Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-25 · Civilinė byla Nr. e2S-739-912/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-25
Bylos Nr.
e2S-739-912/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00114-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Pareiškėjas
D. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-739-912/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00114-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys: antstolė Daiva Milevičienė, UAB „Vilbeksa“, G. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja prašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti vykdymo veiksmus, sustabdyti gyvenamojo namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perdavimą išieškotojai UAB „Vilbeksa“ iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės patvarkymų „Dėl neįvykusių varžytinių“ ir „Dėl informacijos pateikimo“ (vykdomoji byla Nr. 0012/13/00665).

2. Pareiškėja teigia, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus surašytas turto perdavimo išieškotojai aktas, kuriuo bus perduotas pirmiau nurodytas gyvenamasis namas, dėl kurio vertės nustatymo vyksta teisminis ginčas (civilinė byla Nr. 2YT-40102-931/2020). Be to, kasaciniame teisme nagrinėjamas pareiškėjos kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties, kuria nutraukta pareiškėjos bankroto byla. Pareiškėja mano, kad bankroto byla bus atnaujinta, todėl iš jos turto bus tenkinami pareiškėjos kreditorių reikalavimai. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 4754/10 000 dalys nurodyto namo. Surašius turto perdavimo išieškotojui aktą, bus pažeisti pareiškėjos kreditorių turtiniai interesai, nes liks turto, iš kurio būtų tenkinti pareiškėjos kreditorių reikalavimai.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

3. Teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Teismas vertino, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-40102-931/2020 skundžiamas antstolės patvarkymas nesusijęs su prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodomais vykdymo veiksmais, todėl skundo dėl antstolės veiksmų padavimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimui reikšmės neturi.

5. Teismas atsižvelgė į tai, kad vykdymo procesas gali būti stabdomas tik išimtiniais atvejais. Teismas vertino, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog dėl būsimų antstolės veiksmų bus pažeisti skolininkės turtiniai interesai, nėra pakankamas pagrindas nurodytai laikinajai apsaugos priemonei taikyti. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepateikė pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog būtina sustabdyti vykdymo veiksmus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Pareiškėja prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį; 2) įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) grąžinti sumokėtą 50 Eur žyminį mokestį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas rėmėsi CPK 144 straipsnio 1 dalimi, bet netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Surašius turto perdavimo išieškotojui aktą, bus pažeisti pareiškėjos kreditorių turtiniai interesai, nes, atnaujinus pareiškėjos fizinio asmens bankroto bylą, nebus turto, skirto pareiškėjos kreditorių interesams tenkinti. Pareiškėja teigia, kad grėsmę prarasti turtą taip pat pagrindžia aplinkybė, kad antstolė netenkino pareiškėjos skundų dėl patvarkymų „Dėl neįvykusių varžytynių“ ir „Dėl informacijos pateikimo“, nepersiuntė teismui pareiškėjos skundo su vykdomąja byla ir surašė turto perdavimo išieškotojai aktą. Pareiškėja nebuvo skolinga sutuoktinio kreditorei „UAB „Vilbeksa“.

4.2. Teismas nevertino, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamas pareiškėjos kasacinis skundas dėl pareiškėjos bankroto bylos nutraukimo. Pareiškėja daro prielaidą, kad bankroto byla bus atnaujinta, bet nebus turto pareiškėjos kreditorių reikalavimams tenkinti.

4.3. Teismas, netenkindamas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįpareigojo VMI grąžinti žyminį mokestį.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė D. Milevičienė nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

5.1. Teismas pagrįstai vertino, kad nėra išpildyta pagrindinė sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – nedidelė tikimybė, jog teismo sprendimas bus palankus pareiškėjai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjų D. K. ir G. K. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų (2020 m. gruodžio 14 ir 18 d. patvarkymų) atmetė kaip nepagrįstą (civilinė byla Nr. 2YT-5107-1089/2021).

5.2. Antstolė nurodo, kad 2013 m. pradėti vykdymo veiksmai. Skolininkas G. K. jokių mokėjimų neatliko, bet su sutuoktine (pareiškėja) iniciavo daugybę civilinių bylų, kad išvengtų prievolės įvykdymo hipotekos kreditorei UAB „Vilbeksa“.

5.3. Pareiškėja remiasi prielaida, kad jos kasacinis skundas bus patenkintas, bet ji dar neišnagrinėtas (civilinė byla Nr. 3K-3-31-313/2021). Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtų sustabdęs turto realizavimą.

5.4. Pareiškėjos argumentas, kad galimai jos fizinio asmens bankroto bylos procesas bus atnaujintas ir tęsis, todėl jai nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo dalis negali būti perduota išieškotojai UAB „Vilbeksa“ jos sutuoktinio skoloms dengti, nes tai pažeistų jos kreditorių turtinius interesus, nepagrįstas. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu nuspręsta, kad išieškojimas turi būti nukreiptas į visą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kuris turi būti realizuotas vykdant priverstinį skolos išieškojimą kreditorei UAB „Vilbeksa“ pagal 2013 m. kovo 25 d. vykdomąjį įrašą, (civilinė byla Nr.2-19665-466/2014). Atnaujinus pareiškėjos bankroto procesą, turto realizavimas hipotekos kreditorei, pareiškėjos kreditorių interesų nepažeis, nes hipoteka kreditoriui suteikia privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo.

6. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. K. prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir palikti teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1. Pareiškėja skunde remiasi prielaida, kad jos kasacinis skundas bus patenkintas ir jos, kaip fizinio asmens, bankroto procesas bus atnaujintas ir tęsis. Šio atsiliepimo pateikimo dieną Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pareiškėjos kasacinis skundas neišnagrinėtas, sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas vasario 24 dienai (civilinė byla Nr. 3K-3-31-313/2021).

6.2. Nutraukus bankroto bylą, visos joje priimtos nutartys dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo neteko galios, todėl šiuo metu nėra jokių D. K. kreditorių, kurių reikalavimai būtų patvirtinti jos bankroto byloje.

6.3. Pareiškėja ignoruoja aplinkybę, kad šis turtas yra įkeistas hipoteka kreditorei UAB „Vilbeksa“. Kitose bylose tarp tų pačių šalių (UAB „Vilbeksa“ ir G. K., D. K.) priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir nutartimis ne kartą konstatuota, jog priverstinis skolos išieškojimo nukreipimas į nebaigtą statyti ginčo gyvenamąjį namą, kaip įkeisto žemės sklypo priklausinį, ir į žemės sklypo dalį yra teisėtas. Visas hipoteka įkeistas turtas (tiek žemės sklypo dalis, tiek visas nebaigtas statyti gyvenamasis namas) remiantis jau priimtais ir įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais turėjo būti realizuoti suinteresuoto asmens naudai.

6.4. Hipotekos kreditoriaus reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Pareiškėjos skundo argumentas, kad, vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, turėtų būti tenkinami jos kreditorių reikalavimai, prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms hipoteka įkeisto turto priverstinį realizavimą ir hipotekos kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą.

Šalies argumentai

6.5. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad antstolė, netenkinusi pareiškėjos skundo, nepersiuntė jo teismui, bet surašė turto perdavimo išieškotojai aktą, kuriuo perdavė ir jai priklausiusią gyvenamojo namo dalį kreditorei UAB „Vilbeksa“. Antstolė 2021 m. sausio 7 d. patvarkymu netenkinti D. K. ir G. K. skundų, jų nagrinėjimą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundo pateikimas dėl antstolio veiksmų nesustabdo vykdomosios bylos ir CPK neįpareigoja antstolio jos sustabdyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Šalių ginčas kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Dėl naujų įrodymų

10. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėja pateikė teismui 2021 m. sausio 8 d. turto perdavimo išieškotojui akto kopiją. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja šio įrodymo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jis surašytas po ginčijamos nutarties priėmimo, be to, jis gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl prijungia jį prie bylos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, jei asmuo tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

12. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra numatyta išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti nėra pagrindas varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).

14. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės: 1) patvarkymą, kuriuo varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, taip pat pasiūlyta išieškotojams perimti iš varžytynių neparduotą turtą už pradinę pardavimo kainą; 2) patvarkymą, kuriuo antstolė informavo vykdomosios bylos šalis, kad po 20 dienų (t. y. 2021 m. sausio 8 d.) nuo išieškotojos UAB „Vilbeksa“ sutikimo perimti iš varžytinių neparduotą turtą gavimo antstolių kontoroje dienos bus surašytas turto perdavimo išieškotojui aktas. Pareiškėja prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę sustabdyti vykdymo veiksmus, sustabdyti gyvenamojo namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perdavimą išieškotojai UAB „Vilbeksa“ iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės patvarkymų „Dėl neįvykusių varžytinių“ ir „Dėl informacijos pateikimo“ (vykdomoji byla Nr. 0012/13/00665)

15. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra būtinybės taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Iš Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjos skundo dėl pirmiau nurodytų ginčijamų antstolės patvarkymų. Skundo dėl antstolio veiksmų atmetimas preliminariai pagrindžia, jog nėra būtinosios sąlygos (tikėtino reikalavimų pagrįstumo) laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

16. Be to, LITEKO duomenimis, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. vasario 24 d. netenkino pareiškėjos kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties, kuria nutraukta pareiškėjos bankroto byla, ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos nutartis palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 3K-3-31-313/2021). Taigi pareiškėjos argumentai, kad bus atnaujinta jos bankroto byla, todėl nebus turto, iš kurio būtų tenkinti kreditorių reikalavimai bankroto byloje, atmestini kaip nepagrįsti.

17. Pareiškėja teigia, kad nebuvo skolinga suinteresuoto asmens D. K. kreditorei UAB „Vilbeksa“. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu suteikė hipotekos kreditorei UAB „Vilbeksa“ teisę kreiptis į asmenis, turinčius Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacinį pažymėjimą, suteikiantį teisę nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis dėl nebaigto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenų nustatymo ir bei teisę kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl šių duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą bei dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Nekilnojamojo turto registre įregistravimo G. K. vardu, taip pat teisę kreiptis į Hipotekos registro tvarkytoją dėl hipotekos įregistravimo šiam gyvenamajam namui (civilinė byla Nr. 2-19665-466/2014). Šis sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2A-1804-345/2015). Kadangi nurodytam turtui įregistruota hipoteka, hipotekos kreditorės UAB „Vilbeksa“ reikalavimai tenkintini iš šio turto. Dėl to pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad jos kreditorių reikalavimai būtų tenkinami iš hipotekos kreditorei įkeisto turto.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, tai pat į tai, kad antstolė surašė turto perdavimo išieškotojui aktą, daro išvadą, kad nėra būtinųjų sąlygų taikyti laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepagrindžia grėsmės tikėtinai pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymui. Priešingai – taikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepagrįstai suvaržytos išieškotojos teisės ir teisėti interesai.

19. Kiti pareiškėjos argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

20. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų sąlygų, kurioms esant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, todėl pareiškėjo atskirasis skundas nepagrįstas ir netenkintinas. Apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

21. Sumokėtas žyminis mokestis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Iš civilinės bylos duomenų matyti, kad pareiškėja už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, pareiškėjos prašymą tenkina. Pareiškėjai grąžintinas sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis. Pareiškėjai išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį.

Grąžinti ieškovui pareiškėjai D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2021m. sausio 4 d. terminale „Perlas“.

Teisėjas Tomas Venckus