- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-25
- Bylos Nr.
- 2-277/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Nijolė Piškinaitė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GDP“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Bentota“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „GDP“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-623-43/2008 (2-1385-54/2008) pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „GDP“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bentota“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „GDP“ 2007 m. liepos 27 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo prašė taikyti areštą atsakovui UAB „Bentota“ priklausančiam administraciniam pastatui su maitinimo ir neįrengtos pastogės patalpomis, esančiam (duomenys neskelbtini), bei uždrausti atsakovui disponuoti visa apimtimi šiuo pastatu bei jo atskiromis dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui UAB „Bentota“ priklausantį administracinį pastatą su maitinimo bei neįrengtos pastogės patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), bei uždraudė atsakovui UAB „Bentota“ visa apimtimi šiuo pastatu ir jo atskiromis dalimis disponuoti.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „GDP“ 2007 m. rugpjūčio 20 d. ieškiniu atsakovui UAB „Bentota“ prašė priteisti iš atsakovo 9 507 500 Lt dydžio nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo UAB „Bentota“ atstovas 2007 m. rugsėjo 12 d. prašymu prašė įpareigoti ieškovą UAB „GDP“ iki 2007 m. rugsėjo 28 d. įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 5 362 580 Lt atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl administracinio pastato su maitinimo bei neįrengtos pastogės patalpomis arešto, atlyginimui užtikrinti arba iki tos pačios datos pateikti teismui šios sumos dydžio banko garantiją.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas UAB „Bentota“ 2007 m. birželio 19 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo už 19 000 000 Lt sumą iki 2007 m. rugsėjo 28 d. parduoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti atsakovas gavo reikiamas pažymas iš įgaliotų institucijų dar iki sužinojimo apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovo prašymu, atsakovas nebegali įvykdyti savo įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį numatytu terminu, todėl privalės mokėti sutartyje numatytą 1 900 000 Lt baudą. Be to, pastatas yra įkeistas AB DnB Nord bankui, o negalėdamas pastato parduoti per bylinėjimosi laikotarpį (tai gali užtrukti apie 18 mėnesių) atsakovas turės mokėti palūkanas bankui, todėl papildomai patirs 1 516 980 Lt nuostolių. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos 12,24 procentų dydžio metinės palūkanos už piniginių prievolių neįvykdymą laiku, todėl atsakovas, negalėdamas disponuoti 19 000 000 Lt suma, kurią gautų už parduotą pastatą, patirs 1 945 600 Lt nuostolius. Taikyti atsakovo galimų nuostolių užtikrinimą būtina, nes ieškovas neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą atmetus ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsakovo UAB „Bentota“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo patenkino iš dalies - nustatė ieškovui UAB „GDP” 10 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 1 000 000 Lt piniginį užstatą arba pateikti šios sumos dydžio banko garantiją atsakovo UAB „Bentota” nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. sausio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 19 d. nutartimi (skundžiama nutartis) atsakovo UAB „Bentota“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkino iš dalies – įpareigojo ieškovą UAB „GDP“ per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 1 000 000 Lt arba pateikti banko garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, atlyginimo užtikrinimui ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Nutartyje rašoma, kad teismas 2007 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB „GDP“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovui UAB „Bentota“ priklausantį administracinį pastatą su maitinimo bei neįrengtos pastogės patalpomis, uždrausdamas šiuo pastatu ar atskiromis jo dalimis disponuoti. Teismas nurodė, kad 2007 m. birželio 19 d. tarp UAB „Vespera Real Estate“ ir UAB „Bentota“ buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kuria UAB „Bentota“ įsipareigojo už 19 000 000 Lt parduoti UAB „Vespera Real Estate“ administracinį pastatą su maitinimo bei neįrengtomis pastogės patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2007 m. rugsėjo 28 d. Nei CK 4.254 straipsnis, nei 6.165 straipsnis nenumato privalomos preliminariųjų sandorių registracijos viešame registre, todėl sandorio šalims nėra kliūčių remtis sandorio sudarymo faktu prieš trečiuosius asmenis. Preliminariosios sutarties 6.1 punkte numatyta, kad jeigu pardavėjas (UAB „Bentota“) neįvykdys ar netinkamai įvykdys šioje sutartyje numatytus įsipareigojimus, tai šalių susitarimu bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu ir pardavėjas privalės mokėti pirkėjui (UAB „Vespera Real Estate“) 10 procentų sandorio vertės dydžio baudą, tai yra 1 900 000 Lt. Pagal CK 6.62 straipsnio 1 dalį, jeigu viena šalis nebegali įvykdyti prievolės pagal dvišalę sutartį dėl tokios aplinkybės, už kurią neatsako nė viena iš šalių, tai nė viena iš jų neturi teisės reikalauti, jog kita šalis įvykdytų sutartį. Be to, civilinė atsakomybė negali būti taikoma, jeigu nuostoliai atsirado dėl trečiojo asmens veiksmų (CK 6.253 str. 1 d.). Teismo įsitikinimu, šios nuostatos apima ir sutartyje nustatytą baudą. Teismas laikinąsias apsaugos priemones sutarties objektui taikė ieškovo – sutarties atžvilgiu trečiojo asmens – prašymu, todėl atsakovui neatsiranda pareiga mokėti sutartyje numatytą baudą, o 1 900 000 Lt negali būti laikomi galimais atsakovo UAB „Bentota“ nuostoliais. Preliminariosios sutarties 1.4 punkte nurodyta, kad AB DnB Nord bankas kreditavimo sutartimi yra suteikęs atsakovui UAB „Bentota“ 13 100 000 Lt paskolą pastatui įsigyti. Pagal šios sutarties specialiosios dalies 5 punktą atsakovas UAB „Bentota“ bankui privalo mokėti kintamas palūkanas. UAB „Vespera Real Estate“ įsipareigojo kompensuoti atsakovui UAB „Bentota“ banko priskaičiuotas palūkanas nuo 2007 m. liepos 1 d. iki pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau iki 2007 m. rugsėjo 28 d. pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, todėl palūkanas bankui turi mokėti UAB „Bentota“. Teismas pažymėjo, kad kredito gavėjas yra UAB „Bentota“, todėl nepriklausomai nuo to, jog UAB „Vespera Real Estate“ sutiko tam tikram laikui kompensuoti palūkanų mokėjimą, būtent atsakovas UAB „Bentota“ yra įsipareigojęs bankui mokėti palūkanas. Teismo manymu, bylos nagrinėjimas neturi užtrukti ilgiau negu 12 mėnesių, todėl tikėtina, jog atsakovas UAB „Bentota“ gali patirti nuostolius mokėdamas bankui palūkanas, kurios preliminariai vertinamos 1 000 000 Lt. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nurodo, jog jis per vienerius bylos nagrinėjimo metus pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą patirs 1 945 600 Lt nuostolių, negalėdamas disponuoti areštuotu turtu, tačiau atsakovas nepateikė papildomų įrodymų, kuo pasireikš jo nuostoliai ir dėl kokių komercinių sandorių įvykdymo vėlavimo jie gali atsirasti. Atsakovas UAB „Bentota“ nuostolius skaičiuoja už preliminariojoje sutartyje nustatytą administracinio pastato pardavimo kainą (19 000 000 Lt), tačiau 13 100 000 Lt atsakovas turi grąžinti AB DnB Nord bankui. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog atsakovas UAB „Bentota“ nepatirs 1 945 600 Lt nuostolių dėl to, kad negali disponuoti areštuotu turtu. Teismo įsitikinimu, nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui yra pakankama 1 000 000 Lt dydžio suma.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „GDP“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartį ir klausimą dėl atsakovo UAB „Bentota“ nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovo UAB „Bentota“ prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Skunde rašoma:
