- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-318-278/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04193-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- UAB „City Bumas“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-318-278/2017
Teisėjas Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04193-2016-9
2017 m. gruodžio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl ekspertizės skyrimo civilinėje byloje pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6312-828/2016 pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui UAB „City Bumas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 291,82 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
2. Nurodė, kad su MB „Salduolė“ sudarė įmonių, įstaigų, organizacijų turto draudimo sutartį ir apdraudė įmonei priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžys. 2015-12-01 apdraustas turtas buvo apgadintas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose kilusio gaisro. Teigė, jog, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo MB „Salduolė“ 3 291,82 Eur draudimo išmoką. Nurodė, jog dėl gaisro kilimo yra kaltas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl atsakovas privalo atlyginti gaisro sukeltus nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai - ieškovo naudai priteisė iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 291,82 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 291,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 74 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad dėl 2015-12-01 kilusio gaisro prekybos pastate, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., buvo sugadintas MB „Salduolė“ turtas, kurį buvo apdraudęs ieškovas. Konstatavo, jog draudikas įmonei išmokėjo 3 291,82 Eur draudimo išmoką pagal sudarytą Įmonių turto draudimo sutartį (polisas IT 037563). Nurodė, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal su trečiuoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 49, nuomojasi 170 kv. m. patalpas minėtame pastate. Gaisro tyrimo metu pripažinta, jog gaisro židinio zona buvo atsakovo nuomojamoje patalpoje ir labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros instaliacijos avarinis darbo režimas.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje įrodyta, kad gaisro židinio zona buvo būtent atsakovo nuomojamoje patalpoje, šiaurės rytinėje jos dalyje, o gaisro kilimo priežastis – atsakovo elektros instaliacijos, būtent – elektros laidų, ėjusių nuo rozetės sienoje iki į juos pajungtų elektros prietaisų (atsakovo kasos aparato ir kt.), t. y. ilgintuvų, šakotuvų, avarinis darbo režimas (perkrova, trumpasis jungimas). Atmetė kaip neįrodytus atsakovo argumentus, jog už gaisro kilimą atsakingas patalpų nuomotojas, neužtikrinęs tinkamo stacionarios elektros instaliacijos (tame tarpe ir žaliuzių elektros variklio), už kurią pagal nuomos sutartį jis yra atsakingas, veikimo.
6. Pripažino, kad atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, jog gaisras nebūtų kilęs ir žalos būtų išvengta. Pažymėjo, kad atsakovas yra verslininkas, dėl ko jis turėjo aukštesnio lygio supratimą, kaip turi būti elgiamasi su jo veikloje naudojamais elektros prietaisais, kad jie nesukeltų žalos kitiems asmenims. Konstatavo, jog ieškovas, išmokėjęs 3 291,82 Eur draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė panaikinti 2016-12-22 sprendimą, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byloje nėra nei vienos nuotraukos iš gaisro kilimo vietos, nors Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pateiktoje gaisro tyrimo medžiagoje – įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad buvo fotografuojamos patalpos ir gaisro kilimo zona. Nurodė, kad su apeliaciniu skundu teikia gaisro kilimo zonos nuotraukas, kurių ištyrimui būtini ir šalių atstovų pasisakymai bei paaiškinimai, be to, dėl gaisro tyrimo apklaustini liudytojais gaisro vietą apžiūrėję ir fiksavę (duomenys neskelbtini) R. N. ir E. M.. Prašė prijungti pateiktas fotonuotraukas. Teigė, jog tik bylą išnagrinėjus iš esmės, surado nuotraukas iš gaisro vietos, todėl nuotraukų teismui negalėjo pateikti anksčiau, nes manė, kad jų nebeturi (yra ištrintos). Nurodė, kad bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, prašė teismo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir prijungti prie bylos naujai pateiktą vaizdinę medžiagą, tačiau teismas 2016-12-22 nutartimi prašymą nepagrįstai atsisakė tenkinti.
8. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas pažeidė materialinės teisės normas (CK 6.263 str.) netinkamai jas pritaikant ir išaiškinant. Teigė, jog ieškovas neįrodė visų apelianto civilinės atsakomybės požymių, kas visiškai nepagrįstai priešingai konstatuota skundžiamame sprendime. Nurodė, jog įrodymų, kad gaisras kilo dėl apelianto kažkokių tai neteisėtų veiksmų, byloje nėra. Gaisro priežastį tyrę pareigūnai konstatavo tik galimai tikėtiną gaisro priežastį – elektros instaliacijos avarinį darbo rėžimą, tačiau nei konkretaus įrenginio, nei kitokios elektros instaliacijos gedimo gaisro tyrėjai netyrė, todėl konstatuotina, kad gaisro priežastis nebuvo nustatyta. Mano, jog nenustačius gaisro priežasties, negalima kaltinti įmonės dėl gaisro kilimo. Pažymi, jog pridedamose fotonuotraukose matosi po gaisro UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomotų patalpų vaizdai, iš kurių galima spręsti, kad trečiajam asmeniui UAB „City Bumas“ priklausančio trifazio variklio (elektros instaliacijos avarinio darbo režimo) gedimas ir buvo tikroji gaisro kilimo priežastis ir vieta, tačiau gaisro tyrėjų medžiagoje ši svarbi aplinkybė nutylėta. Trifazis variklis, buvęs už sumontuotų iš plokščių sienų ir lubų, priklausė trečiajam asmeniui, todėl už jo tinkamą veikimą buvo atsakingas būtent UAB „City Bumas“, o ne apeliantas.
9. Apeliantas nurodė, kad teismas pažeidė ir procesinės teisės normas (CPK 177, 178, 185 str.), nes ieškovo pareiga buvo įrodyti, kad apeliantas atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko jo nuomotose patalpose kilo gaisras, tačiau šios pareigos neįvykdė. Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pateiktos medžiagos 25 – 30 puslapyje yra įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame matyti, jog apžiūrą atliko (duomenys neskelbtini) R. N., dalyvaujant (duomenys neskelbtini) E. M. ir (duomenys neskelbtini) A. Č. ir M. J.; protokole nurodoma, kad buvo fotografuojamos patalpos ir gaisro kilimo zona, tačiau teismui pateiktoje tyrimo medžiagoje nuotraukų su apelianto nuomotomis ir išdegusiomis patalpomis nėra. Teigia, jog liudytojai A. Č. ir M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad gaisro kilimo ekspertizės neatliko, jokio ekspertizės akto nesurašė, jokių kitokių gaisro kilimo versijų netyrė, nei elektros variklio, nei kasos aparato, nei išsivežtų laidų netyrė, todėl konkreti gaisro kilimo priežastis liko nenustatyta. Apelianto manymu, teismas negalėjo vadovautis liudytojų A. B. ir S. R. parodymais, nes jie dėl įvykio aplinkybių iš esmės skiriasi. Be to, visiškai nepagrįstai vertino atsakovo darbuotojos S. T. paaiškinimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad prie tyrimo medžiagos pridėti UAB „Elektrosauga“ atestatai galiojo tik iki 2014-03-16, o elektros įrenginių patikrinimai atlikti 2013-02-25.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „City Bumas“ prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto prašymus atmesti. Nurodė, kad teismas įvertino ne tik ieškovo, trečiojo asmens, bet ir paties atsakovo argumentus, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl deliktinės atsakomybės sąlygų yra nepagrįsti. Be to, apeliantas nepateikė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima suabejoti tam tikrų įrodymų, kuriais vadovavosi teismas, patikimumu, objektyvumu ir pakankamumu.
11. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovo motyvai yra nepagrįsti ir teisiškai neargumentuoti, nes specialistai tyrimus atliko nedelsiant po gaisro, iš visų galimų vertinimui išlikusių įrodymų, ištyrus išlikusius daiktų fragmentus bei nustatė gaisro kilimo priežastį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).
13. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2017-04-26 nutartimi buvo patenkintas apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsisakyta priimti apelianto UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujus įrodymus (foto nuotraukas) ir iš Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos išreikalauta gaisro tyrimo medžiaga, foto nuotraukos. Be to, šia nutartimi nutarta teismo posėdyje apklausti liudytojais E. M., R. N.. Gavus apelianto UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą byloje paskirti teismo ekspertizę, tikslu nustatyti gaisro, kilusio 2015-12-01, apie 19,15 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., tiesioginę kilimo priežastį, 2017-06-09 nutartimi apelianto prašymas patenkintas, byloje paskirta teismo gaisrų ekspertizė. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo dėl sekančių motyvų.
14. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; kt.).
15. Byloje nustatyta, kad 2015-12-01, apie 19.15 val. prekybos pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kilo gaisras, kurio metu sudegė bei aprūko įmonių, vykdžiusių veiklą pastate, turtas. Gaisro metu žalą patyrė ir MB „Salduolė“, kurios turtas buvo apdraustas Įmonių turto draudimo sutartimi. AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, šiai įmonei išmokėjo 3 291,82 Eur draudimo išmoką ir įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6. 263, 6.266, 6.1015 str.).
Ieškovas nurodė, jog gaisras kilo dėl pastato nuomininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.248 straipsnio 1, 3 dalių, 6.263 straipsnio nuostatomis bei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobūdžio bylose (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; kt.), ieškovui kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kas sukėlė gaisrą, gaisro kilimo priežastį, pateikti byloje įstatymo leistinus įrodymus, patvirtinančias šias aplinkybes. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog šią pareigą ieškovas įvykdė (CPK 178 str.). Apeliantas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio nuomojamose patalpose kilo gaisras, teigia, jog jis nėra kaltas dėl gaisro kilimo, o tikroji gaisro kilimo priežastis bei vieta nėra nustatyti.
16. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato vadovaudamasis įrodymais, t.y., civilinei bylai reikšmingais faktiniais duomenis, gautais CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti visus įrodymus ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie konkrečių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2008).
17. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl 2015-12-01, apie 19.15 val. prekybos pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kilusio gaisro, Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2015-12-10 nutarimu, buvo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir konstatuota, jog gaisro židinio zona yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamoje patalpoje, šiaurės rytinėje dalyje. Nors atlikus tyrimą išsami gaisro ar gaisravietės ekspertizė nebuvo atlikta, o pirmosios instancijos teisme ekspertizė nebuvo paskirta, tačiau teismo posėdyje liudytojais apklausti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Ekspertinių tyrimų skyriaus pareigūnai, dalyvavę gaisro tyrime, A. Č. ir M. J., kurių funkcijos yra būtent gaisro židinio ir priežasčių nustatymas, aiškiai ir nedviprasmiškai teismui patvirtino, jog gaisro tyrimo metu buvo nustatyta, kad gaisro židinio zona buvo atsakovo nuomojamoje patalpoje, o labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros instaliacijos (prailgintuvų, šakotuvų) avarinis darbo režimas (pvz., dėl perkrovos). Šios minėtų specialistų išvados nurodytos ir įvykio vietos (gaisravietės) apžiūros protokole, kuriame taip pat pažymėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamose patalpoje esančioje gaisro židinio zonoje yra elektrinio virdulio, kasos aparato, kortelių skaitytuvo, nešiojamo kompiuterio, nepertraukiamo maitinimo šaltinio, spausdintuvo, elektros laidų fragmentų pynės likučiai. Minėtos išvados nėra paneigtos ir nuginčytos.
