- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-21
- Bylos Nr.
- TS-54-1122/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Nuteistasis
- P. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-1250, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-651/2016 P. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 12 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-148/2017 pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendis, veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, už atskiras veikas perkvalifikuotos į BK 260 straipsnio 3 dalį, vieną tęstinę nusikalstamą veiką, paskiriant galutinę 12 metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. gruodžio 4 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. gruodžio 4 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 2/3 bausmės sueis 2023 m. gruodžio 4 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. balandžio 13 d. – 4 metai 7 mėnesiai 21 diena.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. RV-25-1250 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam P. B., rekomenduojant nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.
Komisija, priimdama šį Nutarimą, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, teistas tris kartus. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją, pastebima, kad didžiąja dalimi jo nusikalstamam elgesiui yra būdinga panaši veiklos kryptis bei motyvacija – finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais bei priemonėmis (praeityje teistas dėl vagystės, kontrabandos). P. B. nusikalsdavo veikdamas kartu su kitais asmenimis. Bausmės atlikimo metu už gerą elgesį bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas 15 kartų, drausime tvarka baustas 2 kartus. Nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. bausmę atlikti perkeltas į Vilniaus kalėjimą (iki 2023 m. sausio 1 d. Vilniaus pataisos namai), šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis bausmės atlikimo vietoje nedirba. Prieš tai atlikdamas pirmą laisvės atėmimo bausmę 1995-1996 m. Pravieniškių kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. Pravieniškių pataisos namai), dirbo lentpjūvėje (nuo rugsėjo mėn. iki balandžio mėn.), tuomet iš darbo buvo atleistas, kadangi buvo taikytas lygtinis paleidimas. Šią bausmę atliekant Kybartų pataisos namuose, jam buvo pasiūlyta alternatyva – dalyvauti socialiniame projekte (duomenys neskelbtini). Nuteistasis dalyvavo projekto veiklose. Pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, atlikto Kybartų pataisos namuose, metu „OASys“ protokole fiksuota: „<..> nuteistasis darbinės motyvacijos neturi, teigia, kad geriau eis mokytis“. P. B. bausmės atlikimo metu įgijo staliaus II lygio kvalifikaciją, Marijampolės profesinio rengimo centre nuteistasis mokėsi suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybės. Bausmės atlikimo metu Vilniaus kalėjime įgijo siuvėjo, baldžiaus, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų montuotojo profesinę kvalifikaciją. Pokalbių metu pastebima, jog nuteistasis palankiai vertina mokymąsi, supranta jo teigiamą naudą, siekiant formuoti profesinius įgūdžius. Visgi, atkreiptas dėmesys, jog P. B. bausmės atlikimo metu įgijo net penkias profesines kvalifikacijas, tačiau įgytų žinių praktiškai nerealizavo, įsidarbinti pagal turimas specialybes poreikio neišreiškė. Pasikeitus įstatymams, pasirinko vykdyti individualią veiklą. P. B. sudaro fizinio aktyvumo, treniruočių programas. Programų planus realizuoja ir nuosekliai gauna pajamas. P. B. pateikė bendradarbiavimo sutartį su VšĮ sporto ir sveikatingumo centru (duomenys neskelbtini) (užsakovu) bei aiškinamąjį raštą, kuriame nurodoma, jog P. B. nuo 2022 m. nuosekliai sudaro sporto programas ir jas siunčia centrui. Trumpalaikių išvykų metu centre, (duomenys neskelbtini), vedė treniruotes gyvai. Nuteistojo nusikalstamume (ypač pirmųjų nusikaltimų) impulsyvumo veiksnys yra aktualus, kasdienėse gyvenimo aplinkybėse impulsyvumas nėra taip stipriai išreikštas, asmuo linkęs gerai apgalvoti įvykių seką, galimas bei tikėtinas savo elgesio ar sprendimų pasekmes. Taip pat nuteistasis geba kontroliuoti negatyvias emocijas, stebimi pakankami savitvardos, savikontrolės įgūdžiai, tačiau tam tikrų susiklosčiusių gyvenimo situacijų metu gali naudoti netinkamas streso įveikos strategijas. Geba atpažinti savo problemų kilmę ar priežastis, tačiau tai atlieka per savo paties patyrimus, labiau orientuojasi į problemų neigiamą aspektą savo lūkesčiams. Stokojama giluminių įžvalgų bei tam tikro problemų „bendruomeniškumo“ vertinimo. P. B. jaučia poreikį spręsti savo problemas, daugeliu atvejų geba numatyti problemų sprendimo alternatyvas, tačiau patirdavo sunkumų emocinėse situacijose, buvo linkęs ignoruoti savo elgsenos pasekmes plačiąja prasme, labiau orientuotas į savo ar artimųjų poreikius. Nuteistasis turi ateities planų, geba racionaliai strateguoti tikslų įgyvendinimo žingsnius, stebimos tam tikro lygmens prielaidos tikslų siekti, remiantis ankstesnėmis mąstymo schemomis. Stebimas gebėjimas empatizuoti, suprasti kitų žmonių jausmus, tačiau tik tam tikru laipsniu. Nuteistasis kasdienėse situacijose linkęs pasikliauti savo tiesioginiu patyrimu. P. B. neturi didelių sunkumų pritaikyti informaciją kasdieniam gyvenimui, labiau linkęs leisti įvykiams klostytis sava eiga, pasikliauti savo nuomone. P. B. bausmės atlikimo metu aktyviai įsitraukė į intervencinių priemonių vykdymą, nuosekliai dalyvavo psichologo teikiamose palaikomojo pobūdžio konsultacijose. P. B. stengiasi toleruoti įvairaus požiūrio, amžiaus asmenis, nesilaikyti subkultūros, tačiau iš dalies pritaria jai dėl asmeninio komforto bausmės atlikimo metu. Kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos nėra aktyviai išreikštos, tačiau asmens nusikalstamo elgesio istorija liudija apie tam tikrą pritarimą tam tikroms nusikalstamoms veikoms. Stebimas tam tikrus nusikaltimus racionalizuojantis požiūris. Vertindamas savo pastarąjį nusikaltimą, sutinka su savo kalte, tačiau racionalizuoja veikos pasekmių įtaką visuomenei, reiškia abejones bausmių „dydžiui“, „pavojingumo“ laipsniui. Esant veikų pasekmėms – geba pripažinti ir suvokti kaltę, tačiau nesureikšmina savo veiksmų sekos iki nusikaltimo fakto. Taip pat atsižvelgta į tai, kad remiantis įvertinimo rezultatais, P. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu P. B. elgesys nepasižymėjo disciplinuotumu (2 kartus baustas drausmine tvarka, 15 kartų skatintas), pastarųjų metų laikotarpiu stebimas disciplinuotas elgesys ir pastangos teigiamai elgtis. Stebimas įsitraukimas į jo atžvilgiu taikomas resocializacijos priemones, teigiamos kriminogeninių rizikos poreikių valdymo prielaidos. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams aktualiu poreikiu išlieka motyvacijos bei elgesio pokyčių išlaikymo ypatumai, gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų ateityje bei tęstiniai ir tikslingi nuteistojo veiksmai. Taigi konstatuota, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl rekomenduota nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. B. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2023 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. RV-25-1250 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.
Skunde nurodo, kad Komisijos Nutarimas surašytas netiksliai, siekiant kuo labiau parodyti jį iš negatyvios pusės. Komisija, vertindama jo pasirengimą būti paleistam lygtinai, turėtų vertinti jo dabartinį elgesį atliekant bausmę. Vadovaujantis tokia Komisijos nuomone, vadinasi, nėra jokių galimybių būti paleistam lygtinai, nes jo ankstesni teistumai neišnyks iki bausmės pabaigos.
Nuteistasis P. B. nurodo, jog Vilniaus pataisos namuose (kalėjime) nugriovus darbo zonos pastatus darbo vietų nebeliko, o šiuo metu čia bausmę atlieka virš 300 nuteistųjų, darbo vietos kartais atsilaisvina tik ūkio aptarnavimo būryje, tačiau jos greitai užpildomos, nes norinčių dirbti yra nemažai ir dažniausiai būna siūlomas darbas ne pilnu etatu. Jo galimybės dirbti pataisos įstaigoje yra apribotos ne nuo jo noro dirbti ar nedirbti, o dėl darbo vietų stygiaus, nes pataisos įstaiga dabartiniu metu sugeba pasiūlyti tik tvarkinio vietą 0,25 etatu. Nuteistasis yra baigęs ir įgijęs 5 specialybes, taip pat šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, tačiau pagal turimas jo kvalifikacijas pataisos įstaiga negali pasiūlyti darbinės veiklos. Pati pataisos įstaiga nesuteikia jokių galimybių dėl įvairios darbinės veiklos, todėl neturi galimybių įsidarbinti. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 7-114 jam yra leista užsiimti individualia (apmokestinamąja) veikla, kuri registruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), ir iš kurios jis gauna pastovias mėnesines pajamas. Deklaravo savo pajamas jis už 2022 m. sumokėjo VMI apskaičiuotus mokesčius. Šiuo metu pagal galiojantį Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – ir BVK) yra pateikęs prašymą dėl individualios veiklos prilyginimo darbinei veiklai. Komisija taip pat pažymėjo, kad jis yra 15 kartų skatintas ir 2 kartus baustas, tačiau po paskutinės nuobaudos gavimo jau praėjo daug laiko ir per tą laiką jau buvo skatintas, todėl mano, kad jo elgesys paskutiniu metu teigiamas.
Skunde nurodo, jog bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam suteikiamos trumpalaikės išvykos į namus trims paroms. Išvykų metu nusižengimų nei įstatymams, nei visuomenės priimtinoms normoms nebuvo fiksuota, todėl mano, kad jis pateisina jam parodytą pasitikėjimą ir jį galima toliau taisyti neizoliuotą. Taip pat išvykų metu vedė treniruotes sporto klube (duomenys neskelbtini), su kuriuo yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį.
Atkreipia dėmesį, kad taikius lygtinį paleidimą jis turės pastovią gyvenamąją vietą. Teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo įstaigoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje. Dėl šių priežasčių pirmenybė turėtų būti teikiama tolimesnėms teigiamo elgesio korekcijoms būnant laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.
Nuteistasis P. B. pažymi, kad yra nubaustas 12 metų laisvės atėmimo bausme, iš kurių 7 metus 5 mėnesius jau yra atlikęs. Prašo suteikti galimybę likusią bausmės dalį atlikti prižiūrint probacijos tarnybai, kad po ilgo įkalinimo būtų lengviau integruotis visuomenėje. Probacijos tarnyba šiuo metu turi platų spektrą korekcinių priemonių nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, todėl tęstinis darbas su juo galimas ir probacijos pareigūnų. Pačiai visuomenei naudingiau integruoti asmenis palaipsniui, o ne tiesiai iš įkalinimo įstaigos, atlikus visą bausmę. Įsipareigoja vykdyti visus nustatytus teismo įpareigojimus. Turi šeimą, žmoną ir nepilnamečius vaikus, norėtų dalyvauti šeimos gyvenime kaip pilnavertis vyras ir tėvas. Paleistas lygtinai įsipareigoja įsidarbinti nuo pat pirmos dienos. Pritaikius jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, turėtų galimybę tokiu sunkiu ekonominiu periodu, uždirbdamas laisvėje vidutinį darbdavių mokamą darbo užmokestį, prisidėti prie šeimos gerovės bei išlaikymo kaštų dengimo. Įsipareigoja doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų. Nori patikinti, kad giliai įsisąmonino nusikaltimo ir bausmės priežastinį ryšį, visuomeninės santvarkos, sukurtos įstatymų pagrindu, pagarbos jų vykdymui svarbą. Įsipareigoja vykdyti numatytas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sąlygas, sutinka esant reikalui ir teismui nusprendus paleidus lygtinai su intensyvaus stebėjimo apykoje dėvėti elektroninio stebėjimo įrenginį.
Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos Nutarimo nepateikė.
Atsiliepimas
Kitų atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas netenkintinas
Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d., analogiškas reglamentavimas iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusioje BVK 157 straipsnio redakcijoje) nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 82 straipsnio 4 dalis). Minėtose BVK nuostatose įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).
Iš to darytina išvada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Lygtinio paleidimo specifiškumas pasireiškia tuo, kad šiuo atveju prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-27-209/2019).
Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo P. B. atitikimą BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu atlieka paskirtą 12 metų laisvės atėmimo bausmę pagal vieną nuosprendį, 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis atliks 2023 m. gruodžio 4 d., tačiau sutinka būti lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra, kas atitinka formalias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas.
Vertinant nuteistojo P. B. nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, jog 2023 m. balandžio 6 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1121 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodoma, jog pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu, P. B. atvykus atlikti bausmės į Kybartų pataisos namus – 2017 m. sausio 27 d. buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau atliekant pakartotinį įvertinimą, kriminogeninę riziką lemiančių veiksnių įverčiai bei rezultatai pakito, kadangi 2020 m. vasario 4 d. peržiūros metu, buvo įvertintos iki tol neįvertintos sritys bei faktai (piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, piktnaudžiavimo alkoholiu, gyvenimo stiliaus bei draugų, mąstymo ir elgesio sritys, nustatytas alkoholio vartojimo faktas bausmės atlikimo metu, kadangi buvo atsižvelgta į praleistus bei neįvertintus oficialiuose dokumentuose (teismo nuosprendyje) pateikus faktus apie narkotinių medžiagų vartojimą praeityje (nuteistasis pokalbio metu kategoriškai neigė turintis narkotinių medžiagų vartojimo atvejų gyvenimo istorijoje), į 2019 m. gegužės 7 d. fiksuotą alkoholinį apsvaigimą (1,96 promilės) įstaigoje). Vilniaus pataisos namuose atlikus patikslintą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika/tikimybė. Atlikus 2021 m. liepos 13 d., 2022 m. gruodžio 20 d., bei 2023 m. balandžio 6 d. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūras, nustatyta taip pat vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, remiantis įvertinimo rezultatais, P. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Ir nors pastarųjų metų laikotarpiu stebimas disciplinuotas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu P. B. elgesys ir pastangos teigiamai elgtis, įsitraukimas į jo atžvilgiu taikomas resocializacijos priemones, teigiamos kriminogeninių rizikos poreikių valdymo prielaidos, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams aktualiu poreikiu išlieka motyvacijos bei elgesio pokyčių išlaikymo ypatumai, gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų ateityje bei tęstiniai ir tikslingi nuteistojo veiksmai. Būtent šias sritis pats nuteistasis dar turi ir gali koreguoti, siekdamas būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Taigi, nors nuteistasis šiuo atveju iš dalies ir atitinka BVK 82 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo formaliąsias sąlygas, tačiau minėtos aplinkybės, susijusios su nustatytu vidutiniu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, probleminėmis sritimis, neleidžia teismui spręsti, jog P. B. padarė akivaizdžią bei įtikinančią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju vertintini ir kiti materialieji pagrindai, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Susipažinus su Lietuvos Kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo pateikta medžiaga, matyti, jog nuteistasis P. B. bausmę tolimesniam jos atlikimui iš Kybartų pataisos namų į Vilniaus pataisos namus buvo perkeltas 2019 m. rugpjūčio 21 d., šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Remiantis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo, dalyvavimo elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų rezultatų analize, nuteistasis P. B. aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, sporto renginiuose, socialinės reabilitacijos bei intervencinėse priemonėse, lankė terapinius psichologų vykdomus užsiėmimus, t. y. 2017 m. gegužės 31 d. išduotas pažymėjimas dėl dalyvavimo 12 užsiėmimų programoje „Kompiuterinio raštingumo pradmenys“, 2017 m. spalio 24 d. dalyvavo 40 akademinių valandų trukmės „Meno terapijos“, 2018 m. kovo 27 d. dalyvavo praktinėje paskaitoje „Stresas. Jo valdymo būdai“, 2018 m. rugsėjo 10 d. dalyvavo teorinėje – praktinėje paskaitoje „Savižudybė. Ar tai – išeitis?“, 2018 m. rugsėjo 12 d. dalyvavo 42 akademinių valandų trukmės „Socialinių įgūdžių lavinimo programoje“, 2018 m. rugsėjo 27 d. dalyvavo Caritas grupiniame užsiėmime „Priklausomybės ligos: biologiniai, psichologiniai, socialiniai veiksniai. Gydymosi galimybės Lietuvoje“, 2018 m. spalio 4 d. dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos Caritas socialinio darbuotojo konsultacijose, siekiant sėkmingos integracijos laisvėje, 2018 m. lapkričio 15 d. Kybartų pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto vedamame grupiniame užsiėmime „Sveiko gyvenimo būdas“, 2018 m. gruodžio 3 d. dalyvavo viktorinoje „AIDS – geriau žinoti“, 2019 m. sausio 18 d. dalyvavo Kybartų pataisos namų specialistų vykdytoje pozityvaus užimtumo programoje „Sugrįžimas“, 2019 m. liepos 17 d. dalyvavo nuteistųjų pozityvaus užimtumo programoje „Pilietiškumo ugdymo kelias“, 2019 m. spalio 16 d. dalyvavo 8 akademinių valandų trukmės programoje „Krizių psichologija“, 2019 m. lapkričio 16 d. dalyvavo 4 užsiėmimų programoje „Agresijos ir auto – agresijos valdymas“. Taip pat nuteistasis 2019 m. gruodžio 17 d. dalyvavo „Bendravimo įgūdžių formavimo ir lavinimo“ grupiniame vienkartiniame užsiėmime – gamino kalėdinius atvirukus visuomenės atskirtį patiriantiems žmonėms, 2019 m. gruodžio mėnesį kreipėsi dėl intervencinių priemonių taikymo, aptartos galimybės. pasiūlyta individuali motyvacinė priemonė „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. 2020 m. sausio mėnesį pravestos kelios psichologinės konsultacijos dėl elgesio sunkumų, susijusių su nusikalstamu elgesiu, 2020 m. vasario 18 d. dalyvavo paskaitoje „Streso įveika“, 2020 m. kovo mėnesį nuteistasis pradėjo dalyvauti intervencinėje priemonėje, orientuotoje į motyvacijos, spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias elgesio problemas, stiprinimą, 2022 m. rugsėjo 14 d. dalyvavo užsiėmime „Pasaulinė savižudybių prevencijos diena: džiaugsmo žemėlapiai“, 2022 m. spalio mėnesį nuteistasis pagal poreikį kreipėsi dėl psichologo konsultacijų. Taip pat nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo 5 specialybes. 2020 m. spalio 8 d. asociacijos „Laisvas žmogus“ išduota pažyma liudija, jog nuteistasis nuosekliai 6 mėnesius dalyvavo užsiėmimuose, kurių tikslas koreguoti gyvenimo būdą, keisti žalingus įpročius bei nekonstruktyvius elgesio modelius. Nuo 2022 m. kovo 10 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-114, P. B. leista vykdyti individualią veiklą, kurios metu sudaro fizinio aktyvumo, treniruočių programas, realizuoja programų planus ir nuosekliai gauna pajamas. Pažymėtina, kad nuteistasis nuosekliai dalyvauja ir įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo priemonėse, pastaruoju metu veda treniruotes nuteistiesiems. 2023 m. kovo 30 d. pateiktoje VšĮ Nacionalinio socialinės integracijos instituto pažymoje nurodoma, jog P. B. dalyvauja reintegracijos programoje „Aš esu pokytis“. Pastebima, kad nuteistasis pasižymi aktyviu įsitraukimu bei motyvacija pokyčiui, linkęs koreguoti ir keisti savo nuostatas. Taigi nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu už gerą elgesį bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas 15 kartų, duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, negauta. P. B. praeityje neturėjo išskirtinių sunkumų dėl gyvenamosios vietos bei jos pastovumo. Nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius gyvenamąją vietą po paleidimo. Nuteistasis nurodė, kad po paleidimo grįžtų gyventi į šeimos namus, adresu (duomenys neskelbtini). Nuteistojo sutuoktinė R. B. tai patvirtino. Vertinimo metu nenustatyta, jog P. B. gyvenimo sąlygų veiksnys gali būti siejamas su nusikalstamumu. Žymėtina, jog nuteistasis vadovaujantis Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymais yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus. Trumpalaikių išvykų metu pažeidimai nebuvo fiksuoti.
Taip pat nustatyta, jog P. B. praeityje dažniausiai dirbo savarankiškai su pertraukomis. Iki patekimo į laisvės atėmimo vietų įstaigą turėjo vidurinį ir profesinį išsilavinimą. Įstaigoje gautas 2022 m. rugsėjo 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. J. pranešimas, kuriame nurodoma, jog P. B. būtų įdarbintas įmonėje. Nuteistasis bausmės atlikimo metu 2018 m. (duomenys neskelbtini) centre įgijo staliaus II lygio kvalifikaciją, 2019 m. nuteistasis mokėsi suvirintojo elektra rankiniu būdu II lygio kvalifikaciją, Vilniaus kalėjime mokėsi siuvėjo specialybės, 2020 m. įgijo siuvėjo profesinę kvalifikaciją, 2021 m. įgijo baldžiaus specialybę, 2022 m. įgijo šildymo ir oro kondicionavimo sistemų montuotojo specialybę. T. y. laisvės atėmimo metu įgijo dar net 5 specialybes. Pokalbių metu pastebima, kad nuteistasis palankiai vertina mokymąsi, supranta jo teigiamą naudą, siekiant formuoti profesinius įgūdžius. Pasikeitus įstatymams pasirinko darbą savarankiškai. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 7-114 P. B. leista vykdyti individualią veiklą. P. B. sudaro fizinio aktyvumo, treniruočių programas. Programų planus realizuoja ir nuosekliai gauna iš to pajamas. Šiuo metu nuteistasis pateikė bendradarbiavimo sutartį su VšĮ sporto ir sveikatingumo centru (duomenys neskelbtini) bei aiškinamąjį raštą, kuriame nurodoma, jog P. B. nuo 2022 m. nuosekliai sudaro sporto programas ir jas siunčia centrui, trumpalaikių išvykų metu centre, (duomenys neskelbtini), vedė gyvas treniruotes. Remiantis nuteistojo išsilavinimo bei darbinės patirties ypatumais, galima teigti, kad nuteistasis turi pakankamą išsilavinimą, taip pat yra įgijęs nemažai profesijų, šiuo metu išreiškia teigiamas nuostatas savęs realizavimo darbinėje veikloje atžvilgiu bei formaliai patvirtino savo įsidarbinimo galimybę paleidimo iš laisvės atėmimo vietos atveju. Šie aspektai gali būti vertinami, kaip teigiamos nuteistojo resocializacijos proceso prielaidos.
Remiantis Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2020 m. sausio 6 d. „Pažyma dėl vykdomųjų dokumentų“ Nr. 56-6, nuteistasis P. B. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturėjo. Taip pat nuteistasis neigė turintis skolų, finansinė padėtis, pasak nuteistojo – stabili. Nėra duomenų apie finansinius sunkumus, susijusius su nuteistojo kompulsyviais veiksmais (lošimu, priklausomo partnerio išlaikymu ar pan.). Nuteistasis mano, jog puikiai geba valdyti savo lėšas, geba planuoti pajamas, detaliai apsvarsto išlaidas. Neneigia, kad finansinė gerovė jam yra svarbi ir šiuo metu patenkintas savo turtine padėtimi. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad šiuo metu nuteistasis gauna pajamas iš legaliai vykdomos veiklos, iš turimų duomenų matyti, jog dalį gaunamų pajamų nukreipia savo vaikams.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog nuteistojo dabartiniai santykiai su šeimos nariais yra geri, palaikantys. Nuteistasis bausmės atlikimo metu yra lankomas tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių pasimatymų metu. Ryšius su šeimos nariais palaiko ir trumpalaikių išvykų metu, į kurias yra nuosekliai išleidžiamas. Su garbaus amžiaus bei ligota savo motina ryšį palaiko telefoninių pokalbių metu. Oficialių duomenų apie fizinio smurto naudojimo prieš partnerę (-es) atvejus įstaiga neturi. Nuteistasis neigia, jog artimoje aplinkoje yra naudojęs smurtą artimųjų atžvilgiu. Šiuo metu P. B. itin šiltai kalba apie savo šeimą bei vaikus, deklaruoja norą kuo greičiau grįžti į šeimą ir ja rūpintis. Apibendrinant teigiama, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, iš kurių sulaukia pagalbos bei paramos. Tai gali būti vertinama, kaip svarbi nuteistojo tolesnio resocializacijos proceso prielaida.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius ir kitas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Minėtos išvardytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, minėtos išvados nėra pagrindo daryti.
Pabrėžtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. P. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, anksčiau teistas tris kartus. Pirmą kartą nuteistas būdamas (duomenys neskelbtini) amžiaus. Šiuo metu nuteistas 12 metų už neteisėtą disponavimą narkotinėmis / psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei neteisėtą disponavimas labai dideliu narkotinių / psichotropinių medžiagų kiekiu. Interviu metu dėl dabartinio įvykdyto nusikaltimo savo kaltės neneigia, tačiau analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją, pastebima, kad didžiąja dalimi jo nusikalstamam elgesiui yra būdinga panaši veiklos kryptis bei motyvacija – finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais bei priemonėmis (praeityje teistas dėl vagystės, kontrabandos). P. B. nusikalsdavo veikdamas kartu su kitais asmenimis. Vienaip ar kitaip, pasak jo, susiklostydavo nepalankios situacijos. Pirmuosius nusikaltimus įvykdęs su draugais, bičiuliais. Kitų nusikaltimų istorijoje dominuoja materialūs motyvai (finansinės naudos sau siekimas) ir dėl kitų asmenų daromos įtakos. P. B. gali pasiduoti neigiamai įtakai, suvokia savo elgsenos įtaką nusikalstamam elgesiui, tačiau praeityje pernelyg pasitikėjo savo gebėjimais ateityje atsispirti negatyviam poveikiui. Pastarąją nusikalstamą elgseną linkęs racionalizuoti, bei minimizuoti jos pavojingumo lygmenį. Praeityje nuteistasis nebuvo atidus situacijoms, kurios suponuodavo sąlygas/priežastis nusikalsti. Nuteistojo nusikalstamume (ypač pirmųjų nusikaltimų) impulsyvumo veiksnys yra aktualus. Vertindamas savo pastarąjį nusikaltimą sutinka su savo kalte, tačiau racionalizuoja veikos pasekmių įtaką visuomenei, reiškia abejones bausmių „dydžiui“, „pavojingumo“ laipsniui. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų visumą, nuteistojo padarytiems nusikaltimams būdingą finansinės naudos modelį, įvertinus nuteistojo asmenybę bei jo požiūrį, galima pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.
Taip pat pažymėtina, kad ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu P. B. elgesys nepasižymėjo disciplinuotumu, nors 15 kartų skatintas, tačiau 2 kartus buvo baustas ir drausmine tvarka, t. y. 2016 m. lapkričio 24 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu, dėl tvarkos nesilaikymo skirtas papeikimas ir 2019 m. gegužės 14 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 82/04K-161 dėl alkoholio vartojimo (nustatytas 1,96 promilių neblaivumas), skiriant draudimą apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos priemones ir kanceliarines prekes).
Būtent vertinant nuteistojo piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, pažymėtina, jog nors nuteistasis 2020 m. sausio 31 d. vykusio interviu metu neigė vartojęs narkotines medžiagas, tačiau remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu „<...> P. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad anksčiau yra vartojęs kartu su E. Z. Kokainą, amfetaminą atpažino pagal kvapą, nes vartojo jį jaunystėje; parduotuvėje jautė žolės kvapą, matė kanapių maišelį, tabletes (ekstazi), ragavo kokainą ir amfetaminą“. Nors nuteistasis teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu taip tik „prikalbėjo“, neigia, jog turi narkotinių medžiagų vartojimo patirties ar pavienių vartojimo atvejų, tačiau ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendyje yra duomenų, jog P. B. turi narkotinių medžiagų vartojimo atvejų praeityje, citata: pasak R. B. (sutuoktinės) „<...> Žino, kad vyras vartoja narkotikus, jis negali gerti, todėl taip atsipalaiduoja“. Taip pat 2019 m. gegužės 7 d. P. B. Kybartų pataisos namuose alkoholio kiekio matuoklio pagalba buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. Nuteistasis teigė, kad alkoholį vartojo sužinojęs, jog jo motinai pašlijo sveikata, išgėrė siekdamas numalšinti skausmą. Pats P. B. savo paties alkoholio vartojimo įpročių nelinkęs vertinti kaip probleminių. Tačiau būtent alkoholio vartojimo atvejis įstaigoje suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą nustatytų taisyklių bei reikalavimų priėmimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad šios bausmės atlikimo metu nuteistasis įstaigoje siūlomo/esamo darbo nedirbo, poreikio būti įdarbintam įstaigoje nereiškė (prašymo dėl įdarbinimo į laisvas darbo vietas neteikė). Pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, atlikto Kybartų pataisos namuose metu, „OASys“ protokole fiksuota: „<..> nuteistasis darbinės motyvacijos neturi, teigia, kad geriau eis mokytis“. Taip pat nors P. B. laisvės atėmimo metu įgijo 5 specialybes, tačiau įgytų žinių praktiškai nerealizavo, įsidarbinti pagal turimas specialybes poreikio neišreiškė. Remiantis įvertinimo metu gautais duomenimis, apibendrinant teigiama, jog nuteistasis darbo patirtyje turėjo darbinio nestabilumo laikotarpių, ir nors reiškia teigiamas nuostatas darbo nestruktūruotoje aplinkoje atžvilgiu, tačiau išlieka prielaidos, jog gali būti išrankus darbo pobūdžiui ar atlygio už jį dydžiui, tam tikroms darbo sąlygoms. Darbinę veiklą ateityje veiktų finansinio atlygio ir (tikėtino) pasitenkinimo darbu rodikliai.
Atsižvelgiant į tai, jog P. B. padaryta nusikalstama veika susijusi su finansinės naudos siekimu, teigiama, jog P. B. kriminalinis elgesys tiesiogiai susijęs su finansinės naudos siekimu veikiant neteisėtais būdais. Tai suponuoja prielaidą apie nuteistojo pragyvenimo šaltinio nelegalumą bei lėšų gavimo, kaupimo ir panaudojimo būdus neteisėtomis priemonėmis. Nuteistojo nusikalstamas elgesys turi tiesiogines sąsajas su lėšų tvarkymo ir pajamų sritimi. Todėl nuteistajam tik toliau sėkmingai realizuojant save darbinėje veikloje ir užsitikrinus stabilias pajamas – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika gali būti valdoma.
Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis tvirtus santykius su šeima palaikė ir įvykdydamas pastarąjį nusikaltimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendyje minima, kad jis: „ <..>buvo sulaikytas kartu su juo vykstant jo 3 vaikams“. Šie faktai suponuoja prielaidą, kad P. B. ryšiai su artimaisiais netapo prevencine pakartotinio nusikalstamo elgesio priemone, praeityje šeiminiai įsipareigojimai netapo viena iš sąlygų atgrasančių P. B. nuo nusikaltimų vykdymo.
Pasisakant dėl nuteistojo gyvenimo stiliaus ir draugų, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas keisti savęs realizavimo aplinkoje būdus bei priemones, tačiau nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje (alkoholio vartojimas bausmės atlikimo metu) suponuoja prielaidą apie nepakankamą P. B. gebėjimą atsiriboti nuo neigiamos įtakos bei įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai, t. y. komunikacija su kitais asmenimis, grįsta pasitikėjimu, neįvertinant rizikos, orientavimasis į greitą atlygį) gali būti siejami su jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
Aptariant Socialinio tyrimo išvadoje P. B. mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, pabrėžiama, jog egzistuoja kontroliuojančios elgsenos požymiai, P. B. linkęs sumaniai naudoti psichologinį poveikį aplinkinių atžvilgiu, siekdamas savo tikslų (vystydamas verslą, siekdamas palankių bei sau naudingų sprendimų). Nuteistasis geba kontroliuoti negatyvias emocijas, stebimi pakankami savitvardos, savikontrolės įgūdžiai, tačiau tam tikrų susiklosčiusių gyvenimo situacijų metu gali naudoti netinkamas streso įveikos strategijas. Asmuo geba atpažinti savo problemų kilmę ar priežastis, tačiau tai atlieka per savo paties patyrimus, labiau orientuojasi į problemų neigiamą aspektą savo lūkesčiams. Stokojama giluminių įžvalgų bei tam tikro problemų „bendruomeniškumo“ vertinimo. P. B. jaučia poreikį spręsti savo problemas, daugeliu atvejų geba numatyti problemų sprendimo alternatyvas, tačiau patirdavo sunkumų emocinėse situacijose, buvo linkęs ignoruoti savo elgsenos pasekmes plačiąja prasme, labiau orientuotas į savo ar artimųjų poreikius. Nuteistasis turi ateities planų, geba racionaliai strateguoti tikslų įgyvendinimo žingsnius, tačiau stebimos tam tikro lygmens prielaidos tikslų siekti remiantis ankstesnėmis mąstymo schemomis. Stebimas gebėjimas empatizuoti, suprasti kitų žmonių jausmus, tačiau tik tam tikru laipsniu. Nuteistasis kasdienėse situacijose linkęs pasikliauti savo tiesioginiu patyrimu. P. B. neturi didelių sunkumų pritaikyti informaciją kasdieniam gyvenimui, labiau linkęs leisti įvykiams klostytis sava eiga, pasikliauti savo nuomone. Todėl apibendrinant asmens elgsenos ypatumus, turimas socialines kompetencijas, vertybines nuostatas, teigiama, kad P. B. problemų atpažinimo bei jų sprendimo įgūdžiai, savo elgesio pasekmių įvertinimo stoka yra aktualūs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami mąstymo ir elgesio ypatumai. Be to, nors P. B. stengiasi toleruoti įvairaus požiūrio, amžiaus asmenis, nesilaikyti subkultūros, tačiau iš dalies pritaria jai dėl asmeninio komforto bausmės atlikimo metu. Kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos nėra aktyviai išreikštos, tačiau asmens nusikalstamo elgesio istorija liudija apie tam tikrą pritarimą tam tikroms nusikalstamoms veikoms. Stebimas tam tikrus nusikaltimus racionalizuojantis požiūris. Esant veikų pasekmėms – geba pripažinti ir suvokti kaltę, tačiau nesureikšmina savo veiksmų sekos iki nusikaltimo fakto. Taip pat šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kartą baustas dėl alkoholio vartojimo. Visuotinai priimtinoms taisyklėms reiškia pritarimą, suvokia įstatymų ir taisyklių laikymosi svarbą, itin palankiai vertina discipliną, tačiau praeityje turėjo problemų suvaržyti savo elgesį ir veikė priešingai teisei.
Taigi Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami šie nuteistojo statiniai kriminogeniniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai – nusikalstama praeitis (praeityje teistas 3 kartus) ir nusikalstamo elgesio modelis (finansinė motyvacija). Tačiau didžiąja dalimi išskiriami nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, kuriuos nuteistasis pats turi ir gali dar koreguoti – finansų valdymo sunkumai, ambivalentiškos nuostatos darbo atžvilgiu, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo stoka, narkotinių medžiagų vartojimo atvejai, savęs vertinimo ypatumai bei požiūris ir nuostatos į nusikalstamumą, visuomenę. Todėl nuteistajam rekomenduojama tęsti socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius.
Teismas pabrėžia, kad, kaip minėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį sąlygos taikyti lygtinį paleidimą yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta P. B. žema nusikalstamo elgesio rizika ar kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Vien tai sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Todėl nepritartina nuteistojo skundo teiginiui, kad pilnai įvykdytas jo resocializacijos planas, bei padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio P. B. skundo argumentai, kad nubaustas 12 metų laisvės atėmimo bausmę, iš kurių 7 metai 5 mėnesiai jau yra atlikti, todėl bausmės tikslai yra pasiekti, o jo integracijos į visuomenę procesas, vykdomas lygtinio paleidimo sąlygomis, būtų daug reikalingesnis, nesudaro besąlyginio pagrindo P. B. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistąjį paleisti lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 82 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Todėl nesutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad mokslininkų nustatyta, jog recidyvas mažesnis, kai asmuo kryptingai rengiamas gyvenimui laisvėje, nei tada, kai įkalinimas organizuojamas pagal asmens uždarymo „atsėdėjimo“ principą. Reikšminga mintis išsakyta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms Nr. R (92) 16 „Dėl Europos bendruomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“ teigiant, kad sankcijų vykdymas pačioje bendruomenėje, o ne izoliavus nuo jos, laikui bėgant gali geriau apsaugoti visuomenę. Šios rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą (4 balsai prieš) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam P. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo P. B. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-1250, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.