Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį atsakovei valstybės įmonei Vidaus vandens kelių direkcijai dėl alternatyvių sankcijų taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Baltseta“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41. CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

42. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl ginčo esmės

Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos teisės reikšti ieškinį bei kreipimosi į ESTT

45. PĮ 101 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo. Šia įstatymine nuostata yra aiškiai apibrėžta Viešųjų pirkimų tarnybos teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, reiškiant reikalavimą (1) pripažinti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia ir (arba) (PĮ 111 straipsnis) (2) taikyti alternatyvią sankciją (PĮ 112 straipsnis). Tačiau tai savaime nereiškia, kaip kad teigia apeliantė, kad PĮ 101 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra nukreipiančioji į 111 ir 112 straipsnius.

46. Kaip teisingai išaiškino pirmosios instancijos teismas, PĮ 101 straipsnio 2 dalies 8 punkte nėra nurodyta, kad ieškovė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl alternatyvios sankcijos perkančiajam subjektui skyrimo, tik esant PĮ 111 ir 112 straipsniuose numatytoms sąlygoms ir tik tokia tvarka. Šioje teisės normoje numatyta, kad ieškovė, nustačiusi bet kokius šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo. Toks įstatyminis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad Tarnyba gali kreiptis į teismą su reikalavimu dėl alternatyvios sankcijos skyrimo nustačiusi, kad konkretus subjektas savo veiksmais (neveikimu) padarė PĮ ir su jo įgyvendinimu susijusius teisės pažeidimus, kurie suponuoja būtent viešojo intereso pažeidimą. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad alternatyvios sankcijos skyrimui ieškovė privalėjo įrodyti PĮ imperatyvių nuostatų šiurkštų pažeidimą (kaip tai nurodyta PĮ 111 straipsnio 4 punkte) yra nepagrįsti. Aptariama teisės norma taip pat nenurodo, kad minėti pažeidimai turi būti susiję tik su viešojo pirkimo procedūros vykdymu. Priešingai, kasacinio teismo ne kartą išaiškinta, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį. Kartu atsižvelgiant į tai, kad alternatyvių sankcijų rūšys numatytos tik PĮ 112 straipsnyje, jis šiuo atveju taikomas tiek, kiek susijęs su teismo skiriamų sankcijų rūšimis, jų dydžiu bei aplinkybėmis, į kurias būtina atsižvelgti, skiriant sankcijas. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo atveju atmetami kaip nepagrįsti.

47. Apeliantė, laikydamasi pozicijos, kad Tarnybai nėra suteikta teisė kreiptis į teismą su reikalavimu dėl alternatyvios sankcijos perkančiajam subjektui skyrimo, taip pat pateikė prašymą dėl kreipimosi ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

48. Kaip cituoja pati apeliantė, ESTT 2020 m. gegužės 14 d. Sprendime, priimtame byloje Nr. C-263/19, konstatavo, kad direktyvų nuostatomis siekiama apsaugoti ūkio subjektus nuo perkančiosios organizacijos savivalės ir užtikrinti, kad visose valstybėse narėse egzistuotų veiksmingi peržiūros mechanizmai tam, kad būtų garantuotas veiksmingas Sąjungos taisyklių viešųjų pirkimų srityje taikymas, ypač tame etape, kai pažeidimus dar galima ištaisyti. Siekiant šio tikslo (apsaugoti ūkio subjektus nuo perkančiosios organizacijos savivalės) Direktyvos 89/665 2e straipsnyje ir Direktyvos 92/13 2e straipsnyje (šių nuostatų tekstai suformuluoti identiškai) reikalaujama, kad tam tikrų šių direktyvų nuostatų pažeidimo atvejais valstybės narės numatytų viešojo pirkimo sutarties negaliojimą arba alternatyvias sankcijas, kurios gali būti piniginių baudų skyrimas perkančiajai organizacijai. Taigi Direktyvoje 92/13/EEB, kurią iš dalies pakeitė Direktyva Nr. 2007/66, numatyti atvejai dėl viešojo pirkimo sutarties negaliojimo arba alternatyvių sankcijų taikymo, turint tikslą apsaugoti ūkio subjektą, o ne kvestionuoti kompetentingų institucijų teisę ginti viešąjį interesą. Akivaizdu, kad direktyvomis nėra reguliuojamos ieškovės, kaip kompetentingos institucijos, turinčios nacionalinių teisės aktų suteiktą teisę ginti viešąjį interesą, teisės ir pareigos, o yra skirtos reguliuoti pirkimo procese dalyvaujančių asmenų (šiuo atveju perkančiojo subjekto ir tiekėjos), tarpusavio santykius, todėl darytina išvada, kad Direktyvos 89/665 2e straipsnis ir Direktyvos 92/13 2e straipsnis susiję tik su peržiūra, kurią inicijuoja įmonės, kurios yra arba buvo suinteresuotos sudaryti konkrečią sutartį ir kurioms dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta ar gali būti padaryta žala (ESTT 2020 m. gegužės 14 d. Sprendimas byloje Nr. C-263/19).

49. Minėta, kad PĮ 101 straipsnio 2 dalies 8 punkte aiškiai įtvirtinta teisė ieškovei, kaip kompetentingai institucijai, kuriai įstatymų leidėjo pavesta vykdyti PĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją bei prižiūrėti, kaip yra laikomasi šių teisės aktų reikalavimų (PĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą su prašymu dėl inter alia alternatyvių sankcijų taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad PĮ 101 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta ieškovės teisė nėra direktyvinė nuostata, ji taip pat nėra nukreipiančioji į apeliantės nurodytus PĮ 111 – 112 straipsnius, kuriais kaip tik ir buvo perkeltos Direktyvos 92/13/EBB, kuri pakeista Direktyva 2007/33/EB, nuostatos dėl viešojo pirkimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir alternatyvių sankcijų taikymo, todėl nėra pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo skunde nurodytais pagrindais.

50. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina atsakovės prašymo dėl kreipimosi į ESST bei, atitinkamai, prašymo dėl bylos sustabdymo tokiu pagrindu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

51. PĮ 97 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) pakeitimu nustatoma tokia nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; 3) pakeitimu labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis; 4) tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys.

52. Nagrinėjamu atveju ieškovė laikosi nuomonės, kad atsakovė, pratęsdama tiekėjos sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminus, atliko esminį Sutarties pakeitimą, atitinkantį PĮ 97 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintas sąlygas ir tokiu būdu pažeidė PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei pirkimo tikslą, įtvirtintą PĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte, taip pat PĮ 97 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi tokiam Sutarties pakeitimui turėjo būti atliekama nauja pirkimo procedūra. Tokią išvadą ieškovė padarė, laikydama, kad Sutarties įrenginio komplekto dalių pastatymo ir pristatymo terminų keisti nebuvo galima.

53. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) (taigi ir PĮ) imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų; nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems [viešojo pirkimo sutarties vykdymo] santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pvz., viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas; viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

54. Viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį; <…>; jei būtų priešingai <…>, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti keičiant viešojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip būtų pažeisti kitų konkurso dalyvių interesai ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai; dėl šių priežasčių VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-304/2011).

55. Viešojo pirkimo sutarties nuostatų keitimas yra susijęs ne tik su šios sutarties kontrahentų (atitinkamos perkančiosios organizacijos ir konkretaus tiekėjo) teisėmis ir interesais, nes tokių sutarčių keitimo teisėtumas, be kita ko, vertinamas retrospektyviai, atsižvelgiant ir į trečiųjų asmenų (kitų tiekėjų, kurie nebuvo pripažinti konkurso laimėtojais ir su kuriais nebuvo sudaryta sutartis) interesus viešųjų pirkimų procedūrų metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220/969/2020).

56. Ginčai dėl viešojo pirkimo sutarčių keitimo – dalis bendro pobūdžio ginčų dėl viešojo pirkimo sutarčių nuostatų aiškinimo ir jų taikymo. Kasacinio teismo šiuo aspektu pažymėta, kad sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, be kita ko, dėl sutarties vykdymo, teisinio reguliavimo, pirmiausia atsižvelgtina į VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, nuostatas, taip pat į bendrąsias sutarčių teisės normas; dėl to teismai tokiuose ginčuose (t. y. dėl sutarties vykdymo) turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, tačiau, atsižvelgdami į aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013).

57. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013).

58. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Aiškinant viešojo pirkimo sutartį visų pirma vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į VPĮ tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016, 26 punktas).

59. Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

60. Siekiant išspręsti nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, teisiškai reikšmingos Pirkimo sąlygos, Sutarties nuostatos, Susitarimo nuostatos, taip pat kitos aplinkybės:

61. VĮ Vidaus vandens kelių direkcija 2020 m. birželio 7 d. paskelbė tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto pirkimas“. Skelbimo apie Pirkimą II.2.7 punkte nurodyta viešojo pirkimo sutarties trukmė – 2021 m. spalio 20 d. bei, kad ši viešojo pirkimo sutartis negali būti pratęsta.

62. Pirkimo sąlygų 2.1 punkte nustatyta, kad Pirkimo objektas – savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplektas, kurį tiekėjas turi suprojektuoti, pastatyti, pristatyti, apmokinti ne mažiau kaip 4 (keturis) perkančiojo subjekto darbuotojus, teikti garantinį aptarnavimą, kitas Pirkimo sąlygose nustatytas paslaugas: A-1 dalis (1 vnt.) ir A-2 dalies ne mažiau 50 proc. įrenginio (suvirintas korpusas, instaliuotas pagrindinis variklis) – ne vėliau, kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d., B-1dalis (1 vnt.) – ne vėliau, kaip iki 2021 m. kovo 15 d., A-2 dalis (100 proc.) ir B-2 dalis (1 vnt.) – ne vėliau, kaip iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. (Pirkimo sąlygų 2.1.1 – 2.1.3 punktai).

63. Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplektą sudaro A dalis: A-1 – savaeigis upių dugno valymo įrenginys, galintis siurbti gruntą (1 vnt.), A-2 – savaeigis upių dugno valymo įrenginys, galinti kasti kaušu (1 vnt.) ir B dalis: B-1 – savaeigius upių dugno valymo įrenginius A-1 ir A-2 aptarnaujantys specializuoti laivai (2 vnt.) (Techninės specifikacijos 1.2 punktas).

64. Techninės specifikacijos 1.4 punkte pateiktas A-1, A-2 ir B-1 dalių darbo aprašymas:

64.1. A-1 įrenginys, B-1 aptarnaujančio laivo pagalba pristatomas į grunto siurbimo vietą. Pristačius įrenginį A-1, aptarnaujantis laivas B-1 sumontuoja plūduriuojantį vamzdyną ir įtvirtina jį krante. A-1 įrenginiui dirbant, aptarnaujantis laivas B-1 padeda įrenginiui siurbti ir keisti plūduriuojančio vamzdyno padėtį. A-1 įrenginiui baigus darbą, aptarnaujantis laivas B-1 surenka plūduriuojantį vamzdyną ir pergabeną įrenginį A-1 į naują darbo vietą.

64.2. A-2 įrenginys, B-1 aptarnaujančio laivo pagalba pristatomas į grunto kasimo vietą. Pristačius įrenginį A-2, aptarnaujantis laivas B-1 pristato plaukiojančią barža gruntui ir akmenims surinkti. A-2 įrenginiui baigus darbą, aptarnaujantis laivas B-1 pergabeną įrenginį A-2 į naują darbo vietą.

64.3. A ir B dalies įrenginiai turi būti pilnai paruošti eksploatacijai.

65. Pirkimo pagrindu 2020 m. rugsėjo 11 d. tarp perkančiojo subjekto VĮ Vidaus vandens kelių direkcija ir tiekėjos UAB „Baltseta“ pasirašyta Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto viešojo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 7S-44. Sutartimi tiekėja įsipareigojo perduoti perkančiajam subjektui nuosavybės teise įrenginio komplektą, o perkantysis subjektas įsipareigojo priimti tvarkingą ir kokybišką įrenginio komplektą ir sumokėti tiekėjai Sutarties kainą Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais (Sutarties 1.3 punktas). Sutarties šalys susitarė, kad tiekėjos sutartiniai įsipareigojimai turi būti įvykdyti: A-1 dalis pastatyta ir pristatyta – ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d., A-2 dalis turi būti pastatyta ne mažiau kaip 50 proc. įrenginio (suvirintas korpusas, instaliuotas pagrindinis variklis) – nė vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d., B-1 dalies (1 vnt.) pastatytas ir pristatytas – ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 15 d., A-2 dalis, B-1 dalies (1 vnt.) pastatyti ir pristatyti, perkančiojo subjekto darbuotojai apmokyti ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. (Sutarties 1.6, 1.6.1 – 1.6.4, 2.1.1. punktai). Įrenginio komplektas perduodamas dalimis (A-1, A-2, B-1) pagal perdavimo – priėmimo aktus, kuriuose nurodoma atitinkamos įrenginio komplekto dalies pristatymo perkančiajam subjektui data, ar įvykdyti tiekėjos visi sutartiniai įsipareigojimai, ar pateikti visi reikalingi dokumentai ir kita informacija pagal poreikį (Sutarties 1.7 punktas). Įrenginio komplekto pristatymo vieta – Kauno žiemos vidaus vandens uostas, Raudondvario pl. 113, Kaunas (Sutarties 1.5, 6.1 punktai).

66. Sutarties 2.1.1 punktu tiekėja įsipareigojo per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, suderinusi su perkančiuoju subjektu, pateikti jai sutartinių įsipareigojimų vykdymo Grafiką, kuriame nurodoma su Sutarties objektu susijusios teikiamos paslaugos, atliekami darbai, jų terminai ir vertė eurais; Grafiką raštiškai patvirtina perkantysis subjektas ir Grafikas gali būti keičiamas tik raštišku šalių susitarimu. Keičiant Grafiką, negali būti keičiama tiekėjos įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo galutinė data: A-1 dalis (1 vnt.) ir A-2 dalies ne mažiau kaip 50 proc. įrengimo (suvirintas korpusas, instaliuotas pagrindinis variklis) – ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d., B-1 dalis (1 vnt.) – ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 15 d., A-2 dalis (100 proc.) ir B-1 dalis (antras 1 vnt.) – ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. Tiekėja įsipareigojo per nustatytą terminą suprojektuoti, pastatyti, pristatyti ir perkančiajam subjektui perduoti įrengimo komplektą, atitinkantį Techninėje specifikacijoje ir tiekėjos Pirkimo pasiūlyme numatytus reikalavimus ir apmokyti perkančiojo subjekto darbuotojus.

67. Sutartyje šalys susitarė, kad perkantysis subjektas avanso nemoka, 1-as tarpinis mokėjimas – ne daugiau kaip 50 proc. nuo bendros Sutarties vertės, įgyvendinus Sutarties 1.6. punkto 1 dalį, 2-as tarpinis mokėjimas – ne daugiau kaip 15 proc. nuo bendros Sutarties vertės, įgyvendinus Sutarties 1.6 punkto 2 dalį, atliekami pagal abiejų šalių pasirašytų atliktų dalies darbų priėmimo – perdavimo aktus ir sąskaitas faktūras, nė vėliau kaip per 60 dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos (Sutarties 10.2, 10.2.1 – 10.2.2 punktai).

68. Sutarties 16.1 punkte įtvirtinta, kad Sutartis įsigaliojo ją pasirašius ir galioja iki pilno įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo.

69. Byloje esantis UAB „Baltesta“ perkančiajam subjektui 2020 m. rugsėjo 21 d. pateiktas Preliminarus darbų atlikimo grafikas patvirtina, kad tiekėja numatė savaeigio upių valymo įrenginio A-1 ir B-1 (1 vnt.) dalių pilną sumontavimą – 2021 m. sausio 25 d., atgabenimą į Klaipėdą – 2021 m. kovo 1 d., o A-2 ir B-1 (antras 1 vnt.) pilną sumontavimą – 2021 m. gegužės 17 d., atgabendinimą į Klaipėdą – 2021 m. birželio 30 d.

70. 2020 m. gruodžio 8 d. tarp VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos ir UAB „Baltesta“ buvo pasirašytas Atliktų paslaugų (perduotų prekių) perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo šalys patvirtino, kad tiekėja atliko Sutarties 1.6 punkto 1 dalyje nurodytus sutartinius įsipareigojimus. Tuo pagrindu tiekėja pateikė perkančiajam subjektui PVM sąskaitą faktūrą dėl 1 300 000 Eur pagal Sutartį apmokėjimo, kurią perkantysis subjektas netrukus apmokėjo.

71. 2021 m. sausio 22 d. parnešimu UAB „Baltesta“ informavo perkantįjį subjektą apie Preliminaraus darbų atlikimo grafiko korekcijas dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos, apie kurias nurodė informuosianti atskiru raštu. 2021 m. sausio 23 d. tiekėja pateikė perkančiajam subjektui patikslintą Darbų atlikimo grafiką, kuriame numatė savaeigio upių valymo įrenginio A-1 ir B-1 (1 vnt.) dalių pilną sumontavimą – 2021 m. gegužės 25 d., atgabenimą į Klaipėdą, transportavimą į Kauno žiemos vidaus vandenų uostą – 2021 m. liepos 30 d., o A-2 ir B-1 (antras 1 vnt.) pilną sumontavimą – 2021 m. spalio 22 d., atgabendinimą į Klaipėdą ir transportavimą į Kauno žiemos vidaus vandenų uostą – 2021 m. gruodžio 26 d.

72. 2020 m. kovo 1 d. elektroniniu laišku Viešųjų pirkimų tarnyba kreipėsi į perkantįjį subjektą su prašymu pateikti informaciją apie Sutarties 1.6.1, 1.6.2 ir 10.2.2 punktų įvykdymą, nurodydama, kad įrenginys (A-1 dalis) iki 2021 m. vasario 17 d. nėra pristatytas Sutartyje nurodytu adresu. Atsakydama į Tarnybos paklausimą tiekėja 2021 m. kovo 8 d. rašte nurodė, kad tiekėja 2020 m. gruodžio 8 d. Atliktų paslaugų (perduotų prekių) perdavimo – priėmimo aktu perdavė Direkcijai, atitinkamai Direkcija priėmė darbus, atliktus Sutarties 1.6 punkto apimtyje. Todėl Direkcija įvykdė Sutarties 10.2.2 punktą – 1-ą tarpinį mokėjimą pagal Sutartį. Kartu perkantysis subjektas paaiškino, kad tiekėja, vykdydama Sutarties 1.6.2 punktą (dėl A-2 dalies pastatymo ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d.) susidūrė su kliūtimis, susijusiomis su COVID-19 pandemija, t. y. gamykla Kinijoje, kurioje statomas įrenginio komplektas, susidūrė su medžiagų, dalių tiekimo sutrikimais, žmogiškųjų išteklių trūkumu, dėl to koreguojamas gamyklos darbo grafikas. Kadangi tiekėjos vėlavimas atlikti darbus pagal Grafiką sąlygotas priežasčių, už kurias nėra atsakinga tiekėja, perkančiojo subjekto vertinimu, šiuo atveju taikyti Sutartyje (12.3 – 12.4 punktai) nustatytą atsakomybę nebūtų teisinio pagrindo.

73. Į bylą pateikti UAB „Baltesta“ 2021 m. balandžio 1 d. ir 2021 m. balandžio 15 d. elektroniniai laiškai patvirtina, kad, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijai kreipusis į tiekėją dėl Sutarties vykdymo, pastaroji nurodė, jog gamyklai Kinijoje neatnaujinus visų darbo pajėgumų (dirba 5 – 10 proc. pajėgumu), ji negali pateikti atnaujinto darbų Grafiko ir papildomos vaizdinės medžiagos.

