo korekcijas, pavyzdžiui: jei programoje rodo, kad 100 dėžių prekių, o faktiškai suskaičiuota 50 dėžių, tai programoje pataisydavo į 50 dėžių, buhalterijoje tai atsispindėdavo kaip trūkumas. Būdavo, kad skaičiuodavo 2-3 kartus ir kiekvieną kartą tikrintojai atnešdavo skirtingus skaičius. Kai nustatydavo trūkumus, tai nuostolius padalindavo sandėlio darbuotojams ir išskaičiuodavo iš atlyginimo. Taip darydavo D. G.. Prekių tikrinimo lapus, kuriuos surašydavo darbuotojai, yra mačiusi, jie būdavo surašyti, užpildyti tušinuku, pieštuku, visaip buvo. Atlikus inventorizaciją, viskas buvo siunčiama D. G.. D. G. buvo direktorius Vilniuje. Vairuotojai prekes veždavo į 20-40 parduotuvių. Būdavo sudaromas maršruto lapas ir kiekvienas vairuotojas turėjo lentynėles, kur buvo sudėti maršruto lapai ir sąskaitos.

Liudytojas D. V. parodė, kad jis atliko įtariamųjų apklausas ikiteisminio tyrimo metu, šioje byloje. Stengėsi užtikrinti gynėjų dalyvavimą apklausose. Iš pradžių leido pasakoti patiems, sustabdydavo, tik kad nereikėtų kartotis, o parodymus užrašė jų kalba. J. Š. , kaip ir kiti įtariamieji parodymus davė gera valia, tai yra jo žodžiai, jo parodymai. Kai kurie kaltinamieji yra sakę, kad buvo kraunamos pačios brangiausios prekės, kažkas apibūdino paletės matmenis. Paletės išmatavimas didelis. Paaiškėjo pagal navigaciją aikštelė, kur privažiuodavo automobiliai, paletės būdavo ardomos ir dėžutės kraunamos į tuos automobilius. Kažkas sakė, kad tos dėžutės buvo realizuojamos (duomenys neskelbtini). Tai buvo skirtingos prekės. Patiems įtariamiesiems buvo sunku paaiškinti dėl tų dėžių. Išardytų palečių perkrovimai vyko į lengvuosius automobilius. J. Š. pasakė, kad į savo lengvąjį automobilį krovėsi. Kai vyko persikrovimai, tai atvažiuodavo visuomet organizatorius L. K.. Šaldytuvas buvo didžiulis iki 2 m., paletė nesunkiai tilpo ir tą paletę buvo nesunku išardyti ir sudėti dėžes į lengvuosius automobilius. Tie žmonės dirbo ne vieną dieną, tai jam nekilo klausimų apie dėžių turinį, dydį, nes jų darbas kasdieninis rūšiuoti prekes. Nesudėtinga sutalpinti paletės išardytas dėžes į lengvuosius automobilius. J. Š. duodamas parodymus bendradarbiavo, tikėjosi gal išvengti atsakomybės. Advokatė pozityviai nusiteikusi buvo. Buvo viskas geranoriškai, nes tikėjosi teisinių lengvatų. Kaip kurie kaltinamųjų nurodė, kokia palečių sudėtis, dydis. Atliekant parodymų patikrinimus vietoje matėsi, kad tai yra standartiniai palečių dydžiai. L. K. parodymus atsimena sąlyginai, nes jis nebuvo linkęs pasakoti. Žino, kad ant galo jis nebuvo nuoširdus. L. K. pasakojo, kad ta schema atėjo iš anksčiau, iš pradžių taip grobimai vyko (duomenys neskelbtini) ir atėjo į (duomenys neskelbtini). J. Š. namuose atliko kratą, iki kratos atlikimo, J. Š. buvo laikinai sulaikytas. J. Š. būdamas automobilyje sakė, kad jautė, kad ateis pabaiga. J. Š. parašė, kad atsisako gynėjo, tai nebuvo atvykęs advokatas. Kiek laiko buvo sulaikytas J. Š., neatsimena. Į areštinę kiek buvo patalpintų kaltinamųjų asmenų, neatsimena. Dėl ko L vienintelį planuota suimti, negali pasakyti. Neatsimena, ar buvo svarstomi klausimai dėl suėmimo. Kodėl sulaikant nebuvo daromas vaizdo, garso įrašas, tai reikalingos techninės priemonės, o policijoje nelabai buvo tokių techninių priemonių. Jei dalyvavo gynėjas, t.y. duoda parodymus prie advokato, tai nėra tikslo vesti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tai, kad įmonė negalėjo apskaičiuoti padarytos žalos, jam kaip tyrėjui nebuvo keista, nes buhalterijoje buvo mergaitė, kuri rašė nesąžiningus duomenis, nutekindavo informaciją, aktus klaidingai rašydavo. Atsimena, kad su J. Š. atliko parodymų patikrinimą vietoje, t.y. sandėlyje. Parodymų patikrinimų veiksmai vyko sandėlyje. R. D. buvo labai jauno amžiaus, tai, kad negalėjo įvardinti palečių skaičiaus jam nekėlė įtarimų, nes buvo jaunas, nuoširdus, jam sunku buvo įvardinti ar 6, ar 8 paletės buvo. Protokolą rašė pagal duodamus parodymus. Jei būtų žiūrėjęs į V. K. apklausos protokolą, tai būtų suvienodinęs. Įtariamieji nurodė skirtingus palečių skaičius. Fizinis ar psichologinis spaudimas daromas nebuvo. Parodymai užfiksuoti G. S. žodžiais. Paletės sutampa su kitų žmonių. Jam užsifiksavo, kad G. S. buvo vienas iš nuoširdesnių vaikinų.

Liudytoja Ž. P. teisme patvirtino, kad ką įtariamieji apklausos metu sakė, tą ji ir užrašė, nieko papildomo neįrašė, nes tokio tikslo neturėjo. Kodėl 2011-06-22 buvo nutarta apklausti papildomai, neatsimena. J. Š. parodymai užrašyti taip, kaip jis sakė. Kadangi ant paletės būdavo ne vienos rūšies prekės, tai kiek buvo įmanoma, tiek nustatyta. Kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnas nėra specialistas, tai formuluojant specialistui užduotį, buvo pavesta paskaičiuoti kiekvieno iš įtariamųjų padarytą žalą atskirai ir bendrai. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2009 m. pradžios iki liepos 21 d. nebuvo tinkamai atliekamos inventorizacijos, ši bylos dalis buvo atskirta į atskirą tyrimą. Kuo remiantis buvo nuspręsta skaičiuoti vidurkio vidurkį, tai reikia klausti specialisto. Į klausimą, ar tyrimo metu nebandyta ištirti laikotarpio, kada vyko pasisavinimai, tai byloje yra pateiktos 5 įmonių sutartys ir ten įrašyta, kad kas kažkiek laiko atlikti inventorizacijas. Tos inventorizacijos buvo atliekamos netinkamai. Tyrimo metu buvo nustatyta aplaidus buhalterijos tvarkymas ir išskirta į atskirą tyrimą dėl aplaidžios buhalterijos tvarkymo.

Civilinio ieškovo atstovas M. S. teisme ieškinį 477367,66 Lt palaikė ir prašė jį tenkinti priteisiant iš kaltinamųjų šią sumą solidariai. Civilinio ieškinio dydį įrodinėja kaltinamųjų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, rastais įmonėje prekių trūkumais. Kitiems įmonės darbuotojams ar vadovams civiliniai ieškiniai nebuvo pareikšti. Nustačius, kad įmonei žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, ši suma turi būti priteista iš kaltinamųjų. Civilinį ieškinį mažina tik ta suma, kurią bendrovei atlygino G. S.- 29 500Lt ir 4000 Lt L. K.. Prašo priteisti atstovavimo išlaidas.

2013-03-01 civilinio ieškovo UAB „N“ atstovas prie bylos pateikė papildomus dokumentus: UAB „N“ auditoriaus A. S. 2010-03-15 išvadas su UAB „N“ 2009 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito ataskaitos ir prie jos esančiais priedais, kopijas; 2013-03-01 pavogtų prekių paskaičiavimo į paletes lentelę, iš kurios matyti jog bendrovė „N“ paskaičiavo, kad trūkstamas skaičius prekių paletėmis yra- 146,50 paletės; pateikė prekių korteles (7 t., b.l. 131, 134-162, 8 t., b.l. 1-200, 9 t., b.l. 1-200, 10 t., b.l. 1-13).

Rašytinė medžiaga: FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus vyriausiojo specialisto V. G. pateikta specialisto išvada Nr. 5-2/184, kuria dėl prekių trūkumo nustatymo UAB „N“ sandėliuose pateiktos tokios išvados: Tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės „N“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-01-01 – 2009-07-31 laikotarpį dėl šių priežasčių:

1. Bendrovės „N“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos norminių aktų reikalavimais.

1.1. Bendrovė „N“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (LRV 2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija) 8, 10, 15, 28, 30, 51, 52, 57, 63, 65, 66, 67 punktuose nustatytais reikalavimais, kadangi bendrovė „N“ už tiriamąjį 2009-01-01 – 2009-07-31 laikotarpį nepateikė direktoriaus pasirašytų įsakymų dėl inventorizacijos komisijų sudarymo ir inventorizacijų atlikimo, nepateikė inventorizavimo aprašų, nepateikė sutikrinimo žiniaraščių dėl inventorizacijos metu nustatytų trūkumų ar pertekliaus, nepateikė prekių gautų iš UAB „R.“, UAB „K.“, UAB „E“, UAB „P.“, UAB „P.“ ir buvusių UAB „N.“ sandėlyje inventorizacijos atlikimo dienai buhalterinės apskaitos likučių.

Taip pat bendrovės „N.“ pateiktuose inventorizacijos aktuose 2009-07-11 Nr. RIV-090711, 2009-07-11 Nr. KOG-090711, 2009-07-11 Nr. ESL-090711, 2009-07-11 Nr. PROV-090711, 2009-07-11 Nr. PAM-090711 įmonėms UAB „R.“, UAB „K.“, UAB „E.“, UAB „P.“, UAB „P.“ priklausančių prekių inventorizacija bendrovės „N.“ sandėlyje (duomenys neskelbtini)2009-07-11 buvo įforminta vienašališkai apskaitininkei G. V. (UAB „R.“, UAB „K.“, UAB „P.“ prekių), arba apskaitininkui N. S. (UAB „E.“ prekių), arba neįvardintam bendrovės asmeniui (UAB „P.“ prekių) surašant inventorizacijos aktus, tačiau nesivadovaujant LRV 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 (LRV 2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ reikalavimais, t.y.: nebuvo pasirašytas bendrovės „N.“ direktoriaus įsakymas dėl prekių inventorizacijos sandėlyje atlikimo ir inventorizacijos komisijos sudarymo; inventorizacija atlikta nedalyvaujat komisijai, bei nedalyvaujant ir nesupažindinus materialiai atsakingų asmenų; inventorizacija atlikta nesudarant privalomus rekvizitus turinčių, bei pasirašytų komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų, inventorizavimo aprašų; nebuvo sudaryti inventorizacijos metu nustatytų trūkumų sutikrinimo žiniaraščiai.

Taip pat nors tyrimo metu nebuvo pateiktas bendrovės „N.“ direktoriaus sprendimas dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į buhalterinę apskaitą, bendrovė „N.“ įmonių UAB „R.“, UAB „K“, UAB „E“, UAB „P“, UAB „P“ pateiktus dokumentus dėl prekių nuostolių atlyginimo įskaitė į buhalterinę apskaitą, bei atliko užskaitas, t.y. bendrovė „N“ buhalterinėje apskaitoje iš viso 511047,09 Lt sumai sumažino išvardintų įmonių įsiskolinimus bendrovei „N“ už atliktas paslaugas.

Todėl dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kokiu laikotarpiu ir kokio dydžio prekių priklausančių UAB „R“, UAB „K“, UAB „E“, UAB „P“, UAB „P“ trūkumas susidarė bendrovės „N“ sandėlyje. Taip pat tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar pateiktuose inventorizacijos aktuose 2009-07-11 Nr. RIV-090711, 2009-07-11 Nr. KOG-090711, 2009-07-11 Nr. ESL-090711, 2009-07-11 Nr. PROV-090711, 2009-07-11 Nr. PAM-090711 prekių trūkumas buvo apskaičiuotas teisingai, bei ar dėl nustatyto prekių trūkumo bendrovei „N“ padarytas nuostolis iš viso už 511047,09 Lt buvo apskaičiuotas teisingai.

1.2. Bendrovė „N“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsniu “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” kurio 2 dalyje nurodyta, kad “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”. Taip pat bendrovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 14 straipsniu „Turinio svarbos principas“ kuriame nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą“.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „E“ 2009-12-15 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje ESLA00 Nr. 26967, kurioje buvo įformintas 737 vienetų įvairių pavadinimų prekių pardavimas bendrovei „N“ iš viso už 3687,27 Lt, tame skaičiuje PVM – 639,94 Lt, bei UAB „P“ 2009-08-26 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje IND Nr. 04802, kurioje buvo įformintas 1462 vienetų įvairių pavadinimų prekių pardavimas bendrovei „N“ iš viso už 10912 Lt, tame skaičiuje PVM – 1742 Lt, ir kurias bendrovė įskaitė į buhalterinę apskaitą, buvo įformintos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos, kadangi įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės bendrovei „N“ negalėjo būti parduotos, nes 2009-07-11 bendrovės „N“ įformintuose inventorizacijos aktuose Nr. ESL-090711 ir Nr. PROV-090711 tos pačios prekės buvo įvardintos kaip pradingusios (trūkstamos).

Dėl to, kad bendrovė nesivadovavo aukščiau įvardintų Lietuvos Respublikos norminių aktų reikalavimais, bendrovės „N“ buhalterinė apskaita nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnyje.

Bendrovėje „N“ 2009-01-01 – 2009-07-31 laikotarpiu vyriausios buhalterės pareigose dirbo T. K..

Bendrovėje „N“ 2009-01-08 – 2009-07-31 laikotarpiu direktoriaus pareigose dirbo D. G..

Atlikus tyrimą antruoju klausimu padaryta ši išvada: Bendrovė “N” krovinių išvežiojimo sutartyse, įformintose su “Užsakovais” - UAB „R“, UAB „K“, UAB „E“, UAB „P“, UAB „P“, įsipareigojo kartą per mėnesį, arba kartą per ketvirtį pateikti „Užsakovams“ jų produkcijos inventorizacijos aktus.

Tuo tarpu tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė „N“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (LRV 2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija) 8, 10, 15, 28, 30, 51, 52, 57, 63 punktuose nurodytais reikalavimais, kadangi bendrovė „N“ už tiriamąjį 2009-01-01 – 2009-07-31 laikotarpį nepateikė direktoriaus pasirašytų įsakymų dėl inventorizacijos komisijų sudarymo ir inventorizacijų atlikimo, nepateikė inventorizavimo aprašų, nepateikė sutikrinimo žiniaraščių dėl inventorizacijos metu nustatytų trūkumų ar pertekliaus, nepateikė prekių gautų iš UAB „R“, UAB „K“, UAB „E“, UAB „P“, UAB „P“ ir buvusių UAB „N“ sandėlyje inventorizacijos atlikimo dienai buhalterinės apskaitos likučių.

Bendrovė „N“ tyrimo metu pateikė inventorizacijos aktus:

- 2009-07-11 Nr. RIV-090711, kuriame buvo įformintas UAB „R“ priklausančių įvairių pavadinimų 128502,95 vnt. prekių trūkumas bendrovės „N“ sandėlyje;

- 2009-07-11 Nr. KOG-090711, kuriame buvo įformintas UAB „K“ priklausančių įvairių pavadinimų 4733 vnt. prekių trūkumas bendrovės „N“ sandėlyje;

- 2009-07-11 Nr. ESL-090711, kuriame buvo įformintas UAB „E“ priklausančių įvairių pavadinimų 737 vnt. prekių trūkumas bendrovės „N“ sandėlyje;

- 2009-07-11 Nr. PROV-090711, kuriame buvo įformintas UAB „P“ priklausančių įvairių pavadinimų 1462 vnt. prekių trūkumas bendrovės „N“ sandėlyje;

- 2009-07-11 Nr. PAM-090711, kuriame buvo įformintas UAB „P“ priklausančių įvairių pavadinimų 1341,656 vnt. prekių trūkumas bendrovės „N“ sandėlyje.

Pateiktuose inventorizacijos aktuose UAB „R“, UAB „K“, UAB „E“, UAB „P“, UAB „P“ priklausančių prekių inventorizacija bendrovės „N“ sandėlyje (duomenys neskelbtini)buvo įforminta 2009-07-11 apskaitininkei G. V. (UAB „R“, UAB „K“, UAB „P“ prekių), arba apskaitininkui N. S. (UAB „E“ prekių), arba neįvardintam bendrovės asmeniui (UAB „P“ prekių) vienašališkai surašant inventorizacijos aktus, tačiau nesivadovaujant LRV 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 (LRV 2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ reikalavimais:

1) nebuvo pasirašytas bendrovės „N“ direktoriaus įsakymas dėl prekių inventorizacijos sandėlyje atlikimo ir inventorizacijos komisijos sudarymo;

2) inventorizacija atlikta nedalyvaujat komisijai, nedalyvaujant ir nesupažindinus materialiai atsakingų asmenų;

3) inventorizacija atlikta nesudarant privalomus rekvizitus turinčių, bei pasirašytų komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų, inventorizavimo aprašų;

4) nebuvo sudaryti inventorizacijos metu nustatytų trūkumų sutikrinimo žiniaraščiai.

Įformintų 2009-07-11 inventorizacijos aktų pagrindu įmonės UAB „R“, UAB „K“, UAB „E“, UAB „P“, UAB „P“ išrašė bendrovei „N“ dokumentus dėl atsiskaitymo už nustatytas trūkstamas prekes iš viso už 511047,09 Lt sumai.

Bendrovė „N“ nesivadovaudama 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (LRV 2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija) 65, 66, 67 punktuose nustatytais reikalavimais, t.y. nesant materialiai atsakingų asmenų paaiškinimų dėl nustatytų trūkumų, bei nesant bendrovės „N“ direktoriaus sprendimo dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į buhalterinę apskaitą, bendrovė „N“ įmonių UAB „R“, UAB „K“, UAB „E“, UAB „P“, UAB „P“ pateiktus dokumentus dėl prekių nuostolių atlyginimo įskaitė į buhalterinę apskaitą, bei atliko užskaitas, t.y. bendrovė „N“ buhalterinėje apskaitoje iš viso 511047,09 Lt sumai sumažino išvardintų įmonių įsiskolinimus bendrovei „N“ už atliktas paslaugas:

1) UAB „R“ – 455133,47 Lt;

2) UAB „K“ – 34021,89 Lt;

3) UAB „E“ – 3687,27 Lt;

4) UAB „P“ – 10912 Lt;

5) UAB „P“ – 7292,46 Lt.

Tuo bendrovė „N“ patyrė iš viso 511047,09 Lt nuostolį, kadangi 511047,09 Lt sumai bendrovė „N“ negavo piniginių lėšų už atliktas įmonėms UAB „R“, UAB „K“, UAB „E“, UAB „P“, UAB „P“ sandėliavimo ir ekspedijavimo paslaugas.

Tačiau tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kuriuo laikotarpiu ir kokio dydžio prekių priklausančių UAB „R“, UAB „K“, UAB „E“, UAB „P“, UAB „P“ trūkumas susidarė bendrovės „N“ sandėlyje, bei nebuvo galima nustatyti, ar 511047,09 Lt nuostolio suma buvo apskaičiuota teisingai ir pagrįstai, kadangi bendrovėje „N“ 2009-07-11 UAB „R“, UAB „K“, UAB „E“, UAB „P“, UAB „P“ priklausančių prekių inventorizacija buvo atlikta ir inventorizacijos aktai 2009-07-11 Nr. RIV-090711, 2009-07-11 Nr. KOG-090711, 2009-07-11 Nr. ESL-090711, 2009-07-11 Nr. PROV-090711, 2009-07-11 Nr. PAM-090711 buvo įforminti nesivadovaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintose „Inventorizacijos taisyklėse“ (LRV 2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija) nustatytais reikalavimais. (3 t., b.l. 28-103).

Pateikus specialistui papildomą užduotį, 2012-04-05 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas V. G. pateikė papildomą specialisto išvadą Nr. 5-2/58 dėl uždarosios akcinės bendrovės „N“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų pateikdamas šias išvadas:

Tyrimo metu iš pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti kokių prekių ir kokį kiekį konkrečiai turėjo galimybę pasisavinti kiekvienas įtariamasis, kadangi pagal įtariamųjų asmenų apklausos protokoluose pateiktus duomenis nustatyta, kad įtariamieji asmenys prekių pasisavinimą vykdė ne individualiai, bet veikdami bendrai skirtingu laiku ir skirtingos sudėties grupėje. Tyrimo metu įvertinus apskaičiuotą galimai pasisavintų prekių buvusių ant vieno padėklo apskaičiuotą vidutinę vertę, bei apskaičiuotą vidutinį prekių padėklų skaičių, kurį pasisavinant galėjo dalyvauti kiekvienas iš darbuotojų (pagal apklausų protokolų duomenis), nustatyta, už kokią sumą vidutiniškai galėjo būti pasisavintos prekės dalyvaujant kiekvienam iš įtariamųjų:

- dalyvaujant R. D. už 44424 Lt;

- dalyvaujant T. J. už 11106 Lt;

- dalyvaujant D. R. už 22212 Lt;

- dalyvaujant L. K. už 194355 Lt.

Tuo tarpu tyrimo metu nebuvo galimybės apskaičiuoti už kokią sumą galėjo būti pasisavintos prekės dalyvaujant J. M. ir S. L., kadangi J. M. ir S. L. patys ikiteisminio tyrimo metu neigė dalyvavę pasisavinant bendrovės prekes, o kiti įtariamieji ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenurodė, kuriais iš visų įvykdytų pasisavinimo atvejų pasisavinant prekes kartu dalyvavo S. L. ir J. M..

Kadangi pagal įtariamųjų asmenų apklausos protokoluose pateiktus duomenis nustatyta, kad įtariamieji asmenys prekių pasisavinimą vykdė ne individualiai, o veikdami skirtingu laiku ir skirtingos sudėties grupėje, tyrimo metu iš pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti, kiek ir kokių konkrečiai prekių, už kokią sumą buvo pasisavinta, bei kokia bendra žala buvo padaryta bendrovei „N“.

Tačiau pagal įtariamojo L. K. parodymus, kuriuose jis nurodė, kad per visą laiką galėjo būti pagrobta iš viso apie 30 – 40 padėklų prekių, ir kad tiriamuoju laikotarpiu jis ne tik pats išvežė padėklus su prekėmis, bet ir davė nurodymus dėl padėklų su prekėmis pasisavinimo (prekių palečių sukomplektavimo, pakrovimo, išvežimo) (kurias po išvežimo L. K. paimdavo, parduodavo ir paskirstydavo gautas pajamas kitiems pasisavinime dalyvavusiems asmenims) kitiems pasisavinant prekes galimai dalyvavusiems darbuotojams (sandėlio darbuotojams - J. Š., R. D., G. S., bei vairuotojams ekspeditoriams - S. L., T. J., D. R.), tai minėtų grupės darbuotojų veikiant kartu pasisavintų prekių bendra vidutinė vertė galėjo sudaryti 194355 Lt, tuo padarant bendrovei „N“ 194355 Lt žalą. Pažymėtina, kad G. S. pripažindamas dalyvavęs prekių pasisavinime, 2009-08-19 žalos atlyginimui sumokėjo bendrovei „N“ 29500 Lt sumą (3 t., b.l. 179-190).

FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus vyriausiojo specialisto V. G. pateiktoje papildomoje specialisto išvada Nr. 5-2/132 ( 2013-07-26), kuria dėl prekių trūkumo nustatymo UAB „N“ sandėliuose, pateikus ištirti papildomus UAB „N“ prekių inventorizavimo dokumentus už laikotarpį nuo 2009m. vasario iki 2009m. birželio mėn., pateiktos išvados, jog įvertinus papildomus dokumentus nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės „N“ turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-01-01 iki 2009-07-31 laikotarpį kadangi bendrovės „N“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos norminių aktų reikalavimais. Bendrovėje „N „ pagal pateiktus direktoriaus įformintus įsakymus 2009-02-26 Nr.INV-1, 2009-04-22 Nr.INV-3, 2009-04-22 Nr.INV-4; 2009-05-28 Nr.INV-6, inventorizacijos buvo atliekamos nesivadovaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (LRV 2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija) 51, 52, 57, 58,59, 62, 63, 65, 66, 67 punktuose nustatytais reikalavimais, kadangi bendrovė „N“ tyrimui pateikti inventorizavimo aprašai buvo įforminti nurodant ne visus privalomuosius rekvizitus.

Todėl dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kokiu laikotarpiu ir kokio dydžio prekių priklausančių UAB „R“, UAB „K“, UAB „E“, UAB „P“, UAB „P“ trūkumas susidarė bendrovės „N“ sandėlyje. Taip pat tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar pateiktuose inventorizacijos aktuose 2009-07-11 Nr. RIV-090711, 2009-07-11 Nr. KOG-090711, 2009-07-11 Nr. ESL-090711, 2009-07-11 Nr. PROV-090711, 2009-07-11 Nr. PAM-090711 prekių trūkumas buvo apskaičiuotas teisingai, bei ar dėl nustatyto prekių trūkumo bendrovei „N“ padarytas nuostolis iš viso už 511047,09 Lt buvo apskaičiuotas teisingai. Antruoju klausimu išvados nesikeitė, dėl konkrečios kaltinamųjų padarytos žalos nustatymo( t.13, b.l. 101-112).

Specialistas V. G. apklaustas teismo posėdyje išvadoms paaiškinti, nurodė, kad šioje byloje atliekant specialisto išvadas susidūrė su sunkumais, nes ilgą laiką nebuvo pateikti įmonės ūkinės finansinės veiklos dokumentai. 2010 11 18 tyrimo metu vienas iš klausimų buvo nustatyti trūkumą, kuris galimai susidarė dėl pagrobtų prekių. Šiam tyrimui buvo pateikti įmonės inventorizavimo aktai ir juose išvesti trūkstamų prekių kiekiai su penkiomis kitomis įmonėmis ir įvardinta bendra suma virš 500 000 Lt. Tyrimo vienas iš uždavinių buvo įvertinti trūkumo pagrįstumą, tai šiuo atveju pagrindinis dokumentas būtų inventorizacijos dokumentai. Konkrečiu atveju nebuvo direktoriaus įsakymas pateiktas tyrimui, komisija nebuvo sudaryta, dėl to iš pateiktų dokumentų nustatyti kas tą inventorizaciją atliko nebuvo galima ir ką jos metu nustatė. Nes tyrimui buvo pateikti tiktai inventorizacijos aktai vienašališkai sudaryti vieno iš įmonės buhalterių. Todėl tyrimo metu nebuvo iš įmonės buhalterinės apskaitos galima nustatyti ar bendrovės pareiškime įvardinta galimai pasisavinta prekių suma yra teisinga. Tiriamasis laikotarpis buvo nuo 2009-01-01 ir tai sutapo su to padalinio veiklos pradžia, kuriame po to buvo nustatytas prekių trūkumas. Duomenų ar prekės buvo atvežtos ir iš kitų sandėlių priklausiusių UAB-ei „N“ byloje nebuvo. Dėl antros užduoties, tai atsižvelgiant į kaltinamųjų parodymus reikėjo apskaičiuoti kiek ir už kokią sumą prekių pasisavino kiekvienas iš kaltinamųjų. Buvo aišku, kad tai yra grupė ir kiekvienas iš jų atskirai negrobstė. Atsižvelgiant į jų parodymus duotus tyrėjui buvo išvestas vidutinis skaičius kiek kiekvienas iš kaltinamųjų pagrobė prekių esančių ant palečių ( palečių skaičius) ir kiek išvežė palečių. Ikiteisminio tyrimo tyrėja surinko duomenis iš tų įmonių kieno prekės buvo grobstomos jos pateikė duomenis kokia galėjo būti ant vienos paletės pigiausia prekių vertė: tqai yra tarkim ant tos paletės buvo sudėtos pigiausios prekės –kokia paletės vertė ir kitas variantas, jeigu ant paletės tarkim yra visos brangiausios prekės ir vėlgi kokia paletės vertė. Kadangi tiksliai nebvuvo žinoma, kokios prekės ir kiek jų buvo ant vienos paletės, tai tarp pigiausios ir brangiausios paletės buvo išvestas vidurkis, tokiu būdu apskaičiuojant galimai ant vienos paletės buvusių prekių vertę ir dauginama iš kiekvieno kaltinamojo nurodytos palečių skaičiaus, kurią pasisavino, ir taip buvo apskaičiuota vidutinė vertė. Reikėtia paaiškinti prie kiekvieno asmens nurodyta vertė tai yra ta vertė, kurią jis dalyvaujant kartu su kitais asmenimis pagrobė. Šiame tyrime į svorį nebuvo atsižvelgta. Įmonės pateikė sąlygas, kaip jos vežė į N paletes susidedančias iš pigiausių ir iš brangiausių prekių. Taigi antrajai užduočiai atskaitos taškas buvo duoti kaltinamųjų parodymai. Kiekvieno liudytojo parodymus atskirai neanalizavo, prie išvados yra sudaryta lentelė, kiekvieno asmens nurodytas dalyvavimo skaičius praktiškai skirtingas. Lentelė yra sudaryta kiekvieno kaltinamojo atžvilgiu pagal kiekvieno jų duotus parodymus apie save, asmuo nurodė, kiek kartų jis dalyvavo, tai jo atžvilgiu ir paskaičiuota. Tarkim, kad jis nurodo kas ir kokie asmenys buvo kartu, bet kokia apimtimi to išskirti negalima.

Trečioji specialisto išvada buvo surašyta 2013 m. liepos mėn. įvertinus papildomai pateiktus dokumentus. Pirmoje išvadoje buvo inventorizacija, kuri suforminta 2009m. liepos 11 d., tai yra inventorizacija pagal kurią buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po to įmonė pateikė papildomai dokumentus apie inventorizacijas, kurios buvo atliekamos laikotarpyje nuo sausio iki liepos mėn. Šiuo atveju buvo dar 4 inventorizacijos tiriamuoju laikotarpiu ir pateikė dar dvi inventorizacijas kur jau po tiriamojo laikotarpio. Tiriamuoju laikotarpiu įmonėje buvo atliekamos dar 4 inventorizacijos,m kurių dokumentai buvo pateikti 2013 metais. Šiose inventorizacijose, buvo direktoriaus įsakymai, kada pradėtos, kada baigtos ir primygtinė sąlyga, kad inventorizacinė komisija apie inventorizacijos rezultatus privalo informuoti direktorių. Buvo pateikiami aprašai, tačiau jie buvo neišlaikant reikalavimų su visokiais taisymais, rašymais pieštuku, braukymais, taip kaip reikalaujama nepasirašytos komisijos narių, tai jis įvardina jog buvo pateikti juodraštiniai variantai. Inventorizaciijos nebuvo išbaigtos. Kokie buvo įmonės vadovo sprendimai dėl rastų trūkumų, tokių duomenų tyrimui nebuvo pateikta. Nors pagal inventorizaciją kuri buvo atliekama pagal 2009 02 26 direktoriaus įsakymu tai buvo pateiktas sutikrinimo žiniaraštis, jame buvo apskaičiuoti trūkumai, bet jis neįformintas iki galo, tai tiesiog kaip darbinis variantas ir tuo pagrindu, kad būtų sprendimai ar kas, nieko daugiau nebuvo. Įmonių įsiskolinimai UAB „N“ iš kur atsirado, duomenų nėra. Tikėtina už prekių sandėliavimą, logistinę veiklą. Kuomet buvo nustatytas prekių trūkumas, tada viena kitai bendrovės pripažino, kad tokiai sumai prekių nėra, kad parduoti nebebus galima, tada atsiranda susiderino aktas, kad tą nuostolį kurį patiria „R“, „N“ negaus pajamų iš pastarosios. Jei R už paslaugas buvo skolinga bendrovei „N“ ir tai pripažįstame, kad tokiai sumai prekės dingusios, tai sudengus sumas, „N“ nebegaus tiek pajamų. Matėsi, kad tokios sumos buvo sudengtos ne per vieną mėnesį, bet sumine išraiška buvo sudengta ir rezultate tokiai sumai R nemokėjo už paslaugas, nes buvo išminusuota tokia dingusių prekių suma. N sutartyse su įmonėmis buvo įvardinta skirtingai: vienose, kad kartą per mėnesį, o kitose- kartą per ketvirtį turi būti atliekamos inventorizacijos. Iventorizacijos tvarką nustato Vyriausybė nutarimu. Inventorizacija privalo būti atliekama, pagal nustatytas taisykles, tačiau taip nebuvo atliekama tiriamojoje įmonėje, todėl pasakyti kada atsirado trūkumas prekių nebuvo galima. Taigi pirmoje specialisto išvadoje buvo du esminiai dalykai: išdėstytos priežastys, dėl ko negalima nustatyti ar paskaičiuota žala įmonei teisingai, nes nebuvo tinkamai įforminta inventorizacija ir nežinojo ar ji apskritai buvo atlikta, dėl to negalima nustatyti sumos dydžio. O antra dalis, dėl bendrovės patirto nuostolio, kadangi tarp įmonių buvo atliktas sudengimas, ir bendrovė sau prisiėmė tą kaip nuostolį, tai atitinkamai neteko tai sumai piniginių lėšų. Vertinant kaltinamųjų parodymus, teisiškai niekaip jų nevertino. S. L. parodymus ,,nepastebėjau kaip surinko 12-13 palečių" vertino, kaip dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Jeigu būtų kitokie kaltinamųjų parodymai, išvada būtų kitokia.

2012-07-17 Kauno apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Rasos Verdnikovienės priimtu nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-01031-09 dalyje J. J. (M) atžvilgiu, nutrauktas jai nepadarius nusikalstamos veikos numatytos LR BK 183 str. 2 d. (4 t., b.l. 33-38).

2014-02-31 kaltinamuoju aktu UAB „N“ direktorius D. G. buvo perduotas teismui, kaltinant jį aplaidžiu buhalterinės apskaitos vedimu, pagal LR BK 223str.1 d.( t.12 b.l. 57). 2014-10-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla D. G. atžvilgiu nutraukta suėjus 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ( t.13, b.l. 93-97).

2009-07-14 atlikta įvykio vietos esančios adresu (duomenys neskelbtini)logistikos pastato ( sandėlio) apžiūra, sudaryta įvykio vietos schema (2 t., b.l. 75-77). 2010-03-31 atlikta papildoma įvykio vietos esančios adresu (duomenys neskelbtini)., apžiūra, nufotografuojant pastatą ir pateikiant sandėlio schemas (2 t., b.l. 78-87).

2009-07-14 kratos protokolu, kuriame užfiuksuota jog atlikus kratą J. Š. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta: 0,4 kg svorio polietileninė permatoma pakuotė su 4 vnt. blynelių - „Blyneliai su mėsa" - 1 vnt.(Gamintojas: (duomenys neskelbtini); 0,4 kg svorio polietileninė permatoma pakuotė su 4 vnt. blynelių - „Blyneliai su varške“' -1 vnt. (Gamintojas: (duomenys neskelbtini).); 250 g. svorio kartoninė pakuotė su žuvies piršteliais „Paluszki rybne" (Tiko) - 2 vnt.; 250 g. svorio kartoninė pakuotė su žuvies piršteliais „F. B." (Tiko) - 2 vnt.; 300 g. svorio kartoninė pakuotė su žuvų piršteliais „Fish fingers" (Frosta) - 1 vnt.; Kartoninė dėžutė, kurioje yra 8 vnt. 1000 ml talpos pakeliai su „Karališkais' ledais (Gamintojas (duomenys neskelbtini)); Kartoninė dėžutė su 18 vnt. 0,4 kg svorio pakeliais, esančių permatomų polietileninių pakuočių, kiekvienoje po 4 vnt. blynelių - „Blyneliai su mėsa" ((duomenys neskelbtini)); 2 vnt. po 700 g. svorio permatomų polietileninių pakuočių su žuvies file - „Pangasijų filė be odos" (Gamintojas (duomenys neskelbtini)); 3 vnt. permatomų polietileninių pakuočių su „Gaspadoriaus marinuotas ančiukas" – svoris 2.232 kg, 2.292 kg, 2.230 kg; Pagaminimo data: 2009-03-23 (Gamintojas (duomenys neskelbtini));0,4 kg svorio permatomi polietileniniai pakeliai, kiekviename po 4 vnt. blynelių -„Blyneliai su trintomis uogomis" - 3 vnt.; (Gamintojas: (duomenys neskelbtini).); 0,4 kg svorio permatomi polietileniniai pakeliai, kiekviename po 4 vnt. blynelių -„Blyneliai su varške" - 7 vnt. (Gamintojas: (duomenys neskelbtini).). (5 t., b.l. 82-85).

2009-07-14 apžiūros protokolu J. Š. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos rasti ir paimti šaldyti produktai apžiūrėti ir pagal pakvitavimą grąžinti UAB „N“ logistikos vadybininkui E. J.. (5 t., b.l. 86-88).

Pagal 2009-10-13 Kauno apygardos prokuratūros priimtą nutarimą susipažinti su informacija gaunant L. K., R. D., J. Š., G. S., S. L., T. J., D. R., J. M., A. Z. ir S. M. naudojamų ir naudotų mobilaus ryšio telefonų abonentų išeinančių ir įeinančių bei trumpųjų pranešimų išklotines nuo 2009-01-01 iki 2009-10-13, patvirtintą ikiteisminio tyrimo teisėjo, nustatyta, kad L. K., J. Š., G. S., S. L., T. J., D. R., R. D. tarpusavyje bendraudavo telefonu (2 t., b.l. 90-148).

2013-01-16 Kauno apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorei Rasai Verdnikovienei priėmus nutarimą, sunaikinti garso įrašai ir informacija gauti Kauno rajono teismo 2009-11-11 nutarties pagrindu, įrašyti kompaktinėse plokštelėse: Nr. 20-7/2-(duomenys neskelbtini) (2010), Nr. 20-7/2-(duomenys neskelbtini) (2010), Nr. 20-7/2-(duomenys neskelbtini) (2010), Nr. 20-7/2-(duomenys neskelbtini) (2010), Nr. 20-7/2-(duomenys neskelbtini) (2010), Nr. 20-7/2-(duomenys neskelbtini) (2010), Nr. 20-7/2-(duomenys neskelbtini) (2010), Nr. 20-7/2-(duomenys neskelbtini) (2010), kaip neturintys įrodomosios reikšmės. (2 t., b.l. 195-197).

2009-11-11 Kauno rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu gauti garso įrašai ir informacija, įrašyti kompaktinėse plokštelėse: Nr. 20-7/2- (duomenys neskelbtini) (2010 m.); Nr. 20-7/2- (duomenys neskelbtini) (2010 m.); Nr. 20-7/2- (duomenys neskelbtini) (2010 m.); Nr. 20-7/2- (duomenys neskelbtini) (2010 m.). (2 t., b.l. 198).

Sudarytomis sutartimis asmenys įsipareigojo saugoti jiems perduotas ( patikėtas) darbdavio materialines vertybes:

L. K., S. L., T. J., D. R., pasirašytinai susipažino su 2008-01-24, UAB „T“ vairuotojo- ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, kurių 18 punkte numatyta, kad „ Vairuotojas- ekspeditorius materialiai atsako už pakraunamą ir gabenamą produkciją“. (2 t., b.l. 38-50).

S. L., J. Š., G. S., R. D., pasirašytinai susipažino su 2009-02-02, UAB „N“ sandėlio darbuotojo pareiginiais nuostatais, kurių 24 punkte numatyta, kad „sandėlininkas materialiai atsako už sandėliuojamą, pakraunamą produkciją“. (2 t., b.l. 51-54).

2007-10-03 UAB „R“ (toliau – Užsakovas) su UAB „N“ (toliau – Vykdytojas) sudarė Krovinių išvežiojimo Lietuvos teritorijoje sutartį Nr. RIV-041210, kurios 4.17 punkte Vykdytojui numatė pareigą iki kiekvieno mėnesio penktos darbo dienos įvykdyti ir pateikti Užsakovui jo produkcijos inventorizacijos aktus. (3 t., b.l. 51-55).

2007-05-17 UAB „K“ (toliau – Užsakovas) su UAB „N“ (toliau – Vykdytojas) sudarė Krovinių išvežiojimo Lietuvos teritorijoje sutartį Nr. KOG- 20070517/01, kurios 4.12 punkte Vykdytojui numatė pareigą iki kiekvieno mėnesio penktos darbo dienos įvykdyti ir pateikti Užsakovui jo produkcijos inventorizacijos aktus. (3 t., b.l. 56-59).

2008-07-25 UAB „E“ (toliau – Užsakovas) su UAB „N“ (toliau – Vykdytojas) sudarė Krovinių išvežiojimo Lietuvos teritorijoje sutartį Nr. ESLA- 20080725/01, kurios 4.12 punkte Vykdytojui numatė pareigą iki kiekvieno mėnesio penktos darbo dienos įvykdyti ir pateikti Užsakovui jo produkcijos inventorizacijos aktus. (3 t., b.l. 60-63).

2009-05-08 UAB „P. I.“ (toliau – Užsakovas) su UAB „N“ (toliau – Vykdytojas) sudarė Krovinių išvežiojimo Lietuvos teritorijoje sutartį Nr. PRO- 200905208/01, kurios 4.11 punkte Vykdytojui numatė pareigą iki kiekvieno mėnesio penktos darbo dienos įvykdyti ir pateikti Užsakovui jo produkcijos inventorizacijos aktus. (3 t., b.l. 64-67).

2009-06-25 UAB „P“ (toliau – Užsakovas) su UAB „N“ (toliau – Vykdytojas) sudarė Krovinių išvežiojimo Lietuvos teritorijoje sutartį Nr. PPP- 20090625/01, kurios 4.14 punkte Vykdytojui numatė pareigą iki kiekvieno naujo ketvirčio penktos darbo dienos įvykdyti ir pateikti Užsakovui jo produkcijos inventorizacijos aktus. (3 t., b.l. 68-71).

2011-08-19, UAB „P. I.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), rašte nurodė, kad „laikotarpiu 2009-01-01 iki 2009-07-11, informacijos apie saugomų (sandėliuojamų) prekių UAB „N“ neturi. Saugomų prekių inventorizavimo aktų pateikti nėra galimybės, kadangi UAB „N“ neteikė įmonei inventorizavimo aktų. Derino tik prekių likučius. Apie prekių trūkumus UAB „N“ jiems nepranešė“. (3 t., b.l. 111).

2011-07-28, UAB „P“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), rašte nurodė, kad „laikotarpiu 2009-01-01 iki 2009-07-11, jokių dokumentų ar kitos informacijos, kad būtų nustatytas prekių, saugomų (sandėliuojamų) UAB „N“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), trūkumas, nėra. Jokių pretenzijų UAB „N“ dėl prekių trūkumo minėtu laikotarpiu neturi. Inventorizavimo aktų minėtu laikotarpiu saugomų (sandėliuojamų) prekių su UAB „N“ neturi, nes inventorizavimai nebuvo atliekami“. (3 t., b.l. 117).

2011-08-03, UAB „E“, įm kodas (duomenys neskelbtini), rašte Nr. 215, nurodė, kad „ nuo 2009-01-01 iki 2009-07-11, inventorizacija (materialinių ir nematerialinių vertybių faktinis sutikrinimas su apskaitos duomenimis; žr Vikipedija) UAB „E“ prekių , saugomų (sandėliuojamų) UAB „N“ buvo atliekama tik UAB „N“ teritorijoje ir tik jų darbuotojų, nedalyvaujant UAB „E“ darbuotojams. Nuo 2009-01-01 iki 2009-07-11, UAB „N“ jų įmonei pateikė tik vieną inventorizacijos aktą Nr. ESL-090711, 2009-07-11.) (3 t., b.l. 127).

2011-08-10, UAB „R“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), rašte Nr. S-6567, nurodė, kad „.. inventorizacijos kopijų neturime, nes už prekes materialiai atsakinga UAB „N“. UAB „N“ mums pateikė tokį paaiškinimą: UAB „N“ neturi galimybių pateikti šių dokumentų dėl žemiau nurodomų priežasčių: UAB „N“ taip pat negali pateikti įsakymų dėl inventorizacijų prekių atlikimo (už visą tiriamąjį laikotarpį), prekių sandėlio inventorizavimo aprašų (aktų) (už visą tiriamąjį laikotarpį), inventorizacijos sutikrinimo žiniaraščių, sandėlyje buvusių prekių likučių pagal buhalterinės apskaitos duomenis žiniaraščių visų atliktų inventorizacijų datomis (sandėlyje buvusių prekių likučių žiniaraščiai inventorizavimo dienai). Šių dokumentų UAB „N" neturi galimybių pateikti dėl tos priežasties, kad jų bendrovėje arba nėra, arba atliktų inventorizacijų dokumentacija yra netvarkinga (egzistuoja tik šių dokumentų nuotrupos, dokumentai yra nesusegti, nesunumeruoti, nedatuoti, neišsamūs). Informacija šiuose dokumentuose yra neišsami, neatspindi faktinės padėties, buvusios sandėlyje, iš dokumentų neįmanoma nuspręsti už kurį laikotarpį atlikta inventorizacija ir pan...“ (3 t., b.l. 141-142).

2010-10-25 UAB „N“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), direktorius D. G. rašte Nr. 10/10/25 nurodė, kad „UAB „N" taip pat negali pateikti įsakymų dėl inventorizacijų prekių sandėlyje atlikimo (už visą tiriamąjį laikotarpį), prekių sandėlio inventorizavimo aprašų (aktų) (už visą tiriamąjį laikotarpį), inventorizacijos sutikrinimo žiniaraščių, sandėlyje buvusių prekių likučių pagal buhalterinės apskaitos duomenis žiniaraščių visų atliktų inventorizacijų datomis (sandėlyje buvusių prekių likučių žiniaraščiai inventorizavimo dienai). Šių dokumentų UAB „N" neturi galimybių pateikti dėl tos priežasties, kad jų bendrovėje arba nėra, arba atliktų inventorizacijų dokumentacija netvarkinga (egzistuoja tik šių dokumentų nuotrupos, dokumentai yra nesusegti, nesunumeruoti, nedatuoti, neišsamūs). Informacija šiuose dokumentuose yra neišsami, neatspindi faktinės padėties, buvusios sandėlyje, iš dokumentų neįmanoma nuspręsti už kurį laikotarpį atlikta inventorizacija ir pan...“ (3 t., b.l. 14).

2009-07-10 UAB „N“ pareiškimu, iš kurio matyti, kad kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas UAB „N“ direktorius jame nurodė, kad kalbantis su darbuotojais buvo nustatyta, jog vairuotojas L. K. ir J. Š. duodavo nurodymus sandėlio darbuotojams R. D. ir S. L. surinkti prekes be dokumentų ir paruošti jas išvežimui iš sandėlio.G. S. tikrindamas prekes šių prekių nepastebėdavo ir negrąžindavo į sandėlį. S. L. ir J. Š. surinktas prekes be dokumentų pakraudavo į transporto priemones L. K., S. L., D. R. ir T. J. , kurias išvežus prekes nusikraudavo kelyje tarp Pasnevėžio ir Kauno nežinomiems asmenims. Pateiktė dingusio turto sąrašą 2009-06-28 dienai (1 t., b.l. 36-42); 2009-09-28 UAB „N“ raštu Nr. 2809/09-1 „Dėl inventorizacijos metu nustatytų trūkumų“ pateikti 2009-07-11 inventorizacijos aktai (1 t., b.l. 46-60); UAB „N“ pateiktų navigacinių prietaisų parodymų išklotinės iš GPS sistemos (1 t., b.l. 61-203).

2011-02-14 įtariamojo R. D. duotų parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotolentelėmis, iš kurių seka, kad pastarasis parodė kur atrinkdavo nelegaliai prekes ant paletės ir paletę palikdavo, o ją tikrindavo G. S.. Viso surinko 6-7 paletes dviejų mėnesių laikotarpyje. Visada dirbo su J. Š. ir S. L.(4 t., b.l. 153-157).

2011-02-11 įtariamojo G. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad G. S. paaiškino, kad darbuotojai atrinkdavo prekes ant paletės, jos būdavo atvežamos į sutikrinimo patalpą, kurioje jis sutikrindavo prekes, apklijuodavo specialia lipnia juostele. Taip paruošta paletė pagrobimui būdavo pakraunama į transporto priemonę (4 t., b.l. 185-188).

Kaltinamųjų L. K., R. D., G. S. ir S. L. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 183straispnio 2 dalį, tai yra didelės vertės patikėto turto pasisavinimas ir kaltinamųjų D. R., S. L. ir T. J. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str.1d., tai yra pastikėto turto pasisavinimas be kvalifikuojančių požymių.

Pirmiausia teismas pasisako dėl turto vertės, kadangi šio požymio nustatymas yra svarbus sprendžiant klausimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties ( BK 95 str.) taikymo. Kartu pažymėtina kad sprendžiant šį klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į šiuo metu suformuotą Aukščiausiojo teismo praktiką bylose dėl senaties taikymo. Pvz. 2012-05-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartyje 2K-P-9/2012 nurodyta, kad esant pagrindui taikyti senatį, neturi būti vertinami kaltės įrodymai, o nutartyje neturi būti naudojami teiginiai, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą dėl asmens kaltės. Vertinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir įgyvendinant LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies ir BPK 3 straipsnio reikalavimus, kartu pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje L. K., G. S., S. L., R. D. ir kt. kaltinamųjų atžvilgiu yra svarbus faktorius, pagrobto turto vertės dydis, apie kurį ir pasisakoma.

Pareiškėjas UAB „N“ teigė ( t.1.b.l. 34-42), jog bendrovės sandėlyje 2009-06-28 preliminariais duomenimis atlikus inventorizaciją fiksuotas įvairių šaldytų produktų trūkumas už daugiau nei 100 000 Lt. 2009m. spalio 9d. reikšdama UAB „N“ civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje patirtą žalą nurodė 500 068,11 Lt, nes 2009m. liepos mėnesį sandėlyje atlikus pakartotinę inventorizaciją tiksliems dingusių prekių kiekiams nustatyti rasti šie trūkumai: 4733 vienetai UAB „K“ priklausančių prekių trūkumas; 1432 vienetai UAB „P“ priklausančių prekių trūkumas; 1341,656 vienetų UAB „P“ priklausančių prekių trūkumas; 128502,950 vnt. UAB „R“ prekių trūkumas ir 737 vnt. UAB „E“ priklausančių prekių trūkumas ( t.2.b.l. 1-24).

Paprastai teismų praktikoje turto vertė gali būti nustatoma pagal jo realizavimo kainas, atsižvelgiant į ekspertų ar specialistų išvadas, turto inventorizacinio įkainavimo ar jo draudimo vertę, turto ir pajamų deklaracijas, užpildytas prieš prašant kompensuoti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir kt.. Specialistas V. G. atlikęs tyrimą, pagal suformuluotą tyrėjo užduotį, specialisto išvadoje nurodė, kad tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kokiu laikotarpiu ir kokio dydžio prekių priklausančių UAB „R“, UAB „K“, UAB „E“, UAB „P“, UAB „P“ trūkumas susidarė bendrovės „N“ sandėlyje. Taip pat tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar pateiktuose inventorizacijos aktuose 2009-07-11 Nr. RIV-090711, 2009-07-11 Nr. KOG-090711, 2009-07-11 Nr. ESL-090711, 2009-07-11 Nr. PROV-090711, 2009-07-11 Nr. PAM-090711 prekių trūkumas buvo apskaičiuotas teisingai, bei ar dėl nustatyto prekių trūkumo bendrovei „N“ padarytas nuostolis iš viso už 511047,09 Lt buvo apskaičiuotas teisingai( t.3.b.l.28-103). Todėl darytina išvada, kad objektyviais duomenimis įmonėje atsiradusį šaldytų produktų trūkumą( kokiais laikotarpiais ir kokie kiekiai) nėra galima nustatyti dėl to, kad UAB „N“ buhalterinė apskaita buvo vedama nesivadovaujant LR norminių aktų reikalavimais, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės „N“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 ( t.3b.l. 37), kaip ir nebuvo galima nustatyti ar bendrovės „N“ užskaita 511047,09 Lt sumai yra pagrįsta. Kad įmonėje UAB „N“ nebuvo atliekamos inventorizacijos, nors pagal dvišalius susitarimus su įmonėmis UAB „R“, UAB „K“, UAB „E“, UAB „P“, UAB „P“ buvo sutarta, kad inventorizacijos bus atliekamos kas mėnesį, o vienu atveju, kas trys mėnesiai, patvirtino ir šios įmonės ikiteisminio tyrimo metu, pateiktais oficialiais raštais( t.3.b.l. 108; 111;114-117;127, 142). Esant byloje įtariamųjų parodymams dėl kiekvieno iš jų dalyvavimo ir vaidmens UAB „N“ turto pasisavinime, tyrėjui suformulavius klausimus ir pateikus bylos medžiagą specialistui V. G., pastarasis specialisto išvadoje pateikė skaičiavimus ir skaičiavimų paaiškinimus dėl pagrobto turto ir jo vertės nustatymo( t.3.b.l. 179-196).Specialistas V. G. teisme paaiškino, kad jo atlikti skaičiavimai atsispindi antroje specialisto išvadoje ir konkrečiai 2 lentelėje, kurioje remiantis įtariamųjų parodymais buvo apskaičiuota kiek palečių grobime kiekvienas iš įtariamųjų dalyvavo: iš R. D. parodymų matyti, jog jis dalyvavo – 8 palečių pasisavinime, iš J. Š. parodymų , pastarasis dalyvavo 9 palečių pasisavinime, iš G. S. parodymų , G. S. galėjo dalyvauti- 12 palečių pasisavinime, iš S. L. parodymų, pastarasis galėjo „nepastebėt“ 12 palečių pagrobimo ir t.t., kurie įtariamieji nepripažino dalyvavę grobstyme nurodė nulį ( t.3.b.l. 181-182). Apskaičiuojant vienos paletės vertę buvo vadovaujamasi gauta informacija iš įmonių UAB „R“, UAB „K“, UAB „E“, UAB „P“, UAB „P“, kokia vienos paletės vertė, jeigu ji bus užkrauta pigiausiomis prekėmis ir kokia vertė jeigu ji bus pakrauta pačiomis brangiausiomis įmonės teikiamomis prekėmis. Iš gautos sumos ( įvertinant dingusių prekių kiekius procentine išraiška) paskaičiuotas vidurkis ir ši suma padauginta iš pagrobtų palečių skaičiaus. Taip buvo gauta pagrobto turto vertė, kiekvieno įtariamojo atžvilgiu ( t.3.b.l. 182, 3 lentelė). Pagal tai, buvo pareikšti kaltinimai ir kaltinamieji atiduoti teismui. Toks vertės paskaičiavimas kiekvienam asmeniui individualiai neatitinka teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių. Nustatyta, kad R. D. nuo pradžių teigė, kad jis būdamas prekių atrinkėju( sandėlio darbininku) galėjo surinkti iki aštuonių palečių, kurių vienos iš jų vertė galėjo svyruoti nuo 800 iki 1500 Lt, iš viso jis galėjo pasisavinti turto ne daugiau nei už 10 000 Lt. Parodymų patikrinimo vietoje protokole R. D. nurodė, kad surinko ne daugiau nei 6-7 paletes, kurias patikrino G. S., o jis pagrinde dirbdavo kartu su J. Š. ir S. L. ( parodymų patikrinimo vietoje protokole, duoti parodymai iki teisminio tyrimo metu t.4, b.l. 147-148; 158- 162 153-157); Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jis atrinko ne daugiau nei 5-6 paletes prekių ir už tai gavo 800 Lt. Jis kartu dirbo su darbininku J. Š., kuris taip pat atrinkdavo prekes, S. L. kuris privarydavo prie rampos automobilį ir būdavo tikrintojas G. S., kuris tikrindavo atrinktas prekes ant palečių. Su G. S. jis prekių neatrinkinėjo. G. S. parodė, kad jis būdamas tikrintoju naktinėje pamainoje grobstė prekes kartu J. Š. ir apie balandžio- gegužės mėn. su R. D.. Su J. Š. jis surinkdavo prekes ant paletės, o po to jis arba S. L. įkraudavo į automobilį atvarytą prie rampos. Su R. D. prekių nerinko. Su S. L. susitarimų nebuvo, pašnekėdavo tik kuriam įkrauti. Teigia jog galėjo pagrobti ne daugiau 10 palečių. G. S. parodymai iš esmės nesiskyrė nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. S. L. teigė, jog jis galėjo nepastebėti 13 palečių, tačiau pats prekių neatrinkinėjo, tik atrinktą paletę kartą įkėlė į automobilį. J. Š. parodymais ( kurie buvo pagarsinti teisminio nagrinėjimo metu) jis L. K. pasiūlė pasikalbėti dėl šaldytų produktų nelegalaus vežimo su G. S., kuris jį tuo metu pavadavo. L. K. paprašė įkrauti taip paruoštą paletę į automobilį ir už tai pažadėjo 100 Lt. Per visą laikotarpį jis galėjo įkrauti į automobilį nuo 8-10 palečių. Jo vaidmuo buvo tik padėklo su šaldytais produktais, kurį parodydavo G. S. paėmimas ir pakrovimas į vilkiką, kurį nurodydavo L. K.( t.5,b.l. 91-99). Byloje nustatyta ir tai, kad kiti kaltinamieji buvo vairuotojai- ekspeditoriai ir jie prekių sandėlyje neatrinkinėjo. Aukščiau nurodytų parodymų pagrindu darytina išvada, kad UAB „N“ sandėlyje neteisėtai suformuotų ir paruoštų palečių kiekis yra ne didesnis nei 16 vienetų. Tokias išvadas teismas daro remiantis aukščiau duotais kaltinamųjų parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu: J. Š. su G. S. atrinko prekes ant palečių ir ne daugiau dešimties palečių su šaldytais produktais įkėlė į krovininius automobilius, kuriuos jų teigimu nurodydavo L. K.. R. D. teisme patvirtino, kad jis padedant J. Š. atrinko ne daugiau kaip šešias paletes su šaldytais produktais, kurias patikrindavo G. S., o į vilkiką įkrovė S. L.. S. L. teisme nurodė, kad jis buvo nutylėjęs administracijai apie vieną pakrovimui paruoštą paletę, L. K. paprašytas atvarė automobilį prie rampos, į kurį kažkas įkrovė paletę ir gavo 100 Lt. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Pabrėžtina, kad šis principas reikalauja, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Lietuvos A. T. nutartys Nr. Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013 ir kt.). Todėl šių kaltinamųjų parodymų pagrindu ir nesant kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl pagrobto turto kiekio, logiškai seka, kad vairuotojai patys negalėjo išvežti daugiau palečių, nei jų buvo surinkta sandėlio darbuotojų ir pakrauta į automobilius. Teisme apklaustas liudytoju T. Ž. patvirtino, kad procesiškai surinkimas vykdavo taip: pradžioje prekių atrinkimas, po to tikrintojas patikrindavo ar viskas paruošta, tada krovėjas privarydavo automobilį prie rampos, pakraudavo paletes ir tada vairuotojai išvažiuodavo į paskirties vietą. Prekių pakrovime vairuotojai nedalyvaudavo, jie patys prekių neatrinkinėjo. Krovėjai buvo R. D. ir J. Š., tikrintojas buvo G. S., o S. L. pamainos vadovas, kuris prižiūrėjo krovimą. S. L. buvo pamainos vadovas ir viską turėjo matyti. Pamainos vadovas teisme nurodė, kad jis yra gavęs 1300 Lt, tai rodo, kad jam galimai galėjo būti sumokėta už ne daugiau nei trylikos palečių paėmimą ir nepastebėjimą. Nustačius jog pakrovime dalyvaudavo po du asmenis, tai yra R. D. su J. Š., bei pastarasis su G. S., šis dar ir tikrindavo, o pamainos vadovas stebėjo tvarką sandėlyje naktinėje pamainoje, šios nurodytos aplinkybės leidžia vienareikšmiškai teigti, jog L. K. duoti pirminiai parodymai dėl pagrobtų palečių skaičiaus 30-40 palečių visiškai neatitinka kitų asmenų duotų paaiškinimų tiek ikiteisminio tyrimo metu, teik teisminio nagrinėjimo metu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jau pirminių apklausų metu, įtariamieji buvo apklausiami nedalyvaujant gynėjams, nebuvo organizuojamos jų apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tikslu patvirtinti jų paaiškinimų stabilumą ir patikimumą, todėl lieka nepaneigta L. K. versija, kad jis po pirminiais parodymais pasirašę neįsigilinęs į jų teisingumą, būdamas išsigandęs dėl galimų procesinių prievartos priemonių taikymo. Teisiamojo posėdžio metu L. K. laikėsi nuoseklios pozicijos dėl pagrobtų palečių skaičiaus.