- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2S-384-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36685-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. K., V. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. K., V. K., dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme priimtas ieškovės E. L. ieškinys atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. K., V. K., kuriuo ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSKR-01-180914-00110.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. išduoto statybos leidimo Nr. LSKR-01-180914-00110 galiojimą ir uždrausti atsakovams J. K. ir V. K. vykdyti statybos darbus teritorijoje (žemėje), esančioje priešais daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), taip pat pastato sienų ir grindų griovimo bei perstatymo darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 3 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Nurodė, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas privalo vadovautis teisingumo principu, o tai reiškia, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) nurodomam pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus ir neturi varžyti asmens (asmenų) labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
4. Teismas atsižvelgęs į prašymo ir bylos nagrinėjimo metu vyraujančias gamtines sąlygas (žiemos laikotarpis, sausio mėn. pradžia), įvertinus statomuose, remontuojamuose objektuose atliekamų darbų specifiką (apšiltinimas, elektros instaliacijos keitimas ir kt.) priėjo išvadą, kad nepalankios gamtinės jėgos (atšiaurus klimatas) statomiems, remontuojamiems objektams gali sukelti didesnes neigiamas pasekmes nei atsakovų atliekami veiksmai. Taigi pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų neproporcingai apribotos atsakovų teisės ir interesai, todėl ieškovės prašymas atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. išduoto statybos leidimo Nr. SKR-01-180914-00110 galiojimą ir uždrausti statytojams J. K. ir V. K. vykdyti statybos darbus teritorijoje (žemėje) esančioje priešais daugiabutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat pastato sienų ir grindų griovimo bei perstatymo darbus.
6. Atskirajame skunde nurodo, jog teismo motyvai apie atliekamų darbų specifiką (apšiltinimą ir elektros instaliacijos keitimą) prieštarauja faktams, kuriuos patvirtina į bylą pateikti įrodymai, o teismo išvada apie tai, kad atšiaurus klimatas remontuojamiems objektams gali sukelti didesnes neigiamas pasekmes nei atsakovų atliekami veiksmai nepagrįsta.
7. Priešingai, ieškovė pateikė teismui įrodymus apie tai, kad atstovai vykdo ne apšiltinimo ir elektros instaliacijos darbus, bet kapitalinio remonto darbus, konkrečiai: griauna jų patalpose esančias kapitalines sienas, perdaro tose patalpose esančią viso pastato inžinerinę sistemą, įskaitant sklendžių toje sistemoje įrengimą. Taip pat ieškovė pateikė teismui įrodymus apie tai, kad atsakovai vykdydami tokius statybos darbus užsuko vandens tiekimą 12 pastato butų ir tokia padėtis tęsėsi 10 parų.
8. Iš ieškovės pateiktų dokumentų ir pridėtų nuotraukų matyti, kad net ir šiuo metu, t. y. jau po kapitalinių sienų rūsyje išgriovimo, didžiulės duobės šalia namo pamatus iškasimo, atsakovai toliau naudoja sunkiasvorę techniką ir toliau vykdo žemės kasimo darbus. Tai suponuoja aplinkybę, jog iki šiol yra naudojamos sunkiasvorės detalės, medžiagos, statybvietėje ir šalia jos esančioje aplinkoje yra sukeliama vibracija.
9. Vykdomi statybos darbai, pažeidžia imperatyvias teisės aktų normas, t. y. kapitalinės sienos griaunamos neturint tam leidimo ir patiems statytojams pateikiant duomenis apie tai, kad namo perdanga (kuri perima išgriautų sienų apkrovas) yra avarinės būklės. Atsakovai taip pat vykdo didžiulio masto kasimo darbus palei namo pamatus, neturėdami tam leidimo.
10. Nesustabdžius turimo statybos leidimo ir neuždraudus atlikti statybos darbų kol bus išspręstas ginčas ir statytojams toliau vykdant tokius darbus, žala didės tiek ieškovei, tiek atsakovams, t. y. pripažinus statybos leidimą negaliojančiu atsakovai bus įpareigoti pašalinti statybos pasekmes. Be to, kyla grėsmė, kad gali nebebūti ką šalinti ir taisyti.
11. Kartu su ieškiniu ir prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė pateikė teismui įrodymus (nuotraukas), kuriuose užfiksuoti tiek atsakovų neteisėtai vykdomi statybos darbai (griaunamos kapitalinės pastato sienos, užimamos bendrojo naudojimo patalpos), tiek jais ieškovei padaryta žala, t. y. ieškovės patalpose atsiradusios sienų deformacijos (skilimai), kurios atsirado tuo pačiu metu, kai atsakovai išgriovė po ieškovės patalpomis esančiose rūsio patalpose buvusią kapitalinę sieną, kuri laikė ir ieškovės patalpų sieną.
