Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 01-1-01286-17 medžiagą, kurioje L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2016 m. gruodžio 19 d. Alytaus rajono apylinkės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 4 mėnesiams; 2017 m. kovo 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista 20 parų areštu, bausmę atlikęs 2020 m. vasario 10 d.,

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomajame rašte Nr. AV-47, išduotame pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. AV-47/1999, nurodyta, kad pakeistas teismo 1996 m. rugsėjo 23 d. nutarimas ir L. A. turi mokėti dukrų L. A., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. A., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 1/3 dalį dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį, o nuo L. A. pilnametystės S. A. mokėti po 1/4 dalį dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki S. A. pilnametystės, išieškojimą pradedant nuo 1999 m. sausio 15 d. (1 t., b. l. 51).

(duomenys neskelbtini) spalio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. N-L-2-4144-09/04 iš L. A. priteistas išlaikymas dukrai M. A. po 58 Eur (200 Lt) kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės (1 t., b. l. 55).

2009 m. sausio 15 d. I. A. ir L. A. sudarė taikos sutartį dėl išlaikymo dukroms formos ir dydžio, kuria L. A. savo nepilnametėms dukroms M. ir S. A. įsipareigojo mokėti periodines išmokas po 65,16 Eur (225 Lt) kiekvienai kas mėnesį nuo 2009 m. sausio 1 d. (1 t., b. l. 46).

2009 m. vasario 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomajame rašte Nr. 2-394-652/2009, išduotame pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-394-652/2009, nurodyta, kad L. A. privalo mokėti lėšas nepilnamečių dukrų M. A. ir S. A. išlaikymui periodines išmokas po 65,16 Eur (225 Lt) kiekvienai kas mėnesį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki dukrų pilnametystės (1 t., b. l. 54).

2020 m. vasario 13 d. antstolės (duomenys neskelbtini)rašte Nr. S-20002574 nurodyta, kad L. A. išlaikymo dukrai M. A. skola 2020 m. vasario 1 d. yra 11 659,89 Eur, neįvertinus valstybės išmokėtų lėšų, o išlaikymo dukrai S. A. skola – 1473,76 Eur, neįvertinus valstybės išmokėtų lėšų (1 t., b. l. 81).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. R., dirbanti antstolės (duomenys neskelbtini)kontoroje antstolės padėjėja, parodė, kad 2005 m. vasario 21 d. antstolės (duomenys neskelbtini)kontoroje buvo gautas I. A. pareiškimas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/05/0084 dėl M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo išieškojimo. Pareiškime nurodyta, kad I. A. buvęs sutuoktinis L. A. nemoka dukrai priteisto Alytaus rajono apylinkės teismo po 200 Lt išlaikymo. Nuo 2009 m. sausio 15 d. išlaikymas padidintas iki 225 Lt. Nuo 2018 m. vasario 1 d. L. A. vaiko išlaikymui turi mokėti kas mėnesį po 77 Eur. Išlaikymo priteisimo dieną skolininkas dirbo UAB (duomenys neskelbtini) todėl vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo buvo išsiųstas į darbovietę. Vėliau jis dirbo (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). L. A. apie darboviečių ir gyvenamosios vietos pakeitimus antstolei nepranešdavo, o tai skolininkams yra privaloma. Kai L. A. nedirbdavo, išskaitos nebuvo daromos, taip pat nebuvo nustatyta, kad jam būtų mokama bedarbio pašalpa. Jam antstolė siuntė pranešimus nurodant, kad jis privalo mokėti priteistą dukroms išlaikymą. L. A. buvo atvykęs į antstolės kontorą vieną kartą ir pažadėjo, kad sumokės apie 1 000 Eur išlaikymo, tačiau jokių duomenų apie išlaikymo mokėjimą antstolė negavo, I. A. vykdomojo rašto iš jų kontoros nebuvo atsiėmusi, ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl išlaikymo dukroms mokėjimo, kokią sumą jai fondas mokėjo, pasakyti negali. Neįvertinus valstybės išmokų, L. A. įsiskolinimas 2019 m. spalio 1 d. yra 10 342,91 Eur (1 t., b. l. 75–78).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo L. A. kaltė yra įrodyta.

Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis L. A., žinodamas, jog turi pareigą išlaikyti nepilnametes dukras, mokėti lėšas joms išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą, galėdamas tą pareigą vykdyti, jos tyčia nevykdė, nes, būdamas darbingas, jis turėjo galimybę teikti vaikų išlaikymą, tačiau sąmoningai šios pareigos vengė ir tai darė ilgą laiką, jis sukūrė tokią situaciją, dėl kurios tapo neįmanomas net ir priverstinis išieškojimas. Kaltinamojo veika atitinka BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius. Pažymima, kad vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014, Nr. 2K-65/2007, 2K-7-68/2009, 2K-238/2011 ir kt.).

BK 164 straipsnio sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas bausmę L. A., teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. K. L. A. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis Lietuvoje teistas už vengimą išlaikyti vaiką, taip pat yra duomenys apie jo teistumą užsienio valstybėje – 2016 m. rugpjūčio 10 d. Vokietijoje (2 t., b. l. 69–73), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs (2 t., b. l. 80–83), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, įregistravęs individualią įmonę (2 t., b. l. 88, 89), į Psichikos sveikatos centro psichikos–priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (b. l. 85). Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 97). Siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmė – areštas, kuri šiuo atveju atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. sausio 19 d. 19.15 val. iki 2020 m. sausio 21 d. 14.30 val. (2 t., b. l. 34–35). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas (dvi dienos) įskaitomas į paskirtą bausmę.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 57–59, 60–62) panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir nubausti jį areštu 75 (septyniasdešimt penkių) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti L. A. areštą 50 (penkiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti L. A. į bausmės laiką jo laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 19 d. iki 2020 m. sausio 21 d. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo L. A. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti L. A., kad jis po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ne vėliau kaip per 7 dienas darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus – atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti L. A., kad jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių jis negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti L. A. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.