Atsakovas nemoka palūkanų AB DnB Nord bankui, todėl nepatirs nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nors formaliai preliminariojoje sutartyje numatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas baigėsi 2007 m. rugsėjo 28 d., šalys nėra nutraukusios šios sutarties, o ruošiasi pagrindinės sutarties sudarymui, kai nebus teismo suvaržymų disponuoti pastatu. Sutarčių sudarymą reglamentuojančių teisės normų prasme UAB „Bentota“ ir UAB „Vespera Real Estate“ pratęsė terminą pagrindinei administracinio pastato pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti ir toliau galioja visos preliminariosios sutarties sąlygos. Atsižvelgiant į esamą situaciją, preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties šalys neturėtų nutraukti ikisutartinių santykių, priešingu atveju, tik sutarties šalies elgesys lemtų tai, jog būtų būtina mokėti preliminariosios sutarties 6.2 punkte numatytą 10 procentų dydžio pagrindinės sutarties sumos baudą. Preliminariosios sutarties 5.1.4 punkte nustatyta, kad pagal kreditavimo sutartį atsakovui priskaičiuotas palūkanas AB DnB Nord bankui už atsakovą moka UAB „Vespera Real Estate“. Preliminariosios sutarties šalims pratęsus pagrindinės administracinio pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą, UAB „Vespera Real Estate“ pareiga už atsakovą mokėti palūkanas taip pat tęsiasi. Kitų susitarimų, kuriuose būtų aptarta kitokia palūkanų mokėjimo tvarka, atsakovas nėra pateikęs. Atsakovas ir toliau galiojant preliminariajai sutarčiai nepatiria nuostolių dėl to, kad AB DnB Nord bankui turi būti mokamos palūkanos pagal kreditavimo sutartį. Teismo nutartis priimta pažeidžiant materialiąsias teisės normas, reguliuojančias preliminariųjų sutarčių pakeitimo santykius, taip pat procesines įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovas neturi pajamų mokėti palūkanas AB DnB Nord bankui, todėl dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepatirs nuostolių. Atsakovo finansinė atskaitomybė liudija, kad atsakovas per 2006 metus gavo 15 600 Lt pajamų ir neturėjo pelno. Tam, kad galėtų mokėti palūkanas, atsakovas piniginių lėšų gauna iš trečiųjų asmenų, o atsižvelgiant į preliminariosios sutarties 5.1.4 punktą darytina išvada, jog tokių lėšų atsakovas gali gauti iš UAB „Vespera Real Estate“. Šios aplinkybės rodo, kad AB DnB Nord bankui palūkanas kompensuoja UAB „Vespera Real Estate“, o atsakovas nepatiria nuostolių dėl to, kad bankui turi būti mokamos palūkanos. Įrodymų, kad atsakovas gauna kokias nors pajamas nepateikta. Atsakovas negali laikyti, kad kitų subjektų kompensuojamos palūkanos yra jo išlaidos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas dėl palūkanų mokėjimo AB DnB Nord bankui turi kokių nors išlaidų ir gali patirti nuostolių. Kadangi atsakovas nuostolių nepatiria, nėra pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo UAB „GDP“ atskirąjį skundą atsakovo UAB „Bentota“ atstovas prašo ieškovo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovo atstovas pažymi, kad UAB „Bentota“ negali įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimto įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį ne vėliau kaip iki 2007 m. rugsėjo 28 d. Pasibaigus tarp UAB „Bentota“ ir UAB „Vespera Real Estate“ 2007 m. birželio 19 d. preliminariajai nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai ir joje įtvirtintai prievolei sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 str. 4 d.), UAB „Bentota“ privalės grąžinti UAB „Vespera Real Estate“ šios bendrovės sumokėtas už UAB „Bentota“ palūkanas bankui ir šias palūkanas toliau mokėti pati. Teismas atmetė atsakovo prašymą užtikrinti jo nuostolių (1 900 000 Lt), kuriuos jis patirs dėl preliminariosios sutarties nevykdymo, atlyginimą, todėl skundo argumentai dėl tariamo sutarties pratęsimo yra nesusiję su skundžiama nutartimi nustatytu ieškovo įpareigojimu užtikrinti atsakovo patiriamus 1 000 000 Lt dydžio nuostolius, nes juos sudaro ne netesybos pagal preliminariąją sutartį, o pinigų suma, kurią atsakovas sumokės bankui kaip palūkanas ir kurios atsakovas galėtų nemokėti, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos. Atsakovas parduotų statinį ir grąžintų bankui kreditą, už kurį šiuo metu yra mokamos palūkanos. Atsakovo atstovo įsitikinimu, pajamų neturėjimas ar turėjimas nepaneigia galimų nuostolių atsiradimo fakto. Atsakovo prievolė mokėti bankui palūkanas egzistuoja nepriklausomai nuo UAB „Bentota“ turtinės padėties. Kadangi atsakovo piniginė prievolė egzistuoja ir negali pasibaigti tik dėl to, kad ieškovo iniciatyva buvo apribotos UAB „Bentota“ galimybės parduoti jai priklausantį pastatą bei iš gautos pastato kainos padengti kreditą AB DnB Nord bankui, teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „GDP“ atsakinga už tokių atsakovo nuostolių atsiradimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė atsakovo nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą. Šį klausimą teismas sprendžia neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).
Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. CPK 147 straipsnyje nurodytos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų bei procesinio poveikio priemonių pusiausvyrą bei šalių lygiateisiškumą. Ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, kai teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybę. Taigi teismui taikant galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo institutą pakanka įsitikinti vien tuo, jog susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. birželio 19 d. tarp UAB „Vespera Real Estate“ ir UAB „Bentota“ buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kuria atsakovas UAB „Bentota“ įsipareigojo už 19 000 000 Lt parduoti UAB „Vespera Real Estate“ administracinį pastatą su maitinimo bei neįrengtomis pastogės patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2007 m. rugsėjo 28 d. Sutarties 1.4 punkte nurodyta, kad AB DnB Nord bankas kreditavimo sutartimi Nr. 2807-06 IL yra suteikęs atsakovui UAB „Bentota“ 13 100 000 Lt paskolą pastatui įsigyti (b. l. 134-137). Pagal 2006 m. liepos 3 d. kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punktą UAB „Bentota“ bankui privalo mokėti kintamas palūkanas (b. l. 138-140). Teismas 2007 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ieškovo UAB „GDP“ prašymu areštavo atsakovui UAB „Bentota“ priklausantį administracinį pastatą su maitinimo bei neįrengtos pastogės patalpomis, uždrausdamas visa apimtimi šiuo pastatu ar atskiromis jo dalimis disponuoti. 2007 m. birželio 19 d. preliminariąja sutartimi UAB „Vespera Real Estate“ įsipareigojo kompensuoti atsakovui UAB „Bentota“ priskaičiuotas palūkanas nuo 2007 m. liepos 1 d. iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos (2007 m. rugsėjo 28 d.) už paskolą, pardavėjo gautą pastatui įsigyti, pagal kreditavimo sutartį Nr. 2807-06 IL (b. l. 134-137), tačiau pagrindinė sutartis iki 2007 m. rugsėjo 28 d. nebuvo sudaryta.
Teisėjų kolegija, vertindama bylos aplinkybes nesutinka su apelianto argumentu, jog atsakovas neturi pareigos mokėti palūkanų AB DnB Nord bankui, todėl esą nepatirs nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuos ieškovas privalėtų atlyginti byloje pareikštų reikalavimų nepatenkinimo atveju. Pažymėtina, jog UAB „Vespera Real Estate“ savo prievolę mokėti palūkanas už atsakovą UAB „Bentota“ buvo susiejusi su terminu iki 2007 m. rugsėjo 28 d., t. y. datos, iki kurios turėjo būti sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau ieškovo prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pagrindinė sutartis iki nurodyto termino nebuvo sudaryta. Vertintina ir tai, jog preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2007 m. birželio 19 d., o pagrindinę sutartį šalys įsipareigojo sudaryti iki 2007 m. rugsėjo 28 d., tai yra per protingą terminą nuo preliminariosios sutarties sudarymo, su kuriuo buvo susijusi ir UAB „Vespera Real Estate“ prievolė mokėti bankui palūkanas už UAB „Bentota“. Byloje nėra įrodymų, jog UAB „Bentota“ ir UAB „Vespera Real Estate“ pratęsė terminą pagrindinei administracinio pastato pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, jog toliau galioja visos preliminariosios sutarties sąlygos, tarp jų ir sutarties sąlyga būsimam pirkėjui mokėti palūkanas už pardavėją UAB „Bentota“. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus laikytina, jog UAB „Vespera Real Estate“ palūkanų bankui už UAB „Bentota“ mokėjimo prievolę buvo prisiėmusi iki 2007 m. rugsėjo 28 d. Apelianto deklaratyvus motyvas, jog susidariusioje situacijoje preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties šalys neturėtų nutraukti ikisutartinių santykių, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad palūkanas per visą šalių šioje byloje bylinėjimosi laikotarpį turi mokėti UAB „Vespera Real Estate“.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais, jog teismas atmetė atsakovo prašymą užtikrinti jo nuostolių, kuriuos jis patirtų dėl preliminariosios sutarties nevykdymo (1 900 000 Lt bauda), atlyginimą, todėl skundo argumentai, esą preliminarioji sutartis yra pratęsta, iš viso nesusiję su skundžiama nutartimi nustatytu ieškovo įpareigojimu užtikrinti atsakovo patiriamus 1 000 000 Lt dydžio nuostolius. Teismo nustatytą 1 000 000 Lt dydžio galimų nuostolių sumą sudaro ne netesybos pagal preliminariąją sutartį, o pinigų suma, kurią atsakovas sumokės bankui kaip palūkanas ir kurių atsakovas galėtų nemokėti, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, tai yra atsakovas galėtų parduoti statinį ir grąžinti bankui kreditą, už kurį yra mokamos tos palūkanos. Teismas pagrįstai nurodė, kad kredito gavėjas yra UAB „Bentota“ (tą patvirtina ir sudaryta kreditavimo sutartis), todėl nepriklausomai nuo to, kad UAB „Vespera Real Estate“ sutiko už tam tikrą laikotarpį kompensuoti palūkanų mokėjimą, būtent atsakovas UAB „Bentota“ yra įsipareigojęs bankui mokėti palūkanas. Tarp teismo taikytų atsakovui UAB „Bentota“ laikinųjų apsaugos priemonių ir dėl jų taikymo galimų nuostolių atsiradimo neabejotinai egzistuoja priežastinis ryšys.
Apeliantas nurodo, kad preliminariosios sutarties šalims tarpusavio veiksmais pratęsus pagrindinės administracinio pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą, UAB „Vespera Real Estate“ pareiga už atsakovą mokėti palūkanas taip pat tęsiasi. Apeliantas nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų išdėstytas aplinkybes. Byloje nėra duomenų, jog šalys būtų pratęsusios pagrindinės sutarties sudarymo terminą, be to, nėra įrodymų, kad preliminariojoje sutartyje nustatyta sąlyga dėl palūkanų bankui mokėjimo iki pagrindinės sutarties sudarymo, taip pat būtų pratęsta. Kadangi atsakovas UAB „Bentota“ dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimto įsipareigojimo pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2007 m. rugsėjo 28 d., jam objektyviai kyla prievolė grąžinti UAB „Vespera Real Estate“ jos sumokėtas už UAB „Bentota“ palūkanas bankui ir toliau mokėti šias palūkanas (CK 6.165 str. 4 d.). Nėra pagrindo sutikti su apelianto motyvu, jog nutartis priimta pažeidžiant materialiąsias teisės normas, reguliuojančias preliminariųjų sutarčių pakeitimo santykius, taip pat pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.
Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad atsakovas neturi pajamų mokėti palūkanas, todėl esą nepatirs nuostolių, kurių atlyginimą turėtų užtikrinti ieškovas. Atsakovo UAB „Bentota“ prievolė mokėti bankui palūkanas egzistuoja nepriklausomai nuo jo turtinės padėties, nes ji yra įtvirtina 2006 m. liepos 3 d. kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punkte (b. l. 138-140). Atsakovo UAB „Bentota“ prievolę bankui mokėti palūkanas iki pagrindinės sutarties sudarymo (2007 m. rugsėjo 28 d.) buvo prisiėmusi UAB „Vespera Real Estate“, tačiau sutartis iki nurodytos datos nebuvo sudaryta, o byloje nėra įrodymų, jog UAB „Vespera Real Estate“ ir po 2007 m. rugsėjo 28 d. prisiėmė (turi) prievolę mokėti palūkanas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į 2006 m. liepos 3 d. UAB „Bentota“ sudarytos kreditavimo sutarties nuostatas, į preliminariojoje sutartyje UAB „Vespera Real Estate“ įtvirtintą įsipareigojimą iki 2007 m. rugsėjo 28 d. kompensuoti UAB „Bentota“ palūkanas (sutarties 2.2., 5.1.4. punktai), į tai, kad ieškovo prašymu UAB „Bentota“ taikius laikinąsias apsaugos priemones ji iki nustatyto termino nesudarė pagrindinės sutarties ir jai kyla pareiga mokėti palūkanas, daro išvadą, jog egzistuoja reali galimybė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolius. Susidariusioje situacijoje atsakovui UAB „Bentota“ gali atsirasti nuostoliai, todėl yra pagrindas teismui taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimo institutą. Atsakovo UAB „Bentota“ piniginė prievolė, atsižvelgiant į UAB „Bentota“ ir UAB „Vespera Real Estate“ sutartinių santykių turinį, mokėti palūkanas egzistuoja ir negali pasibaigti vien tik dėl to, kad ieškovo iniciatyva buvo apribotos UAB „Bentota“ galimybės disponuoti jai priklausančiu pastatu, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas UAB „GDP“ gali būti atsakingas už atsakovo galimų nuostolių atsiradimą.
Teisėjų kolegija sutinka su teismo argumentais, kad atsakovas UAB „Bentota“ dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolius, kurie preliminariai vertinami 1 000 000 Lt suma. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl atsakovo UAB „Bentota“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Ieškovo UAB „GDP“ atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kadangi skundžiamoje nutartyje nustatytas įpareigojimo ieškovui įvykdymo terminas yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui UAB GDP“ Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. nutarties dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo įvykdymo terminą - iki 2008 m. gegužės 15 d.