74. 2021 m. balandžio 22 d. perkantysis subjektas raštu kreipėsi į UAB „Baltseta“, kuriame nurodė, kad tiekėja Sutartyje nustatytu terminu – iki 2021 m. kovo 15 d. nepagamino įrenginio komplekto B-1 dalies ir kartu išreiškė abejones dėl tiekėjos sutartinių įsipareigojimų įvykdymo Sutartyje nustatytais terminais – ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. Direkcija taip pat akcentavo, kad įrenginio komplekto įsigijimas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, kurios privalo būti panaudotos iki 2021 m. gruodžio 31 d., kitaip prekės įsigijimas praras aktualumą. Todėl perkantysis subjektas nurodė tiekėjai pateikti informaciją, koks yra įrenginio komplekto statybos progresas, kokių veiksmų ėmėsi tiekėja, kad Sutartimi prisiimti įsipareigojimai būtų įvykdyt laiku, bei pažymėjo, jog įvertinusi tiekėjos pateiktą informaciją, spręs dėl Sutarties nutraukimo.

75. UAB „Baltseta“ 2021 m. balandžio 30 d. atsakyme Direkcijai paaiškino, kad COVID-19 viruso plitimas yra vienintelė priežastis, dėl kurios projekto įgyvendinimo procesas užsitęsė (gamyklos stabdo veiklą, nenumatytam laikui užsidaro, sutrikus tiekimui – trūksta žaliavų) ir tai pasaulyje yra įvardijama kaip force majeure. Tiekėja taip pat nurodė, kad 2021 m. balandžio 29 d. gavo patvirtinimą iš Kinijos gamyklos, kad 2021 m. gegužės mėn. pabaigoje yra planuojamas įrengimo komplekto (A-1 + B-1) testavimas, 2021 m. birželio mėn. viduryje – įrengimo komplekto išsiuntimas.

76. 2021 m. birželio 3 d. Tarnyba elektroniniu paštu kreipėsi į perkantįjį subjektą su prašymu pateikti informaciją apie Sutarties vykdymo eigą – dokumentus, pagrindžiančius sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, jų įvykdymo vėlavimo pagrindimus, Sutarties įvykdymo užtikrinimo taikymą / netaikymą ir kt. 2021 m. birželio 9 d. atsakyme į Tarnybos prašymą Direkcija pakartojo tiekėjos jai 2021 m. balandžio 30 d. rašte išdėstytas aplinkybes bei pakartotinai akcentavo, kad tiekėjos vėlavimas atlikti darbus Sutartyje nustatytais terminais sąlygotas priežasčių, už kurias nėra atsakinga tiekėja, dėl ko Sutarties įvykdymo užtikrinimas netaikytas.

77. 2021 m. liepos 12 d. elektroniniame laiške UAB „Baltseta“ Direkcijai nurodė, kad komplekto įrenginio išsiuntimas tikėtinas 2021 m. liepos mėn. pabaigoje – rugpjūčio mėn., taip pat dėl išaugusių siuntimo įkainių tiekėja ieško tinkamiausio komplekto įrenginio siuntimo varianto. Atsakydama į tiekėjos elektroninį laišką Direkcija 2021 m. liepos 16 d. rašte UAB „Baltseta“ nurodė, kad tiekėjos sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo priežastis nelaiko objektyviomis, nuo tiekėjos nepriklausančiomis, o verslo rizika, kurią UAB „Baltseta“, būdama profesionali rinkos dalyvė, galėjo ir turėjo numatyti, negali būti perkeliama Direkcijai. Kartu perkantysis subjektas pareikalavo tiekėjos nedelsiant pristatyti įrengimo komplekto dalį, kurios pristatymo terminas jau praėjęs (iki 2021 m. kovo 15 d.) ir pateikti informaciją apie įrengimo komplekto dalių, kurios turi būti pristatytos iki 2021 m. rugpjūčio 21 d., pristatymą. Atsakydama į perkančiojo subjekto raštą tiekėja 2021 m. liepos 19 d. rašte nurodė, kad įvykdė ir užbaigė pirmo komplekto įrenginio statybą (100 proc.). Tiekėja taip pat paaiškino, kad, nepaisydama patiriamų nuostolių (dėl Sueco kanalo krizės, po karantininių siuntų bumą) sudarė susitarimą su krovinių gabenimo agentūra dėl įrengimo komplekto gabenimo į Klaipėdos uostą, išvykimas iš Kinijos – 2021 m. liepos 30 d. – 2021 m. rugpjūčio 5 d.

78. 2021 m. liepos 19 d. Tarnyba kreipėsi į Direkciją, nurodydama, kad ji vykdo VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos vykdyto viešojo pirkimo „Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto pirkimas“ ir jo pagrindu 2020 m. rugsėjo 11 d. sudarytos Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 7S-44 atitikties Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymui ir (ar) su jo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams vertinimą. Dėl nurodytos priežasties Tarnyba prašė Direkcijos pateikti su Pirkimu ir Sutarties vykdymu susijusius dokumentus ir kitą informaciją. 2021 m. rugpjūčio 2 d. perkantysis subjektas, vykdydamas Tarnybos įpareigojimą, pateikė informaciją, susijusią su Pirkimu ir Sutarties vykdymu, inter alia paaiškino, kad nereikalavo tiekėjos mokėti delspinigius vėluojant Sutartyje nustatytais terminais pristatyti ir perduoti įrengimo komplekto dalis, nes vėlavimas atlikti darbus sąlygotas priežasčių (COVID-19 pandemija), už kurias tiekėja nėra atsakinga.

79. 2021 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Baltseta“ rašte Direkcijai nurodė, kad esant dideliam uostų apkrovimui, kurį didele dalimi paveikė Sueco kanalo krizė, laivas, kuriuo turėjo būti gabenamas įrengimo komplektas, laukia savo eilės ir leidimo pakliūti į uostą kroviniams pasikrauti, numatoma pakrovimo data – 2021 m. rugpjūčio 25 d. Tiekėja rašte taip pat pateikė prašymą pratęsti Sutarties terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d. Kartu su kitu tos pačios dienos raštu tiekėja pateikė Direkcijai patikslintą Darbų atlikimo grafiką, kuriame tiekėja numatė savaeigio upių valymo įrenginio A-1 ir B-1 (1 vnt.) dalių atgabenimą į Klaipėdą, transportavimą į Kauno žiemos vidaus vandenų uostą – 2021 m. spalio 30 d., o A-2 ir B-1 (antras 1 vnt.) pilną sumontavimą – 2021 m. spalio 23 d., atgabendinimą į Klaipėdą, transportavimą į Kauno žiemos vidaus vandenų uostą – 2021 m. gruodžio 26 d.

80. 2021 m. rugpjūčio 20 d. Tarnyba kreipėsi į Direkcija su prašymu pateikti dalį dokumentų ir informacijos, kuri nebuvo pateikta atsakant į 2021 m. liepos 19 d. Tarnybos raštą.

81. 2021 m. rugpjūčio 23 d., atsižvelgiant į tai, kad: (1) Kinijos gamykla negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų iki Sutartyje nustatytų terminų dėl COVID-19 viruso plitimo ir su tuo susijusių apribojimų, (2) tiekėja negalėjo transportuoti iš Kinijos jau pastatytų įrenginio komplekto dalių dėl didelio uostų apkrovimo, kurį didele dalimi sąlygojo Sueco kanalo krizė, (3) tiekėja 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė patikslintą Darbų atlikimo grafiką, tarp Direkcijos ir UAB „Baltesta“ buvo sudarytas Susitarimas dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 7S-44 vykdymo terminų pratęsimo. Šiuo Susitarimu šalys susitarė pratęsti tiekėjos Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminus: Sutarties 1.6.1, 1.6.2, 1.6.3, 2.1.1 papunkčiuose nurodyti terminai, t. y. 2020 m. gruodžio 10 d., 2021 m. kovo 15 d., pratęsti iki 2021 m. spalio 30 d.; Sutarties 1.6.4, 2.1.1 papunkčiuose nurodytas terminas, t. y. 2021 m. rugpjūčio 21 d., pratęstas iki 2021 m. gruodžio 15 d.; Sutarties 11.5 papunktyje nurodytas terminas, t. y. 2023 m. rugpjūčio 21 d., pratęstas iki 2023 m. gruodžio 15 d.

82. 2021 m. rugsėjo 3 d. Direkcija pateikė Tarnybai papildomą informaciją, inter alia paaiškindama, kad įrengimo komplekto A-1 dalis pastatyta, tačiau negalėjo būti pristatyta dėl COVID-19 nulemtų trukdžių.

83. 2021 m. rugsėjo 27 d. Tarnyba pateikė Vertinimo išvadą, kurioje inter alia konstatavo, kad:

(1) perkantysis subjektas, tiekėjai UAB „Baltseta“ nepristačius A-1 dalies, jai sumokėdamas

50 proc. Sutarties vertės, nesivadovavo Sutarties 10.2 punkto nuostatomis, Sutartį vykdė kitomis sąlygomis nei nustatyta pradinėje Sutartyje, tokiu būdu pažeidė Sutartį, ir tuo pačiu pažeidė PĮ

29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei šio straipsnio 2 dalies

1 punkte įtvirtintą racionalaus lėšų naudojimo pirkimo tikslo siekimą, (2) perkantysis subjektas, nereikalaudamas iš tiekėjos UAB „Baltseta“ mokėti delspinigius, numatytus Sutarties 12.3 punkte, pastarajai vėluojant pristatyti ir perduoti įrenginius A-1 ir B-1 Sutartyje nustatytais terminais, nesivadovavo Sutarties 12.3 punkto nuostatomis ir tuo pažeidė PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, (3) perkantysis subjektas, nesivadovavęs Sutarties 13.4 ir 17.2.1 punktais, apibrėžiančiais Sutarties nutraukimo atvejus dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ir dėl nesavalaikio sutartinių įsipareigojimų vykdymo, pažeidė PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, (4) perkantysis subjektas pakeitęs sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminus, nors tokia galimybė Sutartyje nebuvo aptarta, padarė esminį Sutarties pakeitimą ir tokiu būdu pažeidė PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei pirkimo tikslą, įtvirtintą PĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte, taip pat PĮ 97 straipsnio

5 dalies reikalavimus, kadangi tokiam Sutarties pakeitimui, jeigu jis atliekamas kitais negu PĮ 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžtais atvejais, turėjo būti atliekama nauja pirkimo procedūra. Įvertinusi tai, kad Sutartis įvykdyta apie 57 proc., šiuo metu išaugo metalo konstrukcijų bei siuntimo kainos, atlikus naują viešąjį pirkimą, perkantysis subjektas nebūtų pajėgus įsigyti prekes už turimą lėšų sumą, Tarnyba neteikė rekomendacijų dėl Sutarties nutraukimo.

84. 2021 m. lapkričio 22 d. Direkcija, atsakydama į Tarnybos 2021 m. lapkričio 5 d. raštą, nurodė, kad: (1) Susitarime nurodytą dieną – 2020 m. spalio 30 d. tiekėja iš dalies įvykdė sutartinius įsipareigojimus – įrenginio komplekto A-1 ir B-1 (1 vnt.) dalys yra pastatytos, tačiau nepristatytos; A-2 ir B-1 (antras 1 vnt.) dalys yra pastatytos, paruoštos gabenimui į Klaipėdos jūrų uostą, (2) kiti mokėjimai pagal Sutartį nebuvo atlikti.

85. Į bylą pateiktas Direkcijos 2021 m. gruodžio 8 d. raštas patvirtina, kad tiekėjai neįvykdžius Susitarimo nuostatų, perkantysis subjektas pateikė reikalavimą dėl 12 892,50 Eur delspinigių sumokėjimo, kurį išsiuntė UAB „Baltesta“ tą pačią dieną elektroniniu paštu.

86. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas Pirkimo, Sutarties bei Susitarimo nuostatas bei kitas bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais.

87. Tiek Pirkimo sąlygose, tiek Sutartyje Direkcija nustatė aiškius tiekėjos sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminus: A-1 dalis pastatyta ir pristatyta – ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d., A-2 dalis turi būti pastatyta ne mažiau kaip 50 proc. įrenginio (suvirintas korpusas, instaliuotas pagrindinis variklis) – nė vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d., B-1 dalies (1 vnt.) pastatytas ir pristatytas – ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 15 d., A-2 dalis, B-1 dalies (1 vnt.) pastatyti ir pristatyti, perkančiojo subjekto darbuotojai apmokyti ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. Sutartimi šalys sulygo, kad šie terminai negali būti keičiami. Sutarties trukmė – 2021 m. spalio 20 d., kuri negali būti pratęsiama, Sutarties galiojimas – iki pilno įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo. Minėta, sprendžiant su viešojo pirkimo sutarčių vykdymu susijusius ginčus, būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, jos sąlygas, kurios turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą bei, labai svarbu, į viešojo pirkimo sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Pirkimo sąlygų ir Sutarties nuostatos aiškiai bei nedviprasmiškai nustatė draudimą pratęsti tiek sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, tiek Sutarties trukmės terminus. Šią išvadą patvirtina ir tai, jog nors Sutarties 2.1.1 punkte buvo įtvirtinta perkančiojo subjekto ir tiekėjos teisė raštišku susitarimu keisti sutartinių įsipareigojimų vykdymo Grafiką, kurį tiekėja teikė perkančiajam subjektui, tačiau galiausiai įtvirtina, kad keičiant Grafiką, negali būti keičiama tiekėjos įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo galutinė data, t. y. A-1 dalies ir A-2 dalies (50 proc.) įvykdymas iki 2020 m. gruodžio 10 d., B-1 dalies – iki 2021 m. kovo 15 d., A-2 dalies, B-1 dalies (1 vnt.) įvykdymas iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. Tai paneigia apeliacinio skundo argumentus esą Sutarties 2.1.1 punktas įtvirtino galimybę keisti darbų atlikimo Grafiką iki įsipareigojimų įvykdymo galutinės datos. Pagal Sutarties 2.1.1 punktą Grafikas galėjo būti keičiamas, tačiau juo negalėjo būti keičiami tiekėjos įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo galutinė data (datos), ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

88. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad vienintelis Sutarties terminų pakeitimas buvo atliktas 2021 m. rugpjūčio 23 d. Susitarimu ir būtent jo teisėtumo klausimas turėjo būti sprendžiamas byloje. Tokie skunde išdėstyti teiginiai akivaizdžiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, kad jau pirmajame perkančiajam subjektui pateiktame Grafike dalis tiekėjos nurodytų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminų neatitiko Sutartyje nustatytų, pavyzdžiui, 2021 m. rugsėjo 21 d. pateiktame Preliminaraus darbų atlikimo grafike nurodyta, kad A-1 dalies pilnas pastatymas bus baigtas – 2021 m. sausio 25 d., o pristatytas atliktas – 2021 m. kovo 1 d. Kai savo ruožtu Sutartyje buvo nurodyta, kad A-1 dalis turi būti pastatyta ir pristatyta – iki 2020 m. gruodžio 10 d. Vėlesniais – 2021 m. sausio 23 d., 2021 m. balandžio 30 d., 2021 m. liepos 12 d., 2021 m. liepos 19 d., 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštais tiekėja teikė atsakovei patikslintus Grafikus bei pranešimus, kuriuose nurodydavo vis kitus (vėlesnius) sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminus. Tai, kad pati atsakovė tokius tiekėjos raštus suvokė kaip Grafiko pakeitimus, patvirtina paties perkančiojo subjekto Tarnybai siųsti 2021 m. rugpjūčio 2 d. ir 2021 m. rugsėjo 3 d. raštai, kuriuose atsakovė nurodė, kad tiekėja atliko Grafiko korekcijas 2021 m. sausio 23 d., 2021 m. balandžio 30 d., 2021 m. liepos 19 d., su jomis perkantysis subjektas sutiko. Aplinkybė, kad tokie Grafiko pakeitimai nebuvo įforminti Sutarties 2.1.1 punkte nustatyta tvarka, t. y. raštišku šalių susitarimu, fakto apie nevienkartinius Sutarties terminų pakeitimus nepaneigia. Byloje nustatyta, kad galiausiai, tiekėjai jau praleidus visus sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminus, tarp perkančiojo subjekto ir tiekėjos 2021 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudarytas Susitarimas, kuriuo buvo pratęsti visi Sutarties terminai. Minėta, Pirkimo sąlygos bei Sutarties nuostatos draudė sutartinių įsipareigojimų terminų pratęsimą, todėl atsakovė, savo veiksmais (neveikimu) pritardama Grafiko keitimui, vėliau sudarydama Susitarimą, pažeidė Sutartį. Šios aplinkybės paneigia skundo argumentus, kad šiuo atveju turėtų būti vertinamas tik Susitarimo teisėtumas. Susitarimas tai visų neteisėtų atsakovės veiksmų, kuriais ji leido (sutiko) pratęsti sutartinių įsipareigojimų terminus, rezultatas, t. y. atsakovei nesutikus su tiekėjos teikiamais Grafiko patikslinimais bei pranešimais, Susitarimo iš viso nebūtų buvę. Todėl atsakovė nepagrįstai šį Susitarimą vertina kaip atskirą nuo Sutarties dokumentą.

89. Apeliantė, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, nepagrįstai skunde teigia, kad šiuo atveju sutartinių įsipareigojimų terminai galėjo būti pratęsti vadovaujantis Sutarties 4.1.6 punkto, numatančio galimybę suteikti protingą terminą Sutarties vykdymo trūkumams pašalinti, nuostatomis. Šis punktas įtvirtintas Sutarties 4 dalyje „Pirkėjo įsipareigojimai ir teisės“, yra suformuluotas, kaip pirkėjo teisė (o ne pareiga); šiuo punktu nesirėmė nei apeliantė, nei tiekėja, vykdydamos Sutartį, t. y. juo nebuvo remtasi nei keičiant Grafiką. Siekiant pasinaudoti Sutarties 4.1.6 punktu, turi būti aplinkybių visetas: i) darbo (projektavimo, statybos) atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, t. y. turi būti nustatytas konkretus tinkamai neatliktinas darbas; ii) pirkėjas turi teisę nustatyti tiekėjui protingą terminą trūkumams pašalinti, t. y. turi būti vienašalis sprendimas dėl protingo termino konkretiems trūkumams pašalinti nustatymo; iii) jei tiekėjas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Akivaizdu, kad ši dalis taip pat nebuvo įgyvendinta.

91. Pirma, CK 6.212 straipsnyje numatyta, kad tam, jog susiklosčiusios aplinkybės būtų pripažintos force majeure aplinkybėmis, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Šiuo atveju tiek Pirkimo paskelbimo metu (2020 m. birželio 7 d.), tiek Sutarties sudarymo metu (2020 m. rugsėjo 11 d.) COVID-19 viruso plitimas ir su tuo susiję apribojimai jau egzistavo, t. y. šiuo atveju negalima konstatuoti, kad tokių aplinkybių nebuvo sudarant Sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti. Neegzistuojant nurodytai sąlygai, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais. Perkantysis subjektas privalėjo atsižvelgti į pandemijos situaciją ir pagal tai suformuluoti Pirkimo sąlygas, t. y. įvertinti galimą riziką. Taip pat ir tiekėja, teikdama pasiūlymą, privalėjo įvertinti savo pajėgumus ir galimybes įvykdyti Sutartį joje nustatytomis sąlygomis, tuo labiau žinodama, kad komplekto įrenginio dalių statyba vyks Kinijoje, t. y. vienoje iš labiausiai COVID-19 viruso paveiktų valstybių.

92. Antra, tiekėjai vėluojant vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, komplekto įrengimo A-1 dalies pristatymas nebuvo įvykdytas laiku. Tiekėjos teigimu, A-1 dalies pristatytas užtruko ir dėl Sueco kanalo krizės, dėl kurio laivas negalėjo įplaukti į uostą prekėms pasikrauti ir tai taip pat laikytina nenugalimos jėgos aplinkybe. Atsižvelgiant į tai, kad su Sueco kanalo krize tiekėja susidūrė jau būdama praleidusi komplekto dalių pastatymo ir pristatymo atsakovei terminus – Sueco kanalo krizė kilo 2021 m. kovo 23 / 24 d., o A-1 dalis turėjo būti pastatyta ir pristatyta atsakovei dar iki 2020 m. gruodžio 10 d., o B-1 dalis (1 vnt.) – iki 2021 m. kovo 15 d., t. y. iki Sueco kanalo krizės, ši aplinkybė nelaikytina nei force majeure aplinkybe, nei kita aplinkybe, suteikiančia teisę pailginti sutartinių įsipareigojimų terminus.

93. Trečia, nei viename iš Sutarties šalių raštų nėra minima, kad sutartinių įsipareigojimų pratęsimo terminus įtakojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos ginčas, kilęs dėl Taivano atstovybės Lietuvoje įsteigimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad tai sąlygojo Sutarties terminų pratęsimą, juo labiau kad ginčas dėl nurodytos aplinkybės kilo gerokai vėliau nei atsirado byloje analizuojamos faktinės aplinkybės.

95. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad toks Sutarties terminų pakeitimas atitinka PĮ 97 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus kriterijus: pakeitimu buvo nustatyta nauja sąlyga – pratęsti sutartinių įsipareigojimų terminai, kurią įtraukus į Pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų bei dėl pakeitimo ekonominė Pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė tiekėjos, su kuria sudaryta ši Sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog (1) Pirkimo sąlygose buvus nustatytiems ilgesniems prekės pagaminimo ir pristatymo terminams arba galimybei juos pratęsti, Pirkimas būtų sudominęs daugiau tiekėjų. Potencialių (naujų) dalyvių galimybė vertinama daugiau de jure (teisiškai), o ne de facto (faktiškai), t. y. turi būti vertinama potenciali galimybė, kad po pakeitimų galėtų atsirasti naujų dalyvių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017). Tikėtina, kad šiuo atveju dalis tiekėjų, įsivertinę terminus sutarčiai įvykdyti, numatytą atsakomybę už prievolių neįvykdymą numatytais terminais ir galimas rizikas, susijusias su pandemijos laikotarpiu, nusprendė nedalyvauti Pirkime. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad galimybė darbus vykdyti ilgiau, nei tai buvo numatyta pradinėje viešojo pirkimo sutartyje, reiškia, jog tiekėjas tos pačios apimties darbus gali vykdyti ne taip koncentruotai, taip jam palengvinama Sutarties vykdymo našta ir iškreipiama ekonominė Sutarties šalių pusiausvyra jo naudai (galimai taupomi jo resursai, išlaidos, neperkeliama rizika, kad po darbų sustabdymo pabrangs sąnaudos, ir pan.). Jei tokios sąlygos, dėl kokių šalys susitarė <…> būtų buvusios visiems išviešintos iš anksto, galimai būtų atsiradę daugiau tiekėjų, siekusių sudaryti Sutartį, arba dalyvavusių Konkurse tiekėjų pasiūlymų turinys ir pranašumas būtų buvęs kokybiškai kitoks (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020). (2) Pasirašius Susitarimą, tiekėja galėjo (gali) savo sutartinius įsipareigojimus vykdyti ilgiau, ne taip koncentruotai, be to, atsakovei pratęsus Sutarties vykdymo terminus, tiekėjai nebuvo skaičiuojamos netesybos, ką patvirtina atsakovės Tarnybai teikti raštai ir dėl ko ginčo byloje nėra. Nors skunde apeliantė teigia, kad Sutarties terminų pratęsimas nesąlygojo jokios žalos visuomenei, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Viešieji pirkimai nėra tik administracinis procesas, priešingai, tai yra galimybė išmaniai leidžiant mokesčių mokėtojų lėšas pasiekti įvairius visuomeninius tikslus. Tai gali lemti didesnį pasitikėjimą valdžia, daugiau dėmesio ekologijai, socialiniams aspektams ir kt. Todėl žala nebūtinai turi pasireikšti finansinio pobūdžio praradimais. Šiuo atveju nepagrįstai pratęsus sutartinių įsipareigojimų terminus ir tokiu būdu atliktus esminį Sutarties pakeitimą, ne tik nebuvo atsižvelgta į aukščiau nurodytus aspektus, bet kartu suabsoliutintas konkretaus tiekėjo interesas. Galiausiai pats perkantysis subjektas savalaikiai negavo to, dėl ko buvo susitarta ir už ką, galiausiai, nesavalaikiai sumokėjo.

96. Į bylą pateikti įrodymai – 2020 m. gruodžio 8 d. Atliktų paslaugų (perduotų prekių) perdavimo – priėmimo aktas, PVM sąskaita faktūra bei jos kredito įstaigos mokėjimo nurodymas, patvirtina pirmosios instancijos konstatuotą aplinkybę, kad atsakovė dar iki įrengimo komplekto A-1 dalies realaus gavimo, apmokėjo tiekėjai už Sutarties 1.6 punkto 1 dalyje nurodytų sutartinių įsipareigojimų įvykdymą. Apeliantė laiko, kad ji apmokėjo už faktiškai atliktus darbus, todėl tokio mokėjimo negalima laikyti avansu, kaip kad konstatuota skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.

