Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. T-985-1053/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-07-30Kauno apygardos teismas
  2. T-985-1053/2019Nutartis · 2019-09-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-16Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-23Kauno apygardos teismas
  5. T-87-305/2020Nutartis · 2020-02-24Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-06
Bylos Nr.
T-985-1053/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21630-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Nuteistasis
E. P.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-985-1053/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21630-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu E. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas.

Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. gegužės 11 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. sausio 11 d. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis E. P. atliko 2019 m. kovo 31 d., o neatliktos bausmės dalis 2019 m. liepos 25 d. – 1 metai 5 mėnesiai ir 17 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 59-165 (toliau – Nutarimas) nutarė taikyti E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Komisija atsižvelgė į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 45 balus, pripažįstamą kaltę, emocinę gerovę – nėra socialiai atsiskyręs, turi draugų, pažįstamų, su kuriais geba užmegzti ir palaikyti santykius, mąstymą ir elgesį – tarpasmeniniai įgūdžiai yra socializuoti, asmuo geba užmegzti ir palaikyti pokalbį, akių kontaktą, stengiasi išsamiai atsakyti į jam užduodamus klausimus, nei nusikaltimuose, nei bausmės atlikimo laikotarpiu savitvardos praradimo atvejai nėra stebimi, ateities planus sieja su šeimine ir darbine sferomis, nuostatas - nereiškia kriminalinį elgesį palaikančio požiūrio, diskriminacinės nuostatos nestebimos, 2 kartus buvo taikytas laisvės apribojimas, sąlygų nepažeidė, su priežiūros sąlygomis sutinka, nėra pastebėtas konfliktuose su įstaigos personalu, pripažįsta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę - vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, 1 kartą skatintas, turimą suvirintojo specialybę, turimus socialinius ryšius, turimą nuolatinę gyvenamąją vietą bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ir padarė išvadą, jog nuteistasis E. P. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos Nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nuteistasis E. P. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas: jis pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, jis faktiškai atliko 1/3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką vidutinė – 45 balai (iš jų 25 balai statiniai, 20 balų – dinaminiai). Tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei yra pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai ši rizika yra vidutinė, ir įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, ir toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones E. P. vykdo, dalyvavo ir dalyvauja įvairiose elgesio pataisos priemonėse bei programose. Teigiamai E. P. elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nėra baustas drausmine tvarka, skatintas buvo vieną kartą. Tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtina tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, ir vien jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis gali būti toliau taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės.

Nuteistojo tarpasmeniniai santykiai yra tinkami, jis sugeba užmegzti, palaikyti ilgalaikius santykius, laikosi socialinio bendravimo ribų, savitvardos praradimo atvejai nėra pastebimi. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje nustatoma, kad nuteistojo E. P. mąstymas stokoja lankstumo, jis kartoja vis tas pačias klaidas ir ne visada geba iš jų pasimokyti. Pats nuteistasis nurodo, jog jam reikėtų kažką savyje keisti, tačiau pats tiksliai nežino ką. Nuteistasis lankė elgesio pataisos programas, vienos iš jų nebaigė (buvo 6 užsiėmimuose iš 10). Darytina išvada, kad elgesio pataisos programos ir kitos nuteistajam taikytos resocializacijos priemonės dar nėra padariusios reikiamai teigiamos įtakos jo mąstymui ir elgesiui. Nuteistojo E. P. nelankstus mąstymas ir nesugebėjimas pasimokyti iš savo paties klaidų didina riziką E. P. nusikalsti ateityje.

Spręsdamas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, teismas atkreipia dėmesį ir į nuteistojo kriminalinę patirtį. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. P. teistas 6 kartus už tyčinius nusikaltimus – viešosios tvarkos pažeidimus, vagystes, sukčiavimą, paskutinį kartą teistas už plėšimą. Šį nusikaltimą padarė ne vienas, o grupėje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu. Paskutinį kartą nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, dėl ko laikytinas recidyvistu. Jo amžius pirmojo teistumo metu buvo 19 metų, nusikaltimams būdingas modelis. Svarbu tai, kad nuteistajam du kartus buvo taikytas laisvės apribojimas, taigi jau buvo sudaryta galimybė taisyti savo elgesį būnant laisvėje, prižiūrimam probacijos specialistų, tačiau tokio teismo pasitikėjimo E. P. nepateisino ir vėl nusikalto.

Tai pat pažymėtina, kad iš E. P. teismo nuosprendžiais priteista suma žalos atlyginimui, tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, pastangų atlyginti bent dalį priteistų iš jo ieškinių sumos. Nuteistasis šiuo metu nedirba, gauna pinigines perlaidas. Tai parodo, kad nuteistasis nededa pastangų ištaisyti savo nusikalstamo elgesio pasekmes.

Minėta, kad lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, atlikus E. P. nusikalstamumo rizikos įvertinimą šiuo metu pastarajam nustatoma vidutinė – 45 balų nusikalstamo elgesio rizika. Šią riziką sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (20 balų), kuriuos E. P. savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti.

Tai pat pažymėtina, kad Komisijos nuomonė dėl lygtinio paleidimo nebuvo vieninga. Komisijos narys R. U. pateikė atskirąją nuomonę, siūlė netaikyti lygtinio paleidimo atsižvelgiant į nemažą neatliktos bausmės dalį bei į ankstesnių teistumų skaičių. Kitas Komisijos narys R. S. taip pat siūlė netaikyti lygtinio paleidimo todėl, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, ne visada geba iš jų pasimokyti, nedengia finansinių įsipareigojimų.

Teismas, vertindamas visas pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo metu E. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos Nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 59-165 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. P.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė