Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-933-919/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-23
Bylos Nr.
1S-933-919/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21630-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
T. R.
Advokatai
Artūras Bauža
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-933-919/2019Proceso Nr. 1-01-1-21630-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Danguolės Šiugždinytės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo T. R. (toliau – T. R.) gynėjo advokato Artūro Baužos skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. R. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. gegužės 11 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 11 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam T. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistojo T. R. gynėjas advokatas A. Bauža prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimą taikyti T. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodoma, kad Marijampolės apylinkės teismas, spręsdamas, nuteistojo, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą neišsamiai išnagrinėjo, neobjektyviai ir ne visapusiškai įvertino visas svarbias aplinkybes. Teismas neobjektyviai vertino arba visai nevertino aplinkybių, kurios teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir yra palankios jam taikant lygtinį paleidimą, tačiau teikė išskirtinį dėmesį ir neteisingai bei neobjektyviai įvertino kitas aplinkybes ir šioms aplinkybės suteikė itin didelę ir nepagrįstą reikšmę vertinant T. R. asmenybę ir elgesį. Priimdamas sprendimą, netenkinti Komisijos nutarimo rėmėsi formaliu požiūriu, kad buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą, tačiau nepakankamai įvertino nuteistojo elgesį ir dideles pastangas keistis. Nuteistasis T. R. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, planuoja tęsti mokslus, turi darbdavio sutikimą įdarbinimui, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat ir Komisija savo nutarime nurodė, kad vykdymo laikotarpiu padarė teisingas išvadas ir daugiau nebedarys nusikaltimų bei yra pasiruošęs sugrįžti į visuomeninį gyvenimą, todėl teismo išvados apie nuteistąjį – T. R. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes yra nepagrįstos ir yra paremtos tik tikėtinu teismo spėjimu ir prielaidomis, kad tuo atveju, jei nuteistasis būtų paleistas lygtinai, toliau darys nusikaltimus.

4.2. Skunde pažymima, kad nuteistojo paleidimas lygtinai nereiškia, kad asmuo išvengia baudžiamosios atsakomybės. Nuteistojo paleidimo lygtinai esmė yra tai, kad asmuo, pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, už nepriekaištingą elgesį bei dalyvavimą elgesį keičiančiose programose ir kitų reikalavimų vykdymą, gali būti paleidžiamas lygtinai, su sąlyga, kad vykdys teismo paskirtus įpareigojimus ir (ar) pareigas.

4.3. Nuteistojo gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nurodoma, kad lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendra taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais - reikalavimais, o atsisakymas taikyti lygtiną paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Akivaizdu, kad teismas laikėsi priešingos nei Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos pozicijos - neva lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas - išimtis.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo T. R. gynėjo advokato A. Baužos skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad T. R. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8. Atlikus nuteistojo T. R. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 36 balai (skalėje nuo 0 iki 40). Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, tai yra, nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.

9. Įvertinus T. R. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir dirbtų „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), bausmės atlikimo metu mokosi tekintojo specialybės, finansinių įsipareigojimų neturi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, du kartus buvo skatintas, neturi drausminių nuobaudų, jam buvo suteikta trumpalaikė išvyka į namus, pažeidimų nepadarė, grįžo laiku. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistojo gynėjas, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę T. R. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, T. R. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (36 balai), tačiau vis dar išskiriami du kriminogeniniai veiksniai, kurie gali įtakoti nuteistojo nusikalstamą elgesį – gyvenimo stilius ir draugai (būdamas nestruktūruotoje aplinkoje pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką) ir lėšų tvarkymas ir pajamos (atsižvelgus į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad siekė dalį lėšų gauti nusikalstamu būdu). Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Atsižvelgiant į nuteistojo pokalbį su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais, jo metu T. R. išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei tai suvokia nuteistojo gynėjas, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos teisinio pagrindo nėra.

11. Išvados, jog šiuo metu yra pagrindas nuteistajam T. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialinių ryšių su artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija. Neabejotina, kad šios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (gyveno su motina ir žmona, mokėsi universitete ir pagal verslo liudijimą nuomojo krovininius mikroautobusus), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio T. R. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytą tvarką.

12. Nors nusikaltimas, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo gynėjo skunde, negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia T. R. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

13. Neignoruojant šių aplinkybių įvertintina ir tai, kad, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis T. R. buvo nusikaltimo organizatorius, tačiau savo indėlį nusikaltimo padaryme linkęs minimalizuoti. Jis supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip suvokia savo indėlį problemos sprendime, yra prieštaravimų. Nuteistasis kalbėdamas apie kitų žmonių gyvenimus sugeba įžvelgti eilę sprendimų galimybių, tačiau stebimi sunkumai norint pritaikyti problemų sprendimo alternatyvas sau (6 b.l.). Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nors nuteistojo gynėjas skunde akcentuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas priimdamas skundžiamoje nutartyje išsigalvojo tam tikras nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes ir tai parašė net nematęs nuteistojo, neišgirdęs jo paaiškinimų, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog teismas priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, rėmėsi teismui pateikta bylos medžiaga ir joje esančia Socialinio tyrimo išvada, kurią surašė tiesiogiai su nuteistuoju dirbę resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistai.

14. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog skunde nuteistojo nurodyta Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003) apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Baudžiamojo proceso įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti T. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus T. R. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. R. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. R. gynėjo advokato Artūro Baužos skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasAurelijus RauckisDanguolė Šiugždinytė