97. Sutarties sąlygose aiškiai bei nedviprasmiškai įtvirtina, kad 1-as tarpinis mokėjimas atliekamas – ne daugiau kaip 50 proc. nuo bendros Sutarties vertės, tiekėjai įgyvendinus Sutarties 1.6. punkto 1 dalį, t. y. tuomet, kai A-1 dalis bus pastatyta ir pristatyta ne vėliau, kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d. Iš nurodytų sutartinių nuostatų daroma vienareikšmiška išvada, kad 1-as tarpinis mokėjimas atliekamas teikėjai įvykdžius dalį įsipareigojimų – pastačius ir pristačius įrengimo komplekto A-1 dalį. Apeliantės teiginiai, kad įrengimo komplekto A-1 dalis galėjo būti pristatyta tik su B-1 aptarnaujančio laivo pagalba, t. y. tik kartu ir todėl iki nebuvo pastatyta įrengimo komplekto B-1 dalis, A-1 dalis ir negalėjo būti pristatyta, todėl mokėjimas buvo atliktas teisėtai už faktiškai atliktus darbus – A-1 dalies pastatymą, nepagrįsti. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Pirkimo sąlygose nėra nurodyta, kad atsakovei pagal Sutartį pagamintas įrenginys A-1 bus pristatytas įrenginio B-2 pagalba. Priešingai, Sutarties 1.7 punkte aiškiai nustatyta, kad įrenginio komplektas perduodamas dalimis (A-1, A-2, B-1) pagal perdavimo – priėmimo aktus, kuriuose nurodoma atitinkamos įrenginio komplekto dalies pristatymo perkančiajam subjektui data, ar įvykdyti tiekėjos visi sutartiniai įsipareigojimai, ar pateikti visi reikalingi dokumentai ir kita informacija pagal poreikį. Techninės specifikacijos I skyriuje ,,Bendroji informacija“ yra nurodyta, kad šiuo atveju joje pateikiamas įrengimo dalių (A-1, A-2 ir B-1) darbo aprašymas, t. y. kaip A-1 įrenginys bus eksploatuojamas, naudojant jį darbui. Techninė specifikacija nenumatė, kaip A-1 įrenginys bus pargabentas iš gamintojo Kinijoje. Pirkimo ir Sutarties sąlygos leidžia aiškiai suvokti, kad mokėjimas turėjo būti atliktas už konkrečių įrenginio komplekto dalių pastatymus ir pristatymus Sutartyje nustatytais terminais, o ne už „faktiškai atlikus darbus“, kurių atsakovė taip tiksliai ir neįvardino. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovės atliktas mokėjimas, realiai negavus A-1 dalies, traktuotinas avansiniu mokėjimu, kuris pagal Sutartį nebuvo numatytas ir tokiu būdu buvo pakeista Sutartyje numatyta atsikaitymo tvarka. Tokiu būdu atsakovė, pakeisdama Sutartyje įtvirtintą atsikaitymo tvarką, pažeidė PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei šio straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą racionalaus lėšų naudojimo pirkimo tikslo siekimą.

98. Minėta, kad į bylą pateikti atsakovės Tarnybai raštai patvirtina, kad perkantysis subjektas, laikydamas tiekėjos sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą force majeure nulemtomis aplinkybėmis, tiekėjos atžvilgiu atsakomybės netaikė. Sutarties 12.3 punkte šalys susitarė, kad jeigu dėl priežasčių, už kurias atsakingas tiekėjas, įrenginio komplekto dalis nepristatoma ir neperduodama pirkėjui sutartyje numatytu terminu, tiekėjas, pirkėjo reikalavimu, privalo sumokėti pirkėjui po 0,2 proc. delspinigių nuo visos sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą dieną, bet ne daugiau kaip 5 procentų visos sutarties sumos. Teisėjų kolegija pritaria apeliantei, kad delspinigių netaikymas netraktuotinas Sutarties esminiu pakeitimu, nors, kaip protingai konstatuota sprendime, jei pirkimo dalyviams būtų žinoma, kad jie bus atleisti nuo civilinės atsakomybės, pažeidus sutartį, tokia situacija tiekėjams būtų itin palanki ir tikėtina pritrauktų daugiau tiekėjų, tačiau vadovaujantis kasacinio teismo praktika, viešojo pirkimo sutarties projekte įtvirtintas tam tikriems santykiams (pvz., rangai) įprastas netesybų dydis (kartu su vidutiniais sutarties įvykdymo terminais ir kitomis įprastinėmis sąlygomis) iš principo nelemia tiekėjų apsisprendimo dalyvauti konkurse, taip pat pasiūlymo kainos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Vis tik pritartina teismui, kad, byloje nustačius, jog COVID-19 pandemija, Sueco kanalo krizė bei kitos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis priežastimis, dėl kurių tiekėjas vėlavo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, konstatuotina, kad atsakovė, netaikydama sutartinės atsakomybės, netinkamai vykdė Sutartį ir tokiu būdu pažeidė Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Dėl procesinės bylos baigties

99. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs bei kruopščiai išanalizavęs bylos faktines aplinkybes, priėjo pagrįstų išvadų, jog Direkcija, pratęsdama Sutarties terminus, kurie negalėjo būti keičiami, bei apmokėdama už realiai nepristatytą įrengimo komplekto dalį, tokiu būdu atliko esminį Sutarties pakeitimą ir netaikė tiekėjai atsakomybės už nesavalaikį sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, t. y. netinkamai ir neteisėtai vykdė Sutartį. Tokiu būdu Direkcija pažeidė PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą pirkimo tikslą (dėl racionalaus lėšų panaudojimo) bei 97 straipsnio 5 dalį, kas sąlygojo viešojo intereso pažeidimą, ir dėl to teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl sankcijos – baudos atsakovės atžvilgiu taikymo.

100. PĮ 112 straipsnio 3 dalis numato, kad teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, 4 dalis – kad teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiojo subjekto elgesį.

101. Kasacinio teismo pažymėta, kad alternatyvios sankcijos – baudos dydis (santykinis ir nominalus) bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasymo tikslus, turi būti individualizuotas ir motyvuotas, kita vertus, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone; perkančiajai organizacijai skiriant alternatyvią sankciją – baudą – neatsižvelgtina į tai, kad atsakovė, priimdama neteisėtus sprendimus, iš esmės siekė teisėto viešąjį interesą atitinkančio tikslo, tačiau šiam tikslui pasiekti neužtikrino visiško tiekėjų konkurencinio lygiateisiškumo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 84, 86, 89 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

102. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika bei bylos aplinkybėmis, sprendžia, kad pagrindo sumažinti atsakovei paskirtos baudos dydį nėra. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad šiuo atveju perkančiajai organizacijai yra paskirta tik 0,35 proc. Sutarties vertės (2 600 000 Eur su PVM) dydžio bauda, sprendžia, kad toks jos dydis – 9 100 Eur iš esmės atitinka veiksmingumo, proporcingumo principus, pasieks atgrasymo tikslą bei atsakovei yra realiai įvykdoma.

103. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, sprendžia, kad pagrindo naikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra.

104. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

105. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei nepateikus prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, jų pritesimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.