Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovui ir atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovui M. B., atsakovų M. B. ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams IĮ „(duomenys neskelbtini)“, M. B. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš atsakovo M. B. 25 000 Eur nuostolių atlyginimą už dėl netinkamai vykdytos rangos sutarties prarastą ieškovui priklausiusią transporto priemonę BMW X3, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovas ginčo transporto priemonę įsigijo aukcione JAV. Transporto priemonė buvo daužtu priekiu. Automobilį pargabenus į Lietuvą 2014 m. rugpjūčio mėn. ieškovas kreipėsi į atsakovę IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio remonto ir paruošimo techninei apžiūrai. Tokiu būdu tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Per du mėnesius nuo transporto priemonės perdavimo ieškovas supirko transporto priemonės remontui reikalingas detales, jas perdavė rangovei. Atsakovė sutvarkė ir surinko automobilį, beliko jį tik paruošti dažymui ir nudažyti. Šalys buvo susitarę, kad remonto darbai kainuos 4 000 Lt (1 158 Eur). 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovas telefonu buvo informuotas, jog atsakovei priklausančioje teritorijoje įvykus gaisrui sudegė trys automobiliai, įskaitant ir priklausantįjį ieškovui. Pastaroji buvo sudegusi visiškai. Kadangi turtas buvo nepataisomai sugadintas tuo metu, kai buvo perduotas rangovui pagal rangos sutartį, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ privalo atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius. Nuostolių dydis sietinas ne su ieškovo patirtomis išlaidomis, bet su realia transporto priemonės verte. Analogiškų transporto priemonių vertė žalos atsiradimo metu buvo apie 27 000 Eur (automobilyje buvo panoraminis stoglangis, odinis salonas, automatinė pavarų dėžė, navigacinė sistema, galinio bei šoninių vaizdų kameros, priekiniai žibintai ir bamperis buvo naujesnio 2014 m. modelio). Įvertinęs aplinkybę, jog iš transporto priemonės buvo išimti motoras ir pavarų dėžė, kurie ieškovui nebereikalingi, taip pat faktą, jog už remonto darbus ieškovas nesumokėjo sutartos sumos, prašomą priteisti sumą ieškovas sumažino iki 25 000 Eur. Subsidiari atsakomybė atsakovui M. B. kyla kaip IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkui. Atsiliepimu į ieškinį atsakovai prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog ieškovas su atsakove IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo susitarę dėl transporto priemonės parengimo techninei apžiūrai, kadangi tokios paslaugos atsakovė neteikia. Nebuvo susitarimo ir dėl transporto priemonės dažymo, kadangi ieškovui buvo nepriimtini atsakovės nurodyti įkainiai, tebuvo žodžiu susitarta dėl kėbulo remonto darbų. Automobilio variklis ir pavarų dėžė buvo išvežti remontui į kitą servisą, turėjo būti atlikti ir elektros instaliavimo, saugos sistemos, važiuoklės remonto darbai, kurių atsakovė neatlieka. Transporto priemonei, pargabentai iš JAV, buvo reikalingas ir atitikties sertifikatas. Šalių sutarta kaina už kėbulo darbus- 400 Eur (1 400 Lt). Visi darbai buvo atlikti iki 2014 m. lapkričio 21 d., tačiau ieškovas nevykdė pareigos atsiskaityti už darbus ir pasiimti transporto priemonę (paskutinį kartą ieškovas lankėsi 2014 m. gruodžio 27 d. ir buvo raginamas atsiskaityti ir pasiimti automobilį), todėl, net ir nesant ginčo dėl susiklosčiusių vartojimo rangos teisinių santykių, jam tenka turto atsitiktinio žuvimo rizika. Dėl didelės darbų apimties nesant galimybės laikyti automobilį serviso patalpose, 2014 m. gruodžio 30 d. atsakovės darbuotojai išvarė automobilį į kiemą ir apdengė apsaugine plėvele. Naktį kilus gaisrui automobilis buvo sunaikintas. Atsakovai nėra atsakingi dėl gaisro kilimo, kadangi, kaip matyti iš Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015 m. vasario 3 d. rašto, gaisro priežastis- neatsargus elgesys su ugnimi, nei tyčinių veiksmų, nei neatitikčių IĮ „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamose patalpose nenustatyta. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų nuostolių dydį. Transporto priemonė buvo po eismo įvykio pilnai nesuremontuota, iš jos buvo išimti variklis ir pavarų dėžė, automobilis buvo nepritaikytas ES rinkai. Su ieškiniu tepateikta UAB „Autkeva“ 2014 m. gruodžio 22 d. pažyma, patvirtinanti 6 534 Lt (1 892 Eur) išlaidas. M. B. nelaikytinas tinkamu atsakovu, kadangi jo su ieškovu teisiniai santykiai nesiejo. Dublike, palaikydamas savo ieškinyje išdėstytą poziciją, ieškovas papildomai nurodė, jog subsidiari M. B. atsakomybė kyla iš įstatymo. Neteisėti veiksmai siejami ne su tyčiniu transporto priemonės padegimu, bet su pareigos ją išsaugoti neįvykdymu. Nuostolių dydį ieškovas nurodė įrodinėjantis atitinkamos transporto priemonės rinkos verte, o ne su jos įsigijimu, transportavimu ir remontu susijusių išlaidų dydžiu. Šalys buvo susitarę ne tik dėl kėbulo geometrijos atstatymo, bet ir dėl automobilio dažymo. Atsiliepimo argumentą, jog darbai buvo užbaigti 2014 m. lapkričio 21 d., paneigia faktas, jog dar gruodžio mėn. iš ieškovo buvo priimamos automobilio detalės. Su ieškiniu į bylą pateiktos 2014 m. gruodžio 17 d. darytos nuotraukos patvirtina, jog tuo metu automobilis buvo be priekinio stiklo ir be ratų. Atsakovai nepateikė ir jokių raginimus atsiskaityti ir pasiimti automobilį patvirtinančių įrodymų.Triplike, palaikydami savo atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, atsakovai papildomai nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių susitarimą dėl automobilio dažymo darbų patvirtinančių įrodymų. Ieškovo pateiktos nuotraukos nelaikytinos tinkamais įrodymais, kadangi datų rodmenys yra nepatikimi. Tarp šalių buvo nusistovėjusi praktika bendrauti žodžiu, todėl apie pareigą atsiskaityti ir atsiimti transporto priemonę ieškovas buvo informuotas telefonu. Teismo posėdžio, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, metu ieškovas, įvertinęs byloje paskirtos ekspertizės išvadą, nurodė ieškinio sumą mažinantis iki 20 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl šalis siejusių teisinių santykių

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ieškovas su atsakove IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudarė CK 6.672 straipsnio nuostatas atitinkančią žodinę vartojimo rangos sutartį dėl ieškovui priklausiusios transporto priemonės BMW X3, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), remonto, kad šios sutarties pagrindu transporto priemonė buvo perduota atsakovei. Vadovaujantis CK 6.657 straipsniu, rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Į bylą pateikti Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015 m. vasario 3 d. raštas, taip pat nuotraukos, kuriose užfiksuota sudegusi transporto priemonė, kartu su šalių paaiškinimais ir liudytojais apklaustų A. Š. ir S. T. parodymais nuosekliai patvirtina, jog 2014 m. gruodžio 30 d. ieškovui priklausiusi transporto priemonė buvo išvaryta iš atsakovei IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių patalpų ir pastatyta kieme, kur naktį į 2014 m. gruodžio 31 d. įvykus gaisrui transporto priemonė sudegė. Tyčinių veiksmų, susijusių su gaisro priežastimis, nenustatyta, neužfiksuoti ir priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimai, galėję sukelti gaisrą. Ieškovo reikalavimas nėra siejamas su tyčiniais atsakovų veiksmais sukeliant gaisrą, civilinė atsakomybė siejama su pareigos išsaugoti rangos dalyką neįvykdymu. Nesutikdami su ieškinio reikalavimais atsakovai akcentavo aplinkybę, jog rangos darbai buvo baigti, ieškovas vengė pasiimti transporto priemonę, todėl atsakovai negali būti laikomi atsakingais už jos praradimą. Su tokia pozicija nesutiktina dėl kelių priežasčių. Pirma, vadovaujantis 6.676 straipsnio 2 dalimi, pareiga sumokėti už atliktus darbus atsiranda tik po to, kai užsakovui perduodamas darbų rezultatas, tuo tarpu nagrinėjamu atveju transporto priemonės perdavimo fakto atsakovai neįrodinėjo. Antra, sistemiškai aiškinant 6.56 straipsnio 4 dalies, 6.649 straipsnio 2 dalies, 6.662 straipsnio 7 dalies nuostatas darytina išvada, jog daikto atsitiktinio žuvimo rizika užsakovui pereina tuo atveju, jeigu jis praleidžia terminą daiktui atsiimti, tuo tarpu CK 6.679 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta rangovo pareiga užsakovui neatvykstant atsiimti darbų rezultato arba kitaip vengiant priimti atliktą darbą, raštu įspėti užsakovą apie jo pareigą atsiimti darbų rezultatą. Nagrinėjamu atveju į bylą nepateikti ne tik įrodymai, kad ieškovui buvo pateiktas rašytinis reikalavimas atsiimti transporto priemonę, bet ir duomenys, jog atsakovė ar jos darbuotojai informavo ieškovą apie darbų užbaigimą ir pareigą atsiimti transporto priemonę. Trečia, atsakovų pozicija dėl darbų atlikimo termino ir ieškovo informavimo apie pareigą atsiskaityti ir atsiimti transporto priemonę vertintina kaip prieštaringa ir nenuosekli, nesuderinama su į bylą pateiktais įrodymais. Iš vienos pusės, atsakovai triplike nurodė, jog tarp šalių susiklostė praktika neforminti jų tarpusavio santykių raštu, iš kitos pusės, teisminio nagrinėjimo metu atsakovai pateikė M. B. pasirašytą 2014 m. lapkričio 5 d. Automobilio remonto darbų paraišką (priėmimo- perdavimo aktą), kuria įforminamas tiek transporto priemonės priėmimas, tiek ir darbų atlikimo terminas. Nors šioje paraiškoje nurodyta darbų atlikimo data- 2014 m. lapkričio 21 d., atsakovai negalėjo paaiškinti, dėl kokios priežasties dokumentas nebuvo pateiktas pasirašyti ieškovui, kuris, kaip jis pats tvirtino, gruodžio mėn. buvo ne kartą atvykęs apžiūrėti transporto priemonės (atsakovai savo procesiniuose dokumentuose pripažino, jog ieškovas buvo atvykęs 2014 m. gruodžio 27 d.). Pastaroji aplinkybė ne kelia abejones dėl pateikto dokumento autentiškumo, bet ir leidžia spręsti, kad atsakovei IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl netinkamo civilinių santykių įforminimo tenka neigiamos pareigos įrodyti aplinkybę dėl reikalavimo ieškovui atsiimti automobilį pasekmės. Ketvirta, tarp šalių kilus ginčui dėl to, ar buvo atlikti visi šalių sutarti darbai, abejonės, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, vertintinos objektyvių duomenų pakankamumu nepasirūpinusios atsakovės, kuri pripažintina neįvykdžiusia pareigos įrodyti aplinkybes, susijusias su darbų apimtimi, nenaudai. Nors byloje liudytojais apklausti atsakovės darbuotojai ir patvirtino, jog iki įvykio buvo atliekami kėbulo geometrijos atstatymo darbai, tuo tarpu dėl dažymo darbų susitarta nebuvo, tiek ieškovas, tiek ir liudytoju apklausiamas T. P. akcentavo, jog sutartinių santykių tikslas buvo atstatyti transporto priemonės būklę į tokią, kuri būtų leidusi transporto priemone naudotis pagal paskirtį. Tiek ieškovo nuotraukose užfiksuota remonto eiga, tiek ir atsakovų pripažinta aplinkybė, jog ieškovas pristatė atsakovei detales, skirtas sumontuoti ant automobilio, jog šios detalės vis dar liko atsakovės patalpose, kartu su aplinkybe, jog, kaip nurodė atsakovai ir liudytojais apklausiami IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, dėl didelės darbų apimties transporto priemonė negalėjo būti laikoma patalpoje, tačiau į kiemą buvo išvaryta tik 2014 m. gruodžio 30 d., leidžia vertinti kaip labiausiai tikėtiną ieškovo nurodytą aplinkybę, jog darbai pagal šalių sudarytą sutartį nebuvo baigti nei 2014 m. lapkričio 21 d., nei 2014 m. gruodžio 31 d. Konstatavus, kad atsakovai neįvykdė jiems tenkančios pareigos įrodyti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo bei ieškovo pareigos laiku atsiskaityti už suremontuotą transporto priemonę bei ją atsiimti pažeidimo faktus, pripažintina, jog gaisro metu tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai vartojimo rangos teisiniai santykiai, transporto priemonė buvo perduota rangovei, kuriai ir teko pareiga pasirūpinti turto išsaugojimu. Nurodyta išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2004, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2012 ir kt. suformuluotą praktiką.Nors, kaip teisingai nurodė atsakovai, ieškovo su atsakovu M. B. nesiejo sutartiniai santykiai, vadovaujantis CK 2.45 straipsniu, Individualių įmonių statymo 2 straipsnio 1 dalimi, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio savininko M. B. (ginčo dėl pastarosios aplinkybės nėra) subsidiari atsakomybė už IĮ „(duomenys neskelbtini)“ prievoles įtvirtinta CK 2.50 straipsnio 4 dalyje.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

Asmens pareiga atlyginti savo veiksmais kitam asmeniui padarytus iš sutartinių santykių kylančius nuostolius įtvirtinta CK 6.245 straipsnio 3 dalyje, 6.256 straipsnyje. Būtinos sąlygos sutartinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, nuostoliai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Kadangi vartojimo teisinių santykių atveju sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, civilinį ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo pareiškiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti likusių trijų sąlygų egzistavimo faktą.Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl neteisėto veiksmo, t.y. fakto, jog gaisro metu buvo sunaikinta ieškovui priklausanti transporto priemonė, už kurios išsaugojimą buvo atsakinga IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nėra ginčo ir dėl to, jog nurodytas neteisėtas veiksmas nulėmė neigiamus padarinius ieškovui (t.y., jog egzistuoja priežastinio ryšio sąlyga). Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl ketvirtosios sąlygos- ieškovo patirtų nuostolių dydžio.

Dėl nuostolių dydžio

2009 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas būtent siekiant papildomai išaiškinti šalims su nuostolių dydžio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, įrodinėjimo pareiga susijusius klausimus, pasiūlyti pateikti visus siekiant tinkamai įvertinti aptartąją aplinkybę reikšmingus įrodymus. Po bylos nagrinėjimo atnaujinimo teismui teikti papildomi įrodymai, Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi paskirta ekspertizė, gauta eksperto išvada. Teismo posėdyje, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, šalys ir jų atstovai aiškiai nurodė jokių papildomų įrodymų pateikti nepageidaujantys, todėl žalos dydžio klausimas vertintinas pagal į bylą pateiktus įrodymus. Kartu pabrėžtina, jog dalis elektroniniu būdu į bylą teiktų rašytinių dokumentų parengti nevalstybine kalba. Šalims bylos nagrinėjimo metu buvo išaiškinta jų pareiga, norint, kad šie dokumentai būtų laikomi įrodymais byloje, pateikti jų vertimus, akcentuojant, jog nesant pateiktų vertimų, šie dokumentai nebus laikomi įrodymais byloje ir nebus vertinami priimant sprendimą. Teismas nevertina ir atsakovų į bylą pateikto Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2016 m. kovo 24 d. rašto, kadangi šis raštas į bylą pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės.Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, nuostoliai byloje dėl civilinės atsakomybės taikymo, turi būti siejami su asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliais), taip pat negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip teisingai tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžių metu nurodė ieškovas ir jo atstovas, teismų praktikoje yra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, pagal kurią nuostolių atlyginimu turi būti užtikrinamas realios prarasto turto vertės atstatymas, o ne turto įsigijimo išlaidų kompensavimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/1999, 2004 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2004). Nurodyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog nuostolių dydis turi būti siejamas ne su ieškovo išlaidomis transporto priemonei įsigyti ir remontuoti, ne su jos verte įsigijimo ar pargabenimo į Lietuvą metu, bet su transporto priemonės vertės sumažėjimu dėl gaisro (skirtumu tarp transporto priemonės vertės iki gaisro ir jos likutinės vertės). Kaip matyti iš 2016 m. vasario 12 d. ekspertizės akto turinio, atsakydamas į antrąjį jam užduotą klausimą ekspertas nurodė, jog transporto priemonės rinkos vertė 2014 m. gruodžio 30-31 d. būtų buvusi lygi 23 500 Eur, jeigu nebūtų įvykę gaisro ir transporto priemonė būtų buvusi visiškai suremontuota. Kaip matyti iš akto turinio, vertė nustatyta įvertinus analogiškų transporto priemonių be akivaizdžių defektų vertes, atsižvelgus į rinkos vertės nustatymo laiką, faktinę ginčo transporto priemonės ridą ir kitus reikšmingus parametrus. Pabrėžtina, jog ši vertė yra didesnė už UAB „Pajūrio autorika“ nurodytą vertę iki įvykio, kurio metu transporto priemonė buvo apgadinta JAV (71 760 Lt arba 20 783,13 Eur) (pastarasis vertinimas atliktas kitais (apmokestinimo) tikslais, kas, kaip nurodė analogišką ginčą dėl to paties įvykio metu kito automobilio savininkui padarytos žalos atlyginimo nagrinėjęs Kauno apygardos teismas (2016 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-363-413/2016), sumažina šios išvados aktualumą byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo). Be to, šalys į bylą pateikė jų iniciatyva atliktus vertinimus (atsakovai- M. L., ieškovas- E. L.), kuriuose nurodyta didesnė vidutinė transporto priemonės rinkos vertė iki įvykio (atitinkamai 25 040 Eur ir 25 000 Eur). Kaip nurodė Turto vertinimo priežiūros tarnyba teismui pateiktose išvadose, pastarieji vertinimai atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kadangi juose pateikti paskaičiavimai neišsamūs, nenurodytos atskirų dydžių paskaičiavimo eiga ir koeficientų pasirinkimo principai. Nurodytų aplinkybių visuma kaip objektyviausią dydį leidžia vertinti numatytąjį eksperto išvadoje. Be to, tiek ieškovas, teismo posėdžio, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, metu tikslinęs ieškinio reikalavimą, tiek ir atsakovai, teikdami savo poziciją, nurodė sutinkantys su atitinkamo dydžio pagrįstumu. Įvertinus ekspertizės aktą dėmesys taip pat atkreiptinas į tai, jog išvada dėl transporto priemonės rinkos vertės padaryta darant prielaidą, kad svarbiausios charakteristikos atitinka vidutinio automobilio charakteristikas, o agregatų būklė atitinka normalų nusidėvėjimą (ekspertizės akto 8 lapas), apskaičiuojant vertę korekcinė vertė, kuria įvertinami nepataisyti ar netinkamai pataisyti apgadinimai, įvertinta „0“ (ekspertizės akto 12 lapas), rinkos vertė nustatyta remiantis prielaida, kad vertės nustatymo dieną automobilis nebuvo sugadintas (ekspertizės akto 12 lapas), ekspertas pateikė komentarą, jog nustatyti, kokia konkrečiai buvo automobilio rinkos vertė nėra galimybės, kadangi nėra aišku, koks buvo transporto priemonės nuardymo laipsnis (ekspertinės akto 18 lapas). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog eksperto nurodyta rinkos vertė sietina su verte automobilio, koks jis būtų buvęs tuo atveju, jeigu nebūtų buvęs apgadintas, arba tuo atveju, jeigu būtų buvęs visiškai suremontuotas.Į bylą taip pat pateikta eilė duomenų apie tai, jog transporto priemonė prieš ją perduodant remontuoti atsakovei buvo stipriai apgadinta (aukciono medžiaga, UAB „Pajūrio autorika“ defektinis aktas, ieškovo ir atsakovų iniciatyva atlikti vertinimai ir ekspertizės aktas), dėl apgadinimų laipsnio tiek ekspertizės akte, tiek ir kituose dokumentuose vienareikšmiškai nurodoma, jog apskaičiuoti nurodytos būklės transporto priemonės rinkos vertės nėra pagrindo dėl nepakankamo atkuriamųjų kaštų ir vidutinės transporto priemonės rinkos vertės santykio, ekspertizės akte apskaičiuota likutinė transporto priemonės vertė pargabenus ją iš JAV (3 900 Eur). Nors įvertinę pastarąją aplinkybę atsakovai nurodė, jog būtent su likutine transporto priemonės verte ją įsigijus ieškovui turi būti siejami ieškovo patirti nuostoliai, su tokia pozicija nesutiktina dėl kelių priežasčių. Pirma, likutinė transporto priemonės vertė yra skirta įvertinti preliminariai pinigų sumai, kurią būtų galima gauti transporto priemonę pardavus dalimis, tuo tarpu nagrinėjamu atveju rangos sutartis tam ir buvo sudaryta, kad transporto priemonė būtų suremontuota ir ją būtų galima naudoti pagal paskirtį. Net ir atsakovė, kaip verslo subjektas, sudarydama vartojimo rangos sutartį netiesiogiai pripažino, jog yra tikslinga transporto priemonę atstatyti naudojimui pagal paskirtį. Antra, kaip pripažino šalys, ieškovas pirko ir tiekė atsakovei transporto priemonės komplektuojamąsias dalis, užsakė remonto darbus, t.y. ėmėsi veiksmų, kad transporto priemonė būtų suremontuota. Trečia, kaip matyti iš ekspertizės akto turinio (14-15 lapai), apskaičiuojant likutinę transporto priemonės vertę didelė reikšmė buvo suteikta kėbulo apgadinimams (vertė mažinta 43,75 proc. arba 10 281,25 Eur), be to, dėl didelio apgadinimo laipsnio buvo pritaikytas pats nepalankiausias koregavimo koeficientas (0,7), ženkliai sumažinęs likusių detalių likutinę vertę, o taip pat ir papildomas transporto priemonės populiarumo rinkoje koeficientas (0,7). Būtent kėbulą suremontuoti apsiėmė atsakovė, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovo nuostolių sieti su likutine transporto priemonės verte jos įsigijimo metu nėra pagrindo. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog, įvertinus šalių veiksmus remontuojant transporto priemonę, tikslą transporto priemonę sutvarkyti ir naudoti pagal paskirtį, eksperto nurodytą aplinkybę, jog transporto priemonės rinkos vertės nustatymas įvertinant gaisro dieną buvusią būklę ekspertine prasme neįmanomas dėl to, kad nėra aiški tiksli transporto priemonės būklė ir komplektacija nurodytą dieną, nesant galimybės gauti objektyvesnių įrodymų pagrindu nuostoliams apskaičiuoti pripažintina ne likutinė transporto priemonės vertė ją įsigyjant, bet transporto priemonės be defektų rinkos vertė, ją mažinant ieškovo faktiškai nepatirtų atkūrimo kaštų verte ir likutine transporto priemonės verte po gaisro. Bylos medžiaga patvirtina, jog transporto priemonė įvykio metu nebuvo parengta naudojimui pagal paskirtį ar realizavimui. Tiek ieškovas, tiek