Atsiliepimas
12. Pažymėtina, kad patys atsakovai su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė ekspertizės aktą, kuriame konstatavo avarinę perdangos, esančios tarp rūsio (kur atsakovai išgriovė kapitalinę sieną) ir pirmojo aukšto (kuriame yra ieškovės patalpos), būklę. Taigi, atsakovų užsakymu J. M. 2018 m. parengtame statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 18-121E konstatuota, kad perdangos armatūra bei metalinės sijos atskiruose plotuose yra pažeistos korozijos. Tuomet atsakovai savavališkai išgriovė po ta perdangą buvusią kapitalinę sieną, taip dar labiau padidindami ir taip prastos būklės perdangai tenkančias apkrovas. Apeliantė pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus sienų pažeidimus ir atsiradusius plyšius, kurie atsirado 2018 m. rudenį, t. y. kuomet atsakovai savavališkai išgriovė po tomis sienomis rūsyje buvusią kapitalinę sieną.
Šalies argumentai
13. Su atskiruoju skundu atsakovai J. K. ir V. K. nesutinka. Teigia, kad ieškovės prašymas nėra susijęs su ieškinio dalyku - ieškinyje ieškovė prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSKR-01-180914-00110, kuriuo patvirtintas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įėjimo į rūsį laiptų kapitalinio remonto projektas.
14. 2018m. pavasarį atsakovai įsigijo negyvenamąsias patalpas rūsyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patalpas pirmajame aukšte (buvusias pašto patalpas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Patalpos buvo apleistos, sienos ir inžineriniai tinklai - avarinėje būklėje. Šias aplinkybes patvirtino mažosios bendrijos „Tyrimai ir projektai“ ekspertas doc. dr. J. M.. 2018 m. rugpjūčio 10 d. statinio dalinės ekspertizės akte užfiksuota avarinė atsakovams priklausančių rūsio ir pirmo aukšto patalpų būklė.
15. Kaip matyti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiliepimo, inspekcija dar 2018 m. gegužės 9 d. šiose patalpose atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2018 m. gegužės 17 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1144. Inspekcija konstatavo, jog atlikti darbai pagal statybos rūšį priskirti prie paprastojo remonto statybos darbų.
Atsiliepimas
17. Kaip matyti iš inspekcijos atsiliepime nurodytos, informacijos, inspekcija 2018 m. birželio 28 d. atliko dar vieną faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2018 m. liepos 2 d. surašė faktinių duomenų patikrinimą vietoje aktą Nr. FAK-1800. Inspekcija po šio patikrinimo padarė išvadą, kad rūsyje adresu (duomenys neskelbtini) yra atliekami paprasto remonto darbai, kuriems projektas ir statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomi. Atliekant minėtą patikrinimą, pažeidimų taip nebuvo nustatyta.
18. Pažymi, jog tapatus ieškovės prašymas jau yra atmestas teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovė nėra įgaliota vykdyti valstybinę statybos priežiūrą, taip pat atstovauti visus namo patalpų savininkus, byloje nėra pareikštų reikalavimų dėl pastatui padarytos žalos atlyginimo ar žalos ieškovei atlyginimo. Pirmos instancijos teismas nurodė, jog statybos leidimo neteisėtumas grindžiamas tik namo bendrasavininkų sutikimų nebuvimu. Savo ruožtu ieškovė siekia užtikrinti įrodymus, kurie visiškai nesusiję su namo bendrasavininkų sutikimų buvimu ar nebuvimu. Ieškovė atskirajame skunde neįrodė aplinkybių, jog ieškovės prašomi užtikrinti įrodymai yra tiesiogiai susiję su ieškinio reikalavimais bei faktinių aplinkybių pagrindimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyti pritaikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
21. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; turi būti nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
22. Kaip pažymima teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-681-611/2010).
23. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktika, teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Taikant laikinąsias pasaugos priemones teismo atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas nėra vykdomas ta pačia apimtimi kaip yra sprendžiama dėl ieškinio pagrįstumo išnagrinėjus bylą iš esmės.
24. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir išnagrinėjus bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės.
25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
26. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio prima facie pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, priėjo išvadą, jog ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas, kadangi ieškovės reikalavimas grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, kuris numatytas įstatyme. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas. Dėl išvardintų aplinkybių matyti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, todėl konstatuotina, jog pirmoji sąlyga būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja.
27. Kaip jau minėta, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga - teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nepasisakė dėl teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos ir jos nevertino. Teismas atsižvelgė į prašymo ir bylos nagrinėjimo metu vyraujančias gamtines sąlygas (žiemos laikotarpis, sausio mėn. pradžia), įvertino statomuose, remontuojamuose objektuose atliekamų darbų specifiką (apšiltinimas, elektros instaliacijos keitimas ir kt.) ir priėjo išvadą, kad nepalankios gamtinės jėgos (atšiaurus klimatas) statomiems, remontuojamiems objektams gali sukelti didesnes neigiamas pasekmes nei atsakovų atliekami veiksmai.
28. Kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuojamas tuo, kad pastato patalpų savininkams gali būti padaryta didelė žala, tačiau ši žala nedetalizuojama, ieškinyje atlyginti žalą nėra prašoma, be to, pagal pateiktus duomenis ieškovė nėra įgaliota atstovauti kitus pastato bendrasavininkus. Iš byloje pateiktų dokumentų taip pat nėra prielaidų spręsti, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių galimas ieškovei palankus teismo sprendimas nebūtų įmanomas vykdyti ar jo įvykdymas būtų apsunkintas.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina pažymėti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovų teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau priėmė iš esmės teisingą nutartį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2884-534/2019 palikti nepakeistą.