- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-14
- Bylos Nr.
- 1-245-673/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16705-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Advokatai
- Sigitas Štaraitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.16.1.2.3Kiti su suėmimu susiję klausimai
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), nebaigęs atlikti (pabėgęs iš pataisos įstaigos) laisvės atėmimo bausmės pagal 2021-03-10 nuosprendį, teistas 17 kartų:
1) 1991 m. rugsėjo 5 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimu;
2) 1997 m. lapkričio 10 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį - 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu su turto konfiskavimu;
Žemesnės instancijos teismas
3) 2001 m. balandžio 11 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 246 straipsnio 1 dalį – 125 Lt bauda;
4) 2001 m. liepos 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimu su turto konfiskavimu;
5) 2002 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, 272 straipsnio 3 dalį - 6 metų 2 mėnesių laisvės atėmimu su 1/3 turto konfiskavimu;
6) 2004 m. kovo 18 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimu;
7) 2005 m. balandžio 26 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimu;
8) 2005 m. spalio 14 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį - 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu;
9) 2008 m. birželio 27 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimu;
10) 2008 m. lapkričio 4 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį - 6 metų laisvės atėmimu;
11) 2008 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimu, 2009 m. kovo 10 d. nutartimi 2008 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. lapkričio 4 d. nusprendžiu paskirta bausme ir nuteistas galutine bausme - 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu;
12) 2016 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimu, 2016 m. spalio 7 d. nutartimi 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;
13) 2016 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimu, bausmę subendrinus su 2016 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu;
14) 2017 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimu, bausmę subendrinus su 2016 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 2 metų laisvės atėmimu;
15) 2017 m. lapkričio 7 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimu, bausmę subendrinus su 2017 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimu;
Žemesnės instancijos teismas
16) 2020 m. lapkričio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 50 parų areštu;
17) 2021 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. (įsiteisėjo) nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (smurtas prieš sugyventinę J. B.) – 6 mėnesių laisvės atėmimu, bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su 2020 m. lapkričio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos įstaigoje, bausmės nebaigęs atlikti, šiuo metu suimtas šioje byloje, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas šeimos narei - sugyventinei), padarymu.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. gegužės 25 d. apie 00.45 val., A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia įspyrė vieną kartą į kairį šoną savo šeimos narei – sugyventinei J. B., dėl ko ji nugriuvo ant grindų, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, būdamas išgėręs, supykęs, kad sugyventinė J. B., jam geriant pas kaimyną, namuose gėrė su D., taip pat ir dėl to, kad ji jam nedavė automobilio raktelių, nes, nors ir buvo neblaivus, jis norėjo automobiliu važiuoti, be to, jį ir pastūmė – jis įspyrė vieną kartą savo sugyventinei J. B. į sėdmenis, ji nugriuvo. Toje vietoje, kurioje nukentėjusioji nugriuvo, slidu, stovi komoda, nukentėjusioji buvo girta. Jis spyrė „lengvai“, galėjo nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą, nes nukentėjusioji nugriuvo. Po to jis vėl išėjo pas kaimyną, atvykusios policijos nematė. Liudytoja O. meluoja, kad matė, kaip jis mušė nukentėjusiąją, nes ji negalėjo to matyti, jų konfliktą galėjo tik girdėti, be to, O. jam kerštauja, nes pyksta dėl to, kad po įvykio, vasaros laiku, D. apgadino jo sugyventinės J. automobilį ir turėjo savo lėšomis sutvarkyti, be to, jis pats, būdamas neblaivus, vairavo D. automobilį, kuris, sustabdžius policijai, buvo konfiskuotas. Ir dabar su nukentėjusiąja yra sugyventiniai. Praeityje jau buvo teistas už analogišką nusikaltimą tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu. Kaltu neprisipažino, nes manė, jog jei nukentėjusioji nerašys pareiškimo, tai nebus ir bylos. Gailisi, kad taip gavosi.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais bei teismo posėdyje išnagrinėtais bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais.
Liudytoja O. D. (iki santuokos B.) parodė, kad ji su dabartiniu sutuoktiniu J. K. D. ir vaiku nuo 2021 m. gegužės 19 d. svečiavosi pas J. B. ir A. K.. 2021 m. gegužės 24 d. draugų kompanijoje J. K. D. ir A. K. išgėrinėjo, J. B. irgi buvo išgėrusi. Tik ji viena alkoholio nevartojo, nes buvo su vaiku. Jai su J. ir vaiku būnant lauke, stovint kieme ir rūkant, išgirdo triukšmą – A. su J. apsipyko, nes J. nenorėjo duoti neblaiviam A. mašinos raktelių. Tada J. paėmė ant rankų vaiką, jie įbėgo į vidų ir ji pamatė, kaip A. muša J. koridoriuke prie kambariuko. Matė kokius du, tris smūgius. A. rankomis sudavė smūgius J. į šoną, ties šonkauliais. J. tuo metu buvo nugriuvusi, gulėjo ant žemės. Prieš jiems įeinant galėjo būti keli smūgiai, kurių jie nematė, nes buvo kieme. Jie įbėgo į kambarį, užsidarė ir ji J. telefonu iškvietė policiją, nes J. rėkė, ji bijojo, kad gali baigtis blogiau, kadangi A. daug stambesnis už J., ir jai nepriimtina, kai vyras kelia ranką prieš moterį, be to, ir dėl vaiko išsigando. Kai jau buvo tylu, jie išėjo į koridorių, tuo metu atvažiavo policija, bet A. jau nebebuvo. J. buvo užsirakinusi savo kambaryje antrame aukšte ir nieko neįleido. Per duris girdėjosi aimanavimai, sunkus J. kvėpavimas, ji verkė. Atvykus policijai J. įsileido pareigūnus. Policijoje nesakė, kad matė, kaip kaltinamasis mušė nukentėjusiąją, nes bijojo. Kartu su kaltinamuoju važiavo į policiją, bijojo, kad tyrėja, jai esant Kėdainiuose, pasakys kaltinamajam, ką ji paliudijo. O dabar ji yra saugi, namuose, žino, kad jai nieko nenutiks, todėl sako tiesą, tai yra, kad tikrai matė, kaip A. J. sudavė gal kokius du smūgius. Telefono numeris (duomenys neskelbtini), yra jos dabartinio sutuoktinio D..
Liudytojas J. K. D. parodė, kad nuo 2021 m. gegužės 19 d. kartu su dabartine žmona O. ir vaiku svečiavosi pas savo draugą A. K. ir jo draugę J. B.. 2021 m. gegužės 24 d. įvykio visiškai neatsimena, nes buvo per daug išgėręs. Neatsimena ir atvykusios policijos, pamena tik kad pūtė (į alkotesterį). Ryte žmona kažką pasakojo apie tai, kad kažkas buvo, bet jis dar buvo girtas. Vėliau žmona sakė, kad buvo kažkoks kivirčas, tačiau labai seniai pasakojo, jis neprisimena. Neatsimena ar žmona pasakojo, kad kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajai. Nežino, kas kvietė policiją, neatsimena. Tuo metu jis naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Tą vakarą gėrė ir pas kaimynus, ir su J., bet net neatsimena normaliai ką gėrė. Nežino ar jo žmona dėl ko nors pyksta ant A. K., niekada nieko nesakė, nemano.
Liudytoja D. P. - skubios medicinos pagalbos specialistė, parodė, kad 2021 m. gegužės 25 d., galimai apie 1.00 val. nakties, buvo gautas kvietimas į (duomenys neskelbtini), dėl sumuštos moters. Nuvykus juos pasitiko pareigūnas. Iš pradžių ji negalėjo patekti į kambarį, kuriame buvo moteris, nes buvo užsikirtusi spyna, o kai duris atidarė, moteris stovėjo šalia lovos, sakė, kad pagalbos ji nekvietė, kad jai nieko nereikia, kad yra išgėrusi alkoholio, kad buvo tik konfliktas. Apžiūrėtos moters būklė buvo stabili, išorinių sužalojimų nesimatė, tačiau paspaudus jai skaudėjo šoną, todėl suleido nuskausminamuosius vaistus. Vykti į ligoninę moteris atsisakė. Moteris sakė, kad ją sumušė sugyventinis, bet ji pareiškimo nerašys. Nukentėjusioji elgėsi ir kalbėjo adekvačiai, atrodė šiek tiek išsigandusi, neatrodė, kad moteris meluoja, o ir ten buvę draugai sakė, kad sumušė.
Liudytoja P. G. - policijos pareigūnė, parodė, kad galimai 2021 m. gegužės 25 d., dirbant kartu su vyr. patruliu E. G., apie 1.00 val. nakties buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra sužeista moteris. Kiek pamena, juos pasitiko vyras ir moteris, kurie nurodė, kad moteris yra viršuje, o vyras pabėgo. Nuėjus į antrą aukštą pas moterį, durys buvo užrakintos ar užtrenktos, moteris per duris nurodė, kad ji nieko nenori. Atidarius duris moteris sėdėjo ant lovos, sakė, kad jai skauda šoną. Atvykę medikai ją apžiūrėjo. Moteris sakė, kad jai, lyg, įspyrė sugyventinis, bet pareiškimo nerašys. Moteris buvo neblaivi, todėl ji jos neapklausė, tik įteikė šaukimą. Teismui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patvirtino, kad jos parodymai teisingi. Nurodė, kad moteris iš tikrųjų buvo neblaivi, verkė, buvo labai susijaudinusi. Nekilo abejonių, kad prieš nukentėjusiąja buvo smurtauta. Moteris vis laikėsi už šono, labai verkė ir teigė, kad nieko nenori. Nukentėjusioji elgėsi, kalbėjo adekvačiai, atsakinėjo į klausimus, nesusidarė įspūdis, jog ji meluotų.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja P. G. - policijos pareigūnė, parodė, kad 2021 m. gegužės 25 d., dirbant kartu su vyr. patruliu E. G., apie 00.53 val. buvo gautas pranešimas, kad tarp sugyventinių įvyko konfliktas, kurio metu vyras sumušė moterį. Nuvykus nurodytu adresu, namuose buvo neblaivus J. K. D., kuris paaiškino, kad tai jis iškvietė policiją, kadangi matė, kaip jo draugas A. K. įspyrė vieną kartą į kairį šoną savo sugyventinei J. B., įtarė, kad jai gali būti lūžę šonkauliai. J. B. buvo apsiverkusi ir paaiškino, kad ji su sugyventiniu A. K. ir jo draugu J. K. D. namuose vartojo alkoholį, po to tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas, nes jis norėjo neblaivus jos automobiliu kažkur važiuoti, o ji tam prieštaravo. Konflikto metu sugyventinis A. K. jai įspyrė vieną kartą į kairį šoną, buvo pargriovęs ant žemės, jai skaudėjo, ji jautė fizinį skausmą, tačiau policijos prašė jokio tyrimo nepradėti, sakė, kad A. K. pretenzijų ji neturi. Ji atliko J. B. kūno apžiūrą, tačiau ant jos kūno sužalojimų nebuvo. Atvykę medikai J. B. suleido vaistų nuo skausmo ir pasiūlė, jeigu bus blogai su sveikata, kreiptis į ligoninę. J. B. buvo nustatytas 1,40 promilių girtumas. A. K. namuose rastas nebuvo. Kadangi buvo nustatytas smurto artimoje aplinkoje atvejis, ji tarnybiniu pranešimu pradėjo ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 111-112).
Liudytojas E. G. - policijos pareigūnas, parodė, kad galimai 2021 m. gegužės 25 d., dirbant kartu su P. G., apie 1.00 val. nakties buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, tai yra, kad sugyventinis smurtavo prieš moterį, (duomenys neskelbtini). Nuvykus kieme juos pasitiko vyras ir moteris, kurie buvo labai išsigandę. Vyras buvo neblaivus, o moteris – blaivi. Jie aiškino, kad įvyko konfliktas, kad kaltinamasis sumušė nukentėjusiąją, kuri yra antrame aukšte, užsitrenkusi duris, negali išeiti. Užlipus į viršų, jis, moters leidimu, laužtuvo pagalba atidarė duris, nes buvo užstrigęs spynos liežuvėlis. Nukentėjusioji sakė, kad nieko nenori, jai skaudėjo šoną, atvykę medikai ją apžiūrėjo. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi. Nurodė, kad nukentėjusioji buvo neblaivi, bet elgėsi adekvačiai, jam nesusidarė įspūdis, kad ji meluoja, nes verkė, laikėsi susiėmusi už šono, sakė, kad skauda, buvo išsigandusi.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. G. - policijos pareigūnas, parodė, kad 2021 m. gegužės 25 d., dirbant kartu su tyrėja P. G., apie 00.53 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), tarp sugyventinių įvyko konfliktas, kurio metu vyras sumušė moterį. Nuvykus minėtu adresu namuose rastas neblaivus J. K. D., jam nustatytas 2,72 promilių girtumas, kuris paaiškino, kad tai jis iškvietė policiją, kadangi matė, kaip jo draugas A. K. įspyrė sugyventinei J. B. vieną kartą į kairį šoną. J. K. D. paprašė pažiūrėti ar viskas gerai J. B. su sveikata, nes įtarė, kad jai gali būti lūžę šonkauliai. Namo antrame aukšte, kambaryje, buvo užsirakinusi J. B., kuri nurodė, kad negali atrakinti durų, nes jos užsitrenkė. Su J. B. leidimu jis duris išlaužė. J. B. paaiškino, kad ji su sugyventiniu A. K. ir jo draugu J. K. D. namuose vartojo alkoholį, po to tarp jos ir sugyventinio A. K. kilo konfliktas, nes jis norėjo neblaivus su jos automobiliu kažkur važiuoti, ji tam prieštaravo, todėl sugyventinis A. K. jai įspyrė vieną kartą į kairį šoną, buvo parvertęs ant žemės, jai skaudėjo, tačiau prašė jokio tyrimo nepradėti, sakė kad A. K. pretenzijų ji neturi. J. B. buvo nustatytas 1,40 promilių girtumas. A. K. namuose nerastas. J. K. D. dar paaiškino, kad jo sugyventinė konflikto tarp A. K. ir J. B. metu buvo su sūnumi kitame kambaryje ir nieko nematė, tik girdėjo triukšmą (1 t., b. l. 105-106).
Rašytiniai įrodymai.
Bendrasis pagalbos centras pateikė pranešimo garso įrašą (1 t., b. l. 28-31, kuris buvo aprašytas, aprašyme pažymėta, jog iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinę asmuo nurodė, kad įvyko šeimyninis konfliktas tarp sugyventinių, kad moteriai gali būti lūžę šonkauliai, kad vyras prieš ją pakėlė ranką, kad pranešėjas yra atvykęs į svečius, todėl negali nurodyti adreso, kad moteris rėkia ne savo balsu, kad jis nežino ar ją apgins, kad nežino ką daryti,... .
Iš aprašyto vaizdo/garo įrašo iš policijos pareigūno kūno kameros (1 t., b. l. 35-39) matyti, jog policininkus pasitinka liudytojai, kurie vėliau prisistatė kaip K. D. ir O. B., kurie sako, kad, kaip galima suprasti – nukentėjusiajai, kuri yra užsirakinusi kambaryje, gali būti šonkaulių trauma, kad, kaip galima suprasti – kaltinamasis bandė išspirti kambario duris, kad kaltinamasis prašė automobilio raktelių, norėjo važiuoti, kad liudytojas bijo dėl nukentėjusiosios gyvybės, kad šonkauliai gali būti susmigę į plaučius, prašo nukentėjusiosios atidaryti langą, o jis bandys įlipti per balkono duris, klausia nukentėjusiosios, kaip jos sveikata, o nukentėjusioji klausia - kas iškvietė policiją, po ko policijos pareigūnui išlaužus duris, verkdama nukentėjusioji pasakoja, kad ji gulėjo, o priėjęs vyras, sugyventinis – A. K., suspardė, sudaužė ją kaip obuolį, kad ji juto fizinį skausmą, kad gal spirdamas šonkaulius jai sulaužė, kad reikalavo pinigų, nes jos automobiliu norėjo važiuoti į Vilnių, kad ji nerašys pareiškimo, kad pirmame namo aukšte kaltinamajam davė pinigų, kad jis ją keikė, spyrė ir ji pargriuvo, kad užlipo į antrą aukštą ir užsirakino kambaryje, kurio duris kaltinamasis norėjo išspirti.
