Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 20 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-4255-450/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ajolas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ieškinį pateikus arbitražui) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Osterodė“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašyme nurodyta, kad areštas lėšoms ir pardavimui skirtų prekių atsargoms apsunkins UAB „Osterodė“ galimybes efektyviai konkuruoti su kitais verslo subjektais, sutrikdys normalią bendrovės veiklą. Ji, arbitražinio proceso laikotarpiu visiškai negaudama pajamų, dėl apyvartinių lėšų stygiaus negalės vykdyti suplanuotų verslo sandorių, atsiskaityti su prekių tiekėjais ir paslaugų teikėjais, kitais kreditoriais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad didelės vertės turto areštas sudaro pagrindą atsirasti nuostoliams. UAB „Osterodė“ kasmėnesinių įsipareigojimų suma pagal sutartis sudaro 436 483,03 Lt. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, UAB „Osterodė“ veikla bus paralyžiuota, bendrovė negalės vykdyti kasmėnesinių piniginių prievolių, pagal 2008 m. sausio 28 d. pasirašytą nuomos sutartį su UAB „Ozantis“ įrengti parduotuvės patalpų prekybos ir pramogų centre „Ozas“. UAB „Osterodė“, neatsiskaitydama su tiekėjais, privalėtų mokėti jiems netesybas, kurios sudarytų 20 889,33 Lt, delspinigius – 14 974,20 Lt. UAB „Osterodė“ ir UAB „Hanner“ sudarytoje negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje prekybos centre „Savas“ numatyta bauda už jos nutraukimą - 39 334,26 Lt. Preliminariais skaičiavimais atsakovo nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimai sudarys 2 614 008,56 Lt. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo būtinybę patvirtina didelė tikėtinų nuostolių suma ir aplinkybė, kad vienintelis UAB „Ajolas“ turimas nekilnojamasis turtas – pastatas, esantis Gedimino pr. 9, Vilniuje, yra įkeistas.

Nutartyje nurodyta, kad ieškovas pateikė įrodymus, jog jis nuosavybės teise valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Nors prekybos centras „Gedimino 9“ įkeistas, tačiau ieškovas gauna lėšas iš prekybos ploto nuomos, laiku atsiskaito su banku, teisminių ginčų su kitais kreditoriais neturi. Iš ieškovo pateikto balanso duomenų matyti, kad jis turi 140 581 965 Lt vertės materialųjį turtą, o realūs įsipareigojimai sudaro 109 970 641 Lt. Kadangi pagal bylos įrodymus ieškovo turto vertė siekia 143 268 765 Lt, o atsakovo prašoma nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma sudaro 2 614 008,56 Lt, nuspręsta, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog atsiradus tokiems nuostoliams ateityje, jų atlyginimas dėl ieškovo veiksmų būtų apsunkintas. Teismui nepateikti duomenys, leidžiantys konstatuoti, kad galimų nuostolių atlyginimas pasidarytų negalimas dėl ieškovo materialinės padėties. Atsakovas nepateikė įrodymų apie turtinius nuostolius, susijusius su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, jų atsiradimo ateityje tikimybe. Atsakovo nurodymu, jo galimi nuostoliai susidarys todėl, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jis negalės vykdyti veiklos - mažmeninės prekybos garsių prekių ženklų galanterijos prekėmis, tačiau jis nepateikė jokių duomenų, kad jis vykdo veiklą, yra sudaręs nuomos sutartis su prekybos centrais ir pan. Jis nepagrindė aplinkybės apie būsimo pelno netekimą ar sumažėjimą. Neaišku, kuo remiantis atsakovas daro prielaidą, kad jis, visiškai negaudamas pajamų, dėl apyvartinių lėšų stygiaus negalės vykdyti suplanuotų verslo sandorių, atsiskaityti su tiekėjais, kadangi jis nepateikė duomenų apie tokių sutarčių buvimą. Lėšų banko sąskaitose kiekis liudija, jog atsakovo veikla labai nedidelė, o vien tokio dydžio lėšų buvimas neleis atsakovui atsiskaityti su kitais kreditoriais. Tokioms aplinkybėms laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neturi įtakos. Teismo įsitikinimu, atsakovo prašymas nepagrįstas, jis negali būti tenkinamas. Nesant įrodytam nuostolių patyrimo ar galimo atsiradimo ateityje faktui, įpareigojimas įmokėti pakankamai didelę pinigų sumą prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neteisingai mini aplinkybę apie tai, jog ieškovas nėra sumokėjęs arbitražui priklausančio mokėti žyminio mokesčio. Be to, kitoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3665-262/2009, kurioje UAB „Osterodė“ pareiškė ieškinį UAB „Ajolas“, 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi UAB „Osterodė“ prašymu areštuotas UAB „Ajolas“ turtas už 102 145,55 Lt. Taigi, tarp tų pačių šalių iš abiejų pusių pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o tai leidžia daryti išvadą apie lygiateisę abiejų šalių padėtį.

Teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas, netinkamai įvertino ieškovo finansines galimybes ateityje atlyginti atsakovo patirtus nuostolius, nevisapusiškai ištyrė atsakovo pateiktus įrodymus dėl galimų nuostolių ateityje atsiradimo. UAB „Ajolas“ pateikti įrodymai dėl jos finansinės padėties yra neišsamūs. Pateikta tik dalis dokumentų, kuriuose nurodyta ieškovui palanki informacija, todėl teismas negalėjo tinkamai, objektyviai ir visapusiškai ištirti įrodymų ir įvertinti UAB „Ajolas“ finansinę padėtį. Ieškovo finansinių rodiklių analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, UAB „Osterodė“ patirtų nuostolių atlyginimas, atmetus arbitražinį ieškinį, būtų komplikuotas. Nestabilią UAB „Ajolas“ finansinę situaciją patvirtina jos aiškinamajame rašte prie 2008 m. gruodžio 31 d. metinės finansinės atskaitomybės nurodytos aplinkybės: UAB „Ajolas“ grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai, 2008 metais sudarę 5 090 000 Lt, buvo nepakankami finansuoti išmokoms, susijusioms su palūkanų bei banko paskolos grąžinimu pagal numatytą grafiką (trūkumas siekė 4 871 000 Lt). 2008 metais UAB „Ajolas“ neįvykdė banko paskolos sutartyje numatytų finansinių rodiklių reikalavimų, todėl bankas turėjo teisę pareikalauti grąžinti visą 2005 m. lapkričio 16 d. kredito sutartimi Nr. 05-079153-IN/05-079185 suteiktą paskolą iš karto. Pagal pinigų srautų prognozes, norėdama atlikti visus mokėjimus bankui per 12 mėnesių laikotarpį, UAB „Ajolas“ turi gauti papildomą 6 900 000 Lt finansavimą. Ieškovo grynasis nuostolis 2008 metais sudarė 77 946 908 Lt ir 7,8 karto viršijo bendrovės įstatinį kapitalą. UAB „Ajolas“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 98 303 896 Lt, iš jų 91 246 796 Lt įsiskolinimai kredito įstaigoms, o gautinos sumos - tik 1 160 067 Lt. 2008 metais 1,5 karto sumažėjo ieškovo materialusis turtas, 2 kartus – gautinos pajamos, 5,5 karto išaugo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Nepriklausomo auditoriaus išvadoje pabrėžiama, kad bendrovė turi gauti papildomą finansavimą, jog galėtų toliau vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Įrodymai apie UAB „Ajolas“ finansines galimybes kelia pagrįstų abejonių dėl galimybės kompensuoti UAB „Osterodė“ nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismo motyvas, kad UAB „Osterodė“ nėra pateikusi jokių duomenų apie veiklos vykdymą, nepagrįstas, nes ji pateikė su UAB „Hanner“ 2004 m. gegužės 19 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų, esančių prekybos centre „SAVAS“, nuomos sutarties Nr. H-K-49-04-JB nuorašą. Atsakovas taip pat yra sudaręs negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB „Ozantis“.Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones sutriko visi UAB „Osterodė“ mokėjimai ir atsiskaitymai su kreditoriais, prekybinė veikla, nes ji nebegalėjo grąžinti kredito AB bankui Snoras ir gauti iš jo kreditorinių lėšų, reikalingų atlikti būtinas ūkines-finansines operacijas, užtikrinančias įmonės veiklą (atsiskaityti už gautas prekes ir suteiktas paslaugas). Netekus galimybės disponuoti banko sąskaitose esančiomis lėšomis ir disponuoti galanterijos prekių atsargomis, UAB „Osterodė“ neteko galimybės gauti lėšų iš mažmeninės ir didmeninės prekybos. UAB „Osterodė“ pateikia pretenzijas, gautas iš kreditorių, kurios patvirtina galimus jos nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą jas taikyti padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Teisingumas įpareigoja teismą siekti skirtingų interesų pusiausvyros. Siekiant šios pusiausvyros, šalims turi būti sudarytos vienodos procesinės kovos galimybės. Tuomet, kai atsakovas įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ateityje iš tiesų gali patirti nuostolių, teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, turi užtikrinti šių tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą (CPK 12, 17, 147 str.). Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-695/2008). Taigi, civilinio proceso įstatymas, apsaugodamas ieškovo turtinius interesus, siekia apsaugoti ir atsakovo turtinius interesus, kurie gali būti pažeisti įsiteisėjus baigiamajam aktui, kuriuo ieškinys atmestas. Tokiu būdu užtikrinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimas (CPK 17 str.). Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnis numato, kad šalies kreipimasis į teismą iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba jo metu prašant imtis priemonių ieškiniui užtikrinti ir teismo nutartis dėl tokių priemonių taikymo nėra nesuderinama su arbitražiniu susitarimu. Taigi, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas turi teisę teikti prašymą dėl jo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str.).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagal byloje esančią medžiagą pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad šiuo atveju apskritai nėra pagrindo užtikrinti galimus atsakovo nuostolius. Bylos duomenys sudaro pakankamai objektyvų pagrindą teigti, jog atsakovui pritaikyti apribojimai gali sąlygoti jo nuostolių atsiradimą, kurių atlyginimas turi būti užtikrintas įstatymo nustatyta tvarka bei tokiu būdu garantuota ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartimi atsakovui UAB „Osterodė“ pritaikytos 1 563 443 Lt dydžio sumos laikinosios apsaugos priemonės (t. 1, b. l. 197-199). Nutarties pagrindu buvo areštuotas atsakovo turtas, įskaitant ir prekių atsargas, taip pat lėšos (t. 2, b. l. 2-3, 12, 13-16, 17-19, 20-22, 23, 24-28, 79, 80-81). Nurodytos apimties laikinosios apsaugos priemonės atsakovo lėšoms ir prekių atsargoms varžo atsakovo komercinę veiklą ir gali jam sukelti nuostolių. Teismų praktikoje pažymėta, kad labai didelės vertės turto areštas neabejotinai apriboja jo savininko galimybes disponuoti šiuo turtu ir nevaržomai veikti. Kai areštuojamas verslo subjekto turtas, apsunkinama ir jo ūkinė-komercinė veikla, nes ribojamos galimybės tinkamai konkuruoti rinkoje su kitais verslo subjektais. Turto areštas nėra savitikslis. Tai suvaržymas, dėl kurio verslo subjektas negali gauti kreditavimo, įkeisti šio turto, didinti apyvartines lėšas, o tai ekonominio sunkmečio laikais yra itin aktualu (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-321/2009). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju dėl minėto pobūdžio ir apimties laikinųjų apsaugos priemonių trikdoma atsakovo normali veikla, ribojama galimybė gauti pajamas, vykdyti suplanuotus sandorius. Atsakovas yra privatus juridinis asmuo, t. y. verslo subjektas, kurio tikslas – pelno siekimas, todėl jam taikius nurodyto pobūdžio priemones, sutrinka mokėjimai, išsibalansuoja įmonės veikla. Tokios aplinkybės pagrindžia būtinumą taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

Ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, kai teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybę. Teismui taikant galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo institutą pakanka įsitikinti vien tuo, jog susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-277/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant CPK 147 straipsnyje numatytus klausimus, pateikiamų įrodymų dėl nuostolių atsiradimo ateityje galimybės pakankamumo lygis negali būti tapatinamas su tais atvejais įrodinėjimo procese, kuomet privaloma pagrįsti konkrečių nuostolių atsiradimo neišvengiamumą ir tiksliai apskaičiuoti jų dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-450/2009; 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-586/2008).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu buvo atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl jo galimų nuostolių, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo. Byloje esantis 2009 m. liepos 7 d. antstolio aktas (t. 2, b. l. 121) bei 2009 m. liepos 8 d. antstolio paklausimas dėl informacijos suteikimo (t. 2, b. l. 122) nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas apskritai nevykdo jokios veiklos. Be to, tokias aplinkybes paneigia 2009 m. liepos 9 d. UAB „Osterodė“ raštas Nr. 155 dėl informacijos pateikimo (t. 2, b. l. 124-125). Tai, kad 2009 m. birželio 8 d. pažymoje nurodyta, jog tą dieną atsakovo UAB „Osterodė“ apyvartinių lėšų likutis sudarė 2 436 Lt, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė apskritai nevykdė ir nevykdo jokios veiklos (t. 2, b. l. 23). Pagal UAB „Osterodė“ balansą už finansinės atskaitomybės laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. matyti, kad jos turtas iš viso sudarė 2 636 553 Lt (iš jų ilgalaikis turtas – 1 174 621 Lt; atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys - 1 365 482 Lt), įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 1 131 133 Lt (t. 2, b. l. 249). Atsižvelgiant į tai, jog byloje pritaikytas didelio masto areštas iš esmės apriboja atsakovo normalią ūkinę-komercinę veiklą bei konkurencines galimybes šiuolaikinės rinkos sąlygomis, taip pat į tai, jog teisinio ginčo nagrinėjimas gali užtrukti tam tikrą laiką, darytina išvada, jog egzistuoja pakankamai pagrįsta tikimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Todėl yra pagrindas užtikrinti atsakovo galimus nuostolius dėl jam byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Aplinkybė, kad ieškovui atsakovo prašymu kitoje byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nesudaro pagrindo netenkinti atsakovo UAB „Osterodė“ prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo nagrinėjamoje byloje, kurioje teismas atsakovui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Byloje esantys duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad ieškovo UAB „Ajolas“ turtinė padėtis yra gera. UAB „Ajolas“ priklauso prekybos centras, esantis Vilniaus m., Gedimino pr. 9, kurio vidutinė rinkos vertė 85 432 000 Lt, tačiau šiam turtui nustatyta hipoteka (t. 2, b. l. 53-61). Iš 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Ajolas“ balanso (finansinės atskaitomybės sudarymo data – 2009 m. balandžio 23 d.) matyti, kad jos turtas sudaro 147 758 961 Lt, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 116 203 640 Lt (t. 2, b. l. 144-146). UAB „Ajolas“ pagal 2008 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą patyrė 77 946 908 Lt nuostolių (t. 2, b. l. 147). Ne itin gerą UAB „Ajolas“ finansinę situaciją patvirtina ir jos aiškinamajame rašte prie 2008 m. gruodžio 31 d. metinės finansinės atskaitomybės išdėstytos aplinkybės (žr. t. 2, b. l. 181-196) bei nepriklausomo auditoriaus išvados (t. 2, b. l. 234-235). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog UAB „Ajolas“ turtinė padėtis yra tiek gera, kad atsakovo galimų nuostolių atlyginimas tikrai būtų neapsunkintas.

Atsakovas UAB „Osterodė“ 2009 m. birželio 8 d. pažymoje Nr. 125 nurodė, kad jos planiniai mokėjimai 2009 m. birželio mėnesį sudaro 436 483,03 Lt sumą (t. 2, b. l. 29-30). Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas patalpų atidarymui prekybos centre „Ozas“ numatė skirti 240 000 Lt sumą (t. 2, b. l. 31-32). UAB „Osterodė“ yra sudariusi sąskaitos kredito sutartį Nr. 031-02931 su AB banku „Snoras“ (t. 2, b. l. 33-42), nuomos sutartį su UAB „Hanner“ (t. 2, b. l. 43-52), kuri vėliau buvo nutraukta (t. 2, b. l. 260), nuomos sutartį su UAB „Ozantis“ (t. 2, b. l. 252-256). Apelianto prie atskirojo skundo pateikti papildomi įrodymai patvirtina, kad jam pritaikius nurodyto pobūdžio ir apimties laikinąsias apsaugos priemones, tai gali sukelti neigiamas finansines pasekmes (t. 2, b. l. 257-259, 261-262).

Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 147 straipsnis nenumato konkrečių kriterijų, pagal kuriuos teismas nustato galimų atsakovo nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydį, tačiau pažymėtina, kad visais atvejais, esant pagrindui taikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismas nusprendžia, koks atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis konkrečioje situacijoje būtų teisingas, ekonomiškas, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo principų bei neužkirstų ieškovui galimybės ginti savo interesus teisme (CPK 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 7, 17 str., 145 str. 2 d., 185 str.). Atsižvelgdama į pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir mastą, įvertindama tai, kad šiomis priemonėmis suvaržoma atsakovo galimybė vykdyti tiesioginę veiklą, siekdama išlaikyti ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyrą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje konkrečioje faktinėje situacijoje atsakovo reikalavimas užtikrinti galimus jo nuostolius yra pakankamai pagrįstas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju pagal bylos įrodymus yra protinga ir pagrįsta nuostolių atlyginimo užtikrinimą apriboti 400 000 Lt dydžiu.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į atsakovo nurodytas aplinkybes, pateiktus galimų nuostolių skaičiavimus ir pritaikytų apribojimų pobūdį, pripažintina reali tokio dydžio nuostolių atsiradimo tikimybė. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo visiškai atmetė atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai galėjo netenkinti atsakovo prašymo dalies dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo visa jo pageidaujama apimtimi, tačiau visiškai atmesdamas prašymą neužtikrino šalių padėties lygiateisiškumo, ieškovo ir atsakovo interesų bei procesinių poveikio priemonių pusiausvyros.

Remiantis išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o atsakovo prašymas dėl jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo išsprendžiamas jį patenkinant iš dalies. Remiantis teisingumo, sąžiningumo ir šalių lygiateisiškumo principais, siekiant neužkirsti kelio ieškovui į teisinę gynybą, atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti ieškovas UAB „Ajolas“ įpareigotinas iki 2009 m. gruodžio 7 d. įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 400 000 Lt dydžio sumą arba iki tos pačios datos pateikti teismui nurodytos sumos dydžio banko garantiją (CPK 147 str. 1 d.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu asmuo, kuris turi įmokėti pinigus arba pateikti banko garantiją, to nepadaro per teismo nustatytą terminą, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 147 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - iš dalies patenkinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Įpareigoti ieškovą uždarąją akcinę bendrovę „Ajolas“ pateikti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą, įmokant į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 400 000 Lt (keturis šimtus tūkstančių litų) arba pateikiant šios sumos dydžio banko garantiją iki 2009 m. gruodžio 7 d.