Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-11-651/2016

Teisėja Raimonda Kulberkienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10062-2015-0

NUTARTIS

2016 m. sausio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. G. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vienerius metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-01-17 nuosprendžiu paskirta ir iš dalies neatlikta bausme – laisvės atėmimu vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d., atidėtas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, įpareigojant per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajam V. M. padarytą turtinę žalą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, įpareigojant per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajam V. M. padarytą turtinę žalą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones vienerius metus.

Iš M. G. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiųjų gydymą priteista 2372,06 Eur, juos sumokant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Iš M. G. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui priteista išmokėtos ligų pašalpos 153,90 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti M. G. už BK 281 straispnio3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą 37,5 MGL (1 425 Eur) dydžio piniginę baudą, netaikant specialiosios baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vienerių metų laikotarpiui. Paskirtą pakeistą bausmę subendrinti su Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-01-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę – 37,5 MGL dydžio baudą bei laisvės atėmimą vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, įpareigojant per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajam V. M. padarytą turtinę žalą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka su paskirta laisvės atėmimo bausme ir mano, kad yra pagrindas paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apelianto teigimu, bendrieji bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudą. Be to, nesutinka su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Apelianto teigimu, ši priemonė yra per griežta.

Dėl paskirtos bausmės.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-09-16 nuosprendžiu M. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d., paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vienerius metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Pagal bendruosius bausmės skyrimo pagrindus teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-30/2014,2K-492/2014).

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei – nusikalstamos veikos pobūdį, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

M. G. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 3 d., padarymą. Už minėtame straipsnyje padarytą nusikalstamą veiką numatyta bauda arba areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju apeliantas nuteistas 2 metams 6 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo bausme, t. y. paskirta bausmė yra artima sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino kaip atsakomybę lengvinančią atsakomybę. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažino to, kad kaltinamasis suteikė pagalbą nukentėjusiesiems, ir to, kad atlygino visą žalą. Nors teismas apelianto įvardytų aplinkybių aiškiai neišskyrė kaip atsakomybę lengvinančių, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatydamas bausmės dydį, jas įvertino ir į jas atsižvelgė.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą. Nors padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau ji yra labai pavojinga. Eismo įvykio metu dėl M. G. kaltės buvo sužaloti 4 žmonės, iš kurių vienam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, kaip minėta, skiriant bausmę, būtina įvertinti ir kaltinamojo asmenybę. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis yra penkis kartus teistas, nusikalstamą veiką padarė paskirtos paskutinės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. 2, b. l. 41–47). Be to, apeliantas administracine tvarka iš viso baustas 40 kartų, iš jų 35 kartus už eismo taisyklių pažeidimus. Už KET taisyklių pažeidimą kaltinamasis baustas ir po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo –2015-05-18 (t. 2, b. l. 93–95). Šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nusikalsti, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad M. G. charakteristika yra neigiama.

Nesutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai būtų pasiekti paskiriant baudą. Nagrinėjamos bylos kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė paprastai skiriama asmeniui, teisiamam pirmą kartą už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis). Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas ne visas ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes yra įvykdęs. Nors nuteistasis mano, kad paskirta bausmė per griežta, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta. Pažymėtina ir tai, jog teismas, nuteistajam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti bausmę nėra jokio pagrindo. Be to, taikė BK 75 str. 1 d. ir 2 d. nuostatą ir atidėjo bausmės vykdymą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neargumentavo baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, tačiau vien dėl to naikinti šios nuosprendžio dalies nėra pagrindo. Kolegija, įvertinusi visus byloje esančius duomenis, mano, kad baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – taikyta pagristai.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kasacinio teismo pažymėta, kad BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja KET, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kasacinio teismo pažymėta, jog vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-490/2011).

Pasak apelianto, nors KET pažeidimas (KET 127 p.) sukėlė sunkias pasekmes, tačiau toks pažeidimas (viršijo greitį apie 30 km/val.) negali būti vertinamas kaip šiurkštus ar pavojingas, už kurį gali būti taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Apeliantas remiasi ATPK 124 str. 3 d. nustatytu sankcijos dydžiu.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad baudžiamojoje byloje, sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, nėra aktualu tai, kad ATPK 124 str. 3 d. už tokį KET pažeidimą nėra numatytas specialiosios teisės atėmimas. Atsižvelgus į teismų praktikoje įtvirtintus BK 68 str. taikymo pagrindus, vertintini kiti aspektai.

Bylos medžiaga patvirtina, kad M. G. padarytas KET pažeidimas, kuris lėmė eismo įvykį, pagal savo pavojingumo laipsnį nėra šiurkštus, padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tačiau padaryta veika yra labai pavojinga. Iš bylos duomenų nustatyta, kad eismo įvykio metu dėl M. G. kaltės buvo sunkiai sužalotas vienas žmogus, kiti 3 asmenys patyrė nesunkų arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaip jau minėta, tokia veika nors ir padaryta dėl neatsargumo, tačiau yra labai pavojinga. Nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, M. G. padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę. Pareiškėjas pažeidė KET 127 punkte nustatytą reikalavimą – nepasirinko saugaus greičio (viršijo apie 30 km/val.), neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą.

Kaip minėta, sprendžiant baudžiamosios poveikio priemonės skyrimą, būtina įvertinti ir kaltinamojo padarytus KET pažeidimus, todėl nesutiktina su apeliantu, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, jo ankstesni KET pažeidimai negali turėti jokios įtakos. Bylos medžiaga patvirtinta, kad kaltinamasis už KET pažeidimus iš viso baustas 35 kartus ir vieną kartą po nusikalstamos veikos padarymo (t. 2, b. l. 93–95). Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstama veika, priešingai nei nurodo apeliantas, padaryta galiojant dviem administracinėms nuobaudoms (veika padaryta 2015-02-17, o administracinės nuobaudos buvo paskirtos 2014-03-24 ir 2014-06-27). Taigi medžiaga patvirtinta, kad kaltinamasis nuolat pažeidinėja KET taisykles ir piktnaudžiauja jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Visų nurodytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą skirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą.

Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai, KET pažeidinėja sistemingai ir nusikalstamą veiką padarė galiojant dviem administracinėms nuobaudoms, be to, po eismo įvykio taip pat padarė administracinį teisės pažeidimą. Todėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas – šiuo atveju taip pat skirtinas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą. Kaltinamojo dėl to patirti nepatogumai negali būti traktuotini kaip prieštaraujantys teisingumo principui. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio KET pažeidimų bei pataisyti pareiškėją nusveria jo patiriamus nepatogumus.

Baudžiamojo poveikio priemonė turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Bausme turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Šioje konkrečioje situacijoje, atsižvelgęs į jo neatsargių ir neapdairių veiksmų skaudžias pasekmes bei vertinant apelianto neigiamą vairavimo patirtį, neigiamą charakteristiką, apeliacinės instancijos teismas mano, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nėra perteklinė. Kolegijos vertinimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui neabejotinai turės taisomąjį poveikį, nes padės suvokti šios teisės turėjimo teikiamus privalumus ir jos vertę, o kartu ir tokią teisę turinčio asmens atsakomybę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.