Kauno apygardos teismo nutartis

5. Apelianto nuomone, norint įvertinti jam priklausiusio automobilio vertę, buvusią 2014 m. gruodžio 30 dienai, yra privalu remtis CK daiktinės teisės nuostatomis, kadangi visos ieškovo pilnam automobilio remontui atlikti reikalingos ir būtinos detalės bei mechanizmai buvo pristatytos, pateiktos ir perduotos atsakovės žinion. Atsakovo pasiliktos pas save ir išlikusios visos automobilio dalys ir mechanizmai, gaisro metu nepataisomai sugadinus pagrindinį daiktą - automobilį VOLKSWAGEN TOUAREG, kaip ir nepataisomai sugadinto automobilio likučiai turėtų būti paliekami atsakovei (antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas), o atsakovė turėtų ieškovui dėl to visiškai kompensuoti visus ieškovo patirtus nuostolius (CK 6.251 str. 1 d.), nes žuvus pagrindiniam daiktui - automobiliui, ieškovui A. R. visos šio automobilio išlikusios detalės ir mechanizmai, juos paėmus atskirai ne dėl ieškovo kaltės tapo nereikalingi ir beverčiai, kadangi šių daiktų panaudojimas pagal paskirtį būtų galimas tik juos naudojant kartu su pagrindiniu daiktu. Nustačius, kad UAB „Pajūrio autorika“ 2014 m. lapkričio 17 d. vertinimo atskaita Nr. 141117-104 vadovautis negalima, M. L. 2015 m. rugsėjo 29 d. transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 15-09-012 nustatyta automobilio vidutinė rinkos vertė 2014 m. gruodžio 31 d. yra lygi 28 700 Eur, o UAB „Asistava“ turto vertinimo ataskaitoje Nr. ASIR-151309 minėto automobilio vidutinė rinkos vertė 2014 m. gruodžio 22 dienai buvo nurodyta lygi 42 800 Eur, todėl vertinant bylos įrodymų visetą, tame tarpe teismui pateiktus duomenis, jog už 2013 m. balandyje pagamintą automobilį VOLKSWAGEN TOUAREG su 3,0 1 dyzeliniu varikliu, kurio rida siekė 60 000,00 km, 2015 m. sausio 7 d. buvo prašoma 38 000 Eur; už 2013 m. sausio mėnesį pagamintą analogišką automobilį su 3,6 1 benzininiu varikliu, kurio rida 2200 km, 2015 m. sausio 7 d. buvo prašoma 37 840 Eur; už kitą 2013 m. sausio mėnesį pagamintą analogišką automobilį su 3,6 1 benzininiu varikliu, kurio rida siekė 11000 km, 2015 m. sausio 7 d. prašoma 49 980 Eur, yra labiau tikėtina, kad 2014 m. gruodžio 30 d. apelianto turėto automobilio vidutinė rinkos vertė buvo lygi 42 800 Eur pinigų sumai, kuri tik 643,00 Eur buvo mažesnė už ieškovo ieškinyje nurodytą sumą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti atsakovų byloje paduotą apeliacinį skundą. Atsiliepimai grindžiami tokiais argumentais:

1. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pats ieškovas pripažino ir Kauno apylinkės teismas sprendime konstatavo, jog ieškovas automobilį įsigijo kaip vartotojas, t. y. automobilį įsigijo savo asmeniniams ir šeimos poreikiams, bet ne verslo tikslais. Atsakovų nuomone, ši aplinkybė turi esminę reikšmę siekiant tinkamai nustatyti ir apskaičiuoti ieškovui automobilio gaisro metu padarytos žalos mastą ir dydį. Kadangi automobilį ieškovas įsigijo ne verslo (ne perpardavimo) tikslais, ieškovui padarytos žalos dydis turėtų būti apskaičiuojamas remiantis ne hipotetine šio automobilio perpardavimo (rinkos) verte, bet vadovaujantis ieškovo faktiškai patirtomis išlaidomis šio automobilio įsigijimui. Pagal bylos duomenis, ieškovas turėjo 8 954 Lt (2 593,26 Eur) ginčo automobilio įsigijimo išlaidų bei 1100 Lt (318,58 Eur) automobilio kėbulo remonto išlaidų; iš viso: 10 054 Lt (2 911,84 EUR) su automobilio įsigijimu ir remonto darbais susijusių išlaidų. Todėl apeliacinės instancijos teisme turi būti pakeistas iš atsakovų priteistas nuostolių dydis, sumažinant jį iki 2 911,84 Eur sumos.

2. Nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles nustatydamas ieškovui padarytą žalą:

2.1. Dėl UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo atskaitos. Atsakovai pažymėjo, kad VšĮ „Emprekis“ duomenų baze, kuri kelia abejones ieškovui, vadovaujasi savo darbe ne tik UAB „Pajūrio autorika“, bet minėtos įstaigos leidžiamu katalogu „Autotransporto kainos Lietuvoje“ vadovaujasi ir dauguma draudimo kompanijų, nepriklausomi kilnojamojo turto vertintojai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nes VŠĮ „Emprekis“ katalogas sudarytas analizuojant internetinių portalų, transporto priemonių pardavėjų siūlomas kainas, siekiant objektyviai tenkinti viešus interesus. Pagal Turto vertinimo pagrindų įstatymo 23, 24 straipsnius, ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. UAB „Pajūrio autorika“ atliktas ginčo automobilio vertės nustatymas, pagal kurį nustatyta ginčo automobilio vertė yra 29 025 Lt (8 406 EUR), teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl nėra jokio pagrindo abejoti šio automobilio vertės nustatymo teisingumu ar pagrįstumu;

2.2. Dėl UAB „Asistavita“ transporto priemonės retrospektvvinio vertinimo ataskaitos Nr. ASIR-15J309. Atsakovų nuomone, nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad nustatant ginčo automobilio vertę ir ieškovui padalytos žalos dydį, tariamai turėtų būti vadovaujamasi šios bendrovės retrospektyvine transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. ASIR-15309, pagal kurią ginčo automobilio vertė įvertinta 30 310 EUR. Aptariamos vertinimo ataskaitos transporto priemonės duomenų protokole Nr. 1222-7077 (8 ataskaitos lapas) vertintojo nurodyta, jog vertinamas objektas yra sunaikintas (po gaisro, įvykusio 2014-12-31) ir objekto apžiūros dieną (2015-08-19) jo fizinės charakteristikos buvo pasikeitusios ir neatspindėjo buvusios faktinės objekto būklės vertinimo dienai (2014-12-22). Vertintojas negalėjo iš užsakovo (ieškovo) iš JAV aukciono pateiktų fotonuotraukų, kurios neatspindi bendros techninės automobilio būklės po autoįvykio, nes matosi tik išoriniai vertinamo objekto apgadinamai, objektyviai nustatyti automobilio pažeidimų. Be to, iš ataskaitos neįmanoma nustatyti, kokiu pagrindu vertintojas įvertino transporto priemonės defektus ir pažeidimus, nes turto vertintojo kvalifikaciją turintiems asmenims tokie įgaliojimai nesuteikti. Pažymi, kad ataskaitoje nurodytų transporto priemonės defektų pagrindu buvo skaičiuojami vertinamos transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai, o minėtų defektų nustatymas ataskaitoje nėra tinkamai pagrįstas. Vertintojas, skaičiuodamas automobilio atkūrimo (remonto) kaštus, neįtraukė tokių būtinų ir brangių transporto priemonės atstatymui reikalingų darbų bei detalių, kaip: priekinio tilto reduktoriaus ir jo keitimo, variklio karterio ir jo keitimo ir t. t. Kadangi nustatydamas vertinamo objekto vidutinę rinkos vertę vertintojas naudojosi vėlesniais (t. y. 2015-08-19) nei vertės nustatymo dieną (2014-12-22) duomenimis, kurie vertės nustatymo dieną neegzistavo, vertinamos transporto priemonės rinkos vertės ataskaitoje nustatyta neteisingai ir neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Turto ir verslo vertinimo metodikos 43.1 ir 43.2 papunkčių reikalavimų. Vertintojas atrinko tris lyginamuosius objektus iš JAV internetinio portalo www.cargus.com ir pridėjo grafoje „Kiti veiksniai“ 43 proc. (parvežimas į LT +7 proc., muito ir PVM mokesčiai +31proc.) prie kainos, taip nepagrįstai padidindamas automobilio vidutinę rinkos vertę iki apgadinimo iki 42 800 Eur, dėl ko atėmus automobilio remonto kaštus - 12 490 Eur, ir gavo apgadintos transporto priemonės rinkos vertę - 30 310 EUR. Priešingai, ataskaitoje pateiktiems vidutinės rinkos nustatymo skaičiavimams, vertinamos transporto priemonės paskirties rinka yra Jungtinės Amerikos Valstijos todėl pagal automobilio populiarumą taikomas daug mažesnis koeficientas negu analogiškam automobiliui, skirtam Europos rinkai, kadangi toks automobilis neatitinka ES reikalavimų ir negali dalyvauti Lietuvos Respublikos kelių eisme.

2.3. Dėl Lietuvos turto vertintojų asociacijos nario, nepriklausomo vertintojo M. L. transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 15-09-012. Atsakovai nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais pasisakyta dėl M. L. atlikto automobilio vertinimo. Pažymi, kad automobilio VW TOUAREG rinkos vertė 2014 m. gruodžio 31 d. (pagal vertinimo metodiką vertinama įvykio/gaisro dienai) yra 10 610 Eur. Transporto priemonės vidutinė rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu, kaip realiausiai atspindinčiu analogiškų arba panašių transporto priemonių rinkos vertę. Atstatymo (remonto) kaštai apskaičiuoti išlaidų (kaštų) metodu. Transporto priemonės rinkos vertė nustatyta lyginamuoju ir likutinės vertės metodų deriniu, vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (Žin., 2000, Nr 33-946) metodiniais nurodymai. Visi skaičiavimai ir pataisų koeficientai yra pagrįsti ir aiškiai aprašyti. Pažymi, kad M. L. transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 15-09-012 nustatyta ginčo automobilio vertė – 10 610 Eur, labiausiai atitinka UAB „Pajūrio autorika“ atlikto ginčo automobilio vertės nustatymą, pagal kurį automobilio vertė yra 29 025 Lt (8 406 EUR) ir kuria buvo vadovautasi įvežant automobilį į Lietuvos Respubliką.

3. Nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad automobilis iki 2014 m. gruodžio 31 d. gaisro dienos buvo beveik pilnai suremontuotas. Iš bylos medžiagos ir liudininkų parodymų matyti, jog automobilis turėjo būti išgabentas tolimesniems variklio, elektros, saugos sistemos, važiuoklės darbams į kitus autoservisus. Iš pažeidimų ir vertintojų ataskaitų matyti, kokie darbai dar turėjo būti atlikti ir kokių detalių trūko. Atsakovo IĮ „Autaris“ kėbulo remonto darbai pagal susitarimą su užsakovu (ieškovu) apsiribojo tik tą apimtimi, už ką pagal remonto sąmatą buvo atsiskaitęs ieškovas, dėl kitų darbų susitarta nebuvo ir jie nebuvo atlikti.

2. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, kadangi nebuvo visų atsakovų civilinei atsakomybei kilti sąlygų. Atsakovų nuomone, jų veiksmuose nebuvo kaltės. Bylos šalys nebuvo sudarę rašytinės rangos sutarties, kuri aiškiai apspręstų šalių sutartų sąlygų turinį. Todėl kilus ginčui dėl sąlygų turinio, turi būti vertinami visi bylos duomenys, iš kurių galima nustatyti, koks buvo šalių susitarimas. Teismas turėjo aiškintis: 1) ar šalys tarėsi tik dėl automobilio kėbulo darbų ar šalių susitarimo apimtis viso automobilio atžvilgiu buvo didesnė; 2) pasisakant dėl ieškovo nurodomo susitarimo apimties, teismas turėjo aiškintis koks buvo sutartų darbų atlikimo terminas ir ar įvykio (gaisro) metu šalių aptarti remonto darbai buvo baigti. Atsakovų nuomone, ieškovo duoti parodymai prieštarauja vieni kitiems, kadangi ieškinyje nurodyta, jog atsakovas turėjo visiškai pilnai suremontuoti automobilį, t. y. iki jo parengimo techninei apžiūrai. Tuo tarpu teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad su atsakovu buvo susitarta tik dėl kėbulo remonto darbų. Be to, nors dėl darbų atlikimo termino nebuvo tartasi, ieškovui po Šv. Kalėdų buvo pranešta, kad automobilio kėbulo remonto darbai jau yra baigti (2014 m. gruodžio 29 - 30 d. automobilis buvo paruoštas išvežimui į kitą servisą) ir jis gali automobilį pasiimti, ko neginčijo ir ieškovas. Todėl teismo išvados (kuriomis iš esmės buvo grindžiama atsakovo kaltė), kad įmonėje „Autaris“ po 2014 m. gruodžio 22 d. toliau turėjo būti atliekami automobilio remonto darbai, vienareikšmiškai prieštarauja ne tik byloje surinktiems įrodymams (tiek atsakovo paaiškinimams, apklaustų liudytojų parodymams), bet ir paties ieškovo paaiškinimams. Ieškovo tvirtinimas, kad baigus kėbulo darbus ir už juos sumokėjus, atsakovas dar turėjo nudažyti 5 detales, nepaneigia fakto, kad atlikus automobilio kėbulo darbus, automobilį ieškovas turėjo išgabenti. Tai, kad nebuvo konkrečiai tartasi dėl detalių dažymo patvirtina atsakovo pateikta automobilio remonto sąmata Nr. 2014-0580, į kurią dažymo darbai neįtraukti (t. 1, b. l. 96). Net ir šalims susitarus dėl likusių automobilio detalių perdažymo, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad šalys tokiu susitarimu sutarė dėl tolesnio automobilio remonto, kadangi detalių perdažymui automobilio nereikėjo. Todėl, vadovaujantis CK 6.662 str. 7 d., automobilio žuvimo ar sugedimo rizika teko užsakovui. Be to, baigus remonto darbus bei palikus po jų automobilį saugoti atsakovui, laikytina, kad šalis siejo ne rangos, bet pasaugos santykiai, todėl nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikytos CK 6.657 straipsnio nuostatos. Tuo tarpu tarp šalių nebuvo susitarimo dėl automobilio pasaugos, todėl ir šiuo pagrindu atsakovams neatsiranda pareiga atsakyti už tai, kad daiktas nebuvo išsaugotas po to, kai rezultatas pagal sutartį turėjo būti perduotas užsakovui.

1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, t. y. kad pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, bei aplinkybę, kad ieškovas su atsakovais buvo susitarę dėl būsimo atskirų automobilio kėbulo dalių paruošimo dažymui ir nudažymo tenka ieškovui. Ieškovas pažymi, kad reikalavimą priteisti iš atsakovų patirtus nuotolius grindžia CK 6.657 straipsnio teisės normos taikymu, kurioje nurodoma, jog rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama vienoda teismų praktika dėl aukščiau nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2004: 2009 m. gegužės 4 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje 3K-3- 543/2009). Ieškovas pažymi, kad atsakovai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek duodami parodymus teisme yra pripažinę, kad tarp ieškovo ir atsakovės IĮ „Autaris“ buvo sudaryta automobilio remonto darbų vartojimo rangos sutartis, o šios sutarties pagrindu užsakovą (ieškovą) ir rangovą (atsakovą) siejo iš rangos sutarties kilę sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovui IĮ „Autaris“ pagal rangos sutartį patikėtas ir perduotas turtas - automobilis buvo prarastas ir nepataisomai sužalotas IĮ „Autaris“ teritorijoje, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Be to, faktą, kad gaisro kilimo metu automobilio remontas nebuvo baigtas pagrindžia tai, kad atsakovas IĮ „Autaris“ nebuvo paruošęs dažymui ir nebuvo nudažęs atskirų automobilio kėbulo dalių, jog išardęs ieškovo automobilį, jo nebuvo surinkęs ir iš ieškovo priėmęs bei pasilikęs savo patalpose didelį kiekį ieškovo automobilio dalių, todėl nėra pagrindo įžvelgti ieškovo vengimo priimti atliktų darbų rezultatą iš atsakovės ir jokie dėl darbų rezultato priėmimo terminai nebuvo ir objektyviai negalėjo būti praleisti, kaip ir joks darbų rezultatas pagal sutartį iki pat gaisro kilimo momento negalėjo būti perduotas ieškovui, ką pagrįstai ir teisingai konstatavo teismas skundžiamu sprendimu. Minėtos aplinkybės atsakovų apeliaciniu skundu nebuvo paneigtos. Todėl teismas pagrįstai ir teisingai nustatė visus pagrindus atsakovams taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš jų nuostolius.

2. Apeliantų nuomone, pagrindiniai klausimai, kuriuos šioje byloje turėjo neginčijamai nustatyti teismas, buvo šie: 1) ar šalys tarėsi tik dėl automobilio kėbulo darbų ar šalių susitarimo apimtis viso automobilio atžvilgiu buvo didesnė; 2) koks buvo sutartų darbų atlikimo terminas ir ar įvykio (gaisro) metu šalių aptarti remonto darbai buvo baigti. Ieškovo nuomone, visapusiškai, objektyviai ir tinkamai ištyręs visus byloje pateiktus įrodymus, įvertinęs ir išnagrinėjęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad yra pagrindo manyti, jog įmonėje „Autaris“ turėjo būti atliekami tolesni automobilio remonto darbai. Nors ir buvo atliktas apmokėjimas atsakovui už pabaigtus kėbulo remonto darbus, tačiau teismas pagrįstai vertino, kad nėra įrodyta, jog rangos santykiai buvo pasibaigę, o taip pat, jog atsakovė IĮ „Autaris“ neįrodė, kad šalys buvo susitarusios tik dėl kėbulo remonto darbų, už kuriuos buvo atsiskaityta 2014 m. gruodžio 22 d., ir kad gaisro kilimo metu automobilio remonto rangos sutartis buvo pasibaigusi (CPK 178 str.). Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovo ir atsakovo sutartiniai santykiai dėl automobilio remonto 2014 m. gruodžio 31 d. nebuvo pasibaigę. Priešingai nei teigia apeliantai, visi byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai ir liudininkų duoti parodymai vienareikšmiškai ir neabejotinai sudaro pagrindą konstatuoti, kad jokio tarp šalių susitarimo iki 2014 m. gruodžio 31 d. pasiimti iš atsakovės IĮ „Autaris“ automobilį nebuvo.

3. Nepagrįstas atsakovų argumentas, kad 2014 m. gruodžio pabaigoje buvo atlikti visi automobilio remonto darbai, ką neva pagrindžia ieškovo apmokėjimas už darbus. Ieškovas pažymi, kad sistemiškai vadovaujantis CK 6.156 straipsnio bei 6.655 straipsnio nuostatomis, rangos sutarties šalims nedraudžiama tarpusavyje susitarti dėl avansinio ar dalinio apmokėjimo būdų, kas tarp ginčo šalių ir buvo sutarta, todėl atsakovų pareikšti teiginiai, kad 2014 m. gruodžio 22 d. ieškovo atsakovui sumokėta 1100 Lt dydžio suma patvirtina faktą, kad jau 2014 m. gruodžio 22 d. atsakovė IĮ „Autaris“ visus darbus pagal rangos sutarties sąlygas įvykdė tinkamai ir laiku, neįrodo, kad buvo atlikti visi darbai, dėl kurių šalys buvo susitarę. 1100 Lt dydžio suma atsakovei buvo atlygis tik už dalį atsakovės atliktų darbų pagal rangos sutarties sąlygas. Nors atsakovai tvirtino, kad visi susitarti atlikti darbai buvo numatyti darbų sąmatoje, tačiau minėtoje sąmatoje nebuvo nurodyta, kad IĮ „Autaris“ nuo automobilio buvo nuėmusi ir vėl uždėjusi variklio kapotą, kad buvo nuėmusi netinkamą automobilio variklio radiatorių, o jo vietoje buvo įdėjusi naujai ieškovo atvežtą ir kt. Teismui atsakovų pateikta ir niekam atsakovų iki pat bylos nagrinėjimo neįteikta ir neperduota automobilio remonto sąmata Nr. 2014-050 yra tik savitikslis, skirtas teismo klaidinimui, dokumentas. Be to, nuo automobilio buvo nurinktos būtent tik tos dalys, kurias ir reikėjo paruošti dažymui ir nudažyti.

5. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti atsakovų prašomas CK 6.649 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nurodančias kad, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar rangos sutartis, tai medžiagų ar įrenginių, perduotų darbams atlikti atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka ją davusiai šaliai, kadangi tam nėra faktinio pagrindo, nes ieškovo atsakovei perduoti daiktai ar/ir įrenginiai žuvo ne dėl atsitiktinumo, bet būtent dėl atsakovo IĮ „Autaris“ netinkamo savo prievolių, prisiimtų vartojimo rangos sutarties pagrindu, įvykdymo, t. y. dėl ieškovo jai patikėto turto praradimo ar sužalojimo (CK 6.657 straipsnis).