- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- e2S-516-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20907-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- P. R.
- Ieškovas
- A. N. Č.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. Č. ieškinį atsakovui P. R. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas byloje kilo dėl teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovo patikslintas ieškinys, kuriuo jis prašo teismo: priteisti iš atsakovo 37 826 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą ar pinigines lėšas 37 826 Eur sumai. Prašymą grindė didele ieškinio suma, kartu nurodant, jog atsakovas vengia bendrauti, slapstosi, ieškovo turėtus nuostolius nekompensuoja. Nepaisant šalių susitarimo, atsakovas skubos tvarka perleido nuosavybės teisę į ginčo namo II ir III aukštus, todėl ieškovas turi rimtą pagrindą manyti, jog atsakovas gali perleisti nuosavybės teisę ir į I namo aukštą, kuris yra ginčo objektas. Ieškovo nuomone, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra realus pagrindas manyti, kad teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovo P. R. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, bendroje sumoje ne daugiau kaip už 37 826 Eur.
5. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, tikėtinai pagrįstas, o 37 826 Eur reikalavimo sumą atsakovo atžvilgiu laikė didele, neturint konkrečių duomenų apie jo turtinę padėtį. Todėl teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti šio teismo sprendimo vykdymą, yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas P. R. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Nepagrįstai teismas tenkino ieškovo prašymą ir atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias pasaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo bei nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas ketintų slėpti ir/ar perleisti tretiesiems asmenims savo turimą turtą ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad kyla rizika teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Pažymi, kad atsakovas turi nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini), kilnojamąjį turtą – automobilį, lėšas bankuose. Neketina turimo turto perleisti tretiesiems asmenims. Nors ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apeliantas pažymi, kad jis buvo nutrauktas, atsakovo veiksmuose nenustačius nusikalstamos veikos požymių.
Atsiliepimas
1.2. Atsakovo nuomone, pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, kadangi priešingai nei teigia ieškovas, būtent dėl ieškovo kaltės atsakovas patyrė 13 000 Eur nuostolių. Todėl ieškovas teikia ieškinį tik norėdamas nepagrįstai praturtėti.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. N. Č. prašo teismo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
2.1. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad ieškinys yra nepagrįstas ir melagingas. Pažymi, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovo neįvykdytais įsipareigojimais bei/ar to neva sąlygotais atsakovo nuostoliais neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes šios aplinkybės galėtų būti vertinamos tik nagrinėjant bylą iš esmės. Todėl teismas, preliminariai įvertinęs patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų turinį, pagrįstai konstatavo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
2.2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad šiuo atveju nekilo grėsmės tinkamam teismo spendimo įvykdymui. Pažymi, kad apeliantas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtintų, kad reikalavimo suma (daugiau nei 38 000 Eur) jam, kaip fiziniam asmeniui, pagal nuosavybės teise priklausančio turto vertę bei gaunamas pajamas nėra didelė ir/ar reikšminga. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui ieškinio suma yra didelė. Be to, atsakovo į šią bylą pateikti dokumentai liudija, jog atsakovas intensyviai vykdo veiksmus, orientuotus į jo turimo nekilnojamojo turto pardavimą. Su atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas į bylą yra pateikęs 5 preliminarias sutartis, kurių pagrindu atsakovas įsipareigojo perleisti jam priklausantį/priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Į bylą atsakovas yra pateikęs ir dvi pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu mažiau nei pusės metų eigoje (atitinkamai 2017-12-06 ir 2018-03-20) jis perleido dalį nuosavybės teise valdyto turto V. K. bei S. M.. Minėti duomenys tik patvirtina, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo eigoje atsakovui priklausančio turto apimtys gali ženkliai sumažėti. Todėl teismas pagrįstai įžvelgė grėsmę tinkamam teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl atsakovo atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 37 826 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą ar pinigines lėšas 37 826 Eur sumai. Prašymą grindė didele ieškinio suma ir atsakovo nesąžiningumu, dėl ko kyla realus pagrindas manyti, kad teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pirmosios instancijos teismas pareikštą prašymą tenkino.
11. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia dviem pagrindais: pirma, kad pareikštas ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, ir antra, kad nėra pagrindo manyti, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
13. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama pozicija, jog teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014), todėl ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-370/2017).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovas įrodinėja ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, dėl ko galėtų būti savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
15. Pastebėtina, kad apelianto nurodytos aplinkybės dėl nuostolių kilimo fakto, t. y. dėl ieškinio pagrįstumo, bus tiriamos tik bylą nagrinėjant iš esmės. Todėl atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškinio nepagrįstumu, šioje proceso stadijoje nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo. Kita vertus, vien šios sąlygos nepakanka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi turi būtų nustatytas ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, kad ieškinio suma (37 826 Eur) yra didelė, kas gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taikyta teisės aiškinimo taisyklė, kad teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad nurodytos prezumpcijos tikslas ne sudaryti savarankišką pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustačius, kad reikalavimas yra turtinis ir išreiškiamas konkrečia finansine suma, o palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris, iškilus turtiniam ginčui, prašo taikyti areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2236/2014; 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1014-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-229-196/2017). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, todėl teismui taikius ieškinio sumos prezumpciją, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis, teikdamas atskirąjį skundą, turi pagrįsti (įrodyti), kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsniai).
18. Šiuo atveju atsakovas atskirajame skunde nors ir nurodo, kad turi nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), kilnojamąjį turtą – automobilį, lėšas bankuose, tačiau nenurodė nei turimo turto vertės nei turimų piniginių lėšų kiekio (sumos), bei nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teismui spręsti, jog atsakovo turimas turtas (jo vertė) yra pakankamas ieškinio reikalavimams patenkinti. Nesant duomenų apie atsakovo gerą turtinę padėtį, nėra pagrindo teigti, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė, ir dėl to negali kilti grėsmė sprendimo įvykdymui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nežiūrint to, sutiktina su apeliantu, kad ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti, nes vien didelė reikalavimo suma savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
19. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1234-178/2018 ir kt.).
20. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad nors ieškovas atsakovo nesąžiningumą įžvelgė tame, kad atsakovas gali imtis veiksmų, siekiant perleisti jam priklausantį turtą tretiesiems asmenims, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu sutiktina su apeliantu, kad ieškovas nepateikė teismui papildomų įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas perleido arba ketina perleisti jam nuosavybės teise turimą turtą tretiesiems asmenims. Tačiau kaip teisingai pastebėjo ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, vien su atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovo į bylą pateiktos 5 preliminarios sutartys (el. b. t. 1, b. l. 67, 68-76, 79, 80, 95-96), kurių pagrindu atsakovas įsipareigojo perleisti jam priklausantį/priklausiusį nekilnojamąjį turtą, dvi pirkimo–pardavimo sutartys (el. b. t. 1, b. l. 81-91, 97-108), kurių pagrindu mažiau nei pusės metų eigoje (atitinkamai 2017-12-06 ir 2018-03-20) atsakovas perleido dalį nuosavybės teise valdyto turto V. K. bei S. M., sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovas aktyviai perleidžia ar ketina perleisti nuosavybės teise turimą turtą tretiesiems asmenims. Minėti duomenys suponuoja išvadą, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo eigoje atsakovui priklausančio turto apimtys gali ženkliai sumažėti. Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą įžvelgti grėsmę tinkamam teismo sprendimo įvykdymui.
21. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl ko atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo. Todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.