Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-23 · Civilinė byla Nr. 2A-683-273/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-23
Bylos Nr.
2A-683-273/2014
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00445-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas, Izolda Nėnienė
Atsakovas
R. R.
Ieškovas
Č. R.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-683-273/2014Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00445-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2; (S) 78.2.1; 121.14; 121.18;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. R. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Č. R. ieškinį atsakovei R. R. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija - Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų V. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su juo; 2) priteisti iš atsakovės R. R., nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės nuo ieškinio padavimo teismui dienos; 3) priteisti iš atsakovės R. R. išlaikymo įsiskolinimą abiems vaikams nuo 2012-07-01 iki 2013-08-01, skaičiuojant kas mėnesį po 250 Lt kiekvienam vaikui, iš viso 6 500 litų.

Ieškovas nurodė, kad jo santuoka su atsakove nenutraukta, tačiau nuo 2007 metų jie gyvena atskirai. Šiuo metu abu jų vaikai gyvena su juo. S. V. R. nuo šalių gyvenimo skyrium visą laiką gyvena su juo, o duktė A. R. su juo gyvena nuo 2012 m. liepos 1 d. Atsakovė gyvena Alytaus rajone su sugyventiniu ir trimis jų vaikais. Šalių vaikai lanko Šventežerio vidurinę mokyklą, o dukra A. papildomai lanko Lazdijų meno mokyklą, kur mokosi dailės. Ieškovas vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su juo, nes jo gyvenimo sąlygos daug geresnės nei atsakovės, todėl tai labiausiai atitiktų vaikų interesus. Ieškovas nurodė, kad atsakovės dabartinė šeima neturi nuosavo būsto, jų šešių asmenų šeima gyvena trijų kambarių name, todėl dukrai A. nebūtų tinkamų gyvenimo sąlygų pas atsakovę. Be to, atsakovė neturi pajamų, turi dideles skolas ir neturi iš ko išlaikyti dukrą. Taip pat pabrėžia, kad gyvendama su atsakove kitame rajone dukra negalėtų lankyti meno mokyklos Lazdijuose, o vaikų atskyrimas vienas nuo kito neatitiktų jų interesų. Ieškovas nurodo, kad priteistino išlaikymo dydis jam neturi reikšmės, pripažįsta, kad ieškinyje prašomi priteisti išlaikymo dydžiai yra per dideli, nes jis ūkininkauja, gauna išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir gali išlaikyti vaikus, o atsakovė turi tik dideles skolas ir negauna pajamų. Pripažįsta, kad jo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Tačiau jis prašo priteisti išlaikymą iš atsakovės periodinėmis išmokomis, nes ji prie sūnaus išlaikymo visiškai neprisideda, o prie dukters išlaikymo prisideda pagal savo galimybes. Dėl išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo priteisimo ieškovas palieka spręsti teismui, nes nuo 2012 m. liepos 1 d. dukra dažnai būdavo pas atsakovę ir ši ją išlaikė kaip ir jis, tačiau nesutinka su atsakovės prašymu išlaikymą priteisti turtu, nes atsakovės turtas už dideles skolas yra areštuotas, o priteisto turto vaikų išlaikymui jis nepanaudos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

Nustatė nepilnamečių vaikų A. R. ir V. R. gyvenamąją vietą su vaikų tėvu Č. R..

Priteisė iš atsakovės R. R. išlaikymą nepilnametei dukrai A. R. ir nepilnamečiui sūnui V. R. po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Kas mėnesį mokamomis perio­di­nėmis išmo­ko­mis priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą nurodė išieškoti vaikų tėvui Č. R. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos - 2013 m. lapkričio 29 d. ir pavedė jam šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Teismas nusprendė išieškoti iš atsakovės R. R. 1 950 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui V. R. už 13 (trylika) mėnesių iki ieškinio padavimo dienos ir pavedė vaiko tėvui Č. R. šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės R. R. 133,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gimęs V. R. ir (duomenys neskelbtini) gimusi A. R. yra ieškovo ir at­sa­kovės vaikai (t.1, b. l. 5-6). Šalių vaikai nuo 2012 metų vasaros gyvena kartu su jų tėvu Č. R., o vaikų motina R. R. gyvena atskirai. A. R. R. gyvena Tolkūnų kaime, Miroslavo seniūnijoje, Alytaus rajone kartu su sugyventiniu J. B., trimis mažamečiais jų vaikais ir sugyventinio motina I. B., pastarajai priklausančiame 3 kambarių name(t.1, b. l. 50-52, 83). Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš atsakovės R. R. yra priteista 90 601,39 Lt skolos, 843,93 Lt palūkanų, 5 procentai procesinių palūkanų iki visiško priteistų lėšų sugrąžinimo ir 2 749,90 Lt bylinėjimosi išlaidų (t.1, b. l. 87-88). Teismas nurodė, kad iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo matyti, kad išieškotojas paprašė teismo nustatyti atsakovės R. R. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kad galėtų išieškoti atsakovės skolą iš jos turto dalies (t.1, b. l. 73), o iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013-10-24 nutarties matyti, kad šis prašymas buvo patenkintas ir R. R. pripažintos nuosavybės teisės į ½ dalį nekilnojamojo turto – žemės sklypų ir gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų (t.1, b. l. 74-75). Visą šalių nekilnojamąjį turtą, kuris yra įgytas santuokoje, yra areštavęs antstolis(t.1, b. l. 4, 89, 92-100, 103-105). Ieškovui mokama 360 Lt dydžio šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų, paskirta už sūnų V. R. (t.1, b. l. 62). I. V. R. per 2011-2013 metus buvo išmokėta bendra 209 675,19 Lt išmokų suma (t.1, b. l. 69-70). Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus įrodymus, taip pat abiejų tėvų valią, paties nepilnamečio V. R. nuomonę ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, sprendė, kad nepilnamečio V. R. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko tėvu Č. R., nes dėl to sutaria abu tėvai, sūnaus ryšys su tėvu yra stipresnis nei su motina, o pats vaikas nori gyventi su tėvu, todėl tai labiausiai atitinka vaiko interesus. Teismas taip pat nurodė, kad dėl nepilnametės A. R. gyvenamosios vietos nustatymo tėvai nesutaria. Teismas vertindamas nepilnametės A. R. nuomonę ir jos norą gyventi su vienu iš tėvų, pabrėžė, kad jos nuomonė dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo nėra tvirta ir nuosekli. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-08-23 išvadoje nurodyta, kad vasarą A. R. išreiškė norą gyventi su tėvu (t.1, b. l. 21-23). 2013-10-30 vykusio teismo posėdžio metu nepilnametė A. R. pakeitė savo nuomonę ir pareiškė norą gyventi su mama. Teismas nurodė, kad pati nepilnametė savo nuomonės pasikeitimą iš esmės grindė noru lankyti Miroslavo mokyklą, esančią mamos gyvenamojoje vietoje, nes nuo rugsėjo pirmosios pradėjus lankyti dabartinę Šventežerio mokyklą suprastėjo jos mokymosi rezultatai ir ji norėtų vėl mokytis Miroslavo mokykloje, kur gaudavo geresnius pažymius. Taip pat, ji nurodė, kad jai patinka dailė ir ji norinti lankyti Lazdijų meno mokyklą, tačiau gyvenant pas mamą to daryti negalėtų. Teismas sprendė, kad dabartinės vaiko gyvenamosios vietos pas tėvą pakeitimas suvaržytų vaiko galimybes ugdyti jo meninius gabumus, kuriuos jis pati nori tobulinti. Vaiko noras gyventi su motina prieštarauja jo paties interesui ir kitam jo norui – siekti papildomo meninio išsilavinimo ir savo gabumų ugdymo. Teismas nurodė, kad A. R. turi brolį, dėl kurio gyvenamosios vietos tarp tėvų nekyla ginčas. Vaikų išskyrimas ir jų gyvenimas skirtinguose rajonuose pas atskirai gyvenančius tėvus pakeistų susiformavusį kasdieninį jų gyvenimą, jų tarpusavio bendravimą ir susilpnintų jų tarpusavio ryšį. Kadangi šalių sūnus V. R. turi lengvą neįgalumo lygį (t.1, b. l. 21-23, 61-62), todėl kasdieninis bendravimas ir sesers pagalba jam yra ypač svarbi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas pripažino, kad šalių dukros A. R. gyvenamosios vietos nustatymas su motina neatitiktų nei jos, nei jos brolio interesų, nes išskyrus vaikus šeimos ryšiai dar labiau susilpnėtų. Teismas nurodė, kad ieškovo galimybės išlaikyti dukrą ir suteikti jai visą mergaitės vystymuisi ir ugdymui reikalingą paramą yra geresnės nei atsakovės, nes atsakovė ne tik neturi jokių pajamų, bet dar ir yra skolinga didelę sumą, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis. Todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ne su tuo iš tėvų, kuris gali vaiką išlaikyti ir visapusiškai juo pasirūpinti, o su tuo, kurio tokios galimybės yra daug blogesnės, prieštarautų vaiko interesams. Teismas sprendė, kad nepilnametės šalių dukros A. R. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, nes vaiko noras gyventi su atsakove prieštarauja paties vaiko interesams.

Teismas nurodė, kad nustačius abiejų vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu vaikams priteistinas išlaikymas iš atskirai gyvenančios atsakovės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Atsakovė prašė priteisti išlaikymą turtu, tačiau tokį prašymą šioje konkrečioje situacijoje teismas laikė nepagrįstu, nes nurodė, kad tai neatitinka vaikų interesų. Teismas nustatė, kad visas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas dėl teismo sprendimu priteistos didelės atsakovės skolos, todėl sprendė, kad priteisti vaikams išlaikymą atsakovės turtu, kuris yra areštuotas ir į kurį bus nukreiptas skolos išieškojimas, visiškai neatitiktų vaikų interesų. Teismas pripažino, kad vaikų po­rei­kių bei atsakovės turtinės padėties proporcingumo principą atitinka išlaikymo pareigos paskirstymas tarp šalių ne lygiomis dalimis, o nustatant atsakovei pareigą žymiai mažesne dalimi prisidėti prie sūnaus V. R. ir dukters A. R. išlaikymo. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, teismas iš atsakovės kiekvienam vaikui išlaikyti per mėnesį priteisė po 150 L per mėnesį. Teismas sprendė, kad tokio dydžio išlaikymo priteisimas nepažeis atsakovės turtinės padėties ir jos vaikų V. R. bei A. R. poreikių proporcingumo principo. Taip pat teismas nurodė, kad toks pat 150 Lt per mėnesį išlaikymo dydis skaičiuotinas ir priteisiant minėtą išlaikymo įsiskolinimą už sūnaus V. R. išlaikymą nuo 2012-07-01 iki 2013-08 01, kas sudaro 1 950 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. R. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. spendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams priteisimo iš atsakovės, A. R. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui V. R. priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės ir priimti naują sprendimą- ieškinį šioje dalyje atmesti. Priimti naujus įrodymus ir prijungti prie civilinės bylos.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad teismas priteisdamas iš atsakovės sūnui išlaikymo įsiskolinimą, nepilnamečiams vaikams išlaikymą iki pilnametystės ir nustatydamas jų gyvenamąją vietą, vadovavosi išimtinai vienu faktu - ieškovo gera finansine padėtimi, geresnėmis gyvenimo sąlygomis, neatsižvelgė į nepilnametės nuomonę, nors turėjo įvertinti įrodymų visumą - vaiko interesų požiūriu su kuriuo iš tėvų, nustatyti gyvenamąją vietą ir tai geriausiai atitiktų vaiko interesus būtų užtikrinta tinkama vaikystė ir vystymosi raida šiuo metu. Teismas, vaiko interesus privalėjo individualizuoti, vertindamas išsakytą vaiko norą bylos nagrinėjimo metu gyventi su vienu iš tėvų. Teismas turėjo išsiaiškinti vaiko stipresnį prisirišimą prie vieno iš tėvų, t.y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai, labai svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas nulemia vaiko su vienu iš tėvų tarpusavio santykius. Teismas vertindamas atsakovės sunkią turtinę padėtį, visiškai nepasisakė ir nevertino priežasčių dėl šiuo momentu susidariusios sunkios materialinės padėties. Visas turtas, kurį užgyveno kartu su ieškovu yra faktiškai jo vieno valdomas. Dėl skolų, teismo nutartimi atidalintas tik nekilnojamasis turtas-žemė ir miškai, kitas nekilnojamas ir kilnojamas turtas tarp atsakovės ir ieškovo, yra nepadalintas. Iš viso bendro turto, kuriuo ieškovas naudojasi, vienas gauna didžiules pajamas ir vienas jomis disponuoja. Ieškovas disponuoja atsakovei priklausančia žeme (mišku) 7.5 ha, o atsakovė moka mokesčius už šią žemę. Atsakovę išvaręs iš namų 2007 metais, 2008-11-21 savo vardu persirašė atsakovės ūkiui priklausančią gyvulių bandą. Ieškovas gauna pajamas už priduotą pieną, tačiau dokumentus sutvarkęs taip, kad pajamos rodomos sūnaus iš pirmosios santuokos vardu, kaip ir perkama šio sūnaus vardu žemės ūkio technika. Taigi ieškovas šiuo atžvilgiu yra nesąžiningas, nes jis savavališkai pasisavino visą užgyventą santuokoje turtą. Atsakovę išvarė iš namų, neleisdamas pasiimti net asmeninių daiktų. Skola, kurią atsakovė moka Nacionalinei mokėjimo agentūrai priteista iš vienos atsakovės neteisingai, tačiau tuo metu to nesuvokdama šio teismo sprendimo neapskundė ir su juo sutiko. Ieškovas, visą bendro gyvenimo laiką disponavo šeimos pinigais, o atsakovei darė psichologinį spaudimą, atsakovė pasirašinėjo įvairius dokumentus, sutartyse dėl paskolų, nes bijojo fizinio smurto. Atsakovė buvo priversta palikti šeimos namus dėl ieškovo žiauraus elgesio atsakovės atžvilgiu. Ir nors teismo sprendime nurodoma, kad atsakovė neturi turto, gyvena sugyventinio motinai priklausančiuose namuose, kur yra trys kambariai, o atsakovės šeimos namuose yra penki kambariai, nevertino aplinkybės, kad šio turto 1/2 dalis priklauso atsakovei. Pasidalijus su atsakovu santuokos metu įgytą turtą atsakovė su šeima persikels gyventi į šiuos namus ir vaikai vėl gyvens po vienu stogu ir jų bendravimas nenutruks.

Ieškovas, šiuo metu tenkindamas vaikų norus, siekia vaikams įteigti motinos netinkamą įvertinimą. Dėl to, teismas padarė neteisingą, išvadą nustatydamas nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, motyvuojant dėl būtinų gyvenimo sąlygų nepilnametei sudarymo. Dėl ieškovo ūmaus charakterio, pradžioje mergaitė bijojo išsakyti savo tikrąją nuomonę ir dėl to, nurodė, kad nori pasilikti su juo gyventi. Teismas tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, visiškai nekreipė dėmesio į ieškovo moralines savybes. Šeimos aplinka, kurioje gyvens vaikas yra labai svarbu. Ieškovo sugyventinė yra buvusi ieškovo auklėtinė, kuri atsikraustė gyventi į šeimos namus, kuomet ieškovas atsakovę išvijo. Visiškai nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovės finansinė padėtis kelia abejonių dėl dukros papildomo ugdymo meno mokykloje. N. M. iki Alytaus miesto apie 10 km ir jei dukra norės toliau lankyti meno mokyklą, šios sąlygos jai bus sudarytos. Tačiau, kiek atsakovei žinoma iš pokalbių su dukra, ji savo ateities su menu tikrai nesieja, nes tai neatitinka jos charakterio, ji yra judrus vaikas. Šiuo metu susidariusi sunki materialinė situacija negali apspręsti atsakovės turtinės padėties ateityje po santuokos nutraukimo, dėl to teismas spręsdamas dukros gyvenamosios vielos nustatymo klausimą, visus argumentus suvesdamas į vaiko interesą prieštaraujantį jo valiai dėl atsakovės sunkios materialinės padėties, padarė neteisingą išvadą. Atsakovės su dukra tarpusavio ryšys kaip dukros ir mamos yra labai stiprus ir atsakovė jai reikalinga jos brandos laikotarpiu. Kadangi ieškovo pajamos yra pakankamai didelės, o abu tėvai privalo prisidėti prie nepilnamečio vaiko interesų tenkinimo, atsakovės nuomone, dukrai gyvenant su atsakove ieškovas turės galimybę papildomai dukrai skirti lėšų, jei dukrai to reikės. Nors teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog nurodytu laikotarpiu atsakovė dukrą išlaikė pagal turtinę padėtį ir galimybes, to nevertino ir priteisė sūnui V. išlaikymo įsiskolinimą 1950 Lt . Su tuo atsakovė sutikti negali, nes per visą nurodytą laiką atsakovė viena pilnai išlaikė dukrą, o ieškovas pilnai išlaikė sūnų, todėl atsakovės nuomone, išlaikymo įsiskolinimo sūnui nėra.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Č. R. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad atsakovė priešieškinio dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo nepareiškė, todėl akivaizdu, kad, nesant reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, teismas neturėtų galimybės nustatyti dukters A. R. gyvenamąją vietą su atsakove. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė pakankamai svarių argumentų ar įrodymų, kuriuos prašo priimti ir vertinti nagrinėjant apeliacinį skundą, kurie keltų abejones dėl teismo sprendimo pagrįstumo ar teisingumo. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio. Pagrindinė priežastis, dėl ko atsakovė norėtų, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, tai noras išvengti išlaikymo mokėjimo dukrai. Teismas, nustatydamas dukters gyvenamąją vietą su ieškovu, įvertino visas svarbias ir būtinas teisingam sprendimo priėmimui aplinkybes. Atsižvelgė ne tik į vaiko nepastovų norą gyventi tai su tėvu, tai su motina, bet svarbiausia - į vaiko interesus. Teismas pagrįstai įvertino, kad dukters noras, kuris buvo išreikštas posėdžio metu, gyventi su motina, prieštarauja jos pačios interesams. Pastaruoju metu dukrai pradėjo sunkiau sektis įsisavinti tiksliuosius mokslus, nes dabartinėje mokykloje yra aukštos kvalifikacijos pedagogai ir jų reikalavimai gana aukšti. Pagal profesiją ieškovas yra matematikos mokytojas. Dėl to, ieškovas turi realią galimybę padėti dukrai įsisavinti jai sunkiau suprantamus matematikos dalykus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį, A. R. paaiškinimą 2013 m. lapkričio 29 d., I. B. ir J. B. 2013 m. gruodžio 6 d. sutikimus dėl gyvenamosios vietos suteikimo R. R. ir A. R., 2013-12-09 pažymą apie J. B. gautas pajamas, pažymą apie šeimos sudėtį, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos 2012-12-18 rašto kopiją, duomenis apie gyvulius, S. R. 1984-03-20 skundą privataus kaltinimo tvarka, išvadą apie B. R. nustatytus sužalojimus 1992 m. rugpjūčio 18 d., R. R. nustatytus sužalojimus 2006 m. lapkričio 20 d., 2008 m. liepos 11 d., 2008-07-10 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Alytaus dailės mokyklos pažymą dėl mokymosi Alytaus dailės mokykloje (t.2, b.l. 16-40). Šiuos įrodymus prašo prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nors atsakovė naujus įrodymus faktiškai pateikė, pažeisdama nurodytos teisės normos reikalavimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, atsakovės pateiktus įrodymus priima į bylą ir juos vertins įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamas šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes jam sudaryti tinkamas gyvenimo , auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę padėtį) ir kt.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimęs V. R. ir (duomenys neskelbtini) gimusi A. R. yra ieškovo ir at­sa­kovės vaikai (t.1, b. l. 5-6). Šalių vaikai nuo 2012 metų vasaros gyvena kartu su jų tėvu Č. R., o vaikų motina R. R. gyvena atskirai. A. R. R. gyvena Tolkūnų kaime, Miroslavo seniūnijoje, Alytaus rajone kartu su sugyventiniu J. B., trimis mažamečiais jų vaikais: A. B. gim. (duomenys neskelbtini), I. B. gim. (duomenys neskelbtini), M. B. gim. (duomenys neskelbtini) ir sugyventinio motina I. B., pastarajai priklausančiame 3 kambarių name (t.1, b. l. 50-52, 83). Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš atsakovės R. R. yra priteista 90 601,39 Lt skolos, 843,93 Lt palūkanų, 5 procentai procesinių palūkanų iki visiško priteistų lėšų sugrąžinimo ir 2 749,90 Lt bylinėjimosi išlaidų (t.1, b. l. 87-88). Teismas nurodė, kad iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo matyti, kad išieškotojas paprašė teismo nustatyti atsakovės R. R. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kad galėtų išieškoti atsakovės skolą iš jos turto dalies (t.1, b. l. 73), o iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013-10-24 nutarties matyti, kad šis prašymas buvo patenkintas ir R. R. pripažintos nuosavybės teisės į ½ dalį nekilnojamojo turto – žemės sklypų ir gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų (t.1, b. l. 74-75). Visą šalių nekilnojamąjį turtą, kuris yra įgytas santuokoje, yra areštavęs antstolis(t.1, b. l. 4, 89, 92-100, 103-105). Ieškovui mokama 360 Lt dydžio šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų, paskirta už sūnų V. R. (t.1, b. l. 62). I. V. R. per 2011-2013 metus buvo išmokėta bendra 209 675,19 Lt išmokų suma (t.1, b. l. 69-70). Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus įrodymus, taip pat abiejų tėvų valią, paties nepilnamečio V. R. nuomonę ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, sprendė, kad nepilnamečio V. R. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko tėvu Č. R., nes dėl to sutaria abu tėvai, sūnaus ryšys su tėvu yra stipresnis nei su motina, o pats vaikas nori gyventi su tėvu, todėl tai labiausiai atitinka vaiko interesus.

A. R. R. sutinka su teismo sprendimu dalimi, kuria sūnaus V. R. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu Č. R.. Tačiau apeliantė skundžia sprendimo dalį dėl nepilnametės dukters A. R. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu Č. R.. Ji nurodo, kad teismas vaiko interesus privalėjo individualizuoti, vertindamas vaiko norą bylos nagrinėjimo metu gyventi su vienu iš tėvų, turėjo išsiaiškinti vaiko stipresnį prisirišimą prie vieno iš tėvų, t.y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai labai svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas nulemia vaiko su vienu iš tėvų tarpusavio santykius. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nesiaiškino. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais dėl sekančių motyvų. Pažymėtina, kad nuo 2012 m. liepos mėn. šalių dukra A. R. gyvena su tėvu Č. R.. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-08-23 išvadoje nurodyta, kad vasarą A. R. išreiškė norą gyventi su tėvu (t.1, b. l. 21-23). 2013-10-30 vykusio teismo posėdžio metu nepilnametė A. R. pakeitė savo nuomonę ir pareiškė norą gyventi su mama. Iš A. R. apklausos protokolo ( t.1, b.l. 80) matosi, kad ji pati patvirtino, kad „ vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai klausė, kur norėčiau gyventi rugsėjo mėnesį. Tada norėjo gyventi su tėčiu. Prieš mėnesį pablogėjo pažymiai, tada pagalvojau, kad Miroslave buvo geriau“. Teismas nurodė, kad pati nepilnametė savo nuomonės pasikeitimą iš esmės grindė noru lankyti Miroslavo mokyklą, esančią mamos gyvenamojoje vietoje, nes nuo rugsėjo pirmosios pradėjus lankyti dabartinę Šventežerio mokyklą suprastėjo jos mokymosi rezultatai ir ji norėtų vėl mokytis Miroslavo mokykloje, kur gaudavo geresnius pažymius. Taip pat, ji nurodė, kad jai patinka dailė ir ji norinti lankyti Lazdijų meno mokyklą, tačiau gyvenant pas mamą to daryti negalėtų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dabartinės vaiko gyvenamosios vietos pas tėvą pakeitimas suvaržytų vaiko galimybes ugdyti jo meninius gabumus, kuriuos jis pati nori tobulinti. Vaiko noras gyventi su motina prieštarauja jo paties interesui ir kitam jo norui – siekti papildomo meninio išsilavinimo ir savo gabumų ugdymo.

Teismas nurodė, kad A. R. turi brolį, dėl kurio gyvenamosios vietos tarp tėvų nekyla ginčas. Vaikų išskyrimas ir jų gyvenimas skirtinguose rajonuose pas atskirai gyvenančius tėvus pakeistų susiformavusį kasdieninį jų gyvenimą, jų tarpusavio bendravimą ir susilpnintų jų tarpusavio ryšį. Kadangi šalių sūnus V. R. turi lengvą neįgalumo lygį (t.1, b. l. 21-23, 61-62), todėl kasdieninis bendravimas ir sesers pagalba jam yra ypač svarbi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas pripažino, kad šalių dukros A. R. gyvenamosios vietos nustatymas su motina neatitiktų nei jos, nei jos brolio interesų, nes išskyrus vaikus šeimos ryšiai dar labiau susilpnėtų. Teismas nurodė, kad ieškovo galimybės išlaikyti dukrą ir suteikti jai visą mergaitės vystymuisi ir ugdymui reikalingą paramą yra geresnės nei atsakovės, nes atsakovė ne tik neturi jokių pajamų, bet dar ir yra skolinga didelę sumą, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis. Todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ne su tuo iš tėvų, kuris gali vaiką išlaikyti ir visapusiškai juo pasirūpinti, o su tuo, kurio tokios galimybės yra daug blogesnės, prieštarautų vaiko interesams. Teismas pagrįstai sprendė, kad nepilnametės šalių dukros A. R. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, nes vaiko noras gyventi su atsakove prieštarauja paties vaiko interesams. Prie apeliacinio skundo pateiktas A. R. 2013 m. lapkričio 29 d. paaiškinimas (t.2, b.l. 17), kuriuo ji išreiškė norą gyventi pas mamą, nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu Č. R.. Pažymėtina, kad ir šiame paaiškinime A. R. nurodo, kad „dabar vėl noriu gyventi pas mamą, nes ten geresnė mokykla“. Tai patvirtina padarytą teismo išvadą, kad A. R. nori vėl lankyti mokyklą, kurioje gaudavo geresnius pažymius.

A. R. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu visiškai nekreipė dėmesio į ieškovo moralines savybes. Tačiau prie atsakovės apeliacinio skundo pateikti įrodymai nepatvirtina jo netinkamų moralinių savybių, dėl kurių jo dukra negalėtų gyventi su ieškovu. Nors 2006-11-20 specialisto išvadoje yra įrašas, kad R. R. sumušė vyras Č. R. namuose (t.2, b.l. 35), tačiau duomenų apie atliktą tyrimą ir Č. R. kaltės nustatymą į bylą nepateikta. Iš 2008-07-11 specialisto išvados (t.2, b.l. 37) matosi, kad R. R. nurodė, jog buvo sumušta pažįstamos moters. S. R. 1984-03-20 skundas privataus kaltinimo tvarka ir B. R. 1992-08-18 konstatuoti kūno sužalojimai nepatvirtina atsakovo netinkamo elgesio, kadangi į bylą nepateikta duomenų dėl skundo tyrimo rezultatų, taip pat duomenų dėl Č. R. kaltės dėl padarytų sužalojimų (t.2, b.l. 33-34). Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad Šventežerio seniūnė A. B. Č. R. šeimą apibūdino kaip tvarkingą, bendraujančią, jos atžvilgiu jokių nusiskundimų nėra. (t. 1, b.l. 21-23). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas dukters gyvenamąją vietą su tėvu Č. R. įvertino visas svarbias ir būtinas teisingam sprendimo priėmimui aplinkybes ir pagrįstai dukters A. R. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Atsakovė taip pat apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui sūnui V. priteisimo, prašo priimti naują sprendimą ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliantė nurodo, kad nors teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad nurodytu laikotarpiu ji dukrą išlaikė pagal turtinę padėtį ir galimybes, tačiau to nevertino ir priteisė sūnui V. išlaikymo įsiskolinimą 1950 Lt. Apeliantė taip pat nurodo, kad atostogų metu ir savaitgaliais dukra gyveno kartu su ja, o ieškovas pilnai išlaikė sūnų, todėl mano, jog išlaikymo įsiskolinimo sūnui nėra.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Situacija kai išlaikymą teikia tik vienas iš tėvų pažeidžia nepilnamečio vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

Atsakovė pirmosios instancijos teisme pripažino, kad neteikia savo sūnui V. R. išlaikymo nuo ieškovo nurodytos datos - 2012-07-01. Apeliaciniame skunde apeliantė šios aplinkybės nepaneigė. Teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė savo dukrą išlaikė pagal savo galimybes nuo 2012-07-01 iki 2013-08-01 neatleidžia jos nuo pareigos teikti išlaikymą jos nepilnamečiui sūnui V. R.. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą už sūnaus V. R. išlaikymą nuo 2012-07-01 iki 2013-08-01, kas sudaro 1950 Lt t,y. už trylika mėnesių skaičiuojant po 150 Lt kas mėnesį. Išlaikymo įsiskolinimas ir išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistas tik po 150 litų kas mėnesį, kas leidžia pridėti tik minimaliai prie savo vaikų išlaikymo, nuo kurio ji negali būti atleista visiškai.

Pirmosios instancijos teismas nustatant iš atsakovės priteistino išlaikymo dydį atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas byloje nurodė, kad jis yra pajėgus vienas išlaikyti vaikus ir kad jo turtinė padėtis yra daug geresnė nei atsakovės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo gaunamų išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos dydis (209 675,19 Lt per trejus metus), ir iš atsakovės, kuri negauna jokių pajamų, išieškomos skolos dydis (91 445,32 Lt.) bei jos pareiga išlaikyti dar tris nepilnamečius vaikus patvirtina, kad jos turtinė padėtis yra žymiai blogesnė nei ieškovo, todėl ir jos galimybės prisidėti prie vaikų išlaikymo yra žymiai mažesnės. Esant šiems duomenims teismas išlaikymo pareigą tarp šalių paskirstė ne lygiomis dalimis, o atsakovei nustatė pareigą žymiai mažesne dalimi prisidėti prie sūnaus V. R. ir dukters A. R. išlaikymo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl išlaikymo dydžio priteisimo iš atsakovės R. R. jos nepilnamečių vaikų išlaikymui, todėl plačiau dėl to nepasisako.

Kiti apeliacinio skundo argumentai bei prie apeliacinio skundo pateikti įrodymai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė