- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- e2A-980-657/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Visagino transporto centras“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Visagino transporto centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Visagino transporto centras“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Adampolis“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Visagino transporto centras“ 1 667,22 Eur skolą, 150,04 Eur delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „Adampolis“ ir UAB „Visagino transporto centras“ 2016 m. gegužės 30 d. sudarė automobilių remonto, prekių pardavimo sutartį Nr. KNA 02-30/05/2016. 2018 m. gegužės mėnesį atsakovės užsakymu ieškovė atliko transporto priemonės MAN TGA 49.440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontą. Atsakovė paprašė ieškovės suremontuoti jos transporto priemonę, pakeičiant atsakovės pateiktą netinkamą sankabos komplektą į ieškovės sankabos komplektą. Ieškovė tai atliko ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAD0048329 2 760,61 Eur sumai. Darbai buvo atlikti tinkamai, sankaba veikė, atsakovė pretenzijos nereiškė, tačiau mokėti atsisakė, nurodžiusi, kad ieškovė yra kalta, jog sumontavo atsakovės pateiktą netinkamą sankabos komplektą, kurio atsakovė nebegali grąžinti pardavėjui. 2018 m. rugpjūčio 28 d. raštu atsakovė sutiko sumokėti sąskaitą, jei bus „išminusuotos sumos už sugadintas dalis ir nekokybiškai atliktus darbus, susijusius su sankabos remontu“. Ieškovė išrašė kreditines sąskaitas ADA1507654 ir ADMR020485 bendrai 1 093,39 Eur sumai, dalį materialinių nuostolių dėl atsakovės pateiktos netinkamos sankabos komplekto prisiimdama sau, ir paprašė atsakovės sumokėti likusią skolos dalį – 1 667,22 Eur už tinkamai atliktus darbus ir detales. 2021 m. vasario 10 d. elektroniniu laišku atsakovė atsisakė sumokėti skolą. Užsakymo lape, kurį pasirašė transporto priemonę pristatęs asmuo P. S. yra aiškiai nurodytas transporto priemonės valstybinis numeris, modelis ir savininkas. Vėliau remonto klausimai buvo derinami su atsakovės atstovu P. T.. Pati atsakovė teisingai pastebėjo, jog užsakyme PU-0198721 numatyta tik preliminari darbų kaina. Identifikavusi gedimą, ieškovė telefonu susisiekė su atsakove ir informavo apie kainą ir darbų apimtis, kam atsakovė neprieštaravo. Pagal šalių sudarytos sutarties Nr. KNA 0230/05/2016 4.3 punktą ieškovė turi teisę reikalauti, o atsakovė privalo už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius, nuo laiku nesumokėtos sumos. Pagal PVM sąskaitą faktūrą bendra delspinigių suma – 150,04 Eur (skaičiuojama nuo 1 667,22 Eur po 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną (viso už 180 dienų).
3. Atsakovė UAB „Visagino transporto centras“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad sąskaita Nr. KAD-0048329 nebuvo apmokėta, kadangi joje nurodytų darbų joks užsakovo atstovas neužsakė, nederino ir nepriėmė. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, o teismui 2018 m. spalio 25 d. nutartimi panaikinus išduotą teismo įsakymą, iš ieškovės jokios komunikacijos, jokių raginimų ar reikalavimų nebuvo. Tik 2021 m. vasario 8 d. gautas ieškovės prašymas apmokėti beveik trijų metų senumo sąskaitą. Į atsakovės prašymą pateikti papildomus dokumentus ieškovė nereagavo. 2018 m. gegužės 21 d. užsakymas Nr. PU-0198721, pasirašytas P. S., tik patvirtina, kad tokio užsakymo atsakovė neatliko, kadangi toks asmuo įmonėje niekuomet nėra dirbęs ar ją atstovavęs. Ieškiniu reikalaujama suma 7,5 karto viršija tariamai pateikto užsakymo sumą, nors ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties 5.3. punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad, viršijus užsakymo lape nurodytą orientacinę kainą, vykdytojas privalo nedelsiant kreiptis į užsakovo atstovą dėl sutikimo tęsti darbus, nebent, esant detalių keitimo būtinybei ir nesant galimybės susisiekti su užsakovu, o detalių keitimui tiesiogiai turint įtakos atliekamų darbų kokybei ir terminams, vykdytojas darbus gali atlikti savo nuožiūra, neviršydamas 579,00 Eur. Visa, kas viršytų 579,00 Eur sumą, būtų teikiama vykdytojo rizika. Be to, sutarties 4.5. punktas numato didžiausią bendrą užsakovo įsiskolinimą – 1 500,00 Eur su PVM, o, anot ieškovės, nepaisant, kad iki šios sąskaitos pateikimo jau buvo įsiskolinimas pagal kitas neapmokėtas sąskaitas, vykdytojas tariamai suteikė ginčo paslaugas, papildomai nederinęs. Todėl net ieškovei įrodžius, kad užsakymą Nr. PU-0198721 pateikė atsakovė ir ieškovė jame nurodytas paslaugas suteikė, atsakovė privalėtų ieškovei mokėti ne didesnę, nei 245,63 Eur, sumą. Ieškovė visiškai nesidomėjo, ar užsakymą pateikė tokius įgaliojimus turintis asmuo, todėl visa su 2018 m. gegužės 21 d. užsakymo Nr. PU-0198721 vykdymu susijusi rizika tenka pačiai ieškovei. Trečiasis asmuo 2018 m. gegužės 21 d. užsakymą Nr. PU-0198721 atsakovės vardu pasirašė, viršydamas įgaliojimus, todėl toks sandoris atsakovei nesukelia jokių teisinių pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės UAB „Visagino transporto centras“ ieškovei UAB „Adampolis“ 1 667,22 Eur skolą, 150,04 Eur delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 817,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 41 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės valstybei 6,34 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, be to, liudytojų – ieškovės atstovės buvusių ir esamų darbuotojų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės atstovas, t. y. asmuo, pildęs užsakymo lapą, A. T., užsakovui – atsakovės atstovui, atvežusiam ginčo transporto priemonę, nurodžius, jog reikalinga atlikti minėtos transporto priemonės sankabos remontą, šiuos duomenis įrašė į užsakymo lapą, preliminari užsakytų darbų kaina buvo 245,63 Eur. Liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė buvo informuota, kad reikalinga keisti ginčo transporto priemonės sankabą, kas sąlygojo ir kitų su tuo susijusių darbų atlikimą. Atsakovė nesutiko su ieškovės pasiūlytu sankabos komplektu ir pati ieškovei pristatė sankabos komplektą. Liudytojai patvirtino, kad ieškovė įspėjo atsakovę, jog jos pateiktas sankabos komplektas gali netikti, tačiau, atsakovei reikalaujant, buvo įdėtas atsakovės įsigytas sankabos komplektas. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės darbuotojo P. T. 2018 m. birželio 1 d. elektroninis laiškas ieškovei, kuriame atsakovė ieškovės prašo papildyti 2018 m. gegužės 22 d. pažymą, nurodant, kad „kliento atvežtas sankabos komplektas „Lucas“ (kuris pagal kliento pateiktą informaciją buvo įsigytas iš tiekėjos UAB „Inter cars Lietuva“) sumontavus į automobilį MAN tinkamai neveikė (neišsimynė sankaba), įtariama dėl pačios sankabos komplekto gamyklinio defekto arba netinkamo diskatoriaus plunksnų išsivertinimo“. Iš šių atsakovės darbuotojo P. T. nurodytų faktinių aplinkybių spręstina, kad atsakovė pripažino, jog jos atvežtas sankabos komplektas nebuvo tinkamas ir apie tai ieškovė atsakovę informavo 2018 m. gegužės 22 d. Iš byloje esančių liudytojų parodymų ir nesant byloje ginčo nustatyta, kad netikusį sankabos komplektą ieškovė pakartotinai išėmė ir pakeitė ieškovės pasiūlytu tinkamu sankabos komplektu. Atlikusi reikiamus darbus, kurių atlikimas su atsakove buvo suderintas, ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAD0048329 2 760,61 Eur sumai.
7. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 28 d. atsiuntė ieškovei raštą Nr. S301.15, kuriuo įsipareigojo sumokėti sąskaitą, jei bus „išminusuotos sumos už sugadintas dalis ir nekokybiškai atliktus darbus, susijusius su sankabos remontu“. Ieškovė išrašė kreditines sąskaitas Nr. ADA1507654 ir ADMR020485 bendrai 1 093,39 Eur sumai, sau prisiėmė dalį nuostolių dėl atsakovės pateiktos netinkamos sankabos komplekto ir paprašė atsakovės sumokėti likusią skolos dalį – 1 667,22 Eur už tinkamai atliktus darbus ir detales, kurie detalizuoti neapmokėtoje sąskaitoje. Atsakovės generalinis direktorius G. K. 2021 m. vasario 10 d. elektroniniu laišku atsisakė sumokėti skolą.
8. Procesiniuose dokumentuose atsakovė pripažino, kad dėl darbų ir jų užsakymo vykdymo periodu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo kilę nesutarimų dėl užsakytų ir atliktų darbų apimties, jų kokybės. Nors atsakovė apmokėjo ieškovei PVM sąskaitas faktūras Nr. KAD-0048570 ir KAD-0048433, tačiau jos buvo apmokėtos gerokai vėliau, kai ieškovė jau buvo kreipusis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismas jau buvo išdavęs teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo.
9. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog atliekant atsakovės automobilio remontą, neabejotinai buvo atlikta eilė kitų papildomų darbų, reikalingų ir būtinų užsakytiems darbams atlikti, nurodytų ginčo PVM sąskaitoje faktūroje, kuriems atlikti buvo naudotos reikiamos automobilio dalys bei medžiagos, todėl ieškovės reikalaujama sumokėti 1 667,22 Eur suma nelaikytina neproporcinga atliktiems darbams.
10. Teismas, atsižvelgęs į bylos faktinius duomenis, susirašinėjimą elektroniniais laiškais, raštais bei teismo posėdžių metu nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atlikti remonto darbai buvo derinami su paslaugų užsakovu – atsakove, todėl atsakovės teiginiai, jog atlikti darbai buvo nederinti su atsakove, vertintini kaip nepagrįsti. Iš liudytojų nuoseklių paaiškinimų taip pat matyti, kad visi būtini remonto darbai bei kainos buvo derinami su atsakovės darbuotojais. Nors vertinant liudytojų paaiškinimus negalima daryti neabejotinos išvados, kad buvo sutarta konkreti suma ar konkretūs darbai, tačiau, vertinant visus byloje gautus duomenis, visi darbai bei jų apimtis buvo derinami su užsakovu, o atsakovė, įvertinusi situaciją, prašė tinkamai suremontuoti jos automobilį. Nors atsakovės atstovas teigė, kad papildomi remonto darbai su atsakove nebuvo derinti, tačiau iš esmės byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų prieštaravusi dėl darbų atlikimo apimties, kokybės ir pan. Atlikus atsakovės automobilio remonto darbus, atsakovė automobiliu toliau naudojosi, jį eksploatavo bei gavo pajamas. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovės liudytojų A. T., J. L. ir R. Z. liudijimai yra prieštaringi, o patys liudytojai yra priklausomi nuo ieškovės finansiškai, kadangi yra (buvo) jos darbuotojai, teismas liudytojų paaiškinimus laikė nuosekliais, neprieštaraujančiais nei tarpusavyje, nei kitiems bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtiems įrodymams. Tuo tarpu atsakovės atstovo deklaratyvaus pobūdžio neigimas, kad ieškovė atliko remonto darbus, dėl kurių nebuvo susitarta su atsakove ir kurie buvo nesuderinti su ja, nepaneigia byloje rašytiniais įrodymais bei liudytojų paaiškinimais nustatytų aplinkybių ir vertintinas nepakankamu daryti išvadą, jog ji pareiškė pagrįstą ir neginčijamai įrodytą reikalavimą atsakovės atžvilgiu.
11. Nors Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45, nuostatos numato gana griežtus reikalavimus dėl informacijos klientui suteikimo, užsakymo paraiškos pildymo, šios paraiškos pildymo dviem egzemplioriais, o taip pat numato transporto priemonės valdytojo teisę nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai įforminta užsakymo paraiška, tačiau vien formalus nuostatų nesilaikymas nesukuria pagrindo nemokėti už suteiktas remonto paslaugas.
12. Pagal sutarties 4.3 punkte numatytą delspinigių skaičiavimo tvarką ieškovė turi teisę reikalauti, o atsakovė privalo už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius, nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovei iš atsakovės priteisus 1 667,22 Eur skolą, ieškovės reikalavimas dėl 150,04 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas įstatymu bei sutartimi, todėl tenkintinas. Atsižvelgus, kad atsakovė yra juridinis asmuo, ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos 41 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Visagino transporto centras“ prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo 9.8. punktu ir šalių sudaryta sutartimi. Teismas negali ignoruoti specialių teisės normų, reglamentuojančių transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką, ypač, kai ginčo įrodinėjimo dalyko dalis yra transporto priemonės remonto paslaugų (ne)teikimas. Atsakovė laikosi nuoseklios pozicijos, jog sąskaita Nr. KAD-0048329 apmokėta nebuvo, kadangi joje nurodytų darbų joks atsakovės atstovas neužsakė, nederino ir nepriėmė. Teismui sprendžiant, jog užsakymą PU - 0198721 pateikė atsakovė ir ieškovė užsakyme nurodytas paslaugas suteikė, remiantis Aprašo 29,8 punktu, galėjo būti priteista ne didesnė, nei 245,63 Eur, suma. Visų pirma, atsakovė neigia darbų užsakymo faktą. Be to, byloje nėra duomenų ir atsakovė niekada nesutiko su darbų kaina, kurią teismas priteisė kaip skolą. Nei vienas iš ieškovės prašymu apklaustų liudytojų (A. T., J. L., R. Z.) apskritai apie sąskaitoje KAD0048329 kitus (be sankabos remonto, varžto įsukimo ir oro nutekimo problemos šalinimo) nurodytus darbus nieko pasakyti apskritai negalėjo. Tuo tarpu atsakovė kaip neužsakytus ir neatliktus, ginčijo ir kitus neužsakytus ir nesusijusios darbus, t. y. sąskaitoje KAD0048329 nurodytus 2-23, 25, 26,27 30,33 ir kituose punktuose. Teismas nevertino, jog atsakovė neturi mokėti už ieškovės klaidas.
