Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-10-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-35469-862/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-10-17
Bylos Nr.
e2YT-35469-862/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21644-2025-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Pareiškėjas
V. J.
Suinteresuotas asmuo
G. J., valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-35469-862/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21644-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.2; 3.2.6.1; 2.4.2.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – G. J., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas V. J. (V. J.) kreipiasi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. R., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio Z. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama atsiradusį palikimą valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad L. R. mirusi (duomenys neskelbtini), ir Z. R., miręs (duomenys neskelbtini), yra jo seneliai (pareiškėjo mamos tėvai). (duomenys neskelbtini) mirus Z. R., jo sutuoktinė L. R. liko gyventi iki pat mirties, naudojosi, mokėjo mokesčius ir rūpinosi abiems priklausančiu turtu, t.y. butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu valdydama nekilnojamąjį turtą, įgyvendino nuosavybės teises į paveldėtą turtą, atsiradusį po sutuoktinio mirties. Pasak pareiškėjo, tarp L. R. ir G. J. dėl palikimo atsiradusio po Z. R. mirties niekada nebuvo jokių tarpusavio prieštaravimų. Pareiškėjo teigimu, L. R. savo mirties atveju sudarė testamentą, kuriuo butą ir visą kitą turtą paliko pareiškėjui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo G. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareikštu pareiškimu visiškai sutinka.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad pareiškėjas šiuo metu nepateikė įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų paliktojo turto priėmimą valdyti per Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatytą 3 mėnesių terminą, todėl tokius įrodymus turėtų pateikti. Įvertinus visus rašytinius įrodymus galima bus spręsti apie pareikšto prašymo pagrįstumą šioje civilinėje byloje. Prašė teismo šį klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.

Byloje esanti Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad Z. R. mirė (duomenys neskelbtini), ir L. R. mirė (duomenys neskelbtini). Šie asmenys buvo santuokoje, kurioje susilaukė dukros – G. J., gimusios (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo G. J. kuri yra pareiškėjo motina, ir tai patvirtina byloje esanti gimimo liudijimo kopija.

Po Z. R. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau pareiškėjas paaiškino, kad jo senelė L. R., kuri mirė (duomenys neskelbtini), yra mirusiojo Z. R. sutuoktinė, palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas nurodo, kad L. R. aktyviais veiksmais valdė jai paliktą turtą: mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esančios mokėjimo kopijos. Byloje pateiktose 2007-01-31 ir 2007-12-07 pažymose užfiksuota, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno L. R.. Pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą 2006-11-17 nurodyta, kad L. R. nuo 1967-03-07 minimame bute buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Duomenų, kad L. R. gyvenamoji deklaruotoji vieta būtų pasikeitusi iki jos mirties byloje nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2025-07-23 išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, nuo 2006-02-24 priklausė L. R..

Pareiškėjas paaiškino, kad močiutei L. R. sumokėti tenkančias prievoles už būstą padėjo jos dukra G. J.. Suinteresuotas asmuo G. J. sutiko, kad palikimą po sutuoktinio mirties priimtų tik L. R.. Ši suinteresuoto asmens G. J. pozicija išliko nepakitusi ir bylos nagrinėjimo metu, nes pateiktame atsiliepime G. J. nurodė, kad su pareiškimu visiškai sutinka, patvirtino, kad tarp jos ir motinos (L. R.) prieštaravimų dėl palikimo priėmimo nebuvo.

Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Kaip minėta, L. R. po sutuoktinio mirties toliau gyveno ir rūpinosi būstu, o tai reiškia, kad ji akivaizdžiai išreiškė valią priimti po sutuoktinio mirties likusį palikimą ir tapti turto savininke.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, yra pagrindas konstatuoti, kad L. R. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti Z. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. R., mirusi (duomenys neskelbtini), po Z. R. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti L. R. įpėdinio pareiškėjo V. J. paveldėjimo teisę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 - 270, 279 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė