Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas, I1-5780-283/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-26
Bylos Nr.: I1-5780-283/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00166-2021-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
Pareiškėjas: E. K.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė

Administracinė byla Nr. I1-5780-283/2021Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00166-2021-5

Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1;(S)20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3, 55.1.3REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 26 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas, ir E. K.) per pataisos įstaigos administraciją 2021 m. gegužės 17 d. paduotu skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo kalinimo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK, atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant Pravieniškių PN-AK laisvės atėmimo bausmę nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), pataisos įstaigos pareigūnai L. N. (toliau – ir L. N.), L. N. (toliau – ir L. N.), A. B. (toliau – ir A. B.), A. S. (toliau – ir A. S.) sistemingai jį persekiojo ir visaip žemino. Tvirtino, kad pareigūnas L. N. jam grasino, sakydamas, kad jis bus perkeltas (originale – uždarytas) į drausmės grupę ir ten bus sumuštas. Pareiškėjas teigė, kad šis pareigūno grasinimas pasitvirtino, kadangi 2021 m. kovo 29 d. jis buvo perkeltas į drausmės grupę, kurioje 2021 m. balandžio 27 d. buvo sumuštas. Pareiškėjo manymu, jam buvo sulaužyti šonkauliai, po sumušimo dėl juntamo skausmo kreipėsi į medikus, prašė padaryti rentgeno nuotrauką, tačiau prašymai buvo ignoruojami ir jis nebuvo tinkamai apžiūrėtas. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl patirtų sužalojimų Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje, tačiau į prašymą atsakymo nesulaukė. Tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK administracijai jo sumušimo aplinkybės buvo žinomos, tačiau atsakovės atstovas jokių priemonių nesiėmė. Be to, pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. kovo 31 d. jį, atliekantį laisvės atėmimo bausmę drausmės grupėje, užgauliojo ir įžeidinėjo pareigūnas A. B.. Tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai nepagrįstai jam inkriminuoja administracinius nusižengimus, paskirtas administracines nuobaudas apskundus Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, nepagrįstai buvo perkeltas į drausmės grupę. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 19 d. skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl nepagrįsto perkėlimo į drausmės grupę, tačiau dėl pareigūnų grasinimų buvo priverstas skundą atsiimti. Pareiškėjas teigė, kad 2020 m. kovo mėnesį (tikslios dienos neprisimena) kreipėsi į pareigūną L. N. su prašymu dėl galimybės pasimelsti, tačiau šis pasakė, jog dėl lėšų trūkumo nėra tam skirtos patalpos, jo akivaizdoje prašymą suplėšė ir išmetė į šiukšlių dėžę. Vėliau į šį pareigūną kreipėsi žodžiu, tačiau pareigūno atsakymas buvo neigiamas, pareigūnas jį išplūdo ir išvarė iš kabineto. Dėl šių pareigūnų neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią baime, orumo pažeminimu, dvasiniais išgyvenimais (1 t., b. l. 13–14).

Teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. rugpjūčio 27 d., E. K., iš esmės pakartojęs skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, prašė tenkinti jo skundą. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jį perkėlus į Pravieniškių PN-AK Antrąjį sektorių, 2021 m. balandžio 27 d. 2-ojo būrio sanitariniame mazge buvo sumuštas nuteistojo M. D. (toliau – ir M. D.), kuris du kartus sudavė smūgius į veido sritį ir kelis kartus į šonkaulių sritį. Pareiškėjas teigė, kad asmeninių nesutarimų su šiuo nuteistuoju neturėjo, ir mano, kad šis nuteistasis jį sumušė pareigūno L. N. prašymu, kadangi iš kitų nuteistųjų sužinojo, jog nuteistasis M. D. bendrauja su šiuo pareigūnu. Be to, E. K. nurodė, kad 2021 m. balandžio 27 ar 28 dienomis, tikslios datos nepamena, dėl patirto sumušimo raštu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių D. S. ir prašė pradėti tyrimą dėl sužalojimo, tačiau nežino, ar jo prašymas pasiekė direktorių, nes dėl sumušimo nebuvo apklaustas. Paaiškino, kad, medikams konstatavus sumušimą, dvi ar tris savaites gėrė vaistus nuo skausmo, negalėjo miegoti dėl jaučiamos baimės, kadangi toje pačioje gyvenamojoje patalpoje gyveno ir jį sumušęs nuteistasis M. D.. Tvirtino, kad pareigūnus žodžiu buvo įspėjęs apie galimus incidentus, jį perkėlus į Antrąjį sektorių, todėl mano, kad jis neturėjo būti perkeliamas į šį sektorių. Teigė, kad Trečiajame sektoriuje jautėsi saugiau, kadangi jame įrengtos kamerų tipo patalpos, vienoje kameroje gyveno trys asmenys, tačiau ir šiame sektoriuje jautė pareigūno L. N. persekiojimą, dėl šio pareigūno veiksmų buvo neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tvirtino, kad per 2021 m. sausio 26 d. atliktą kratą pareigūnas L. N. į jo gėrimą įbėrė amfetamino, paprašė kitų pareigūnų atlikti pareiškėjo patikrinimą dėl psichotropinių medžiagų vartojimo, dėl ko jis buvo nubaustas. Nurodė, kad dėl šio įvykio vyksta ikiteisminis tyrimas. Be to, paaiškino, kad, organizmui dar neišsivalius po psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, pareigūno L. N. prašymu pareiškėjas 2021 m. vasario 3 d. vėl buvo patikrintas ir 2021 m. vasario 24 d. nubaustas administracine tvarka už psichotropinių medžiagų vartojimą. E. K. paaiškino, kad, atlikdamas bausmę Trečiajame sektoriuje nuo 2021 m. sausio 23 d. iki 2021 m. balandžio 27 d., negalėjo pasimelsti. Pažymėjo, kad dėl to kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, kuris pažadėjo, kad bus įrengta koplytėlė nuteistiesiems pasimelsti. Paaiškino, kad iki karantino dėl COVID-19 pandemijos paskelbimo Lietuvos Respublikoje į pataisos įstaigą atvykdavo kunigai ir vienuoliai, su kuriais buvo galima pabendrauti, tačiau nuo pandemijos pradžios tokios galimybės neliko. Teigė, kad pataisos įstaigoje nesant įrengto tylaus ramaus kampelio, negalėjo pasimelsti.

Atsakovui Lietuvos valstybės atstovui Pravieniškių PN-AK apie posėdžio vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka (1 t., b. l. 174). Pravieniškių PN-AK atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsakovės atstovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, be jo atstovo (1 t., b. l. 102).

Atsiliepimas

Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pravieniškių PN-AK nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) Imuniteto skyrius informavo, jog dėl E. K. sumušimo 2021 m. balandžio 27 d. ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, dėl šio įvykio skundų nebuvo gauta. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neįvardino jį neva sumušusių asmenų, nepateikė savo prašymų/skundų kopijų, patvirtinančių, kad kreipėsi į atsakovės atstovą dėl jam gręsiančio pavojaus, nepateikė jokių asmens sveikatos istorijos dokumentų, patvirtinančių nurodytus patirtus sužalojimus. Teigė, kad pareiškėjas buvo galimai sumuštas ne dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų, o dėl nuteistųjų veiksmų. Atsakovės atstovas tvirtino, kad informacijos apie galimus pareiškėją sumušusių nuteistųjų neteisėtus veiksmus neturėjo, pataisos įstaigos darbas buvo organizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2021 m. kovo 29 d. įsakymu pareiškėjas buvo paskirtas į drausmės grupę už 2021 m. sausio 26 d. padarytą pažeidimą, t. y. psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur bauda. Atsakovės atstovo vertinimu, nutarimas skirti šią nuobaudą įsiteisėjo 2021 m. vasario 23 d., kadangi Administracinių nusižengimų registro išraše 2021 m. kovo 23 d., 14:33 val. duomenų apie pareiškėjo skundo priėmimą nebuvo, todėl pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę. Gavus Resocializacijos skyriaus pareigūno tarnybinį pranešimą, jog pareiškėjas apskundė paskirtą administracinę nuobaudą, 2021 m. balandžio 13 d. pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu pareiškėjas buvo grąžintas į paprastąją grupę. Be to, Pravieniškių PN-AK nurodė, kad 2021 m. vasario 24 d. už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, pareiškėjui buvo paskirta nauja administracinė nuobauda – 90 eurų bauda. Atsakovės atstovo duomenimis, nutarimas skirti šią nuobaudą įsiteisėjo 2021 m. kovo 16 d., kadangi Administracinių nusižengimų registro išraše 2021 m. kovo 23 d., 14.31 val. nebuvo duomenų apie nuobaudos apskundimą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 68 straipsnio 2 dalimi, pataisos įstaigos direktoriaus 2021 m. balandžio 13 d. įsakymu pareiškėjas buvo paskirtas į drausmės grupę. Pabrėžė, kad pakartotinai patikrinus Administracinių nusižengimų registrą, 2021 m. balandžio 11 d., 15.44 val. duomenų apie nuobaudos apskundimą nebuvo nustatyta. Pravieniškių PN-AK, remdamiesi pareiškėjo asmens bylos duomenimis, teigė, kad paskirtos nuobaudos panaikintos nebuvo. Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad pataisos įstaiga užtikrino nuteistųjų teisę atlikti religines apeigas (1 t., b. l. 99-102).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, patirtos dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių pareiškėjo persekiojimu ir žeminimu.

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos teisės aktais nustatytos bausmės atlikimo sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, taikymas. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Be to, sprendžiant dėl bylos proceso dalyvių pateiktų paaiškinimų, argumentų, teiginių pagrįstumo, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą aiškinimą, jog valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr. pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/20142013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013 ir kt.).

Pareiškėjas teigė, kad, atliekant 2020 m. rugpjūčio 4 d. – 2021 m. gegužės 10 d. laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje, jį nuolat persekiojo ir žemino Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas L. N..

Bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų paskirtis yra nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, jog atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis, o vienas iš Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintų nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslų yra motyvuoti nuteistuosius ir ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, taip pat savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Atsižvelgus į nurodytas teisės normas, teisminę praktiką ir teisės mokslą, daroma išvada, kad vykdant bausmę yra siekiama taip paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis susimąstytų dėl savo poelgio žalingumo ir atlikęs bausmę savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 13 punktą, teisę kontroliuoti įstaigų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros organizavimą turi Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos teisingumo viceministras, kuruojantis įstaigų veiklą, Kalėjimų departamento direktorius ir jo pavaduotojas, kuriam priskirta administruoti apsaugos ir priežiūros sritį, šių asmenų įgalioti Saugumo valdymo skyriaus pataisos pareigūnai, taip pat pataisos pareigūnai, kuriems tokias teises suteikia ši instrukcija.

Byloje pateikto 2020 m. rugpjūčio 12 d. skundo duomenimis, E. K., vertindamas, kad pareigūnas L. N. neteisėtai neleido jam apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, teikė skundą Pravieniškių PN-AK direktoriui dėl šių pareigūno L. N. veiksmų (1 t., b. l. 124-126). Pateiktame dėl šio pareiškėjo skundo 2021 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime pareiškėjas L. N. nurodė, kad jam pavesta Trečiajame sektoriuje organizuoti skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, kontroliuoti skyriaus pareigūnų ir jaunesniųjų pareigūnų darbą, organizuoti įstaigos apsaugą ir nuolatinę nuteistųjų priežiūrą, vykdyti pareigūnų mokymą, užtikrinti nuteistiesiems nustatyto režimo reikalavimų vykdymą; pastebėjęs, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d., apie 16.00 val. nuteistasis E. K. prie laisvalaikio klubo įėjimo durų įtartinai elgėsi, buvo sutrikęs, išsiplėtusiais akių vyzdžiais, nerišliai kalbėjo, jį atvedė į kontrolės praleidimo punktą Nr. 2 atlikti greitos tyrimo priemonės testo; nuteistojo E. K. teiginiai apie jam nesuteiktą galimybę apsipirkti būtiniausių reikmenų ir maisto neatitinka tikrovės ir melagingi, kadangi pareiškėjas buvo pastebėtas įtartinai besielgiantis prie laisvalaikio klubo įėjimo durų, o ne pataisos įstaigos nuteistųjų parduotuvėje; visus su E. K. nustatytos vidaus tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus fiksavo sąžiningai laikantis nustatytų teisės aktų ir elgesio taisyklių, darė vaizdo įrašą vaizdo registratoriumi (1 t., b. l. 127–128). Pravieniškių PN-AK 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 7-4192 „Atsakymas į skundą“ pareiškėjui atsakė, kad Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas L. N. pareiškėją pastebėjo prie įėjimo į 14-ąjį ir 17-ąjį būrius, o ne prie įstaigoje veikiančios parduotuvės, pareiškėjui lankantis teritorijoje, kurioje nedirbo ir negyveno; įtarus, kad jis gali būti apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, buvo nuvestas į kontrolės praleidimo punktą Nr. 2 greitos tyrimo priemonės testo atlikimui, bei konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir nuteistojo teisės pažeistos nebuvo (1 t., b. l. 122–123).

Pareiškėjas dėl pareigūno L. N. veiksmų pateikė 2021 m. vasario 3 d. skundą Kalėjimų departamento direktoriui, nurodęs, šis pareigūnas jį persekioja (1 t., b. l. 146–147). Kalėjimų departamentas šį pareiškėjo pareiškimą persiuntė Pravieniškių PN-AK. Atsakovės atstovas E. K. parengtame 2021 m. kovo 12 d. rašte Nr. 7-864 „Dėl pareiškimo“ nurodė, kad dėl jo pareiškime išdėstytų aplinkybių buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog pareigūnas L. N. savo pareigas tarnyboje vykdė, laikydamasis duotos priesaikos ir vadovaudamasis Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 patvirtinto Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6 punkto nuostatomis; atlikdamas savo tarnybines pareigūnas nuteistojo E. K. teisių nepažeidė, savo pareigas vykdė tinkamai, įgaliojimų neviršijo, Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto L. N. kompetencija atitinka nustatytą jo pareigybės aprašyme; pareigūnas iš suimtųjų (nuteistųjų) teisės aktuose nustatyta tvarka reikalauja laikytis jiems skirto režimo reikalavimų bei elgesio taisyklių, taip skatindamas suimtuosius (nuteistuosius) gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to, Pravieniškių PN-AK šiame rašte nurodė, kad, siekiant prevenciškai patikrinti, ar nuteistieji nevartojo psichiką veikiančių narkotinių medžiagų, 2021 m. sausio 26 d. buvo atlikti psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų tyrimo testai 4-ojo būrio 9-osios gyvenamosios patalpos nuteistiesiems; atlikus judesių koordinacijos testą ir patikrinus apsvaigimą greitos tyrimo priemonės (testo) pagalba, E. K. buvo nustatytas psichiką veikiančių medžiagų amfetamino vartojimo faktas (1 t., b. l. 143–144).

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 15 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, nurodydamas, kad jį persekioja pareigūnas L. N., kuris nepagrįstai atlieka patikrinimus, kratos atliekamos per pareigūno R. J. pamainą, todėl prašė šiuos pareigūnus nušalinti nuo pareigų vykdymo (1 t., b. l. 153–154). Pareigūnas L. N. dėl šio prašymo 2021 m. kovo 12 d. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis Instrukcijos 161 punkto nuostatomis, patalpų, kuriose suimtieji (nuteistieji) laikomi rakinami (kamerų tipo patalpų, gyvenamųjų patalpų, palatų ar gyvenamųjų aukštų), techninė apžiūra atliekama kiekvieną dieną, išskyrus savaitgaliais ir švenčių dienomis, atskiru įstaigos direktoriaus nurodymu; nuteistųjų rekonstruotuose bendrabučiuose techninė kamerų apžiūra atliekama rytinio patikrinimo metu, apžiūros metu įvertinama kameros techninė būklė, apžiūrima, ar nėra gadinamas įstaigos turtas, tuo tikslu yra apžiūrimos spintelės, lovos (pakeliant nuo jų patalynę), daiktadėžės; teisės aktai nenumato, kad atlikus kameros techninę apžiūrą privaloma surašyti kratos protokolą; prieš nuteistąjį E. K. prievartos nenaudojo, savo darbe vadovaujasi teisėtumo ir teisingumo principais, bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, pataisos pareigūnų etikos kodeksu; atlikdamas tarnybines pareigas neturi išankstinio ar asmeninio nusistatymo nei prieš E. K., nei prieš bet kurį kitą nuteistąjį, savo pareigas atlieka dorai bei atsakingai (1 t., b. l. 155–156). Pravieniškių PN-AK 2021 m. kovo 17 d. raštu Nr. 7-908 „Atsakymu į prašymą“ konstatavo, kad pareiškėjo prašymas yra nepagristas ir jo netenkino (1 t., b. l. 149–152).

Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, kuris skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Nagrinėjant bylą, duomenų, kad pareiškėjas, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nuostatomis, būtų teikęs skundus dėl minėtų Pravieniškių PN-AK atsakymų į skundus, nebuvo nustatyta.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, jog L. N., ginčo laikotarpiu vykdydamas Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus. Tai, kad šio pareigūno vykdomos pareigos, nukreiptos į nuteistųjų režimo reikalavimų laikymosi užtikrinimą, kėlė pareiškėjo nepasitenkinimą, negali būti vertinama kaip aplinkybė, jog pareigūnas L. N. persekiojo ir žemino pareiškėją.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, kaip nepagrįsti bylos duomenimis atmetami E. K. teiginiai, kad Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas L. N. jį persekiojo ir žemino.

Be to, pareiškėjas tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog pareigūnas L. N., grasindamas jį uždaryti į drausmės grupę, kurioje būtų sumuštas, siekė su juo susidoroti; teigė, kad šis pareigūnas įkalbėjo nuteistąjį (pareiškėjo teigimu - M. D.) panaudoti prieš pareiškėją smurtą, dėl ko 2021 m. balandžio 27 d. buvo sumuštas, o Pravieniškių PN-AK administracija, žinodama apie jo sumušimą, nesiėmė jokių veiksmų bei nepateikė atsakymo į jo 2021 m. balandžio 27 ar 28 dienomis (tikslios datos nenurodė) teiktą skundą dėl sumušimo.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK darbas organizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka; pareigūnai jiems pavestas funkcijas vykdo, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Be to, paaiškino, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius informavo, jog dėl 2021 m. balandžio 27 d. E. K. sumušimo nėra pradėto ikiteisminio tyrimo, dėl galimo sumušimo skundų nebuvo gauta, pareiškėjas nepateikė prašymų/skundų kopijų, patvirtinančių, kad jis kreipėsi į pataisos įstaigos direktorių dėl sumušimo.

Vertinant aukščiau nurodytus pareiškėjo skundo teiginius, vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotomis taisyklėmis, pagal kurias, pareiškėjas, keliantis ginčą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, turi procesinę pareigą pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais privalo pateikti ir turimus įrodymus, pagrindžiančius jo skundą; įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018).

Taikant aukščiau nurodytas taisykles, daroma išvada, kad E. K. argumentai apie pareigūno L. N. grasinimą, jog pareiškėjas bus perkeltas į drausmės grupę ir joje sumuštas, kad būtent šio pareigūno paveiktas kitas nuteistasis (pareiškėjo teigimu - M. D.) sumušė pareiškėją, yra abstraktaus pobūdžio ir nepagrįsti tinkamais ir objektyviais įrodymais, pareiškėjas remiasi subjektyviu įsitikinimu, kad kitą nuteistąjį smurtauti prieš jį įkalbėjo pareigūnas L. N.. Nagrinėjant bylą, objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas L. N. būtų elgęsis šališkai ir turėjęs suinteresuotumą siekti, kad pareiškėjas būtų sumuštas kito nuteistojo, byloje nebuvo gauta. Be to, nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog pareiškėjas 2021 m. balandžio 27 d. ar 28 d. būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl jo sumušimo Antrajame sektoriuje ir reikalavęs nubausti jį sumušusį asmenį. Teismo posėdyje teikdamas paaiškinimus E. K. nurodė, kad iki įvykio su nuteistuoju M. D. konfliktų nėra turėjęs, šio nuteistojo neklausė, dėl kokių priežasčių sumušė pareiškėją. Kalėjimų departamento 2021 m. birželio 16 d. rašto Nr. IS-1972 „Dėl informacijos pateikimo“ duomenimis, ikiteisminis tyrimas dėl E. K. 2021 m. balandžio 27 d. sumušimo nėra pradėtas ir dėl šio įvykio pareiškėjo skundų nebuvo gauta (1 t., b. l. 107-108).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, kaip nepagrįsti vertinami ir atmetami E. K. teiginiai apie pareigūno L. N. veiką darant neteisėtą poveikį kitam nuteistajam ir apie Pravieniškių PN-AK administracijos, žinojusios apie pareiškėjo sumušimą, nesiėmimą veiksmų, skirtų išaiškinti galimai prieš E. K. įvykdytą kito nuteistojo smurtą.

Pareiškėjas teigė, kad po sumušimo jam skaudėjo šonkaulius ir manė, kad jie buvo lūžę, tačiau medicinos darbuotojai atsisakė jam atlikti krūtinės rentgeno nuotrauką, nuo skausmo jam buvo išrašyti vaistai, kuriuos jis vartojo apie dvi ar tris savaites.

Administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalį, asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, daroma išvada, kad Pravieniškių PN-AK užtikrino, kad E. K. pateiktų pas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius medicinos specialistus, t. y. veikė taip, kaip nustato teisės aktai.

Konstatuojama kad ginčas dėl žalos, padarytos pacientui netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimu atlyginimo yra civilinis, tokio pobūdžio ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į nuosekliai formuojamą teisminę praktiką, pagal kurią, ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., 2015 m. gegužės 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-932-552/2016, 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-130-261/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-16-520/2019, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-112-968/2020 ir kt.).

Be to, pareiškėjas teigė, kad jam nepagrįstai buvo skiriamos administracinės nuobaudos, skiriant šias nuobaudas, prisidėjo pareigūnas L. N..

