- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-170-368/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01330-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- UAB „Baltparma“
- Atsakovas
- UAB „Hakuna“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Hakuna“ apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltparma“ ieškinį atsakovui UAB „Hakuna“ dėl skolos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo peržiūrėjimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Hakuna“ 2557,41 Eur skolą už parduotas prekes, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1276,92 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė žyminis mokestis ir išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Nurodė, kad 2016 m. birželio 2 d. tarp UAB „Baltparma“ ir UAB „Hakuna“ buvo sudaryta žodinė pirkimo - pardavimo sutartis pagal kurią ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko prekes - statybinius blokus. Minėtos sutarties pagrindu ieškovė 2016-06-02 atsakovei išrašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Serija ISB Nr. (duomenys neskelbtini), kurios atsakovė neapmokėjo.
Atsakovė su ieškovės nurodoma įsiskolinimo už prekes suma ir metinėmis palūkanomis sutiko, tačiau nesutiko su advokato teisinės pagalbos išlaidomis ir prašė jas sumažinti iki 200 Eur. Nurodė, kad iš prie ieškinio pateiktų dokumentų suprantama, jog juridine prasme ieškinys nėra sudėtingas, jam parengti nėra reikalingos didelės laiko sąnaudos, finansinis reikalavimas grindžiamas viena sąskaita - faktūra ir el. pašto laišku, todėl pusę skolininko skolos sumos sudarančios advokato išlaidos už ieškinio parengimą neatitinka protingumo kriterijų. Teigė, kad tokio dydžio išlaidos reiškia ieškovės išlaidavimą, už kurį atsakovė nėra atsakinga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės priteisė pilna apimtimi.Teismas sprendė, jog ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (toliau - Rekomendacijos) 7 punktą ir 8.2 punktą. Nurodė, jog remiantis minėtais Rekomendacijų punktais, rekomenduojamas maksimalus dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį - 1929,75 Eur, o ieškovė prašo už teisines paslaugas priteisti viso 1199,92 Eur kartu su PVM, tai yra mažiau nei nustatytas maksimalus dydis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) UAB „Hakuna“ prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, ir jas sumažinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Rekomendacijose nustatytą dydį ir jo neviršija, netinkamai taikė CPK normas dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausio teismo praktika. Mano, jog maksimalus bylinėjimosi išlaidų byloje dydis turi būti didesnis nei 200,00 Eur.
Priteisiant bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į aplinkybes: 1) į Rekomendacijose priteistino užmokesčio nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, teismas neatsižvelgė ir nevertino konkrečios bylos sudėtingumo, teisinių paslaugų kompleksiškumo, specialiųjų žinių reikalingumo, ankstesnio (pakartotinio) dalyvavimo toje byloje, turto (pinigų sumų) dydžio (priteistino ar ginčijamo), teisinių paslaugų teikimo pastovumo ir pobūdžio, sprendžiamų teisinių klausimų naujumo ir kitų svarbių aplinkybių.
Teismas nevertino, jog ieškovė, reikšdama ieškinį teismui ginčo teisenos tvarka, be pagrindo išlaidauja, kadangi galėjo inicijuoti supaprastintą procesą dėl teismo įsakymo išdavimo ar kreiptis į teismą dokumentinio proceso tvarka.
Teismas sprendime visiškai neargumentavo priteistos sumos dydžio, nenurodė jokios ieškovės atstovo (advokato) honoraro struktūros.
