- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- II-105-1135/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00023-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. R.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
dalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui,
viešame teismo posėdyje, per ZOOM konferencinę programą nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo byloje Nr. 40-ANK_N-1945-2022 (ROIK: 20124570159).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. R. pateikė skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-1945-2022 (toliau ir – Skundžiamas Nutarimas), kuriuo prašo Skundžiamą nutarimą panaikinti, pareiškėjos veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą ir už nurodytą administracinį nusižengimą skirti administracinę nuobaudą - įspėjimą.
Pareiškėja skundą grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas buvo padarytas, tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, kurie patvirtina, kad toks pažeidimas sukėlė pavojų išplisti užkrečiamajai ligai, todėl padaryta veika negali būti kvalifikuota pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Nurodė, kad 1) asmuo (pažeidėjas), nesukelia (negali sukelti) pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai (šiuo atveju COVID-19 ligai), t. y., jis negali užkrėsti kito asmens ir sukelti pavojų išplisti užkrečiamajai ligai, jeigu jis pats (pažeidėjas), pažeidimo padarymo metu nebuvo užkrečiamąją ligą sukeliančio viruso (šiuo atveju Sars-Cov-2) nešiotoju; 2) asmuo nesukelia (negali sukelti) pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai, t. y. pažeidėjas negali užkrėsti pats ir tuo sukelti pavojų išplisti užkrečiamajai ligai, jeigu tariamo pažeidimo metu su pažeidėju pažeidimo vietoje buvę kiti asmenys nebuvo užkrečiamąją ligą sukeliančio viruso nešiotojais. Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsniu, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. II-81-224/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimis Nr. AN2-307-873/2020. Taip pat nurodė, kad kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytą teisės normą, būtina nustatyti ir įrodyti, kad tuo atveju, jei pažeidimas nebūtų buvęs padarytas, pavojus išplisti užkrečiamajai ligai nebūtų kilęs, t. y. byloje turėtų būti patikimai ir įtikinamai įrodyta ir tai, kad kaukės dėvėjimas pavojų išplisti užkrečiamajai ligai eliminuoja, t. y. ne sumažina pavojų išplisti ligai, o jį visiškai eliminuoja. Tuo tarpu, moksliniai tyrimai patvirtina, kad kaukės dėvėjimas tik sumažina riziką užsikrėsti (kitą asmenį užkrėsti) Covid-19 liga.
Teismo posėdžio metu V. R. prašė skundą tenkinti. Nusižengimo neginčija, tačiau nesutinka su jo kvalifikacija. Mano, kad protokolą surašant nebuvo įvertinta grėsmė, t. y. jos nuomone, ji nesukėlė grėsmės aplinkiniams. Paaiškino, kad nurodytą dieną ji vyko po darbo valandų į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) su tikslu padėti (duomenys neskelbtini) darbuotojams, kurie skundėsi darbdavio neteisėtais reikalavimais. Nors nėra organizacijos, ginančios darbuotojų teises, atstovė, ji vyko juos informuoti, padėti apsiginti. Į (duomenys neskelbtini) vyko kartu su A. S., kuri viską filmavo. Pradžioje nuvyko prie (duomenys neskelbtini), kur buvo policijos pareigūnų informuota apie saugumo reikalavimus, žinojo, kad (duomenys neskelbtini) paskelbtas karantinas, jog reikia laikytis saugaus atstumo, dėvėti apsaugą ant veido, nesibūriuoti daugiau kaip 2 asmenų grupėje. Po to vyko prie (duomenys neskelbtini), pasirinko didelę aikštę sąmoningai, kad laikytųsi reikalavimų. Ten užtruko 15-20 min. Pripažįsta, kad aikštėje iš vaizdo įrašo matyti, kad buvo daugiau kaip 8 asmenys. Neginčija, kad vaizdo įraše matyti, jog jos skarelė buvo ant jos kaklo, o ne ant veido. Ji pamena, kad buvo su skarele, tuo metu, kai kalbėjo, skarelę nusiimdavo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašė V. R. skundo netenkinti, mano, kad Skundžiamas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniu. Administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų V. R. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, konstatuoti. Nurodė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra pareigūno prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali pareigūnui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymai ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepriimtinos pareigūno išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
Institucijos atstovas palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje Nr. 2AT-33-628/2022 suformuota praktika, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas. Faktinių aplinkybių skundo pareiškėja neginčijo. Nagrinėjamu atveju, 15 minučių buvimo laikas neturi reikšmės administracinio nusižengimo kvalifikavimui. Iš teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėja klaidingai nurodo, jog laikėsi saugaus atstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).
Iš Skundžiamo Nutarimo nustatyta, kad V. R. už tai, kad 2020 m. spalio 16 d. apie 19.25 val. karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1069 “Dėl karantino (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje paskelbimo” (toliau – Vyriausybės Nutarimas) laikotarpiu buvo viešoje vietoje prie (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 8 asmenų grupėje bei viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų apsaugos priemonių) ir taip sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai ir tuo nesilaikė Vyriausybės Nutarimo 2.1.2.1. punkto reikalavimų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, skirta administracinė 500 Eur bauda.
Skundžiamas Nutarimas priimtas, įvertinus byloje esančių įrodymų turinį: iš 2020 m. spalio 19 d. Tarnybinio pranešimo Nr. 40-PR2-15279, kuriame nurodyta, kad apie daromą administracinį nusižengimą nustatyta iš gautos nuorodos į vaizdo įrašą, esantį socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“, pažeidėjos V. R. 2022 m. sausio 21 d. paaiškinimo, kuriame ji nurodė, kad įvykio vietoje buvo susirinkę daugiau nei 8 žmonės, pripažino, kad kalbėdama nedėvėjo nosį ir burną dengiančios kaukės, kai nekalbėjo, užsidėdavo skarelę, vaizdo įrašo.
Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas padarė visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
Vyriausybės Nutarimo 2.1.2.1. punktu nustatytas įpareigojimas asmenims viešose vietose būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus), laikytis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių, vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų. Šio papunkčio nuostatos netaikomos, kai dalyvaujama laidotuvėse. Vyriausybės Nutarimo 2.1.2.2 punktas įpareigoja vyresnius nei 6 metų asmenis, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), išskyrus valgant ir geriant viešojo maitinimo organizavimo vietose, taip pat paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį. Vyriausybės Nutarimo (redakcija galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 5 punkte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybėje karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. spalio 9 d. 00:00 val. iki 2020 m. spalio 23 d. 24:00 val. COVID-19 yra įtraukta į 2002 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintą ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą.
V. R. pripažino, kad vykdama (duomenys neskelbtini) ji žinojo, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybėje tuo metu buvo paskelbtas karantinas, taip pat žinojo visus nustatytus ribojimus. V. R. taip pat pripažino, kad 2020 m. spalio 16 d. 19.25 val. karantino laikotarpiu buvo viešoje vietoje prie (duomenys neskelbtini) aikštėje, pripažino, kad buvo susirinkę daugiau nei 8 asmenys bei tai, kad nedėvėjo viešoje vietoje nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (iš pradžių teigusi, kad buvo prisidengusi skarele, kurią nusiimdavo tik kalbėjimo metu, peržiūrėjusi vaizdo įrašą pripažino, kad jame matyti, kad ji neprisidengia skarele veido), t. y. buvo padarytas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas, tačiau nesutinka su jos veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kadangi, jos nuomone, padaryta veika nesukėlė realų pavojų išplisti užkrečiamajai ligai, todėl turėtų būti kvalifikuojama pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį.
Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, kai tuo tarpu, kaip jau buvo nustatyta anksčiau, V. R. pažeidimas padarytas lokalaus karantino (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje metu ir keliant pavojų kitiems asmenims užsikrėsti ypač pavojinga užkrečiamąją liga (COVID-19 liga), t. y. veiką kvalifikuojantiems administracinio nusižengimo sudėties elementams. V. R. teismo posėdžio metu pripažino, jog prie (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų buvo informuota apie saugumo reikalavimus, žinojo, kad (duomenys neskelbtini) paskelbtas karantinas, jog reikia laikytis saugaus atstumo, dėvėti apsaugą ant veido, nesibūriuoti daugiau kaip 2 asmenų grupėje.
Nors V. R. teigia, kad susibūrimui buvo pasirinkta aikštė tam, kad būtų užtikrintas tinkamas atstumų laikymasis, tačiau teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo turinys patvirtina, kad prie (duomenys neskelbtini) aikštėje susirinko daugiau nei 8 žmonės, kai tuo metu buvo leista būriuotis ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius, V. R. vaikščiojo neužsidėjusi nosį ir burną dengiančios priemonės (įraše nėra matyti, kad ji dėvėtų skarelę, pridengusi ja burną ir nosį, o priešingai), kontaktavo su kitais aikštėje esančiais asmenimis, kurie taip pat nedėvėjo nosį ir burną dengiančių priemonių, kontaktuodama priartėdavo prie žmonių ypač mažu atstumu.
Teismas pažymi, kad COVID-19 virusinė infekcija tiek pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiamus mokslinius duomenis plinta pirmiausia perduodant iš žmogaus žmogui per lašelius ir aerozolius, susidarančius kvėpuojant, kalbant ar kosint įkvėpus arba nusėdus ant gleivinės. Liga pasižymi labai dideliu užkrečiamumu, prie šios ligos plitimo gali prisidėti žmonės, turintys nežymių ligos simptomų arba net jų neturintys. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad asmuo gali užsikrėsti šia infekcija ir nekontroliuojamai ją platinti net pats to nežinodamas. Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnis nustato, kad „Karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą.“ Elgesys, kai nesilaikoma reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, ne dėl rimtos priežasties (tam tikro sveikatos sutrikimo), o tiesiog nesutinkant dėl asmeninių įsitikinimų, kelia grėsmę visuomenės sveikatai, ir toks elgesys užtraukia administracinę atsakomybę (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-46-926/2021).
Teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes, į iš kito miesto atvykusios V. R. elgesį administracinio nusižengimo padarymo metu, į įvykio vietoje buvusių asmenų be veidą dengiančių priemonių skaičių, į tai, kad pažeidimas padarytas (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kurioje dėl ypač didelio Covid-19 ligos užkrečiamumo, buvo paskelbtas lokalus karantinas, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-26-719/2022, 2AT-27-719/2022, 2AT-25-719/2022, 2AT-24-719/2022 (pastarojoje byloje buvo sprendžiama ta pati situacija tik dėl kito asmens), pareiškėjos motyvus, kad ji nesukėlė pavojaus išplisti Covid-19 ligai, laikėsi dviejų metrų atstumo laiko nepagrįstais. Teismo vertinimu, vidutiniškai protingas ir apdairus žmogus neabejotinai galėjo suprasti savo atliekamų veiksmų neteisėtumą nagrinėjamos situacijos kontekste, juo labiau, kad kaip paaiškinime nurodė pati skundo pareiškėja, į įvykio vietą ji pateko ne atsitiktinai, o sąmoningai kartu su A. S., tikslu skleisti informaciją darbuotojams apie neteisėtus darbdavių reikalavimus testuotis, nors pati pripažino, kad nėra jokios organizacijos, ginančios darbuotojų teises, atstovė.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Skundžiamame Nutarime suformuluotame kaltinime nenurodytas Vyriausybės Nutarimo 2.1.2.2 punktas, nors jo turinys kaltinime pateiktas, nurodytą neesminį netikslumą kaltinime tikslina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788/2017).
Anksčiau išdėstyto pagrindu, teismas vertina, kad Šiaulių AVPK Skundžiamu nutarimu V. R. veiką kvalifikavo tinkamai pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, nustačius visus administracinio nusižengimo sudėties požymius, todėl V. R. skundas netenkintinas, o Skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
V. R. skundo netenkinti, palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-1942-2022 nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.