atsakovai patvirtino aplinkybę, jog iš transporto priemonės buvo išimtas variklis ir pavarų dėžė, į automobilį buvo sudėtos ne visos komplektuojamosios detalės, automobilis nebuvo perdažytas. Be to, ieškovas nebuvo sumokėjęs IĮ „(duomenys neskelbtini)“ už atsakovės atliktus kėbulo remonto darbus, nebuvo gautas sertifikatas dėl transporto priemonės tinkamumo naudoti Europos Sąjungoje. Visos nurodytos aplinkybės pripažintinos reikšmingomis nustatinėjant tikrąjį nuostolių dydį. Teikdamas ieškinį ieškovas nurodė, jog buvo nupirktos visos komplektuojamosios detalės, reikalingos transporto priemonei suremontuoti. Nors atsakovai kėlė abejones dėl tokio ieškovo argumento pagrįstumo, į bylą nebuvo pateikti jokie atsakovų abejones patvirtinantys įrodymai. Šiuo aspektu pabrėžtina aiškiai netinkama atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kaip verslininko, praktika jokiu būdu neužfiksuojant nei perduotos remontui transporto priemonės būklės ir sandaros, nei papildomai ieškovo tiektų detalių perdavimo. Toks atsakovės elgesys sąlygoja riziką, jog, kilus ginčui, nebus objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų konkrečios detalės buvimo (perdavimo atsakovei) faktą. Kad po gaisro tokių galimybių nustatyti įvertinus transporto priemonės būklę neįmanoma, kaip minėta, akcentuojama ekspertizės akte. Patys atsakovai įrodinėjo atlikę transporto priemonės parengimo dažymui darbus, pripažino detalių priėmimo faktą, ieškovas tepripažino, jog kitai transporto priemonių remontu užsiimančiai įmonei buvo perduotos dvi detalės- variklis ir pavarų dėžė. Nurodytos aplinkybės, įvertinus įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką, leidžia daryti išvadą, jog mažinti nuostolių dydį remiantis atsakovų argumentu, kad trūko transporto priemonės komplektuojamųjų detalių, nėra pagrindo. Kartu pabrėžtina, jog, kaip minėta, ne visos detalės buvo sukomplektuotos ant transporto priemonės bei išliko, todėl jų vertė į nuostolių dydį negali būti įtraukiama. Nors šalims buvo ne kartą siūlyta pateikti šių detalių vertę patvirtinančius įrodymus, jokių tiesioginių duomenų nebuvo pateikta. Pabrėžtina, jog šių detalių likutinė vertė nebuvo įtraukta ir į ekspertizės akte nurodytą likutinę transporto priemonės vertę po gaisro (šią vertę sudaro kėbulo, variklio ir pavarų dėžės vertės). Kartu akcentuotina, jog ieškovo į bylą pateiktoje E. L. ataskaitoje nurodoma kitų detalių vertė- 250 Eur, kurią, nesant objektyvesnių įrodymų, įtraukus į ekspertizės akte nurodytą likutinės vertės apskaičiavimo formulę (ekspertizės akto 17 lapas), gaunama 83,13 Eur (250 Eur * 0,5 * 0,7 * 0,95) vertė. Nesant kitų įrodymų konstatuotina, jog vertinant ieškovo patirtų nuostolių dydį įrodyta papildomų detalių likutine verte gali būti pripažįstama ne didesnė nei 83,13 Eur suma.Reikšminga pripažintina ir aplinkybė, jog ieškovas neįrodinėjo patyręs kokių nors išlaidų remonto darbams, šalys patvirtino aplinkybę, jog ieškovas neatsiskaitė su atsakove IĮ „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus transporto priemonės remonto darbus. Ieškovas nurodė, kad šalys buvo susitarę dėl kėbulo remonto ir dažymo darbų kainos- 4 000 Lt (1 158 Eur). Atsakovai nurodė, jog buvo sutarta tik dėl kėbulo remonto darbų ir jų kainos- 400 Eur (1 400 Lt). Skirtumas tarp šių sumų- 758 Eur- iš esmės nesiskiria nuo ieškovo pateiktuose atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainės duomenyse apie darbų įkainius nurodytos pilno kėbulo paruošimo ir dažymo kainos- 724,05 Eur. Be to, pats ieškovas, teikdamas teismui su atitinkamų darbų verte susijusį komercinį pasiūlymą, netiesiogiai pripažino variklio sumontavimo ir pajungimo darbų vertę- 1 200 Lt arba 357,54 Eur. Nesant duomenų, ar tai visi būtini remonto darbai, objektyvesniais pripažintina UAB „Pajūrio autorika“ sudarytoje sąmatoje, kuria, kaip patikima, remiamasi ir ekspertizės akte (ekspertizės akto 13 lapas; pabrėžtina, jog aukščiau nurodytas argumentas, jog UAB „Pajūrio autorika“ vertinimas atliktas kitu tikslu, dėl ko turi mažesnę vertę bylai nei ekspertizės aktas, yra susijęs su vertintojo pateiktas verčių paskaičiavimais, bet ne su prie vertinimo pridėta darbų sąmata (atkūrimo kaštų