Iš aprašyto vaizdo/garo įrašo iš kito policijos pareigūno kūno kameros (1 t., b. l. 42) matyti, jog nukentėjusioji patvirtina policijos pareigūnei, kad ji juto fizinį skausmą, kad jai spyrė į šonkaulius, kad ji parkrito ant žemės.
Vykti pas teismo medicinos specialistą nukentėjusioji atsisakė (1 t., b. l. 75, todėl teismo medicinos specialistas išvadą (1 t., b. l. 89-90) davė remdamasis tik turimame medicinos dokumente – medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, užfiksuotais duomenimis, kuriuose pažymėta, kad nukentėjusioji sąmoninga, sumušta, nurodo, jog skauda kairę krūtinės pusę, nugarą, vykti į ligoninę atsisakė. Išvadoje nurodyta, kad todėl, jog objektyvių duomenų apie trauminius pakitimus (sužalojimus) medicininiame dokumente nėra, nustatyti sveikatos sutrikdymo masto nėra galimybės.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2021 m. gegužės 25 d. apie 00.45 val., A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia įspyrė vieną kartą į kairį šoną savo šeimos narei – sugyventinei J. B., dėl ko ji nugriuvo ant grindų, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu buvo sugyventiniai, kurie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.
Nors kaltinamasis kaltu smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu prisipažino iš dalies, aiškino nestipriai spyręs nukentėjusiajai į sėdmenis, o ne į šoną, kaip tai nurodyta kaltinime, nurodė, kad fizinis skausmas nukentėjusiajai galėjo būti sukeltas, kaip galima suprasti iš kaltinamojo parodymų - dėl to, kad ji paslydusi nugriuvo – kaltinamojo kaltė padarius nusikaltimą, nurodytą kaltinime, visiškai įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Nors nukentėjusioji į teisiamąjį posėdį neatvyko, o ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus sugyventinio – kaltinamojo byloje, tačiau tai, kad kaltinamasis smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, įrodo liudytojų parodymai, tai yra: liudytoja O. D. (B.), kuri svečiavosi pas nukentėjusiąją ir nurodė, kad matė, kaip kaltinamasis bent du kartus sudavė jau gulinčiai nukentėjusiajai į šoną, kad galimai prieš tai, kol ji nugriuvo, nukentėjusiajai buvo suduoti ir kiti smūgiai, kad ji girdėjo, kaip kaltinamasis prašė duoti automobilio raktelius, kad girdėjo, kaip po konflikto kambaryje užsirakinusi nukentėjusioji aimanavo, verkė; liudytoja D. P. - greitosios medicinos pagalbos darbuotoja, kuri patvirtino, jog nukentėjusioji sakė, kad ją sumušė sugyventinis, kad paspaudus nukentėjusiajai skaudėjo šoną, jai buvo suleisti vaistai nuo skausmo, kad moteris sakė, jog pareiškimo nerašys, kad nors ir buvo neblaivi, tačiau elgėsi ir kalbėjo adekvačiai, atrodė šiek tiek išsigandusi ir jai nepasirodė, jog moteris meluoja, be to, ten buvę draugai sakė, kad nukentėjusioji buvo sumušta; liudytojai E. G. ir P. G. - policijos pareigūnai, kurie patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo, metu, tai yra, kad atvykus į įvykio vietą, namuose rastas neblaivus J. K. D. paaiškino, kad tai jis iškvietė policiją, kadangi matė, kaip jo draugas A. K. įspyrė sugyventinei J. B. vieną kartą į kairį šoną, paprašė pažiūrėti ar viskas gerai J. B. su sveikata, įtarinėjo, kad jai gali būti lūžę šonkauliai, kad pati nukentėjusioji J. B. tuo metu buvo užsirakinusi kambaryje, negalėjo atrakinti durų, todėl leido jas išlaužti, po ko paaiškino, kad tarp jos ir sugyventinio A. K. kilo konfliktas, nes kaltinamasis norėjo neblaivus važiuoti jos automobiliu, kam ji prieštaravo, po ko jis įspyrė jai vieną kartą į šoną, buvo parvertęs ant žemės, nurodė, kad jai skaudėjo, bet prašė nepradėti tyrimo, sakė, kad kaltinamajam pretenzijų ji neturi, paaiškino, jog nors nukentėjusioji ir buvo neblaivi, tačiau elgėsi ir kalbėjo adekvačiai, atsakinėjo į klausimus, jiems nesusidarė įspūdis, jog ji meluotų apie įvykį, be to nukentėjusioji verkė, buvo išsigandusi, jiems nekilo abejonių, kad prieš nukentėjusiąja buvo smurtauta, nukentėjusioji vis laikėsi už šono, skundėsi skausmu.
Jokių duomenų, kad liudytojai nesuprato ar neteisingai suprato įvykio situaciją, nėra.
Teismas, vertindamas šiuos aprašytų liudytojų parodymus, pažymi, kad jų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški. O liudytoja O. D., atsižvelgiant į kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgiant ir į kitų liudytojų parodymų visumą, teismo įsitikinimu, logiškai ir įtikinamai paaiškino, dėl ko ji, apklausta kitą dieną ikiteisminio tyrimo metu, bijojo kartu buvusio kaltinamojo ir policijoje davė kiek kitokius parodymus nei teisiamojo posėdžio metu.
Byloje, ypač ir po kaltinamojo pripažinimo vartojus smurtą, nebuvo nustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusioji, liudytojams pasakojusi apie kaltinamojo jos atžvilgiu pavartotą smurtą, ar liudytoja O. D., teisme paliudijusi apie jos matytą kaltinamojo prieš nukentėjusiąją naudotą smurtą, būtų siekusios apkalbėti kaltinamąjį ir tyčia melagingai apkaltinti padarius kriminalinį nusikaltimą. Priešingai, pati nukentėjusioji, papasakojusi apie patirtą smurtą, jau nuo pat pradžių prašė ikiteisminio tyrimo nepradėti, aiškino, kad kaltinamajam pretenzijų neturi, tai yra visokeriopai bandė padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, kas įtakos, pradedant ikiteisminį tyrimą, šiuo atveju neturėjo ir neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi liudytojų, įspėtų ir dėl melagingo pranešimo/melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi jokio pagrindo netikėti, nes nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojai siektų kaltinamąjį apkalbėti ir paliudyti taip, kaip paliudijo teisme. Tai, kad liudytojai, išskyrus O. D., nebuvo tiesioginiai įvykio stebėtojai, jų parodymų nepatikimais ar neįrodančiais kaltinamojo kaltės laikyti nėra teisinio pagrindo (BPK 20 str. 3 d.), nes jų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to - juos patvirtina ir rašytiniai įrodymai - pranešimo pagalbos centrui laikas ir turinys, iš kurio matyti, kad iškart po įvykio liudytojas (-ai) skambino į pagalbos centrą ir nurodė, jog kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, kas užfiksuota ir byloje esančiame aprašytame garso įraše iš pagalbos centro; taip pat policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuota nukentėjusiosios savijauta ir pasakojimas, kad ją mušė kaltinamasis.
Kadangi nėra pagrindo netikėti liudytojų parodymais, nėra pagrindo netikėti ir tuo, kad kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas – spyris į šoną, nurodytas kaltinime, po ko nukentėjusioji nugriuvo, buvo ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamojo dalį prisipažinimą ir jo pateiktus argumentus, tame tarpe aiškinimą, kad liudytoja O. D. iš keršto davė melagingus parodymus, teismas vertina kaip deklaratyvius ir vertina kritiškai, kaip siekimą sušvelninti savo kaltę ar net išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Tai, kad liudytoja O. D. teisme nurodė daugiau kaltinamojo veiksmų, nei nurodyta kaltinime, ar tai, kad kaltinamasis teisme aiškino, jog nukentėjusioji jį pastūmė - įtakos kaltinamojo veikos kvalifikacijai neturi.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, teistas už analogiškas veikas, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baigtas, nes nukentėjusioji buvo sumušta, jai buvo sukeltas fizinis skausmas.
Išnagrinėjęs bylą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas šeimos narei - sugyventinei).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Nors kaltinamasis kaltu prisipažino, tačiau, teismo vertinimu, kaltu prisipažino tik iš dalies, kaltę prisipažino teisme atlikus visą įrodymų tyrimą, o iki tol nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, kaip ir teisimojo posėdžio pradžioje, tvirtino, kad nėra kaltas, nusikaltimo nepadarė. Baigiamosios kalbose kaltinamasis nurodė, jog gailisi, kad taip gavosi, tačiau nenurodė, kad gailisi dėl to, jog smurtavo prieš nukentėjusiąją, sukėlė jai skausmą. Iš parodymų konteksto akivaizdu, kad kaltinamasis nurodė, jog iš esmės jį išprovokavo pati nukentėjusioji, nes ji, neva, be jo gėrė su jo draugu, nedavė jam girtam automobilio raktelių, be to jį pastūmė. Kaltinamasis nurodė, kad po pastūmimo jis tik „lengvai“ įspyrė nukentėjusiajai į sėdmenis, o ji, kaip galima suprasti iš jo paaiškino, užsigavo griūdama paslydusi, nes toje vietoje slidžios grindys ir stovi komoda, tai yra, kad fizinis skausmas nukentėjusiajai buvo sukeltas ne dėl jo smūgiavimo į nukentėjusiosios kūną.
Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad jokio pagrindo manyti, kad pati nukentėjusioji išprovokavo kaltinamąjį padaryti kriminalinį nusikaltimą – nėra. Net jei stūmimas ir buvo, tačiau kaltinamasis pats nurodė, kad tuo laiku, būdamas neblaivus, ėjo pasiimti automobilio raktelio, nors nukentėjusioji raktelio jam ir nedavė. Taigi nėra jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis buvo priverstas pasirinkti tokį savo elgesio variantą, koks yra svarstomas šioje byloje, ar net buvo priverstas nuo nukentėjusiosios gintis.
Priešingai, iš byloje sutrinktų įrodymų visumos matyti, kad kaltinamasis veikė savo sąmoningai pasirinktu elgesio variantu, veikė ir ciniškai, ir žiauriai, ir tą darė ne pirmą kartą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, negali būti formalus, turi ir gali būti įrodomas konkrečius elgesiu visuomenėje, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis už tos pačios nukentėjusiosios sumušimą teisiamas jau antrą kartą, už analogiškus nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d., teistas tris kartus, viso teistas net 17 kartų, tai yra išvadų nepadarė, vėl smurtavo prieš akivaizdžiai - ką nurodė liudytoja O. D., fiziškai silpnesnę moterį, tai padarė tik ką nuteistas už analogišką nusikaltimą, turėdamas kitus neišnykusius teistumus, kas rodo, jog ir toliau vartodamas alkoholį bei smurtaudamas kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertino, o atsižvelgdamas ir į kaltinamojo teismui išsakytą poziciją ir parodymus, teismas daro išvadą, kad toks kaltinamojo elgesys eliminuoja galimybę jo gailėjimąsi vertinti kaip nuoširdų.
Be to, padaręs nusikaltimą kaltinamasis iš įvykio vietos pasišalino, nesiėmė jokių priemonių sušvelninti padarytos veikos padarinių – pasirūpinti nukentėjusiosios sveikata, kas, dėl matyto kaltinamojo elgesio žiaurumo, kėlė didelį susirūpinimą namuose buvusiems liudytojams O. D. ir J. K. D., kurie net paskambino pagalbos telefonu. Kaltinamasis, kaip paminėta, ne tik, kad nepasirūpino nukentėjusiosios sveikata, tačiau priešingai, ir toliau elgėsi ciniškai – apklaustas ikiteisminio tyrimo metu neigė vartojęs fizinį smurtą, savęs kaltu nelaikė. Tokia kaltinamojo pozicija, kaip teismas pasisakė, buvo ir teisiamojo posėdžio pradžioje.
Akivaizdu, kad kaltinamasis, deklaruodamas gailėjimąsi, išgyvena tik dėl savo padėties, o ne dėl padaryto nusikaltimo ir (ar) nukentėjusiosios savijautos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, Nr. 2K-163/2014, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-273-245/2018).
Esat tokiai situacijai kaltinamojo prisipažinimo ir gailėjimosi, kuris nebuvo nuoširdus, pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra pagrindo.
Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo manymu, ko nepaneigė ir pats kaltinamasis, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas prieš fiziškai silpnesnį asmenį; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių, o yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 17 kartų, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus (viso 3 kartus), paskutinį kartą teistas už smurtą tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, naują smurtinį nusikaltimą padarė po paskutinio nuosprendžio priėmimo praėjus tik keliems mėnesiams, tai yra vėl smurtavo prieš tą pačią nukentėjusiąją, teistumai neišnykę, baustas administracinėmis nuobaudomis, iki sulaikymo nedirbęs, neturėjęs jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, nors darbingas ir sveikas.
Atsižvelgiant į kaltinamojo nusikalstamų veiksmų priešistorę, į tai, kad kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad jo padaryta smurtinė nusikalstama veika buvo neatsitiktinis, bet iš esmės dėsningas atvejis kaltinamojo gyvenime - išvadų nedarančiam ir savo elgesio nekeičiančiam kaltinamajam už nusikaltimą skirtina griežčiausia - laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), nepriklausomai nuo to, kad nėra atsakomybę lengvinančių, o yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, paskiriant bausmę mažesnę, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 3 dalis), bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinant su 2021 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos (bausmę atliko nuo faktinio sulaikymo vykdant 2021-03-10 nuosprendį, tai yra - nuo 2021-09-28, iki pabėgimo iš pataisos įstaigos, tai yra iki 2021-11-23) bausmės dalimi (BK 64 straipsnio 3 d., LAT nutartis 2K-477/2011), ir terminuotą laisvės atėmimo bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos įstaigą, bausmės pradžią pradedant skaičiuojant nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo (LAT nutartis Nr. 2K-263-689/2018), į bausmės laiką įskaitant suėmimo šioje byloje laiką (BK 66 str.).
Kardomoji priemonė.
Kaltinamasis šioje byloje po paieškos yra sulaikytas/suimtas nuo 2022-01-22 (2 t., b. l. 150).
Kadangi kaltinamasis padarė nusikaltimą, už kurį šioje byloje nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, praeityje teistas, teistumai neišnykę, nebaigęs atlikti paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pabėgo iš pataisos įstaigos, buvo paieškomas, todėl siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą nuosprendžio vykdymą, kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Daiktiniai įrodymai.
Trys CD su garso/vaizdo įrašais, saugomi byloje, paliktini toliau saugoti byloje.
Proceso išlaidos.
31,84 Eur pašto išlaidos, kurių atlyginimas, atsižvelgiant į jų dydį ir kaltinamojo disponuojamas lėšas (3 t., b. l. 1) neturėtų būti kliūtimi kaltinamajam jų atlyginti, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei (BPK 103-105 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas šeimos narei - sugyventinei), ir nuteisti – 10 mėnesių laisvės atėmimu;
remiantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmę subendrinti su 2021 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį – 5 mėnesius, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą.
Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo dienos, tai yra nuo 2022 m. vasario 14 d.
Į bausmės laiką įskaityti kardomosios priemonės - suėmimo, šioje byloje laiką nuo 2022 m. sausio 22 d. iki nuosprendžio paskelbimo – 2022 m. vasario 14 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinius įrodymus – tris kompaktinius diskus su garso/vaizdo įrašais, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.
Priteisti iš kaltinamojo A. K. 31,84 Eur (trisdešimt vieną eurą 84 ct) teismo pašto išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Išaiškinti kaltinamajam, kad valstybei nesumokėjus priteistų teismo pašto išlaidų iki nuosprendžio įsiteisėjimo, išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliui, todėl tokiu atveju kaltinamasis antstoliui papildomai turės atlyginti ir išlaidas dėl priverstinio išieškojimo.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).