Pateiktu atsiliepimu ieškovė UAB „Baltparma“ prašo apeliantės (atsakovės) skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą ir priteisti 243,03 Eur ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimą grindžia sekančiais argumentais:
Pirmos instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, o ieškinys pateiktas teismui dėl to, kad atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų, nereagavo į raginimus, į ieškovę dėl galimos taikos sutarties sudarymo kreipėsi tik tada, kai teismas nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovė nutyli aplinkybes, jog ieškovės atstovas, atsakovės pasiūlymu nuo 2016-09-22 vedė derybas dėl taikos sutarties sudarymo, rengė taikos sutarties ir laidavimo sutarties projektus, susirašinėjo elektroninėmis ryšio priemonėmis, 2016-09-26 vyko į atsakovės buveinę iš Vilniaus į Kauną, kas irgi užima laiko, tačiau atsakovė atsisakė sudaryti taikos sutartį dėl neva per didelių bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė, teigdama, jog ieškovė galėjo inicijuoti supaprastintą procesą, nutyli aplinkybę, jog yra galimai nemoki, nei visos, nei dalies skolos nuo 2016-09-26 nėra ieškovei sumokėjusi, nors ją ir pripažino, todėl supaprastintas procesas būtų buvęs neveiksmingas, nes atsakovė bet kokiu atveju būtų ginčijusi bylinėjimosi išlaidų dydį, reiškusi prieštaravimus, ko pasėkoje ieškovei vis tiek būtų tekę pereiti į bendrąją ginčo teiseną. Atsakovės apeliaciniame skunde dėl galimybės ieškovei inicijuoti supaprastintą procesą nurodomi deklaratyvūs ir nelogiški teiginiai, nes tokiu būdu nebūtų pasiektas realus rezultatas byloje, tuo pačiu būtų pažeidžiamas proceso greitumo ir ekonomiškumo principas, o ginčijamos bylinėjimosi išlaidos būtų dar labiau išaugusios.
Atsakovė apeliaciniame skunde klaidingai interpretuoja Panevėžio apygardos teismo 2016-05-04 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-414-544/2016 savo naudai, imdama žodžius ir sakinius iš konteksto, kadangi tai ne analogiška situacija, ieškinio suma net 21 kartą mažesnė nei ginčo atveju.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės (atsakovės) UAB „Hakuna“ apeliacinis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas apelianto UAB „Hakuna“ apeliacinio skundo ribose. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl priteistų 1199,92 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, laimėjusiai šaliai – ieškovei dydžio. Nustatyta, jog Raseinių apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu ieškovės UAB „Baltparma“ ieškinį atsakovei UAB „Hakuna“ dėl skolos, metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino visiškai.
Atsakovė, nesutikdama su advokato teisinės pagalbos išlaidų dydžiu, savo poziciją grindžia tuo, jog: 1) ieškovei turi būti priteista, ne 1199,92 Eur suma, o daugiausia iki 200,00 Eur, nes ginčas juridine prasme nesudėtingas, jam parengti nėra reikalingos didelės laiko sąnaudos, finansinis reikalavimas grindžiamas viena sąskaita – faktūra; 2) teismas priteisdamas 1199,92 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, neatsižvelgė į teismų praktikoje nustatytus kriterijus ir aplinkybes; 3) teismas nevertino, jog ieškovė, reikšdamas ieškinį teismui ginčo teisenos tvarka, be pagrindo išlaidauja, kadangi galėjo inicijuoti supaprastintą procesą dėl teismo įsakymo išdavimo ar kreiptis į teismą dokumentinio proceso tvarka; 4) teismas sprendime visiškai neargumentavo priteistos sumos dydžio, nenurodė jokios ieškovės atstovo (advokato) honoraro struktūros.
Pažymėtina, jog CPK 93 str. 1 d. nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88 str. 1 d. 6 p. prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina ir į kitus kriterijus, nustatytus Rekomendacijose. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-533/2008; Nr. 3K-3-212/2009; Nr. 3K-3-31/2011; Nr. 3K-3-156-701/2016). Taigi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, priteisimo, privaloma vadovautis ne tik pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, tačiau ir atsižvelgti į Rekomendacijas.
Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo įstatymas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad maksimalaus rekomenduojamo dydžio už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį koeficientas - 2,5. 2016 m. II ketvirčio šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) - 771,90 Eur. Maksimalus dydis - 1929,75 Eur. Ieškovė prašė už teisines paslaugas priteisti 991,67 plius PVM, viso 1199,92 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl priteistų advokato teisinės pagalbos išlaidų dydžio, pasisako dėl teismų praktikoje nustatytų kriterijų konkrečiu atveju ir atsakovės argumentų. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai pripažino, kad ieškovė realiai patyrė advokato teisines pagalbos išlaidas – byloje pateikta apmokėta sąskaita (17 b. l.) ir ieškinį tenkindamas visiškai, priteisė jas iš pralaimėjusios šalies atsakovės. Taip pat, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad advokato teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, jos neviršija Rekomendacijose nurodyto jų dydžio. Priešingai, advokato teisinės pagalbos išlaidos net beveik 38% mažesnės nei leistinas maksimalus jų dydis. Atsakovė teigia, jog byla nebuvo sudėtinga, ir priteistinas išlaidų dydis turėtų būti ne didesnis nei 200,00 Eur, tačiau su tokiu atsakovės argumentu nesutiktina, kadangi tai yra tik subjektyvi atsakovės nuomonė dėl ginčo situacijos, o priteistinas išlaidų dydis negali būti nustatomas atsižvelgiant į atsakovės pageidavimus. Šaliai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nereaguojant į ikiteisminio skolos išieškojimo procedūros metu siųstą 2016-07-11 raginimą ir nesistengiant spręsti skolos apmokėjimo klausimo kitais būdais (pvz. sudaryti skolos mokėjimo dalimis grafiką), natūralu, jog vėliau kyla nepageidaujamos finansinės pasekmės.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byla buvo vidutinio sudėtingumo ir tokį vertinimą pagrindžia sekantis kriterijus – nurodytos PVM sąskaitoje-faktūroje advokato suteiktas teisinių paslaugų pobūdis bei darbo ir laiko sąnaudos. Nors ieškinio dalykas skola ir ieškinys, kaip teigia atsakovė grindžiamas viena sąskaita, kurios suma 2557,41 Eur, bet ieškinio parengimui yra reikalingos atitinkamos laiko sąnaudos. Pabrėžtina, kad advokato teisinės pagalbos išlaidos už ieškinio parengimą, tai ne tik tam tikra suma už procesinio dokumento surašymą. Tai visa eilė advokato veiksmų: susipažinimas su ginčo situacija ir ieškovės pateiktais dokumentais, jų analizavimas, teisės aktų, reikalingų taikyti esamojoje situacijoje analizavimas, ieškinio rengimas (apima tikslų šalių rekvizitų surašymą, faktinių aplinkybių, reikalavimo dėstymą, teisinės argumentacijos formulavimą, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrindimą), toliau ieškinio priedų surinkimas, jų kopijavimas, kopijų tvirtinimas ir pateikimas teismui. Ši advokato veiksmų seka rengiant konkretų ieškinį teismui apima tam tikrą valandų skaičių. Tai patvirtina ir į bylą pateikta 2016 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas ADB Nr. (duomenys neskelbtini). Joje yra įvardintas teisinių paslaugų, suteiktų ieškovei UAB „Baltparma“ 2016-08-29 pobūdis: 1) susipažinimas su kliento pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais atsakovės UAB „Hakuna“ skolą; 2) jų teisinis vertinimas; 3) teisinė konsultacija klientui žodžiu dėl teisinių priemonių ir galimybių išieškoti UAB „Baltparma“ naudai UAB „Hakuna“ skolą (35 min.); 4) 2016-08-31 UAB „Baltparma“ ieškinio dėl skolos iš UAB „Hakuna“ priteisimo parengimas ir pateikimas Vilniaus miesto apylinkės teismui (9 val. 20 min.). Valandinis advokato darbo įkainis nurodytas – 100,00 Eur (16 b. l.). Akcentuotina, jog advokatas yra individualią veiklą vykdantis asmuo, kuris suteikia teisines paslaugas už tam tikrą savo nustatytą valandinį įkainį. Advokato veikla yra specifinė, o norintiems ja užsiimti yra keliami aukšti profesiniai bei elgesio reikalavimai. Todėl tokios paslaugos iš esmės yra atlygintinos paties advokato nustatytu įkainiu, o fiziniai ir juridiniai asmenys yra laisvi sudaryti atstovavimo sutartis ir pasirinkti, ar kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos. Į valandinį advokato, kaip individualiai dirbančio asmens įkainį įeina ne tik advokato tiesioginio darbo rengiant konkretų ieškinį įkainavimas, bet ir kontoros išlaikymo išlaidos, privalomieji mokesčiai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai, Lietuvos Advokatūrai ir kt. Be jau išvardintų PVM sąskaitoje-faktūroje teisinių paslaugų pobūdžio, ieškovės atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ir papildomas teisines paslaugas, kurias suteikė ieškovei – tai ir taikos, laidavimo sutarčių projektų rengimas, susirašinėjimas elektroninėmis ryšio priemonėmis (38-44 b. l.), vykimas į kitą miestą, kurios atskirai PVM sąskaitoje-faktūroje nedetalizuotos.
Atsižvelgiant į ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes bei argumentus, byloje esamus įrodymus, darytina išvada, jog advokato nurodytos iš viso sugaišto 9 val. 55 min. laiko sąnaudos ieškovės ginčo situacijai susipažinti, analizuoti, teisiškai įvertinti, taikos sutarties, laidavimo sutarties projektams, ieškiniui ir jo priedams parengti yra pagrįstos, protingos ir realios. Pinigine išraiška tai sudaro 991,67 Eur (9 val. 55 min x 100,00 Eur). Ieškovės atstovas advokatas yra PVM mokėtojas, todėl priskaičiuota ir papildomai mokėtina 208,25 Eur PVM suma, viso 1199,92 Eur. Įvertinus tai, kad ieškovės atstovas dar papildomai teismui teikė ir rašytinius paaiškinimus, laikytina, jog ieškovės prašoma priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme suma yra nepažeidžianti šalių lygiateisiškumo principo ir nepripažintina nepagrįstu šalies išlaidavimu. Nors pirmosios instancijos teismas ir nenurodė ieškovės atstovo advokato honoraro struktūros ir jos plačiau neaptarė, tačiau iš esmės priėmė pagrįstą, teisingą sprendimą dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų dydžio priteisimo, nenukrypo nuo teisminės praktikos, atsižvelgdamas į šių dienų ekonomines realijas, tinkamai motyvavo sprendime padarytas išvadas.
Sutiktina su ieškovės atstovo argumentais, jog pasirinktas teisinės gynybos būdas – bylinėtis su atsakove ginčo teisenos tvarka atitiko civilinio proceso greitumo ir ekonomiškumo principus, nes tokiu būdu pasiektas realus ir efektyvus rezultatas. Atsakovės argumentai dėl Panevėžio apygardos teismo 2016-05-04 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-414-544/2016 atmestini kaip nepagrįsti, kadangi situacijos nėra analogiškos, ginčo suma nagrinėjamu šioje byloje atveju ženkliai didesnė, nei atsakovės minimoje nutartyje. Taip pat kritiškai vertintini apeliantės (atsakovės) argumentai, jog nustatant priteistino užmokesčio dydį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino konkrečiu atveju kitų kriterijų: teisinių paslaugų kompleksiškumo, specialiųjų žinių reikalingumo, ankstesnio (pakartotinio) dalyvavimo toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumo ir pobūdžio, sprendžiamų teisinių klausimų naujumo ir kitų svarbių aplinkybių. Nustačius visų šių kriterijų buvimą, advokato teisinės pagalbos išlaidos galėtų siekti maksimalų nustatytą Rekomendacijose dydį, ar net jį viršyti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 liepos 28 d. sprendimas byloje C-57/15), o šiuo atveju, kaip jau minėta, jos net beveik 38 % mažesnės nei leistinas jų maksimalus dydis.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistina ieškovės turėtų 243,03 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Hakuna“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini), faktinės buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a. s. 243,03 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus 03 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Baltparma“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini) naudai.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.