14.2 Teismas nevertino ir šalių sudarytos 2016 m. gegužės 30 d. Automobilių remonto, prekių pardavimo sutarties Nr. KNA-02-30/05/2016 nuostatų. Nevertino, jog ginčo darbai buvo atlikti be užsakovo sutikimo ir šalių (rangovo ir užsakovo) susitarimo, nesilaikant sutarties sąlygų, nesilaikant sutarties sąlygų dėl papildomų darbų atlikimo (įforminimo, suderinimo). Sutartyje šalys sutarė, jog užsakymas darbų atlikimui sudaromas raštu, kas reiškia, jog ir užsakymo pakeitimas sudaromas raštu. Tačiau joks užsakymo pakeitimas sudarytas nebuvo. Darbai pagal 2018 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAD-00484329 nebuvo atlikti ir perduoti atsakovei. Byloje nėra atliktų darbų atlikimo faktą patvirtinančių įrodymų. Buvęs atsakovės darbuotojas P. T. nepatvirtino ginčo darbų fakto, nurodė, jog elektroninių laiškų UAB „Adampolis“ nerašė, neigė greičių dėžės vežimo faktą, keitimo faktą bei kontaktavimą dėl šių darbų. Jis nurodė, jog 2019 m. išeinant iš darbo, jokių skolų (pretenzijų) UAB ,,Adampolis“ nebuvo. Teismas nevertino, kad ieškovė yra profesionali rangovė. Išskyrus ieškovės atstovo paaiškinimus, kitokių duomenų, tiesiogiai partvirtinančių atsakovės valią sutikti su papildomais darbais ir jų kaina, byloje nėra. Teismas nevertino, jog byloje nėra įrodymų, kad šalys derėjosi dėl darbų, jų apimties, kainos, kitų esminių rangos sutarties sąlygų ir dėl jų buvo pasiekta suderinta abiejų šalių valia nėra, 2018 m. gegužės 21 d. užsakymas Nr. PU – 0198721, pasirašytas P. S., tik patvirtina, kad tokio užsakymo atsakovė nepateikė, kadangi toks asmuo įmonei ir jos atstovams nėra žinomas, niekuomet nėra dirbęs įmonėje ar kokiu būdu ją atstovavęs. Be to, užsakyme vairuotoju nurodytas „P.“, o užsakymą pasirašė minėtas P. S.. Sąskaitos faktūros išrašymas nepatvirtina atliktų darbų ar suteiktų paslaugų fakto, o atsakovė darbų atlikimą neigia, todėl nepagrįstai teismas minėtą aplinkybę laikė įrodyta. Galėjo būti tenkinama ne didesnė, nei 245,63 Eur, suma.
14.3. Teismo sprendimas nepagrįstas byloje ištirtomis aplinkybėmis. Ieškovės prašymu apklausti liudytojai, negali patvirtinti ar paneigti atsakovės valios. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė sutiko su darbais ir sutiko sumokėti ieškovės vienašališkai sugalvotą darbų kainą. Sprendime nepagrįstai teigiama, kad atsakovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad atsakovės PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos remonto darbų kainos yra pernelyg didelės. Tokio pasisakymo nebuvo, buvo pasakyta, kad pagal ieškovės pateiktą užsakymą sankabos keitimo ir su tuo susijusių darbų kaina nurodyta apie 250 Eur, tuo tarpu sąskaitoje nurodyta 11 kartų didesnė kaina. Be to, atsakovės atstovas teisme ginčijo, jog 2018 m. gegužės 23 d. sąskaitoje faktūroje nurodyti darbai nėra nurodyti užsakyme. Byloje apskritai nebuvo tirta teismo nurodyta aplinkybė, jog atlikus atsakovės automobilio remonto darbus, atsakovė automobiliu toliau naudojosi, jį eksploatavo, atliko su juo reikiamus darbus bei gavo pajamas. Priešingai, nei nurodė teismas, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pritarusi darbams, papildomiems darbams ir jų kainai. Teismas nepagrįstai teigia, kad iš atsakovės direktoriaus G. K. atsakymo į raštą Nr. 1S (2018-08-21) nustatyta, neva, atsakovė sutinka priimti bei apmokėti ieškovės sąskaitas, jei bus išminusuotos sumos už sugadintas dalis ir nekokybiškai atliktus darbus, susijusius su sankabos remontu. Nurodytu raštu atsakovė neįsipareigojo apmokėti 2018 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. KAD-00484329. Sunkvežimio apžiūros aktas iš abiejų pusių pasirašytas vieno ir to paties asmens – ieškovės darbuotojo A. T..