Nuteistiesiems pažeidus nustatytą bausmės atlikimo tvarką, režimą, yra taikomos numatytos teisinės sankcijos, sukeliančios negatyvias pasekmes. Teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje nuobaudos vertinamos kaip įstatymams paklusnų elgesį stimuliuojančios priemonės nuteistiesiems atliekant bausmes. Pareiškėjas yra nuteistasis, t. y. asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnį, bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymuose nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teismo nuosprendyje; nuteistųjų teisių bei laisvių suvaržymus, tam tikrus draudimus ir (ar) pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A9.100-548/2021 duomenimis: 1) E. K. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimu kodekso (toliau – ir ANK) 226 straipsnio 1 dalį buvo surašytas už tai, kad 2020 m. lapkričio 2 d., apie 20.20 val. Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje, patikrinus pareiškėją, jo striukės dešinėje vidinėje kišenėje buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“ su SIM kortele „Pildyk” ir USB laikmena 16 GB, priklausanti M. U.; 2) administracinio nusižengimo byloje teismo apklausiamas E. K. pateikė paaiškinus, kad 2020 m. lapkričio 2 d., apie 20.20 val. jis įsinešė į trečiąjį sektorių mobiliojo ryšio telefoną, kurį pareigūnas L. N. po rytinio patikrinimo paliko jo asmeninėje spintelėje L. N. šį mobiliojo ryšio telefoną jam davė sukčiavimo veiksmams atlikti, tačiau pareiškėjas nesutiko su pasiūlymu, todėl L. N. paprašyti pareigūnai, kurių vardai Aidas ir Mindaugas, paėmė iš jo šį telefoną; priežasčių, dėl kurių nuo ryto iki 20.20 val. turėdamas pareigūno L. N. neteisėtai paliktą mobilųjį telefoną, jo neperdavė pataisos įstaigos administracijai, nenurodė; prisipažinti padarius pažeidimą nurodė pataisos įstaigos pareigūnai; 3) kaip liudytojas apklaustas pareigūnas L. N. paaiškino, kad jis 2020 m. lapkričio 2 d. E. K. jokio mobiliojo telefono ryšio nėra perdavęs, kaip pas į E. K. galėjo atsirasti minėtas telefonas, nežino, pas E. K. irgi yra radęs neleistinų daiktų – SIM kortelių; ar 2020 m. lapkričio 20 ir 21 dienomis buvo įvykdyti neleistinų daiktų permetimai į Pravieniškių PN-AK, nežino; pas nuteistuosius radus neleistinų turėti daiktų, yra surašomas asmens kratos protokolas, draudžiami daiktai paimami bei perduodami į Saugumo valdymo skyrių, duomenys perduodami Kalėjimų departamentui ir įtraukiami į sistemą, pataisos įstaigoje veikianti drausmės komisija sprendžia dėl nuobaudos skyrimo nuteistajam ir teikia pasiūlymą pataisos įstaigos direktoriui, kuris priima galutinį sprendimą; dėl kokių priežasčių E. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 226 straipsnio 1 dalį, negali atsakyti, nes tai nepriskirta jo kompetencijai; 4) teismas konstatavo, kad administracinio nusižengimo protokole iš esmės nurodytos aplinkybės susijusios su E. K. įvykdytu pataisos įstaigos režimo pažeidimu. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2021 m. balandžio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną E. K. atžvilgiu nutraukė, nesant ANK 226 straipsnio 1 dalies sudėties, ir nurodė, kad, pasitvirtinus administracinio nusižengimo protokole nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo veiksmai gali būti vertinami Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka (1 t., b. l. 110–113).

Be to, administracinio nusižengimo bylos Nr. II-436-753/2021 duomenimis, administracinio nusižengimo byloje Kalėjimų departamento skyriaus viršininkas R. G. 2021 m. vasario 3 d. nutarimu, nustatęs, kad E. K. 2021 m. sausio 26 d. vartojo psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 71 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 90 Eur baudą (Administracinio nusižengimo byla Nr. II-436-753/2021, b. l. 11-12). Administracinio nusižengimo protokolo, surašyto Kalėjimų departamento specialisto E. K., Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų G. R. ir G. D. 2021 m. sausio 26 d. tarnybinių pranešimų bei Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 115-42 duomenimis, į budėtojų dalį buvo atvestas nuteistasis E. K. profilaktiškai patikrinti ar nėra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų; nuteistasis testą atlikti sutiko; jam buvo nustatytas psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktas (Administracinio nusižengimo byla Nr. II-436-753/2021, b. l. 13–18).

Pareiškėjo skundas dėl 2021 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 0010-ANR_N-81-2021 panaikinimo buvo priimtas nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose 2021 m. balandžio 7 d.; Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi 2021 m. vasario 3 d. nutarimą paliko nepakeistą, tačiau Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 5 d. nutarimu tenkino E. K. apeliacinį skundą – panaikino Kalėjimų departamento skyriaus viršininko 2021 m. vasario 3 d. nutarimą ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, administracinio nusižengimo teiseną E. K. atžvilgiu nutraukė (Administracinio nusižengimo byla Nr. II-436-753/2021, b. l. 86–90, 103–107).

Be to, Pravieniškių PN-AK 2021 m. vasario 24 d. nutarimu E. K. buvo paskirta administracinė nuobauda už psichotropinių medžiagų vartojimą 2021 m. vasario 3 d. (1 t., b. l. 105). Pravieniškių PN-AK direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2021 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 58-35 „Dėl nuteistojo laikinojo izoliavimo kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ duomenimis, pareiškėjas buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (1 t., b. l. 142). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus dėl Pravieniškių PN-AK 2021 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 0060-ANR_N-32-2021 panaikinimo; Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2021 m. spalio 13 d. nutartimi E. K. skundo netenkino ir Pravieniškių PN-AK 2021 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 0060-ANR_N-32-2021 administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistą; E. K. 2021 m. spalio 26 d. pateikė apeliacinį skundą dėl 2021 m. spalio 13 d. nutarties, tačiau pareiškėjui nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi E. K. apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutarimu ir Kauno apygardos teismui 2021 m. spalio 5 d. nutarimu nutrauktų administracinio nusižengimo teisenų metu priimti nutarimai, kuriais E. K. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, ir nubaustas administracinėmis nuobaudomis, turėjo įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, tačiau, nagrinėjant bylą, nustatyta, kad šiuos nutarimus priėmė ne pareigūnas L. N., o kiti kompetentingi pareigūnai, be to, nenustatyta, kad pareigūnas L. N. kokiu nors būdu būtų daręs įtaką kitiems pareigūnams, kad jie be pagrindo pradėtų administracinių nusižengimų teisenas.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjo argumentai apie pareigūno L. N. neteisėtą dalyvavimą skiriant pareiškėjui administracines nuobaudas.

Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad jis nepagrįstai buvo perkeltas į drausmės grupę, už tuos pačius nusižengimus buvo baudžiamas du kartus, dėl pareigūnų grasinimų buvo priverstas atsiimti Pravieniškių PN-AK direktoriui pateiktą 2021 m. balandžio 19 d. skundą dėl nepagrįsto perkėlimo į drausmės grupę.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pataisos įstaigos direktoriaus 2021 m. kovo 29 d. įsakymu pareiškėjas buvo paskirtas į drausmės grupę už 2021 m. sausio 26 d. padarytą administracinį nusižengimą. Toks įsakymas buvo priimtas, nustačius, kad nutarimas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo įsiteisėjo 2021 m. vasario 23 d., nes Administracinių nusižengimų registre 2021 m. kovo 23 d., 14.33 val. nebuvo duomenų apie E. K. skundo priėmimą nagrinėti. Gavus Resocializacijos skyriaus pareigūno tarnybinį pranešimą, jog pareiškėjas apskundė jam skirtą administracinę nuobaudą ir teismas priėmė nagrinėti skundą, 2021 m. balandžio 13 d. pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu pareiškėjas buvo grąžintas į paprastąją grupę. Atsakovės atstovas, teikdamas paaiškinimus apie pareiškėjo paskyrimą į drausmės grupę pataisos įstaigos direktoriaus 2021 m. balandžio 13 d. įsakymu, nurodė, kad 2021 m. vasario 24 d. pareiškėjui už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą buvo paskirta administracinė nuobauda, be to, buvo nustatyta, kad nutarimas skirti šią nuobaudą įsiteisėjo 2021 m. kovo 16 d., nes Administracinių nusižengimų registre 2021 m. kovo 23 d., 14.31 val. duomenų apie šios nuobaudos apskundimą nebuvo.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nuteistasis iš paprastosios grupės į drausmės grupę perkeliamas, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda; 2) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jis atliko šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą; 3) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam buvo tris kartus per vienerius metus skirtos nuobaudos, nenurodytos šios dalies 2 punkte; 4) nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių; 5) nustatoma, kad jam bausmę atliekant paprastojoje grupėje nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo.

Minėta, kad 2021 m. vasario 3 d. ir 2021 m. vasario 24 d. nutarimais E. K. buvo paskirtos administracinės nuobaudos už psichotropinių medžiagų vartojimą, todėl pareiškėjas atitiko Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą nuostatą, kai už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, paskiriama administracinė nuobauda, todėl buvo pagrindas pareiškėją perkelti į drausmės grupę. Teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, kad jį perkeliant į drausmės grupę, už tą patį teisės pažeidimą buvo baudžiamas du kartus, kadangi nuteistojo perkėlimas į drausmės grupę vertinamas kaip nuteistajam už bausmės vykdymo režimo reikalavimų nesilaikymą, taikoma poveikio priemonė.

Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 3 d. ir 2021 m. vasario 24 d. nutarimus apskundė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.

Administracinio nusižengimo bylos Nr. II-436-753/2021 duomenimis, Kauno apylinkės Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutartimi E. K. skundas dėl Pravieniškių PN-AK 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 0010-ANR_N-81-2021 panaikinimo, nustačius, kad jis pateiktas ne ANK 622 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, 2021 m. kovo 24 d. buvo persiųstas Pravieniškių PN-AK, pataisos įstaiga skundą su administracinio nusižengimo byla Kauno apylinkės Kaišiadorių rūmams išsiuntė 2021 m. kovo 31 d., teisme skundas buvo gautas 2021 m. balandžio 6 d., priimtas nagrinėti teisėjo 2021 m. balandžio 7 d. rezoliucija (Administracinio nusižengimo byla Nr. II-436-753/2021, b. l. 2, 7, 8).

Bylos duomenimis, Pravieniškių PN-AK, atsakydami į pareiškėjo 2021 m. balandžio 19 d. skundą, parengė 2021 m. balandžio 23 d. raštą Nr. 7-1424 „Dėl skundo nagrinėjimo procedūros nutraukimo“ (1 t., b. l. 160). Nurodyto rašto duomenimis, aukščiau nurodytu skundu pareiškėjas prašė suteikti informaciją apie bausmės atlikimo drausmės grupėje ypatumus, žodinio pokalbio metu skunde paminėti klausimai buvo išspręsti, atsakyta į pareiškėjo klausimus, išaiškinta galiojančių teisės aktų nuostatos, reikalavimai ir sąlygos drausmės grupėje bausmę atliekantiems asmenims, nuobaudų skyrimo tvarka ir sąlygos. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą Nr. 72(11-12)1758 nenagrinėti 2021 m. balandžio 19 d. skundo, nurodęs, kad situacija išnagrinėta žodžiu, suteiktos išsamios rekomendacijos (1 t., b. l. 160, 161).

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jam buvo grasina atsiimti 2021 m. balandžio 19 d. pareiškimą yra nekonkretūs, abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas neįvardino nė vieno konkretaus pareigūno, detaliai neaprašė įvykių aplinkybių. Nagrinėjant bylą, duomenų, leidžiančių objektyviai spręsti apie prieš pareiškėją galimai panaudotą psichologinio ar kitokio pobūdžio poveikį nenustatyta. Dėl šių priežasčių pareiškėjo teiginiai, kad dėl pareigūnų grasinimų buvo priverstas atsiimti Pravieniškių PN-AK direktoriui pateiktą 2021 m. balandžio 19 d. skundą dėl nepagrįsto perkėlimo į drausmės grupę, atmetami kaip nepagrįsti.

Nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas 2021 m. gegužės 4 d. skundą Pravieniškių PN-AK direktoriui, nesutiko su jo paskyrimu į drausmės grupę, vertino, kad jis į drausmės grupę perkeltas nepagrįstai, pranešė, kad, nesutikdamas su 2021 m. vasario 3 d. ir 2021 m. vasario 24 d. nutarimais skirti administracines nuobaudas, yra pateikęs skundus Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams (1 t., b. l. 167-168). Pravieniškių PN-AK 2021 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 7-1903 „Dėl atsakymo į skundą pateikimo“ pareiškėjui išaiškino aplinkybes dėl jo perkėlimo į drausmės grupę (1 t., b. l. 165-166).

Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose 2021 m. birželio 28 d. buvo gautas E. K. skundas dėl Pravieniškių PN-AK 2021 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 0060-ANR_N-32-2021 panaikinimo. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 13 d. nutartimi pareiškėjui terminas skundui paduoti buvo atnaujintas ir skundas priimtas, jo kopija išsiųsta Pravieniškių PN-AK. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartyje nurodyta, kad 2021 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 0060-ANR_N-32-2021 apskundimo terminas baigėsi 2021 m. kovo 16 d., o skundas surašytas 2021 m. birželio 7 d. ir tą pačią dieną išsiųstas teismui (1 t., b. l. 194). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2021 m. spalio 13 d. nutartimi E. K. skundo netenkino ir Pravieniškių PN-AK 2021 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 0060-ANR_N32-2021 paliko nepakeistą. Minėta, kad E. K. 2021 m. spalio 26 d. pateiktas apeliacinis skundas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK direktoriui 2021 m. balandžio 13 d. priimant įsakymą dėl pareiškėjo perkėlimo į drausmės grupę, duomenų apie 2021 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 0060-ANR_N32-2021 apskundimą teismui objektyviai negalėjo būti žinoma, kadangi tuo metu nutarimas ir nebuvo apskųstas teismui. Taigi, Pravieniškių PN-AK direktorius, remdamasis tuo metu buvusiais duomenimis, turėjo faktinį ir teisinį pagrindus priimti įsakymą dėl pareiškėjo perkėlimo į drausmės grupę. Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad nuo 2021 m. liepos 13 d., t. y. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams priėmus 2021 m. liepos 13 d. nutartį, kuria buvo atnaujintas terminas skundui paduoti, jis gražintas į paprastąją nuteistųjų grupę.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai apie Pravieniškių PN-AK direktoriaus neteisėtus veiksmus perkeliant jį į drausmės grupę vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami.

Be to, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą grindė aplinkybe, kad jis neturėjo būti perkeltas į Pravieniškių PN-AK Antrąjį sektorių ir žodžiu buvo informavęs pareigūnus apie galimus incidentus šiame sektoriuje. Teismo posėdyje pareiškėjas, patvirtinęs, jog apie tai, kad Antrajame sektoriuje negali atlikti bausmės, pareigūnams pranešė žodžiu, konkrečių paaiškinimų apie aplinkybes, dėl kurių šiame sektoriuje negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, nenurodė bei neįvardino, kokiems konkretiems pareigūnams pateikė tokią informaciją.

Bausmių vykdymo kodekso 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Ginčo laikotarpiu pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustatė Instrukcija. Teismo vertinimu, laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų suskirstymas yra svarbus siekiant užkirsti kelią neigiamai įtakai, kurią tam tikri kalinami asmenys gali turėti kitiems nuteistiesiems, ir įgyvendinant Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą nuteistųjų atskyrimo tikslą – padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų yra apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą, dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei.

Išanalizavus bylos duomenis, daroma išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju aplinkybių, susijusių su Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu nuteistųjų atskyrimu, nenustatyta. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad žodžiu informavo apie galimus incidentus, kurie gali kilti jį perkėlus į Antrąjį sektorių, tačiau išsamių paaiškinimų apie priežastis, dėl kurių jis negali atlikti laisvės atėmimo bausmės Antrajame sektoriuje, realiai grėsusį pavojų, konkrečius asmenis, su kuriais yra susiklostę priešiški tarpusavio santykiai, iš kitų nuteistųjų sulauktus grasinimus sveikatai ir gyvybei, konkrečias situacijas, nepateikė.

Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai apie neteisėtą jo perkėlimą į Pravieniškių PN-AK Antrąjį sektorių atmetami kaip nepagrįsti.

E. K. tvirtino, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad pareigūnas A. B. 2021 m. kovo 31 d. jį įžeidžiamai užgauliojo.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pataisos įstaigoje nuteistųjų priežiūra organizuojama, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovės atstovo atsakymuose į pareiškėjo skundus ir prašymus nurodyta, kad pataisos įstaigos pareigūnai savo veikloje vadovaujasi teisės aktais.

Vertinant pareiškėjo teiginį, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnas A. B. jį užgauliojo, taikoma bendroji įrodinėjimo taisyklė, pagal kurią, pareiškėjas privalo pakankamai detaliai aprašyti teisei priešingą pareigūno elgesį. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas tvirtina, kad pareigūnas A. B. jį užgauliojo, tačiau byloje nėra pareiškėjo skundų ar prašymų teiktų pataisos įstaigos administracijai ar kitoms institucijoms dėl šio pareigūno 2021 m. kovo 31 d. įvykdytų neteisėtų veiksmų ar neetiško elgesio. Daroma išvada, kad pareiškėjo teiginys, kurio nepagrindžia byloje nustatyti objektyvūs ir leistini įrodymai, pripažįstamas kaip nepagrįstas ir juo darna išvadas nesiremiama.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pareiškėjo teiginys, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnas A. B. jį užgauliojo, atmetamas kaip nepagrįstas bylos duomenimis.

E. K. teigė, kad neturtinė žalą sukėlė tai, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasimelsti. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra tikintis, 2020 m. kovo mėnesį (tikslios dienos nenurodė) raštu kreipėsi į pareigūną L. N. ir prašė Pravieniškių PN-AK Trečiame sektoriuje įrengti koplytėlę ir sudaryti sąlygas pasimelsti. Pareigūnas jam paaiškino, jog tokios patalpos negali įrengti dėl lėšų stygiaus, be to, jo akivaizdoje suplėšė paduotą prašymą. E. K. tvirtino, kad jis dėl galimybės pasimelsti į šį pareigūną kreipėsi ir žodžiu, tačiau buvo jo išplūstas ir išprašytas iš kabineto.

Ginčo teisinių santykių atveju nuteistojo religijos laisvę įtvirtina tiek Konvencija, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija), o nuteistųjų atveju – ir Bausmių vykdymo kodeksas. Pagal Konvencijos 9 straipsnį, kiekvienas asmuo turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; tai teisė laisvai keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, laisvai skelbti savo religiją ar tikėjimą, laikant pamaldas, atliekant apeigas, praktikuojant tikėjimą ir mokant jo (1 dalis); laisvė skelbti savo religiją ar tikėjimą gali būti tik tiek apribojama, kiek yra nustatęs įstatymas ir kiek būtinai reikia demokratinėje visuomenėje visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, sveikatai ir moralei ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2 dalis). Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtinta, kad minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma ( 1 dalis); kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo (2 dalis); žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves (4 dalis). Bausmių vykdymo kodekso 106 straipsnis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas (1 dalis); pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui (2 dalis); tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas (3 dalis); religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (4 dalis).

Nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančiose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintose Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, jog pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija užtikrina nuteistųjų (suimtųjų) teisę tenkinti su religija susijusius poreikius Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas Lietuvos Respublikoje pripažintų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams lankytis pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje); pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vietos religinėms apeigoms atlikti įrengiamos pagal dvasininkų rekomendacijas; vykstant religinėms apeigoms nuteistieji (suimtieji) su savimi gali turėti smulkių asmeninių daiktų, susijusių su religinių apeigų atlikimu (113-115 punktai).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, nustatant, kad karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki kovo 30 d. 24 val., ir įvedant apribojimus viešojo ir privataus sektoriaus veiklai. Vėliau priimtais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais karantino režimo trukmė buvo pratęsiama. Kalėjimų departamento direktorius 2020 m. kovo 16 d. priėmė įsakymą Nr. V-78 „Dėl Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbo organizavimo valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo metu“. Šis įsakymas buvo priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ visoje šalyje dėl COVID-19 viruso plitimo grėsmės paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją bei siekiant užtikrinti saugias bei sveikas pareigūnų, valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygas ir laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų saugias laikymo sąlygas, sumažinti fizinių kontaktų skaičių ir apriboti koronaviruso galimybę plisti, iki šio įsakymo atšaukimo. Šiame įsakyme buvo nurodyta atšaukti visus sporto, kultūrinius renginius, susitikimus, pasitarimus ar kitokius susibūrimus įstaigų viduje (1.5.9 punktas). Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-167 patvirtino Rekomendacijas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, kurių 17 punkte numatyta, kad sporto, kultūriniai renginiai, susitikimai, pasitarimai ar kitokie susibūrimai turi būti organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais, neviršijant nurodyto maksimalaus renginio dalyvių skaičiaus patalpoje ir (ar) atviroje erdvėje. Be to, Kalėjimų departamento direktorius, atsižvelgęs į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ bei siekdamas užtikrinti koronaviruso (COVID-19) infekcijos valdymą bausmių vykdymo sistemoje 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-344 patvirtino Koronaviruso (COVID-19) valdymo bausmių vykdymo sistemoje veiksmų planą. Šiame plane, be kita ko, buvo numatytas

besilankančių įkalinimo asmenų (ne įstaigos darbuotojų) maksimalus ribojimas (1.13 punktas), masinių renginių įstaigose uždraudimas (1.14 punktas).

Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Vyriausybė tvarko krašto reikalus, tuo tikslu gali leisti norminius teisės aktus. Neabejotina, kad žmogaus sveikata ir fizinis saugumas plačiai pripažįstamos fundamentaliomis teisėmis, todėl valstybės teritorijoje ištikus ypatingai situacijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali ir privalo imtis priemonių ir reguliuoti santykius taip, kad kilusi grėsmė būtų sumažinta.

Siekdama Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nustatytų tikslų, Vyriausybė nustatė specialų karantino režimą, apimantį ir atskirų asmenų teisių ribojimus karantino laikotarpiui, t. y. laikinai, kol bus suvaldytas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos plitimas ir įgyvendintos reikalingos Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo kontrolės priemonės. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasirinktos ir nustatytos priemonės (prioritetinis paslaugų teikimas nuotoliniu būdu ir kt.) yra pagrįstos ligos (COVID-19) užkrečiamumo ypatumais, surinkta išsamia informacija, pagrįsta moksliniais, medicininiais tyrimais, taip pat tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pataisos namai, atsižvelgdami į Vyriausybės nutarimo nuostatas, siekdami valdyti Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemiją, turėjo teisę riboti dvasininkų dalyvavimą religinėse apeigose.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje naujai rekonstruotame pastate yra įrengtas laisvalaikio kambarys, kuriame yra religinės atributikos, ir jame, esant poreikiui, atliekamos religinės apeigos, be to, nuteistieji be apribojimų gali lankytis klubo patalpoje, kurioje taip pat yra pastatomas kryžius, religinė atributika ir kurioje galima atlikti religines apeigas atskirai nuo kitų nuteistųjų. Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad Kauno arkivyskupijos kurijos kunigai ir savanoriai iki COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje paskelbimo pataisos įstaigoje lankydavosi du kartus per mėnesį, apie vykstančius renginius būdavo paskelbiama, nuteistieji turėjo galimybę lankytis. Paskelbus karantiną, siekiant išvengti galimų COVID-19 ligos protrūkių, dvasininkų atvykimas buvo apribotas, religinės apeigos vyko nuotoliniu būdu, transliuojant tiesiogiai vykstančias mišias, o dirbantiems nuteistiesiems mišių įrašai paleidžiami laisvu nuo darbo laiku (1 t., b. l. 101).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad dėl taikomų renginių, susibūrimų, lankymosi pataisos įstaigose ribojimų, skirtų užkirsti Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui, dvasininkų negalėjimas lankytis pataisos įstaigoje, pravesti mišias, susitikti su nuteistaisiais nelaikomas nepagrįstu pareiškėjo teisės į tikėjimo laisvę ribojimu. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo atsiliepime pateiktais paaiškinimais apie priemones, skirtas Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos metu užtikrinti nuteistųjų teisę išpažinti pasirinktą tikėjimą ir jį praktikuoti. Be to, vertinama, kad pareiškėjo teiginiai apie jo teisės į tikėjimo laisvę suvaržymus nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, kadangi nagrinėjant bylą nebuvo pateikta duomenų apie E. K. raštu teiktus prašymus (skundus, pareiškimus) dėl teisės išpažinti pasirinktą tikėjimą ir jį praktikuoti neužtikrinimo. Pagrindo atmesti kaip nepagrįstus atsakovės atstovo argumentus, jog E. K. asmens byloje tokio turinio prašymų ar skundų nebuvo rasta, nagrinėjant bylą nenustatyta.

Remiantis tuo, kas nurodyta, teismas kaip nepagrįstus vertina ir atmeta E. K. teiginius apie pažeistą jo teisę į tikėjimo laisvę.

Minėta, kad CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos numato, jog valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nagrinėjamoje byloje nenustačius Pravieniškių PN-AK ir pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. nenustačius visų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė