Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas M. M. (toliau – ir ieškovė) ieškinys, kuriuo prašoma: 1) priteisti iš A. S. (toliau – ir atsakovas) šalių sūnaus A. S. M. ir dukros V. S. naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį iki jų pilnametystės nuo bylos iškėlimo dienos; 2) paskirti ieškovę vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki jų pilnametystės.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo pranešimas, kuriuo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti atsakovui įteiktas 2022 m. gegužės 28 d. (DOK-96326). Laikytina, kad procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) teismui pateiktoje išvadoje (DOK-126718) nurodė, kad lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatė kad 2-ių kambarių butas, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais yra su patogumais, vaikai dalinasi kambariu kartu su motina, kambaryje yra inventorius asmeniniams daiktams laikyti; V. ir A. ilsisi dvigulėje lovoje. Skyrius mano, kad vaikams sudarytos tinkamos sąlygos gyventi jų dabartinėje gyvenamoje vietoje. Išvadoje nurodoma, kad pasak Ieškovės, ji su atsakovu skyrium gyvena apie 6 metus, vaikų tėvas su vaikais bendrauja nuotoliniu, paskutinį kartą su vaikais gyvai bendravo prieš 2 metus, prie vaikų išlaikymo niekada neprisidėjo ir iki šiol neprisideda. Pagal ieškovės pateikė informaciją – jos mėnesines pajamas sudaro 661 Eur suma, įskaičius išmoką vaikams (161 Eur). Remiantis ieškovės pateikta informacija, išvadoje nurodoma, kad A. S. M. ir V. S., mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, baigė (duomenys neskelbtini) klasę, papildomai lanko užsiėmimus vaikų dienos centre ir baseiną (kiekvienam vaikui 40 Eur/mėn). Vaikų sveikatos priežiūra atliekama VšĮ Vilniaus Naujininkų poliklinikoje. Prie išvados pridėtas 2022 m. birželio 16 d. V. S. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad mergaitė papasakojo, jog su tėvu bendrauja per Skype, tačiau neprisiminė nei kada paskutinį kartą bendravo, nei apie ką su juo kalbėjo. Mergaitės teigimu, jai gera gyventi su mama, su ja ir broliu eina į parduotuvę, ten perka maistą, daiktus, kartais žaislus, o pasivaikščioti dažniausiai eina su močiute. Su A. S. M. Tarnybos atstovui pasikalbėti nepavyko, kadangi jis neturėjo tam nuotaikos. Tarnyba pateikia išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti kiekvienam vaikui po 200 Eur suma negalėtų patenkinti net būtiniausių kasdieninių vaikų poreikių.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

6. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Paminėtina, kad šaukimas į 2022 m. birželio 29 d. pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį atsakovui buvo neįteiktas (DOK-1113568), todėl buvo paskirtas kitas parengiamasis posėdis 2022 m. liepos 27 d., ir apie ši posėdį šaukimas atsakovui 2022 m. birželio 29 d. išsiųstas jo deklaruojamos gyvenamosios vietos adresu bei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 30 d. atsakovas elektroniniu paštu informavo, kad teismo siųstą laišką gavo. Tačiau į 2022 m. liepos 27 d. parengiamąjį teismo posėdį atsakovas neatvyko. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, taip pat elektroniniu paštu įteiktas šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį, išaiškinant, kad CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju teismas turi teisę parengiamojo teismo posėdžio metu pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Tačiau atsakovas atsiliepimo ieškinį nepateikė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, neprašė teismo posėdį atidėti, o ieškovė sutiko ir prašė bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant. Todėl teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

7. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (DOK-126827).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys tenkintinas visiškai

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra A. S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos sudariusios nebuvo.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti nustatyta ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (26 straipsnio 2 dalis). Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias sąlygas, kokių reikia jo fiziniam protiniam ir socialiniam vystymuisi. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad valstybės dalyvės turi imtis visų priemonių, jog vaikas gautų kuo geresnį išlaikymą iš tėvų ar kitų finansiškai atsakančių asmenų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

10. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, vadovautinasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, numatančiais, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai teisės aktuose taip pat nedetalizuojami, tačiau kasacinio teismo praktikoje pateikiami vieningi aiškinimai, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

11. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur (atskaičius mokesčius, apie 533 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834). Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Nuo 2022 m. birželio 1 d. vienam vaikui skiriama ir mokama 80,5 euro universali išmoka vaikui. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad ieškovė už abu vaikus gauna 161 Eur dydžio išmoką. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė taip pat patvirtintino, kad ieškovė gauna būtent tokio dydžio išmoką vaikams.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo prašo priteisti tik minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti reikalingą išlaikymą, sudarantį apie pusės minimalios algos dydžio, atskaičius vaikams mokamas išmokas, sumą. Ieškovė atsisakė įrodinėti kokios yra faktinės vaikų poreikiams užtikrinti reikalingos išlaidos. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė supranta, kad prisiima atsakomybę ir riziką dėl reikiamo vaikų poreikių užtikrinimo. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas – išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis, pirmiausia, priklauso nuo tėvų susitarimo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Todėl, byloje nesant duomenų, kad šalių vaikai turėtų kokių nors specialių sveikatos, ugdymo, ar kitokių poreikių, teismas neturi pagrindo ignoruoti ieškovės pasirinkimo reikalauti priteisti teismų praktikoje orientaciniu minimaliems poreikiams užtikrinti pripažįstamą išlaikymo sumą. CK 3.194 straipsnyje numatyta, kad tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, išlaikymą priteisia teismas. Vadinasi tik esant ginčui dėl išlaikymo pareigos vykdymo ar išlaikymo dydžio yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį.

13. Kita vertus, teismas nenustatė ir duomenų, kad prašomas priteisti išlaikymas pažeistų vaikų interesus, t.y., kad priteisus iš atsakovo ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, vaikų poreikiai nebūtų patenkinti. Tarnybos išvadoje bei prie jos pateiktame Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodoma, kad ieškovė su vaikais gyvena būste, turinčiame visus patogumus, vaikai turi visus reikalingus baldus, televizorių, žaislus ir kitą inventorių, yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai. V. S. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodoma, kad mergaitė papasakojo, jog jai gera gyventi su mama, su ja ir broliu eina į parduotuvę, ten perka maistą, daiktus, kartais žaislus. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovui iš viso neteikiant išlaikymo, ieškovė užtikrina vaikų poreikius. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad priteisus iš atsakovo ieškovės prašomą išlaikymą, ieškovė bus pajėgi ir toliau tinkamai pasirūpinti vaikais ir užtikrinti jų poreikius. Atitinkamai susitiktina ir su ieškovės atstovės nuomone, jog Tarnybos išvada, kad prašomas priteisti išlaikymas negalėtų patenkinti net būtiniausių kasdieninių poreikių yra deklaratyvi ir nepagrįsta jokiais argumentais. Išvadoje nenurodyta kokie vaikų poreikiai nėra ar nebus patenkinti, nėra duomenų, kad vaiki neturėtų jiems reikalingų priemonių, gyventų nepritekliuje. Todėl teismas neturi pagrindo sutikti su išvadoje nurodytu teiginiu.

14. Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Todėl nagrinėjamoje byloje, ieškovė reikalaudama priteisti iš atsakovo tik minimaliems vaikų poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymą, neturėjo pareigos pagrįsti prašomo išlaikymo dydžio įrodymo sampratą atitinkančiais faktiniais duomenimis.

15. Atitinkamai, vadovaujantis kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, iš ieškovės paaiškinimų ir pateiktos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos matyti, kad jos pajamos yra apie 680-777 Eur per mėnesį. Iš VĮ Registrų centro ir Regitra informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie atsakovo darbovietę ir mokamas išmokas, Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis iš atsakovo vykdomas baudos už administracinį teisės pažeidimą išieškojimas. Duomenų, kad atsakovas turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų byloje nėra. Todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad tėvų turtinė padėtis yra lygiavertė.

17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).

18. Pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Teismas neturėjo duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovas būtų nepajėgus nepilnamečiams vaikams teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo sumos. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).

19. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovei reikia įrodyti ieškinio, atsakovui atsikirtimų faktinį pagrindą.

20. Kaip minėta, atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ar prieštaravimų dėl ieškovės nurodytų nepilnamečių vaikų poreikiams reikalingų išlaidų bei prašomo pakeisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio. Vaikai turi būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir net tuo atveju, jeigu tėvų galimybės ją vykdyti yra ribotos, jie turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. kt.).

21. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteisiamas nepilnamečiams vaikams išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. gegužės 23 d.) iki vaikų pilnametystės.

22. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė M. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

23. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

24. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.).

26. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams visa apimtimi, iš atsakovo priteisina 108,00 Eur žyminio mokesčio suma (200 Eur x 2 x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27. Taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. (8.1Mr)TP-21-T-800-4389 pagrindu ieškovei civilinėje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų šios pagalbos išlaidų. CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. liepos 26 d. pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 280,00 Eur. Šios išlaidos yra priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

28. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios sudaro 17,92 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui A. S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukrai V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gegužės 23 d. iki vaikų pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 108,00 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 17,92 Eur (septyniolika eurų ir 92 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.