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Adampolis“ prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Atsakovė transporto priemonės remonto darbus užsakė, vadovaudamasi šalių pasirašyta sutartimi, pasirašydama užsakymo lapą Nr. PU-0198721, pristatė transporto priemonę į servisą, pateikė ieškovei sankabos komplektą, bendravo su ieškove dėl remonto darbų apimčių ir apmokėjimo už darbsu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja atsakovės besikeičiančioms pozicijoms, siekiant išvengti skolos sumokėjimo už tinkamai atliktus darbus. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 28 d. ieškovei pateiktu raštu Nr.S-30-(1.15) iš esmės patvirtino, jog sutinka sumokėti likusią kainą už atliktus darbus ir detales.
15.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog priteistina suma gali būti tik 245,63 Eur, kuri yra nurodyta užsakyme Nr.PU-0198721. Atsakovės teiginiai, jog užsakyme nurodyta kaina keletą kartų viršija preliminarią kainą, yra paneigti. Atsakovė savo apeliaciniame skunde sąmoningai nevertina sumontuotų detalių kainos, o vertina tik preliminarią darbų kainą. Liudytojas P. T. painiojosi savo parodymuose, kalbėjo nerišliai ir abstrakčiai, praktiškai nieko neprisiminė, negalėjo paaiškinti savo rašytų laiškų ieškovės atstovams, dėl ko byloje atsirado dar daugiau neaiškumų. Liudytojai A. T., J. L. ir R. Z. atsakė į teismo bei atsakovės klausimus bei patvirtino bylos dokumentuose esančias faktines aplinkybes.
15.3. Jei atsakovei dėl savo darbuotojų būtų kilę abejonių, ji turėjo pareigą, numatytą šalių pasirašytos sutarties 5.6 punkte, – pateikti rašytinį reikalavimą ieškovei, jog atsakovės remontui pristatomas transporto priemones gali pateikti konkretūs atsakovės darbuotojai. Šios pareigos atsakovė nevykdė, jai tiko tos sąlygos, jog transporto priemones pristato bet kuris jos darbuotojas, dėl ko ieškovei nekilo pareiga įsitikinti, ar transporto priemonę remontui pateikia tinkamas asmuo (atsakovės darbuotojas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės susidariusį įsiskolinimą už atliktus automobilio remonto darbus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Adampolis“ ir atsakovė UAB „Visagino transporto centras“ 2016 m. gegužės 30 d. pasirašė automobilių remonto, prekių pardavimo sutartį Nr. KNA 02-30/05/2016 (toliau – sutartis), pagal kurią vykdytojas (ieškovė) įsipareigojo suteikti užsakovui (atsakovei) jo pateiktų transporto priemonių remonto ir aptarnavimo paslaugas, taip pat parduoti jo užsakytas atsargines dalis, komplektuojančias detales, eksploatuojančias medžiagas ir kitas prekes, o užsakovas įsipareigojo nustatytu laiku priimti darbo rezultatą arba prekes ir atsiskaityti sutartimi nustatytais terminais (sutarties 1.1. p.). Iš ieškovės pateikto 2018 m. gegužės 21 d. Užsakymo Nr. PU-0198721 nustatyta, kad P. S. atsakovės vardu ieškovei remonto darbams perdavė transporto priemonę MAN TGA 49.440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), rida 465 352 km. Užsakyme Nr. PU-0198721 nurodyti darbai: pavarų dėžės įdėjimas – 44,77 Eur, pavarų dėžės išėmimas – 44,77 Eur, varžtas k. p. virš lingės išsisukęs įsukti – 44,77 Eur, sankabos keitimas – 50,82 Eur, „ties tinginiu kažkur leidžia orą“ – 60,50 Eur, iš viso preliminari užsakytų darbų kaina 245,63 Eur. Iš ieškovės pateikto sunkvežimio apžiūros lapo nustatyta, kad sunkvežimis apžiūrėtas su klientu, ieškovei pateiktas transporto priemonės registracijos dokumentas, nepateikta techninio aptarnavimo knygelė, nurodytas gedimas / užsakyti darbai: sankabos keitimas.
19. Už transporto priemonės – modelis MAN TGA 49.440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras – 2018 m. gegužės 23 d. Nr. KAD-0048329 bendrai 2 760,61 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2018 m. birželio 7 d., 2018 m. gegužės 28 d. Nr. KAD-0048433 bendrai 716,41 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2018 m. birželio 12 d., 2018 m. gegužės 28 d. Nr. KAD-0048570 bendrai 1 719,73 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2018 m. birželio 14 d. Iš viso ieškovė už transporto priemonės remonto darbus atsakovei išrašė sąskaitų už 5 196,75 Eur. Atsakovė 2018 m. spalio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 695 pervedė ieškovei pervedė 2 436,14 Eur sumą. Pagal išrašytas sąskaitas neapmokėta suma sudarė 2 760,61 Eur.
20. Iš šalių tarpusavio susirašinėjimo (P. T. elektroninio laiško adresuoto R. Z. nustatyta, kad UAB „Visagino transporto centras“ prašė nupirkti sumontuotą sankabos komplektą arba kompensuoti jos įsigijimo savikainą, taip pat sumažinti sąskaitos sumą darbais, kurie buvo atlikti bereikalingai bei pritaikyti nuolaidą sankabos komplektui. Iš atsakovės atsakymo į raštą Nr. 1S (2018-08-21) nustatyta, kad atsakovė sutinka priimti bei apmokėti ieškovės sąskaitas, jei bus išminusuotos sumos už sugadintas dalis ir nekokybiškai atliktus darbus, susijusius su sankabos remontu.
Žemesnės instancijos teismas
21. Ieškovė patikslino sąskaitą, 2021 m. vasario 8 d. išrašydama tikslinimo – kreditines PVM sąskaitas faktūras Nr. ADMR020485 bendrai 313,39 Eur sumai (pavarų dėžės išėmimas) ir Nr. ADA1507654 bendrai 780 Eur sumai (sankabos komplektas 430 mm MAN), taip sumažindama atsakovės įsiskolinimą už atliktus transporto priemonės remonto darbus iki 1 667,22 Eur. Ieškovės serviso vadovas R. Z. 2021 m. vasario 8 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAD-0048329, pridėjo nurodytas kreditines sąskaitas, tačiau atsakovės vadovas 2021 m. vasario 10 d. elektroniniu laišku atsakė, kad PVM sąskaitos faktūros apmokėti neketina.
22. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius.
23. Apeliaciniame skundu apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesivadovavo Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašu, bei netinkamai vertino šalių 2016 m. gegužės 30 d. sudarytos Automobilių remonto, prekių pardavimo sutarties Nr. KNA-02-30/05/2016 nuostatas, ir tokiu būdu nepagrįstai priteisė skolą už remonto darbus.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių, ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018). Sutarčių laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai susitarti dėl bet kokių sutarčių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek nesureguliuota sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-248/2016; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021). Taigi, ginčo šalis siejant sutartiniams teisiniams santykiams dėl šalių teisių ir pareigų apimties pirmiausia turi būti sprendžiama pagal jų sudarytos sutarties nuostatas, o teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius sietina su teismo pareiga tinkamai išaiškinti šalių sudarytą sutartį.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, kurie buvo įforminti 2016 m. gegužės 30 d. Automobilių remonto, prekių pardavimo sutartimi Nr. KNA-02-30/05/2016. Sutarties 1.1 punktu ieškovė įsipareigojo suteikti užsakovei (šiuo atveju atsakovei) jos pateiktų technikos priemonių remonto ir aptarnavimo paslaugas, o taip pat parduoti jo užsakytas atsargines dalis, komplektuojančias detales, eksploatuojančias medžiagas ir kitas prekes, o užsakovas įsipareigoja nustatytu laiku priimti darbo rezultatą arba prekes ir atsiskaityti sutartimi nustatytais terminais. Sutarties 5.3 punktu šalys susitarė, jog ieškovės teikiamų paslaugų ir darbų apimtys (kalkuliacija) orientacinė kaina, avanso suma bei preliminarūs darbų atlikimo terminai yra nustatomi Užsakymo lape. Šalys susitaria, kad darbų eigoje viršijus užsakymo lape nurodytą orientacinę kainą, Vykdytojas privalo nedelsiant kreiptis į Užsakovo atstovą, pasirašiusį užsakymo lape, dėl sutikimo tęsti darbus, nebent atliekant Užsakymų lape numatytus darbus išaiškėja papildomų darbų atlikimo ar detalių keitimo būtinybė, galimybės susisiekti su užsakovu nėra, o šių detalių keitimas turi tiesioginės įtakos atliekamų darbų kokybei bei terminams. Vykdytojas darbus gali atlikti savo nuožiūra, neviršydamas 579 Eur sumos Sutarties 5.6 punkte buvo numatytas, kad visi pranešimai, prašymai, rašytiniai reikalavimai ir kita informacija pagal sutartį siunčiami atitinkamai šaliai sutartyje nurodytais adresais ir laikomi tinkamai įteiktais, kai yra faktiškai gaunami ir gali būti įteikti pasirašytinai arba atsiųsti registruotu paštu.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos sutarties nuostatos patvirtina, kad tiek užsakymai, tiek užsakymų apimtys galėjo būti pateikiamos ir suderinamos pasirašant vykdytojo pateiktą Užsakymo lapą, o užsakymo vykdymo eigoje, išaiškėjus papildomų darbų atlikimo ar detalių keitimo būtinybė, rašytinis susitarimas nebuvo būtinas.
