Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-345-312/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-07-30Kauno apygardos teismas
  2. T-985-1053/2019Nutartis · 2019-09-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-16Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-23Kauno apygardos teismas
  5. T-87-305/2020Nutartis · 2020-02-24Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-16
Bylos Nr.
1S-345-312/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21630-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
E. P.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-345-312/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21630-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 59-165 taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 59-165 taikė nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi toks nutarimas nepatvirtintas. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys, jo kriminalinė praeitis, pasyvumas dengiant skolinius įsipareigojimus, nusikalstamo elgesio rizika neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai bus realizuoti ir teisingumo principas įgyvendintas, paleidus E. P. lygtinai.

Šalies argumentai

3. Skundu nuteistasis E. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir tenkinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 59-165 taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą.

4. Skunde nurodoma, kad šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau nei pusę bausmės, yra jauno amžiaus, turi gyvenamąją vietą ir darbą. Nors žemesnės instancijos teismas nurodo, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuomonė dėl E. P. lygtinio paleidimo nebuvo vieninga, tačiau komisijos nariai su juo nebendravo, vertino tik faktus apie jo praeitį, kas nėra teisinga. Nuteistojo turimi skoliniai įsipareigojimai nėra susiję su nusikaltimu, už kurį jis atlieka bausmę, E. P. nemoka įmokų pagal kredito sutartį. Realią laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, suprato padarytas klaidas, o įrodyti, kad pakeitė savo elgesį nuteistasis galės tik paleistas iš įkalinimo įstaigos.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų, nušalinimų ar kitokių prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

6. Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir įvertinus jo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

7. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, E. P. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas.

8. Bausmės vykdymo pradžia: 2018 m. gegužės 11 d.

Bausmės vykdymo pabaiga: 2021 m. sausio 11 d.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

10. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas), 1/3 bausmės faktiškai atliko 2019 m. kovo 31 d. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra jam taikymo. Atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei (45 balai). Tokiu atveju, turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.

11. Iš teismui pateiktoje nuteistojo E. P. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad išėjęs į laisvę, jis turės gyvenamąją vietą – gyvens pas tetą. E. P. yra vidurinio išsilavinimo, turi suvirintojo specialybę, iki sulaikymo vykdė individualią veiklą. Atlikinėdamas bausmę, palaiko socialinius ryšius su motina, tėvu ir seserimis. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, geba užmegzti ir palaikyti pokalbį, pripažįsta poreikį turėti bendras vertybes, alkoholio ir narkotikų vartojimo atvejų nefiksuota, nestebima ir nuteistojo agresyvaus elgesio ar savitvardos praradimo apraiškų, kriminalinį elgesį palaikančio požiūrio ir diskriminacinių nuostatų nereiškia. Nuteistasis dalyvavo ir baigė kelias socialinės reabilitacijos programas, buvo vieną kartą skatintas, įkalinimo įstaigos režimo reikalavimų nepažeidė. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai, tačiau, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.

12. E. P. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri jam paskirta už nusikaltimą nuosavybei, padarytą panaudojant smurtinio pobūdžio veiksmus, neišnykus teistumui. Nors skunde nurodoma, kad E. P. yra jauno amžiaus, vis dėlto, praeityje yra jau šešis kartus teistas, taip pat ir už turtinius nusikaltimus (vagystes, sukčiavimą). Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam sunku laikytis įstatymo reikalavimų, finansinius sunkumus jis sprendžia nusikalstamu būdu. Ankstesni nusikalstami veiksmai yra nurodomi kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių. Nors šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu jis nėra padaręs įkalinimo įstaigos režimo pažeidimų, tačiau bausmę atlieka tik 1 metus ir 5 mėnesius. Bausmė atliekama paprastosios grupės sąlygomis. Nors nuteistasis laisvėje planuoja dirbti, vis dėlto pataisos namuose jis nedirba, viso turi tik vienerių metų darbo stažą. E. P. yra 2 035,83 Eur skolingas pagal vykdomuosius dokumentus. Nors šis įsiskolinimas nėra susijęs su nusikaltimu, už kurį paskirtą bausmę jis atlieka, vis tik tai, kad asmuo nedengia turimos skolos, leidžia daryti išvadą apie atsakomybės stoką, paties teigimu, nusikalto susigundęs „lengvais“ pinigais. Nuteistasis pripažįsta, kad anksčiau buvo linkęs pasiduoti kitų įtakai, mano, jog kažką reikėtų savyje keisti, tačiau nežino ką, mąstymas stokoja lankstumo, kartoja tas pačias klaidas, ne visada geba iš jų pasimokyti, pats pripažįsta, kad buvo susiformavęs nebaudžiamumo jausmas, ignoruodavo neigiamas pasekmes, manė, jog pavyks „praslysti“, todėl netinkamas elgesio modelių pasirinkimas ir ankstesnis gyvenimo stilius yra įvardinti kaip E. P. kriminogeniniai veiksniai. Taigi, šios aplinkybės leidžia aukštesnės instancijos teismui daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama, yra nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, jie sudaro 20 balų, t. y. yra galimybė juos keisti. Toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Nagrinėjamu atveju abejotina, kad būdamas lygtinai paleistas, E. P. sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų, nes jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Taigi, žemesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nėra pagrindo.

13. Tokiu būdu, šiuo atveju, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, specialistų nustatytus kintančius kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį E. P., būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė