Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, trečiasis asmuo L. K., dėl piniginių lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Priteisė iš ieškovo G. S. atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai bylinėjimosi išlaidas – 1 220,38 Eur advokato pagalbos išlaidų. Priteisė iš ieškovo G. S. valstybės naudai 15,77 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

nepagrįstas teismo teiginys, kad ieškovo atstovė nenurodė konkrečios teisės normos, kuri turėtų būti taikoma sprendžiant ginčą. Teismas atidžiai nesusipažino su ieškiniu bei teismo posėdžio metu išsakyta pozicija. Ieškinio turinys neginčytinai patvirtina, kad ieškinio teisinis pagrindas yra CK 6.238 str. Be to, ieškinyje turi būti nurodomas faktinis ieškinio pagrindas, o tinkamą teisės normą konkrečiam ginčo santykiui turi pritaikyti teismas;

aplinkybė, kad vienos apklausos metu ieškovas ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs atsakovei didesnę žalą negu teismo nuosprendžiu buvo nustatytas žalos dydis, nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės. Teismas darydamas išvadą, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstamos veikos metu padarytos žalos dydis neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje, jos niekaip nemotyvavo. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, jog patyrė ieškinio dydžio nuostolius. Teismas darydamas išvadą, jog tai, kad ieškovas atlygino ikiteisminiame tyrime žalos dalį, nepatvirtina ieškovo turto sumažėjimo, padarė principinę klaidą, nes ieškovas sumokėjo daugiau nei realiai patirta atsakovo žala. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Atsakovas teikdamas, kad jo patirta žala žymiai didesnė, šios aplinkybės neįrodinėja. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad tarp šalių buvo pasirašytas raštiškas susitarimas dėl žalos dydžio, sukėlęs šalims teisines pasekmes, tačiau teismas neatskleidžia, kokias konkrečiai pasekmes sukėlė šis ,,susitarimas“. Be to, neaišku, kodėl pareiškimas apie nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą vertinamas kaip ,,susitarimas“. Šiuo dokumentu ieškovas nėra įsipareigojęs atlyginti daugiau nei nusikalstama veika padaryta turtinė žala. Žalos atlyginimas siejamas su nusikalstamos veikos pasekmėmis;

baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, jog 0,5 mln Eur pervedimą kitiems verslo partneriams lėmė 7 661,12 Eur vertės turto pagrobimas. Neįvardyta, kad nurodyti pervedimai susiję būtent su 7 661,12 Eur vertės turto pagrobimu. Atsakovo santykių su verslo partneriais aplinkybės nebuvo nagrinėtos bylos metu, jomis nebuvo grindžiamas atsiliepimas į ieškinį, ieškovas negalėjo pateikti jokių paaiškinimų šiuo klausimu;

skunde nepagrįstai teigiama, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendis nagrinėjamai bylai yra prejudicinis ir ieškovui šioje civilinėje byloje nereikėjo įrodinėti jokių aplinkybių, pagrindžiančių nepagrįsto praturtėjimo civilinius teisinius santykius. Šis nuosprendis ir jame nustatyti faktai reikšmingi būtent nukentėjusiojo asmens teisių apsaugai, tačiau jeigu žalos yra daugiau, ji pagrįsta įrodymais ir ji atlyginta, tai nėra jokia prejudicija, nustatyta teismo nuosprendžiu. Kauno apygardos teismas rėmėsi baudžiamojoje teisėje galiojančia nekaltumo prezumpcija bei galiojančiu aiškinimu, pagal kurį visi neaiškumai turi būti aiškinami kaltinamųjų naudai. Teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendyje nėra konstatuota, kad atsakovas privalėtų sugrąžinti ieškovui ar kitiems kaltinamiesiems kokias nors pinigų sumas, kad kokie nors ikiteisminio tyrimo duomenys (dokumentai) suklastoti, netikri ir pan.; kad baudžiamoje bylos pateiktos specialisto išvados yra melagingos ir pan., kuriuose nurodyta daug didesnė pasisavinto turto vertė. Ieškovui civilinis ieškinys baudžiamajame procese nebuvo pareikštas, jis nebuvo tame procese civiliniu atsakovu, todėl ir šia prasme Kauno apygardos teismo nuosprendis negali būti vertinamas kaip prejudicinis nagrinėjamai civilinei bylai. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje ieškovas nedalyvavo, jų tarpusavio santykiai yra sureguliuoti sudarytu susitarimu (2009-08-19 pareiškimu dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo), kurio abi šalys laikėsi. Bylos duomenys patvirtina civilines pasekmes sukeliančius veiksmus – žalos faktą bei susitarimą dėl jos atlyginimo tarp ieškovo ir atsakovo;

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis nėra ir negali būti vertinama kaip prejudicinė nagrinėjamam ginčui, nes šioje byloje ginčo dalykas buvo solidarių bendraskolių atgręžtiniai tarpusavio reikalavimai dėl jų atliktos nusikalstamos veiklos ir juose nėra nieko pasakyta, kad atsakovas privalėtų grąžinti kokias nors pinigų sumas ieškovui ar kitiems asmenims. Priešingai, iš paminėtų procesinių sprendimų matyti, kad nusikaltėliai netgi nepanoro aiškintis kiekvieno atsakomybės apimties ir atliktų konkrečių nusikalstamų veiksmų;

ieškovas yra padaręs žalos atsakovei mažiausiai 19 299 Eur (16 082,50 Eur) sumai, kas viršija 8 543,79 Eur sumą, sumokėtą pagal ieškovo 2009-08-19 pareiškimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Dėl nusikalstamos veikos atsakovė patyrė daugiau nei pusės milijono litų nuostolį (nes tokio dydžio sumą sumokėjo savo klientams už dingusias atsakovės sandėlyje laikytas jų prekes). Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. I-31-530-2015 esantys duomenys yra reikšmingi bylai, nes patvirtina, jog atsakovė neturi prievolės grąžinti jokių piniginių sumų ieškovui, o ieškovo 2009-08-19 pareiškimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos (8 543,79 Eur) atlyginimo yra pagrįstas. Ieškovas byloje apskritai niekaip neįrodinėjo savo pareikšto ieškinio reikalavimo dėl nepagrįstu praturtėjimu piniginių sumų priteisimo, teisiškai nepagrįstai rėmėsi vien tik teismų sprendimais;

pagal sąskaitą Nr. 2017/08/005 (579,20 Eur sumai) matyti, kad advokatas atliko: analizę G. S. ieškinio su priedais dėl piniginių sumų iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priteisimo, 3 val.; konsultavo atsakovę dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. e2-20669-934/2017 vedimo ir strategijos, 1 val.; parengė ir pateikė prašymą teismui dėl papildomų įrodymų prijungimo, 2 val.; pagal sąskaitą Nr. 2017/11/003 (637,12 Eur sumai) matyti, kad advokatas užtruko kelionėse ir atstovavo atsakovę Kauno apylinkės teismo posėdžiuose c. b. Nr. e2-26401-800/2017, 11 val.; pagal advokato su atsakove sudarytą teisinių paslaugų sutartį jo atlyginimas už vieną darbo valandą sudaro 57,92 Eur, pagal tai atliktas išlaidų paskaičiavimas šioje byloje, kurias teismas visiškai pagrįstai priteisė. Ieškinys buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui, ten priimtas, skirtas posėdis ir tik nustačius šią aplinkybę – byla buvo perduota nagrinėti pagal atsakovo buveinės adresą į Kauno apylinkės teismą. Ieškovo su apeliaciniu skundu pateiktos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme neturi tinkamo pagrindimo ir todėl negalėtų būti priteisiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Apeliacinio skundo esmė – ar apeliantas turi teisę susigrąžinti sumokėtą, jo manymu, nepagrįstai didelį žalos atlyginimą.

Nustatyta, kad 2015 m. kovo 27 d. Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-530/2015 priėmė nuosprendį, kuriuo byla D. R., S. L., T. J., L. K., G. S. (apelianto), S. L., kaltintų pagal BK 183 str. 1 d. dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, o R. D. buvo pripažintas kaltu pagal BK 183 str. 1 d. dėl to, jog, veikdamas bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu byla nutraukta, pasisavino trečiojo asmens turtą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog pagrobto turto vertė yra 7 661,12 Eur, o ieškovas savanoriškai atlygino 8 543,79 Eur žalą, atsakovas L. K. – 1 158,48 Eur žalą, todėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje teismo buvo atmestas. 2016 m. lapkričio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu apeliantui, kuris atlygino žalą (8 543,79 Eur) civiliniam ieškovui, iš kitų turto pasisavinime dalyvavusių asmenų buvo priteista atitinkama pinigų suma, tačiau baudžiamojoje byloje nustatyto pasisavinto turto vertės ribose (7 661,12 Eur). Kadangi žalą atsakovei atlygino ne tik apeliantas, bet ir L. K., kurie bendrai, sumokėjo daugiau nei teismo pripažintas padarytos žalos dydis, kiekvieno iš jų žalos atlyginimas buvo įskaitytas proporcingai, pripažįstant, jog apeliantas pagrįstai kaip žalos atlyginimą atsakovei sumokėjo 6 746,37 Eur, o L. K. – 914,75 Eur. Taigi, apeliantas mano, jog jis nepagrįstai (be pagrindo) yra sumokėjęs atsakovei 1 797,42 Eur (8 543,79 - 6 746,37).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais. Nustatyta, kad apelianto reikalavimai (ieškinys) kildinami iš atsakovės nepagrįsto praturtėjimo (apeliantas sumokėjo didesnę skolą, negu buvo skolingas).

Pažymėtina, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.237–6.242 straipsniuose (nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas) įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 19 d. tarp apelianto ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas (sandoris) įvardintas kaip „Pareiškimas apie nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą“ (toliau – susitarimas), kuriuo buvo sutarta, jog apeliantas sumoka 29 500 Lt (8 543,79 Eur) savo nusikalstama veika padarytą žalą, o atsakovė įsipareigoja baudžiamojoje byloje apelianto atžvilgiu nereikšti civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Šalys laikėsi (-osi) šio susitarimo. Šis susitarimas yra nepanaikintas, galiojantis. Taigi atsakovė teisėtai, pagrįstai, esant sutartiniam pagrindui gavo iš apelianto žalos atlyginimą - 8 543,79 Eur, - todėl nėra įstatyminio pagrindo konstatuoti, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo apelianto sąskaita. Apeliantas savo reikalavimo pagrįstumą motyvuoja 2015 m. kovo 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir 2016 m. lapkričio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu, kuriuose žala buvo prilyginta pasisavinto turto vertei, tačiau tai nepanaikina apelianto susitarimo su atsakove dėl prisiimtų įsipareigojimų ir jų sutarto atlyginti žalos dydžio, nesikreipiant į teismą (žalos dydžio klausimą išsprendžiant abipusiu sutarimu). Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai nusikalstama veika padarytą žalą tapatina tik su pasisavinto turto verte, nes pasisavinto turto vertė yra tik akivaizdūs minimalūs tiesioginiai nuostoliai (žala), tačiau į nusikalstama veika padarytą žalą gali būti įtraukti ir kiti tiesioginiai nuostoliai (turto sužalojimas, turėtos išlaidos), netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) bei neturtinė žala, kurių atsakovė iš esmės atsisakė reikalauti (ar įskaitė) susitarimu.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kiti apelianto argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nesvarstytini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas, nes: 1) nėra pateikto prašymo dėl išlaidų atlyginimo, 2) iš pateiktų atsakovo dokumentų nėra aišku už kokias paslaugas advokatui yra apmokėta, 3) nepateikta dokumento, kad advokatas turėjo teisę atsakovę atstovauti Kauno apylinkės teisme.

Byloje nustatyta, kad tarp atsakovės ir advokato M. S. 2017 m. liepos 5 d. buvo sudarytas susitarimas dėl atstovavimo (t. 1, b. l. 102), jame nurodant ne Kauno apylinkės teismą, o Vilniaus apylinkės teismą. Nustatyta, kad į susitarimą dėl atstovavimo buvo įrašytas Vilniaus apylinkės teismas, nes ieškinys buvo pateiktas šiam teismui ir tik 2017 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apylinkės teismas nutartimi perdavė šią bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Atsakovė dar atsiliepime (pateiktas 2017 m. birželio 19 d.) į ieškinį yra nurodžiusi, jog ją atstovaus advokatas M. S.. Taigi, advokato dalyvavimas Kauno apylinkės teisme, atstovaujant atsakovės interesus, yra visiškai teisėtas.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog nėra pateikta atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 82-83), jame pateikė prašymą priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Taip pat nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad iš pateiktų atsakovo dokumentų nėra aišku, už kokias paslaugas advokatui yra apmokėta. Nustatyta, kad 2018 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pateikė sąskaitas faktūras ir ataskaitas už suteiktas teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymus (t. 2, b. l. 148-152), tačiau šie dokumentai nepilnai buvo įkelti į e.bylą, t. y. nebuvo įkeltos ataskaitos už suteiktas teisines paslaugas, kurios buvo kitoje sąskaitos faktūros pusėje (popierinėje bylos dalyje šie dokumentai yra - b. l. 62-65). Iš ataskaitų už suteiktas teisines paslaugas matyti, kad: 1) pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/08/005 (579,20 Eur) advokatas atliko: analizę G. S. ieškinio su priedais dėl piniginių sumų iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priteisimo, 3 val.; konsultavo atsakovę dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. e2-20669-934/2017 vedimo ir strategijos, 1 val.; parengė ir pateikė prašymą teismui dėl papildomų įrodymų prijungimo, 2 val., 2) pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/11/003 (637,12 Eur) advokatas užtruko kelionėse ir atstovavo atsakovę Kauno apylinkės teismo posėdžiuose c. b. Nr. e2-26401-800/2017, 11 val. Advokato valandinis įkainis – 57,92 Eur. Taigi, atsakovė buvo pateikusi dokumentus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė bylinėjimosi išlaidų priteisimą reglamentuojančių normų ir pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas.

2018 m. gegužės 30 d. atsakovės atstovas pateikė dokumentus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų dydį (506,80 Eur) apeliacinės instancijos teisme ir prašo šias išlaidas priteisti. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...> šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nustatyta, kad byla apeliacine tvarka buvo paskirta nagrinėti 2018 m. gegužės 29 d. 9.00 val., todėl šalys iki šio laiko turėjo pateikti prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei jų dydį patvirtinančius įrodymus. Atsakovė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas yra pateikusi su atsiliepimu į apeliacinį skundą, tačiau šių išlaidų dydžio patvirtinančių įrodymų nepateikė iki 2018 m. gegužės 29 d. (pateikė 2018 m. gegužės 30 d.), todėl atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme yra atmestinas.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 20 sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.