dydžiu), kurios objektyvumu abejoti nėra pagrindo), nurodyta į atkūrimo kaštus įtraukta darbų kaina (t.y. kaina darbų, kuriuos atlikus, pagal ekspertus, transporto priemonė būtų atstatyta į iki sugadinimo buvusią padėtį). UAB „Pajūrio autorika“ pateiktoje suvestinėje nurodoma darbų kaina- 8 760 Lt (7 000 Lt plius 1 760 Lt už dažymo darbus) be PVM, kas sudaro 10 600 Lt arba 3 070 Eur su PVM sumą. Atskirai vertintina ir dažymo medžiagų kaina. Kadangi šalių pateikti vertinimai pripažintini turinčiais daugiau subjektyvumo, jų sudarymo teisėtumas nuginčytas kontroliuojančios institucijos išvada, nesant jokių papildomų įrodymų, vertinant dažymui reikalingų medžiagų kainą turi būti remiamasi kaina, nurodyta UAB „Pajūrio autorika“ pateiktoje sąmatoje- 2 142,29 Lt be PVM arba 2 592,17 Lt (750,74 Eur) su PVM (pabrėžtina, jog ši suma yra didesnė už nurodytąją atsakovų iniciatyva atliktame vertinime). Nesant ginčo dėl to, jog iš JAV pargabentai transporto priemonei buvo būtinas atitikties sertifikatas, Kauno techninės apžiūros centro pažymoje nurodyta atitikties patikrinimo kaina 115,85 Eur taip pat priskirtina prie nuostolių dydį mažinančių sumų.Reikšmingais pripažintini į bylą surinkti duomenys apie likutinę transporto priemonės vertę po gaisro. Įvertinęs sudegusią transporto priemonę bei faktą, jog iš gaisro metu buvo išimti variklis ir pavarų dėžė, teismo paskirtas ekspertas nurodė, jog likutinė transporto priemonės vertė po gaisro yra lygi 2 000 Eur. Pabrėžtina, jog panaši turto likutinė vertė nurodyta ir ieškovo teiktame E. L. vertinime- 2 600 Eur. Nors teismo posėdžio metu atsakovai ir minėjo aplinkybę, jog vertinimo išvadose pateikti duomenys apie didesnes variklio ir pavarų dėžės vertes (E. L. išvadoje- atitinkamai 5 750 Eur ir 2 500 Eur, tuo tarpu eksperto išvadoje- atitinkamai 4230 Eur ir 1 410 Eur), abiem atvejais akcentuojama, jog atitinkamas vertes lemia šių agregatų buvimas neatskiriama transporto priemonės dalimi, tuo tarpu jų, kaip savarankiškų objektų, vertės perskaičiuotos taikant ekspertizės išvadoje nurodytus koeficientus. Duomenų, kurie leistų abejoti eksperto išvadoje nurodytomis vertėmis, į bylą nepateikta. Kartu pabrėžtina, jog teismo posėdžio metu ieškovas nurodė su šiuo dydžiu sutinkantis, jį įvertinęs tikslindamas ieškinio sumą. Atsakovai ir jų atstovai teismo posėdžio metu taip pat nurodė neginčijantys šio eksperto nustatyto dydžio pagrįstumo.Apibendrinant akcentuotina, jog ieškovo patirtų nuostolių dydį mažinančiais pripažintini eksperto nustatyta 2 000 Eur likutinė turto vertė, 83,13 Eur likutinė likusių detalių vertė, 750,74 Eur dažymo medžiagų vertė, 3 070 Eur bendra remonto darbų vertė, 115,85 Eur atitikties patikrinimo kaina, viso 6 019,72 Eur arba suapvalinus- 6 020 Eur. Kartu pabrėžtina, jog apskaičiuojant transporto priemonės rinkos vertę, vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 1 lentele, buvo pritaikytas 6 proc. korekcinis koeficientas (kadangi vertinimo metu nuo transporto priemonės eksploatacijos pradžios buvo praėję 5 metai, tuo tarpu gaisro metu (tai datai buvo atliekamas vertinimas)- 4 metai). Tuo metu transporto priemonė dar nebuvo suremontuota, ieškovas negalėjo nurodyti preliminarios planuojamos remonto baigimo datos. Pats ieškovas nurodė, jog atsakovė buvo atlikusi ne visus remonto darbus, jog variklis ir pavarų dėžė buvo perduoti kitai įmonei, jog transporto priemonę buvo būtina nudažyti. Kitaip tariant, kaip labiau tikėtina vertintina galimybė, jog transporto priemonės remonto užbaigimas dar būtų užtrukęs ir ieškovas atitinkamos vertės transporto priemonę pagal paskirtį būtų galėjęs naudoti praėjus tam tikram laiko tarpui, tuo tarpu ekspertas, kaip minėta, vertę apskaičiavo darydamas prielaidą, jog ji gaisro dieną buvo be defektų. Nurodyta aplinkybė pripažintina pagrindu apskaičiuojant ieškovo patirtų nuostolių dydį taikyti transporto priemonės rinkos vertę netaikant aptariamo vertę didinančio koeficiento (23 500 Eur minus 6 proc. lygu 22 090 Eur).Iš nurodytos transporto priemonės rinkos vertės (22 090 Eur) atėmus nuostolių dydį mažinančią 6 020 Eur sumą gaunama 16 070 Eur suma. Ši suma pripažintina ieškovo nuostolių dydžiu. Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Įvertinus aplinkybę, jog žalos atsiradimas nesusijęs su atsakovų tyčiniais veiksmais, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, to paties įvykio metu nukentėjo kelios skirtingiems asmenims priklausiusios transporto priemonės, kas lemia, jog bendra nuostolių suma, susijusi su tuo pačiu įvykiu, yra ženkliai didesnė už ieškovo patirtąją, taip pat faktą, jog ir pats ieškovas teismo posėdžio, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, metu nurodė, kad jo išlaidos transporto priemonės įsigijimui, pargabenimui į Lietuvą ir detalių įsigijimui sudarė nuo 12 000 Eur iki 15 000 Eur, spręstina, jog atlygintinos nuostolių atlyginimo sumos sumažinimas iki 15 000 Eur iš esmės nepažeis ieškovo interesų, kartu labiau atitikdamas atsakovų civilinės atsakomybės pobūdį, teisingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus.

Dėl tenkintinų materialinių teisinių reikalavimų

Konstatavus visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą, ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš atsakovo M. B. priteistinas 15 000 Eur nuostolių atlyginimas.Patenkinus byloje pareikštą turtinį reikalavimą, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu, tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Nors ieškovas teismo posėdžio, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, metu sumažino prašomą priteisti sumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme nustatant tenkintinos ir atmestos ieškinio dalių proporcijas taikytina pradinė ieškinio suma ir darytina išvada, jog byla išnagrinėta santykiu 60/40 ieškovo naudai. Kartu akcentuotina, jog, nors M. B. atžvilgiu materialinis teisinis reikalavimas iš dalies patenkintas subsidiariai, sprendžiant išlaidų paskirstymo klausimą atsakovai pripažintini vienodai atsakingais už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą (jų procesinės pozicijos buvo identiškos), kiekvienas iš atsakovų pripažintinas atsakingu už 30 proc. bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Paduodamas ieškinį ieškovas sumokėjo 130 Eur žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas jam buvo atidėtas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi. Pastarojoje nutartyje, neįvertinus fakto, jog ieškinys pareikštas elektroninėje byloje, buvo nurodyta, jog atidedamas 620 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas, nors bendra mokėtina suma turėjo sudaryti 563 Eur ir atidėta žyminio mokesčio mokėjimo dalis turėjo būti lygi 433 Eur. Už atmestą ieškinio dalį mokėtinas 225 Eur žyminis mokestis, už patenkintą- 338 Eur. Įvertinus aukščiau nurodytą proporciją, valstybei iš ieškovo priteistina 95 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovų- po 169 Eur (CPK 96 str.).Ieškovas taip pat pateikė teismui prašymus paskirstyti jo patirtas 77,74 Eur išlaidas dokumentų vertimui, 750 Eur atstovavimo išlaidas ir 1 500 Eur išlaidas ekspertizei, viso 2327,74 Eur. Šią sumą pripažinus pagrįsta, atitinkančia bylos sudėtingumą ir pobūdį, iš atsakovų ieškovui priteistina po 30 proc.- 698,32 Eur- išlaidų atlyginimo (CPK 93 str.).Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu- 5,72 Eur. Iš ieškovo valstybei priteistina 2,29 Eur, iš atsakovų- po 1,71 Eur (CPK 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 15 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų IĮ „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 698,32 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 2,29 Eur (du eurus 29 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui turi būti pateiktas sumokėjimą patvirtinantis dokumentas.

Priteisti valstybei iš atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 169 Eur (šimtą šešiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 1,71 Eur (eurą 71 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui turi būti pateiktas sumokėjimą patvirtinantis dokumentas.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 169 Eur (šimtą šešiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 1,71 Eur (eurą 71 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui turi būti pateiktas sumokėjimą patvirtinantis dokumentas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.