18. Tyrimo metu apklaustas A. B. paaiškino, kad gaisras prasidėjo toje nuomotų patalpų zonoje, kur stovėjo kasos aparatas, kt. elektros prietaisai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja S. T. nurodė, jog gaisro kilimo dieną, baigus darbą, atsakovo patalpoje prie elektros tinklo per ilgintuvus liko pajungtas kasos aparatas, su kuriuo anksčiau būdavo problemų, nes jis „išmušdavo“ elektros saugiklius. Aplinkybė, jog gaisras kilo apeliantės nuomojamose patalpose, ginčo nėra, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su nustatyta gaisro kilimo priežastimi ir vieta. Teigia, jog gaisro židinys galimai buvo trifazio elektros variklio, skirto nuleisti žaliuzes, įrengimo vietoje, gedimas, tai grindžiant foto nuotraukose užfiksuotais sienos prie variklio vietos pradegimo iš koridoriaus pusės ir sienos apdegimo iš vidinės pusės požymiais. Pirmosios instancijos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiginius dėl trečiajam asmeniui UAB „City Bumas“ priklausančio žaliuzės variklio gedimo atmetė ir nurodė, kad gaisrą tyrę pareigūnai nenustatė, jog gaisro židinio zona yra atsakovo nurodyto žaliuzių elektros variklio vieta. Nurodė, kad apie galimai avarinį žaliuzių elektros variklio darbo režimą bei kaip jo pasekmę – gaisrą, atsakovas nenurodė nei gaisro tyrimo metu, nei vėliau iki pat 2016-12-12 teismo posėdžio.
19. Iš Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2017-07-17 ekspertizės akto Nr. 11-1328 (17) išvadų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės žaliuzių kilnojamo mechanizmo elektros variklio sumontavimo vieta gaisro metu buvo parduotuvės šiaurės – rytinėje dalyje virš pakabinamųjų lubų, kuri nėra tiriamojo gaisro kilimo židinys. Ekspertai konstatavo, jog sienos apdailos iš gipsokartonio suirimas gali būti paaiškinamas salėje vykusio degimo produktų judėjimu į laiptinę. Minėtu aktu konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose kilusio gaisro židinio zona buvo parduotuvės prekybos salės neapibrėžto dydžio šiaurės – rytinėje erdvėje, tačiau nustatyti gaisrą sukėlusio uždegimo šaltinio ir tiesioginės priežasties negalima dėl pradinių duomenų stokos pateiktoje bylos medžiagoje. Aplinkybę, jog gaisro židinio vieta yra prie sienos, ties UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatu, dar 2015-12-07 tyrėjams nurodė ir UAB „City Bumas“ patalpose dirbusi R. O., kuri dirbo vaistinėje, esančioje pirmame aukšte, šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamų patalpų.
20. Nors ekspertizės aktu tiesioginė gaisro kilimo priežastis nenustatyta, ekspertizės išvada yra paneigta apelianto nurodoma galima gaisro židinio vieta bei teiginiai, jog gaisras galėjo kilti dėl parduotuvės žaliuzių kilnojamojo mechanizmo elektros variklio. Tačiau ir nenustačius gaisro kilimo tiesioginės priežastis bei gaisrą sukėlusio uždegimo šaltinio, apeliacinės instancijos teismo vertinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė dėl kilusio įvykio nepaneigta, nes apeliantas neužtikrino naudojamų elektros prietaisų saugos veikimo, o būtent, vykdė veiklą toleruodamas gaisro grėsmę, kas lėmė atsiradusią žalą. Ekspertizės aktu nustatyta, kad gaisro židinio zona yra parduotuvės prekybos salės šiaurės – rytinė dalis. Byloje nustatyta, kad dar iki gaisro kilimo, dirbant kasos aparatu, išsijungdavo (būdavo išmušami) elektros saugikliai. Minėti požymiai leidžia daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys naudojami elektros prietaisais veikė avariniu darbo režimu. Be to, apelianto nuomojamose patalpose buvo naudojama daug įvairių elektros prietaisų, kurie buvo pajungiami vienu metu. Artėjant šventiniam laikotarpiui, buvo jungiamos ir girliandos, todėl apeliantas privalėjo užtikrinti, kad tiek kasos aparatas, tiek ir ilgintuvai, kiti prietaisai būtų techniškai tvarkingi ir nepadarytų žalos.
21. 2010-02-21 sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuostatai nustatė, jog nuomininkas savo veikloje, įskaitant patalpų įrengimą, be kitų reikalavimų privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų dėl priešgaisrinės saugos bei įsipareigoja užtikrinti, kad vykdant komercinę veiklą prekybos centre, nebus viršyti tinklų ir sistemų leistini apkrovimai, kuriuos nuomotojas įsipareigoja teikti, ir, jei numatoma, kad apkrovimai viršys maksimaliai leistinus, nuomininkas privalo susitarti su nuomotoju dėl vietos, kuri leistų įrengti tokias konstrukcijas ar elektros instaliaciją, netrikdant kitų prekybos centro nuomininkų veiklos (sutarties 10.7; 10.11 p.). Paminėti reikalavimai įpareigojo nuomininką tinkamai rūpintis patikėtu turtu bei imtis visų saugumo priemonių. Apelianto atstovė O. K. 2017-05-25 apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad parduotuvėje buvo elektros srovės šokinėjimai, dėl ko buvo pajungtas „upsas“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigos rūpintis jam patikėtu turtu tinkamai nevykdė, nes jokių duomenų nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, jog matydamas, kad parduotuvės kasos aparatas „išmuša“ elektros saugiklius, apie tai informavo patalpų savininką ar aiškinosi to priežastis ir jas tinkamai šalino (CPK 178 str.). Be to, byloje nustatyta, jog įvykio dieną, baigus darbą, kasos aparatas nebuvo išjungtas, todėl įvertinus byloje teiktus duomenis, jog veikiant kasos aparatui buvo išmušami elektros saugikliai, neatmestina, kad ši aplinkybė galėjo įtakoti gaisro kilimą.
22. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Apeliantas neįrodė, jog dėl gaisro kilimo nėra jo kaltės, jog laikėsi visų keliamų priešgaisrinių saugumo reikalavimų ir jo naudojamose patalpose gaisras kilo ne dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, o dėl kitų priežasčių, kurios nuo jo elgesio nepriklausė (CPK 178 str.). Dėl paminėto pripažintina jo kaltė dėl kilusio gaisro, o pareigos tinkamai rūpintis patalpomis, elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymas, rodo neteisėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus. Byloje ieškovo pateikti įrodymai patvirtina patirtą žalą. Kadangi priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų įrodytas Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus tyrimo medžiaga, liudytojų apklausa, ekspertizės išvada dėl gaisro židinio, konstatuotina, jog byloje nustatytos visos deliktinės atsakomybės kilimo sąlygos.
23. Apeliantas teigia, jog S. R. ir A. B. paaiškinimai skiriasi, tačiau nepaaiškina, kokie esminiai skirtumai yra jų paaiškinimuose ir įtakoja priimto sprendimo rezultatą. Be to, atmestini UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiginiai, jog teismas netinkamai vertino S. T. paaiškinimus, nes dar 2015-12-02 apklausta dėl įvykio aplinkybių apelianto darbuotoja paaiškino, jog kasos aparatas po darbo nebuvo išjungtas bei nurodė, kad buvusios parduotuvės darbuotojos yra jai sakiusios apie kasos aparato darbo trikdžius.
24. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto abejones dėl prie tyrimo medžiagos pridėtų UAB „Elektrosauga“ atestatų galiojimo termino, elektros įrenginių patikrinimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Elektrosauga“ atestatas galiojo iki 2014-03-16, o elektros įrenginių patikrinimai atlikti 2013-02-25. Iš trečiojo asmens UAB „City Bumas“ paaiškinimų spręstina, jog elektros instaliacijos patikrinimo rezultatai galioja tris metus ( nagrinėjamu atveju iki 2016-02-25). Apeliantas nepateikė, jokių objektyvių duomenų apie tai, kad stacionari elektros instaliacija, už kurią atsakingas UAB „City Bumas“, turėjo kokių nors gedimų, įskaitant elektros tiekimo sutrikimus.
25. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog teismas tinkamai taikė teisės normas, nustatančias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, darė pagrįstą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, jog gaisras nebūtų kilęs ir žalos būtų išvengta. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad priimdamas sprendimą, teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Dėl aukščiau paminėtų motyvų apeliacinis skundas atmestinas.
26. Byloje nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atstovo dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme trečiasis asmuo UAB „City Bumas“ patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą atmetus, UAB „City Bumas“ patirtos išlaidos priteisiamos iš apelianto UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) uždarosios akcinės bendrovės „City Bumas“ (į. k. 147754093) naudai 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.