27. Kaip matyti iš 2018 m. gegužės 21 d. Užsakymo lapo Nr. PU-0198721 buvo nurodyti reikalingi atlikti minėtos transporto priemonės remonto darbai: pavarų dėžės įdėjimas, pavarų dėžės išėmimas, varžtas k. p. virš lingės išsisukęs įsukti, sankabos keitimas, remonto paslauga, pavadinta „ties tinginiu kažkur leidžia orą“, iš viso preliminari užsakytų darbų kaina buvo 245,63 Eur. Sunkvežimio apžiūros akte dalyje Kliento žodžiais apibūdinti gedimai, užsakyti darbai nurodyta – sankabos keitimas.
28. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų reikalavusi užsakymą dėl atliktinų darbų įforminti raštu, kad nebūtų priėmusi transporto priemonės po ieškovės atliktų darbų, reiškusi pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės ar apimties, negalėtų jo eksploatuoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė automobiliu toliau naudojosi, jį eksploatavo, ir galimai gavo pajamas. Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, jog rašytinio susitarimo ar kita objektyvia forma išreikštos valios dėl atliktinų darbų apimties nebuvimas, savaime nepanaikina atsakovės pareigos sumokėti už atliktus darbus, ir savaime nereiškia, jog tikroji šalių valia turi būti nustatoma tik pagal tai, ką atsakovė turėjo omenyje, juolab, kad atsakovė byloje nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtų pageidavusi ar prašiusi užsakymą dėl atliktinų darbų įforminti bei reikiamą informaciją iš ieškovės gauti raštu.
29. Apeliaciniame skunde apeliantė remiasi CK 6.653 straipsnio 4 dalies nuostata, kuri numato, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Apeliantės vertinimu, rangovė ir jo darbuotojai nesuteikė atsakovei informacijos apie būtinus atlikti papildomus darbus ir darbų kainos padidėjimą, todėl rangovė pažeidė CK 6.653 straipsnio 4 dalies ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo nuostatas, nes nesuteikė atsakovei (užsakovei) visos reikiamos informacijos.
30. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-421/2019; 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-969/2020).
31. Kaip jau minėta, iš šalių pasirašytos sutarties turinio nustatyta, jog sutarties dalykas buvo atsakovės pateiktų transporto priemonių remonto ir aptarnavimo paslaugų teikimas, užsakytų atsarginių dalių, komplektuojančių detalių, eksploatuojančių medžiagų ir kitų prekių pardavimas pagal atsakovės užsakymus. Sutartimi šalys nenumatė konkrečių darbų / paslaugų, kurias ieškovė įsipareigojo atlikti, taip pat nenustatė ir konkrečių darbų / paslaugų įkainių. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Nagrinėjamu atveju Užsakymo lape buvo nurodyta apytikrė darbų kaina, nenurodant remontui naudotinų medžiagų kainų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovė būtų informavusi atsakovę apie jos užsakymui (sankabos keitimui) atlikti reikalingas medžiagas, detales, kt., kainos padidėjimą. Kita vertus, apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės ir liudytojų nurodytas aplinkybes, jog visi darbai bei jų apimtys buvo derinami su užsakovu (atsakove) žodžiu, o atsakovė, įvertinusi situaciją, prašė tinkamai suremontuoti jos automobilį.
32. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju informacija apie atsakovės užsakytų paslaugų kainą negalėjo būti nurodyta iš anksto, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo teigti, jog nesuteikdama tokios informacijos ieškovė pažeidė CK 6.645 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatytą informavimo pareigą.
33. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės skundo teiginiais, jog užsakymą pasirašė įmonei nežinomas asmuo, kad darbai, kurie nurodyti ieškovės UAB ,,Adampolis“ 2018 m. gegužės 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. KAD-0048329 nebuvo užsakyti, atliekami ir perduoti atsakovei, pasirašant priėmimo – perdavimo aktą. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju būtent atsakovė nesutinka su ieškovės suteiktų paslaugų apimtimi ir kaina, todėl jai tenka pareiga įrodyti, kad ieškovė suteikė paslaugas, dėl kurių šalys nesitarė, taip pat, kad suteiktų paslaugų kaina yra didesnė nei ta, dėl kurios šalys buvo susitarusios.
34. Skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog užsakyme Nr. PU-0198721 pasirašė atsakovės įgaliotas atstovas P. S.. Apeliantės vertinimu, toks teismo argumentas neatitinka tikrovės, kadangi P. S. nėra ir nebuvo atsakovės įgaliotas asmuo ar atsakovės darbuotojas ir byloje nebuvo duomenų, kad jis turėtų įgaliojimą atstovauti atsakovei.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalių pasirašytoje sutartyje nėra nurodyta, kokie asmenys laikomi tinkamai įgaliotais užsakovo (atsakovės) atstovais. Byloje nėra ginčo dėl to, jog transporto priemonė MAN TGA 49.440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pristatyta ieškovei remonto darbams pagal užsakymą atlikti nuosavybės teise priklauso atsakovei. Pagal CK 2.136 straipsnio 1 dalį, sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atstovas, sudaręs sandorį šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kai atstovaujamasis nepritaria šiam sandoriui, privalo atlyginti trečiojo asmens patirtus nuostolius, jeigu trečiasis asmuo apie tas aplinkybes nežinojo ir neturėjo žinoti.
36. Pažymėtina, kad sandoriai gali būti niekiniai arba nuginčijami. Jei sandoris nuginčijamas, tai, siekiant pripažinti jį negaliojančiu, būtina pareikšti reikalavimą įstatymo nustatyta procesine tvarka. CK 2.136 straipsnyje aptariamas sandoris, sudarytas kito asmens vardu neturint teisės sudaryti sandorį ar viršijant suteiktas teises, pagal CK 1.78 ir 1.92 straipsnius savo prigimtimi yra nuginčijamas sandoris, kuris teismo gali būti pripažintas negaliojančiu tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nereiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2018 m. gegužės 21 d. užsakymą Nr. PU-0198721, sudarytą tarp UAB „Adampolis“ ir UAB „Visagino transporto centras“.
37. Byloje atsakovė taip pat nėra pateikusi įrodymų, apie tai, jog ieškovei buvo žinoma arba ji turėjo (galėjo) žinoti, kad transporto priemonę pristatęs ir užsakymą pasirašęs asmuo neturi tinkamų įgaliojimų atstovauti įmonę pasirašant užsakymą, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo abejoti transporto priemonę pristačiusio asmens teise atstovauti atsakovę pasirašant jos vardu 2018 m. gegužės 21 d. užsakymą dėl transporto priemonės MAN TGA 49.440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, byloje nenustatyta, juolab, kad pati atsakovė pripažino, jog transporto priemonė buvo pateikta remontui (nesutiko tik su darbų apimtimi ir kaina), todėl deklaratyvūs apeliantės samprotavimai apie netinkamą atsakovės atstovavimą pateikiant užsakymą, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
38. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, jog apeliantė nepateikė patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad ieškovė atliko darbus, kurių atsakovė nebuvo užsakiusi, taip pat, kad šalys buvo susitarusios dėl konkrečios atliktinų darbų kainos. Apeliantės skundo argumentai, jog buvo atliekami neužsakyti darbai yra deklaratyvaus pobūdžio ir grindžiami prielaidomis, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų aukščiau nurodytus atsakovės teiginius (CPK 178 str.). Pakartotinai nurodytina, jog atsakovė transporto priemonę pasiėmė, įrodymų, jog negali jos eksploatuoti nepateikė, pretenzijų dėl atliktų darbų apimties, kokybės ieškovei nereiškė, elektroniniuose laiškuose reikalavo tik sumažinti kainą, ką ieškovė ir padarė, todėl laikytina, kad atsakovė sutiko su ieškovės atliktų darbų apimtimi, darbams atlikti panaudotomis medžiagomis, detaliai nurodytomis PVM sąskaitoje, kurią iš esmės pradėjo ginčyti tik ieškovei pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo. Vien ta aplinkybė, kad nėra pateiktas šalių (ar vienos iš šalių) pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
39. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, teismo sprendimas nepagrįstas byloje ištirtomis aplinkybėmis, netinkamai vertinti liudytojų parodymai.
40. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 176 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
41. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl liudytojų parodymų vertinimo, nes kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi, net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi.
42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir teismo išvadas, nesutinka su apeliante, nes apeliantė byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus interpretuoja sau naudinga linkme, išreiškia dėl jų vertinimo savo nuomonę, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų padarytos kitos išvados nei tai padarė nagrinėjęs teismas, tačiau nepagrindžia apeliaciniame skunde nurodomų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ar nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo yra logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis ir nešališkos. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir nukrypo nuo šiuo aspektu aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 185 str.).
43. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylos baigties
44. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs rangos santykius ir prievolių vykdymą reglamentuojančias civilinės teisės normas, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Teismui netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.