- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-30
- Bylos Nr.
- 1S-596-593/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21630-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Viktoras Preikšas
- Kaltinamasis
- T. R.
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Viktoro Preikšo,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo T. R. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutarties, kuria T. R. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
T. R. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, besimokantis (duoemenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, tuo, kad parengė ir vadovavo plėšimo būdu su K. N. ir E. P. pagrobiant P. P. priklausantį turtą, o būtent: žinodamas, kad P. P. yra pardavęs butą ir galimai turi pinigų, 2018 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini), susitiko su E. P. ir K. N., kuriems pateikė informaciją apie P. P., jo gyvenamąją vietą, turimus pinigus, išdėstė nusikalstamos veikos planą, kad reikia nueiti pas P. P. į namus, papurškus dujų, jį surišti bei surasti ir pagrobti pinigus, perdavė jiems vienkartinius antrankius, įgytus tą pačią dieną apie 11.41 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), dujų balionėlį, pirštines ir kaukes veidams paslėpti, bei savo vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė E. P. ir K. N. prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, kur nurodė nukentėjusiojo P. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), po ko E. P. ir K. N. tą pačią dieną apie 23.00 val. vykdydami jo nurodymą, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, E. P. papurškus dujų balionėliu P. P. į veidą, įsibrovė į minėtą P. P. butą, kur K. N. sudavus ne mažiau kaip tris kartus P. P. į veidą, vėliau laikant P. P. prispaustą ant lovos, E. P. antrankiais suveržė P. P. rankas, taip atėmė galimybę nukentėjusiam P. P. priešintis bei padarė jam kraujosruvą kaktos dešinėje, kraujosruvą bei nubrozdinimą nosies srityje, nubrozdinimus dešinio riešo ir plaštakos srityje, kas nukentėjusiajam P. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Iphone8“, 750 eurų vertės, bei 5 eurus, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam P. P. padarė 755 eurų turtinę žalą.Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme 2018 m. liepos 11 d. buvo priimta nutartis, kuria kaltinamajam T. R. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 26 d. Šią nutartį teismas argumentavo tuo, kad kaltinamojo T. R. galimai padaryto nusikaltimo pobūdis, sunkumas, pavojingumas visuomenei, byloje esantys jį neigiamai charakterizuojantys duomenys, bei tamprių socialinių ir darbinių ryšių nebuvimas, neleidžia daryti išvados, jog švelnesnės kardomosios priemonės, nei suėmimas galėtų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir sklandų bei netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Taip pat nutartyje konstatuojama, kad šiuo momentu pagrindai, kuriais kaltinamajam T. R. buvo skirta kardomoji priemonė, o vėliau ir pratęstas jo terminas, neišnyko ir nepasikeitė, todėl siekiant užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, suėmimo terminas pratęsiamas dviejų mėnesių laikotarpiui.Kaltinamojo gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutartį ir prašo ją panaikinti.
Skunde nurodoma, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad T. R. gali bėgti (slėptis) vengdamas itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, kurios dydis, kaip pabrėžiama skundžiamoje nutartyje yra iki 7 metų laisvės atėmimo. Tačiau, pažymima, kad T. R. anksčiau neteistas, todėl maksimalus BK 180 straipsnio sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo dydis kaltinamajam negali būti paskirtas. Todėl, kaltinamojo gynėjo teigimu kategoriška išvada apie labai tikėtiną įtariamojo bėgimą (slėpimąsi) dėl neišvengiamai itin didelės ir griežtos bausmės, šiuo atveju formaliai ir aiškiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms.Be to, kaltinamojo gynėjas E. Liutkevičius teigia, kad apylinkės teismo nutartyje nepagrįstai spendžiama, jog T. R. yra paieškomas Vokietijoje dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir tai laikytina dar viena aplinkybe, teismo manymu, galinčia papildomai paskatinti kalinamąjį bėgti ar slėptis. Skunde nurodoma, kad T. R. atžvilgiu išduotame Europos arešto orderyje (toliau – EAO) nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir esmė verčia abejoti dėl jo priskyrimo sunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, minėtame orderyje nenurodyta nei galimos bausmės rūšis, nei bausmės dydžio ribos laisvės atėmimo atveju. Taip pat skunde nurodoma, jog žemesnės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltinamasis T. R. gali bandyti trukdyti procesui, bandydamas paveikti nukentėjusįjį ir kitus kaltinamuosius. Kaltinamojo gynėjas teigia, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyta jokių pagrįstų argumentų, kodėl T. R. būdamas nukentėjusiojo P. P. sutuoktinės pusseserės sūnus, turėtų siekti daryti jam įtaką. Be to, advokato E. Liutkevičiaus nuomone, nepagrįstas ir skundžiamos nutarties argumentas, jog T. R. gali bandyti paveikti nukentėjusįjį ir kitus liudytojus, dėl jam gresiančios bausmės griežtumo, kadangi, kaip jau buvo minėta anksčiau, teiginys apie kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą yra nepagrįstas. Taip pat, kaltinamojo gynėjas pažymi, kad T. R. net ir būdamas laisvėje neturėtų jokių galimybių paveikti kaltinamąjį E. P., kuris šiuo metu yra tardymo izoliatoriuje.Kaltinamojo gynėjas advokatas E. Liutkevičius nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino T. R. charakterizuojančias aplinkybes (anksčiau neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena kartu su motina ir yra siejamas su ja itin gerų santykių, mokosi aukštojoje mokykloje, ketina sudaryti santuoką) ir dėl to nepagrįstai sprendė, jog kaltinamasis neturi tvirtų socialinių ir šeiminių ryšių, kurie sulaikytų jį nuo bandymo bėgti ar slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo.
Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas advokatas E. Liutkevičius prašė jo skundą tenkinti ir skundžiamą teismo nutartį panaikinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą.Kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas.
Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – kaltinamajam T. R. paskirta pagrįstai. Visų pirma pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas šio reikalavimo nepažeidė ir skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Neabejotina, jog baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. kaltinamųjų E. P. ir K. N. parodymai, nukentėjusiojo P. P. ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys ir kita bylos medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. R. galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis kaltinamas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, ar pratęsiant jos taikymo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant nuosprendį. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau kaltinamojo kaltės klausimo nesprendžia. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui, ar jos taikymo termino pratęsimui, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), o tokių duomenų, apygardos teismo vertinimu, pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka, ką pagrįstai konstatavo ir žemesnės instancijos teismas.
Sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pažymėtina, kad, remiantis BPK 119 straipsnio nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.Nagrinėjamu atveju griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam T. R. skundžiama apylinkės teismo nutartimi pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 122 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir būdamas laisvėje trukdys procesui.
BPK 122 straipsnio 3 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog kaltinamasis T. R. yra nukentėjusiojo P. P. giminaitis, todėl kol, byloje nepardėtas įrodymų tyrimas ir jo metu neapklaustas nukentėjusysis ir kiti kaltinamieji, yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje, atsižvelgiant į jam gresiančios bausmės griežtumą, jis gali paveikti tiek nukentėjusįjį P. P., tiek kitus kaltinamuosius, kad šie duotų jam palankius įrodymus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pateiktu skundu bei skundžiama nutartimi, nepritaria kaltinamojo gynėjo skundo argumentui, jog šiuo atveju apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog T. R. trukdys procesui, bandydamas paveikti nukentėjusįjį ar kitus kaltinamuosius. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, jog kaltinamojo motina per trečiuosius asmenis bando kontaktuoti su kitu įtariamuoju, siekdama jį paveikti. T. R. būnant laisvėje, neteisėtą poveikį jis galėtų daryti ir pats, o ne per kitus asmenis, kas neabejotinai turėtų didesnį veiksmingumą, nes būtent T. R. galimai buvo nusikaltimo, kurio padarymu jis kaltinamas, sumanytojas – jis parinko nukentėjusįjį, išsirinko bendrininkus, nurodė jiems veikimo modelį, parūpino nusikaltimui reikalingas priemones, savo automobiliu nuvežė bendrininkus į nusikaltimo vietą ir iš jos išvežė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sprendžiama, jog T. R. bendrininkus gali siekti paveikti savo autoritetu. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatuojant galimą poveikį kitiems proceso dalyviams, nebūtina tiksliai nurodyti, kaip šis poveikis (kokiais veiksmais) pasireiškia, užtenka pagrįsto manymo, jog įtariamasis, būdamas laisvėje, turės galimybę daryti įtaką asmenims, kurių parodymai yra reikšmingi tolesnio tyrimo eigai. Nagrinėjamu atveju tokios įtakos galimybė yra reali, nes ir pats nukentėjusysis T. R. nėra visiškai pašalinis asmuo, o tolimas giminaitis. Ir nors vien tik giminystės ryšiai, negali būti absoliutus pagrindas spręsti, jog kaltinamasis gali bandyti paveikti nukentėjusįjį (ar kitą proceso dalyvį), tačiau aptartų aplinkybių kontekste kaltinamojo ir nuketėjusiojo giminystės ryšys atrodo reikšmingas – būtent dėl giminystės ryšių T. R. sužinojo apie P. P. parduodamą butą. Teisėjų kolegija pritaria ir skundžiamos nutarties argumentui, jog tikimybę, kad kaltinamasis T. R. gali bandyti paveikti kitus kaltinamuosius ir nukentėjusįjį didina ir tai, jog šiuo metu pirmąją instancija nagrinėjamoje byloje dar nėra pradėtas įrodytų tyrimas ir neapklausti tiek nuketėjusysis, tiek kiti kaltinamieji ir T. R. siekdamas pakeisti jų parodymus gali bandyti juos paveikti. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis T. R. būdamas laisvėje gali bandyti trukdyti procesui.Kaip jau minėta anksčiau, skundžiama nutartimi žemesnės instancijos teismas T. R. kardomąją priemonę – suėmimą parinko nustatęs pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindo manyti, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo aspektu. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. R. yra kaltinamas padaręs tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, kuris vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Už šio nusikaltimo padarymą baudžiamojo kodekso numatomas maksimalus laisvės atėmimo bausmės trukmė – septyni metai. Ir nors kaltinamojo gynėjas pateiktame skunde teigia, kad T. R. anksčiau buvo neteistas, todėl maksimalus BK 180 straipsnio sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo dydis teismo nuosprendžiu kaltinamajam negali būti paskirtas ir todėl, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuojamas gresiančios bausmės griežtumas, tačiau teisėjų kolegija su tokiu teiginiu nesutinka. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu, bet neanalizuoja ir nevertina minėtų duomenų BPK 20 straipsnio prasme. Be to, nagrinėdamas minėtą klausimą teismas nesprendžia, kokia ir kokio dydžio bausmė kaltinamajam turėtų būti paskirta. Tiek įrodymų analizavimas, tiek tam tikro dydžio bausmės parinkimas yra teismo, nagrinėjančio bylą pirmąją instancija ir priimančio nuosprendį, prerogatyva. Pažymima ir tai, jog teismų praktikoje skiriant ir tęsiant suėmimo terminą išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių”, į kurias atsižvelgiama sprendžiant ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo baudžiamojo persekiojimo sąvokai. Taigi, teismas spręsdamas ar egzistuoja pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo turi įvertinti ir nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis kaltinamas sunkumą ir už jos padarymą baudžiamojo kodekso atitinkamame straipsnyje numatytos bausmės griežtumą. Vertindamas skiriamos bausmės griežtumą, teismas privalo atsižvelgti tik į atitinkamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio, kurio dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos padarymu yra kaltinamas asmuo, sankcijoje numatytos bausmės ribas – kuo didesnė bausmė yra numatyta atitinkamo Baudžiamojo kodekso straipsnio dispozicijoje – tuo griežtesne yra laikoma gresianti bausmė. Tačiau, teismas minėtu atveju negali individualizuoti kaltinamajam gresiančios bausmės, todėl kaltinamojo gynėjo skundo argumentas, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino T. R. gresiančios bausmės griežtumą atmetamas kaip nepagrįstas.Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, jog skundžiamoje nutartyje padaryta nepagrįsta išvada, jog T. R. nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. R. yra nevedęs, neturi išlaikomų asmenų. Nors apylinkės teismo posėdžio metu T. R. nurodė, kad jis tuokiasi, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė nei pats T. R., nei jo gynėjas. Ir nors kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, kurioje gyvena kartu su savo motina, ir su kuria, kaip nurodoma kaltinamojo gynėjo pateiktame skunde, jį sieja itin geri ir artimi santykiai, tačiau pažymėtina, kad šie santykiai egzistavo ir veikos, kuria kaltinamas T. R., padarymo metu. Todėl, labai abejotina, jog šeiminiai santykiai nesuveikę kaip apsauginis faktorius nuo galimai nusikalstamų veiksmų vykdymo, gali apsaugoti nuo kaltinamojo bandymo bėgti (slėptis) nuo teismo. Pažymima ir tai, kad nors kaltinamasis studijuoja aukštojoje mokykloje, tačiau tai jo necharakterizuoja išskirtinai teigiamai. Be to, T. R. nėra saistomas jokiais darbiniais ryšiais, o nusikalstama veika, kurios padarymu jis kaltinamas yra turtinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, sprendžiama, jog skundžiamoje nutartyje, padaryta pagrįsta išvada, jog kaltinamasis T. R. būdamas laisvėje, kol nepasibaigęs bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme, siekdamas išvengti jam gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.Skundžiamoje nutartyje, kaip viena iš aplinkybių, kuriomis remiantis sprendžiama, jog T. R. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, yra nurodytas faktas, kad kaltinamasis yra paieškomas Vokietijoje dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, dėl ko jo atžvilgiu Vokietijos teisėsaugos institucijos išdavė Europos arešto orderį (toliau – EAO). Kaltinamojo gynėjas skunde teigia, jog minėtas apylinkės teismo argumentas yra nepagrįstas, kadangi T. R. išduotame EAO nenurodyta, jog jo galimai padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių, bei nepaminėta nei jam gresiančios bausmės rūšis, nei jos dydis. Tačiau skirtingai nei nurodo kaltinamojo gynėjas, minėtame EAO nurodyta, jog ilgiausias laisvės atėmimo bausmės arba įkalinimo terminas, kurį galima skirti už nusikalstamą veiką yra 10 metų. Be to, šiame EAO teigiama, jog T. R. įvykdė vagystę ypatingai sunkinančiomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog T. R. yra paieškomas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir minėtą skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Be to, pažymėtina, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą, yra svarbus tik pats faktas, jog užsienio valstybėje dėl nusikalstamos veikos padarymo yra paskelbta T. R. paieška. Turint omenyje šią aplinkybę, sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą, tampa svarbus ne tik siekis išsiaiškinti galimai padarytą nusikalstamą veiką, atkurti pažeistus teisinius gėrius bei nubausti kaltuosius asmenis, bet ir užtikrinti sklandų paieškomo asmens perdavimą užsienio valstybei, o tai nebūtų įmanoma T. R. pabėgus ar pasislėpus nuo teismo. Taigi, sprendžiant kardomosios priemonės termino pratęsimo kaltinamajam klausimą teismas atsižvelgia tik į patį faktą, kad užsienio valstybėje yra paskelbta jo paieška, tačiau nevertina padarytos nusikalstamos veikos (dėl kurios paskelbta paieška) sunkumo ar pavojingumo. Todėl, net ir tuo atveju jei skundžiamoje nutartyje būtų neteisingai įvertintas nusikaltimo dėl kurio yra paieškomas kaltinamasis sunkumas, tai nekeistų pačios nutarties esmės. Pažymėtina ir tai, jog nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad T. R. atžvilgiu EAO buvo išduotas keletą mėnesių iki pastarosios nusikalstamos veikos įvykdymo, tačiau nėra jokių duomenų, kad jis dėl to būtų bandęs pasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, tačiau ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.Kaltinamojo gynėjo skunde nurodyta argumentacija vertintina kritiškai, pagrindai, kuriais teismas turėtų galimybę vertinti bylos medžiagą kitaip nei įvertino žemesnės instancijos teismas, nenustatyti, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nei suėmimas užtikrinti šių priemonių paskirtį pagrindų nėra, apylinkės teismo sprendimas šiuo aspektu tinkamai motyvuotas. Todėl, įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be kaltinamojo teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas T. R., pobūdį, sunkumą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad žemesnės instancijos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais, baudžiamojo proceso normų nepažeidė, nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir skundžiamą nutartį naikinti aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo T. R. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.