Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 25 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas užtikrinti galimus atsakovo nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-413-40/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ ieškinį atsakovui Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl preliminariosios pasiūlymų eilės panaikinimo ir naujos eilės sudarymo. Tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Ežerūna“, uždaroji akcinė bendrovė „Elektrovoltas“, uždaroji akcinė bendrovė „Techsis“, uždaroji akcinė bendrovė „Telšių statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Dovirma“, uždaroji akcinė bendrovė „Edrija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutartyje rašoma, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybę nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybę, kad atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Teismo nuomone, tikslinga pareikalauti iš UAB „Pireka“ įmokėti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti banko garantija. Teismas, įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui ir kitas reikšmingas aplinkybes, nusprendė, kad nuostoliai yra galimi ir yra pagrindas atsakovo nuostolių atlyginimui užtikrinti pareikalauti ieškovą UAB „Pireka“ įmokėti 450 000 Lt (sumą, sudarančią 10 procentų sutarties vertės) į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti šios sumos dydžio banko garantiją.

Ieškovas turi pakankamai turto, todėl ir be nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo galėtų padengti galimus atsakovo nuostolius, jeigu tokių būtų patirta. Nuostolių atlyginimo užtikrinimas nebūtų apsunkintas dėl geros ieškovo turtinės padėties. Sustabdžius viešųjų pirkimų procedūras, nėra pažeidžiami atsakovo interesai, o siekiama patenkinti viešąjį interesą. Atsakovui racionaliai panaudojant lėšas projekto įgyvendinimui, taip pat nėra pažeidžiamas ekonomiškumo principas. Ieškovo manymu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą. Projekto „Ventos – Lielupės upės baseino investicinės programos I etapas“, projekto Nr. 2006/LT/16C/PE/001 pabaigos data yra 2010 m. gruodžio 31 d. Vertinant ieškovo informaciją, kad pirkimo procedūros gali būti sustabdytos ilgesniam negu 200 dienų terminui, net ir tokiu atveju sutarčiai įvykdyti nuo teismo sprendimo priėmimo iki projekto pabaigos momento liktų daugiau negu 12 mėnesių laikotarpis. Pirkimo-pardavimo sutartis galėtų būti įvykdyta iki projekto pabaigos ir Europos Sąjungos finansavimas nebūtų prarastas. Aplinkybė, kad viešųjų pirkimų procedūros būtų sustabdytos, savaime nelemia, jog pirkimo sutartis nebūtų įvykdyta. Dvylikos mėnesių terminas sutarčiai įvykdyti skaičiuotinas tik nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo. Pagal Statistikos departamento viešai skelbiamus duomenis, statybos kainų pokyčiai mažėja, taip pat fiksuojamas Bendrojo vidaus produkto mažėjimas. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovo išlaidos sutarties vykdymui neišaugs, o dėl procedūrų sustabdymo neišnyks ir tiekėjų suinteresuotumas sutarties vykdymu.Prievolės įvykdymo užtikrinimas skirtas užtikrinti, kad skolininkas nevengs vykdyti prievolės, o prievolės nevykdant bus priteisiamos atitinkamos lėšos, tačiau ne kaip civilinės atsakomybės priemonė, o kaip dalies sutarties prievolės įvykdymas kita forma, tai yra ne atliktais darbais, o pinigais. Sutarties neįvykdymas nereiškia, kad bus patirta nuostolių prievolės įvykdymo užtikrinimo apimtimi. Galimų nuostolių realią atsiradimo tikimybę atsakovas turi įrodyti ir pagrįsti, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas taikė atsakovo nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant ieškovo skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra susijęs su tam tikrų atsakovo teisių ar interesų apribojimu, įstatymų leidėjas nustatė galimybę teismui, taikančiam laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinti šalių procesinį lygiateisiškumą, jų interesų pusiausvyrą, pareikalaujant atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.). Atsakovas, prašantis užtikrinti galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimą, turi pateikti duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų vertinimą. Taikydamas CPK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones teismas nebūtinai turi turėti įrodymų, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje neišvengiamai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti, tai yra egzistuoja tam tikra nuostolių atsiradimo tikimybė. Šiuo atveju pateikiamų įrodymų dėl nuostolių atsiradimo ateityje galimybės pakankamumo lygis negali būti tapatinamas su tais atvejais įrodinėjimo procese, kuomet privaloma pagrįsti konkrečių nuostolių atsiradimo neišvengiamumą ir tiksliai apskaičiuoti jų dydį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas 2009 m. sausio 21 d. nutartimi sustabdė atviro konkurso statybos darbams „Ventos – Lielupės upės baseino I etapo projektas. Nuotekų tinklų plėtra Rainių gyvenvietėje ir Telšių mieste“ procedūras (b. l. 7-8). Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, teismas skundžiama nutartimi pagal atsakovo prašymą taikė atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą 450 000 Lt dydžio sumai arba įpareigojo pateikti šios sumos dydžio banko garantiją (b. l. 44-45).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirojo skundo argumentai, kiek jie susiję apskritai su ieškovo pareikštu ieškiniu ir jame išdėstytais reikalavimais, nėra šios apeliacijos dalykas. Byloje vertinamas tik skundžiamos nutarties, kuria teismas pritaikė atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, teisėtumas ir pagrįstumas. Ieškovas UAB „Pireka“ yra privatus juridinis asmuo, pareikštu ieškiniu jis gina savo privačius interesus, todėl šiuo atveju pagal apeliacijos dalyką teigti apie viešojo intereso gynimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu negali sutikti su apelianto argumentais, kad jis turi pakankamai turto, todėl esą ir be nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių taikymo galėtų be jokių sunkumų padengti atsakovo galimus patirti nuostolius. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ieškovas UAB „Pireka“ pateikė 2007 m. balandžio 6 d. Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą, pagal kurį jam priklauso žemės sklypas, esantis Vilniaus m. Pašilaičių k., kurio vidutinė rinkos vertė yra 535 496 Lt (b. l. 22-23, 52-53). Pažymėjimas išduotas daugiau kaip prieš dvejus metus, todėl jis nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad šiuo metu apeliantas vis dar turi šį žemės sklypą, kad šio sklypo atžvilgiu nėra pritaikyta kokių nors teisinių suvaržymų ar apribojimų. Pažymėtina ir tai, jog teismas negali daryti objektyvios išvados apie gerą apelianto finansinę padėtį remdamasis vien tik pateiktais duomenimis apie jo vieną žemės sklypą. Sprendžiant apie apelianto turtinę padėtį, teismui turėtų būti pateikti įrodymai apie finansines galimybes (pvz., įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita), iš kurių būtų galima daryti objektyvią išvadą apie gerą apelianto ekonominę ir finansinę būklę (vertinant apelianto turimą turtą, turtines teises ir įsipareigojimus). Pateiktoje bylos dalies medžiagoje, taip pat prie apelianto atskirojo skundo tokių įrodymų nėra pateikta. Jų nebuvimas neleidžia daryti išvados apie gerą apelianto finansinę padėtį bei apie tai, kad šiuo atveju nuostolių atlyginimo užtikrinimas nebūtų apsunkintas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, turimos medžiagos pagrindu negalima daryti išvados, jog šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo ieškinys teisėjo rezoliucija buvo priimtas 2009 m. sausio 21 d. (b. l. 1-6). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad byloje pagal ieškovo UAB „Pireka“ ieškinį teismo posėdis paskirtas 2009 m. birželio 11 d. (koks tai teismo posėdis - sistemoje nėra nurodyta). Vykdomo investicinio projekto viena iš sąlygų yra jo įgyvendinimas laiku. Iš bylos medžiagos matyti, kad projekto „Ventos – Lielupės upės baseino investicinės programos I etapas“, projekto Nr. 2006/LT/16C/PE/001 įgyvendinimo pabaigos data yra 2010 m. gruodžio 31 d. (b. l. 54-56). Pagal projekto 1.1 pasiūlymo priedo nuostatas darbų baigimo terminas yra numatytas 12 mėnesių nuo darbų pradžios datos (Konkurso sąlygų 29 lapas). Vertinant tai, kad dėl šio projekto kilo teisminiai ginčai, kad darbų pirkimo procedūros sustabdytos teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kyla pagrįstų abejonių, ar tokiu atveju pagal vykdomą projektą darbai bus atlikti laiku. Tokios aplinkybės galėtų lemti ir finansavimo, skirto šiam projektui, praradimą. Net ir po teisminių ginčų pabaigos turės būti atliekamos įvairios viešųjų pirkimų procedūros, pasirašomos sutartys bei atliekami pasirengimo veiksmai, kurie iki darbų pradžios užims papildomą laiką. Tai gali turėti įtakos galutiniam organizuoto projekto terminui, numatytam iki 2010 m. gruodžio 31 d. Be to, dėl nenumatytų aplinkybių gali būti reikalingi papildomi darbai ar papildomas laikas viešojo pirkimo sutarties įvykdymui. Aplinkybė, kad viešųjų pirkimų procedūros sustabdytos, pati savaime nelemia, jog pirkimo sutartis nebūtų įvykdyta, tačiau kyla abejonių dėl jos įvykdymo numatytu laiku, o jos neįvykdžius laiku atsakovas galimai patirtų nuostolių, kurių užtikrinimo klausimas sprendžiamas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje.

Įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, pagal kuriuos teismas nustato galimų atsakovo nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydį, tačiau pažymėtina, kad visais atvejais, esant pagrindui taikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismas sprendžia, koks atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis konkrečioje situacijoje būtų teisingas, ekonomiškas, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo principų. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti atsižvelgdamas į galimų nuostolių prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį susiejo su geriausio pasiūlymo 10 procentų vertės dydžiu bei įpareigojo ieškovą užtikrinti galimus atsakovo nuostolius įmokant 450 000 Lt dydžio sumą arba pateikiant tokios sumos dydžio banko garantiją. Šiuo atveju nekyla ginčas, kad buvusio pirmoje vietoje pasiūlymo kaina atitinka 4 490 254,72 Lt dydžio sumą. Be to, suma, kuria ieškovas įpareigotas užtikrinti galimus atsakovo nuostolius, iš esmės yra lygi viešojo pirkimo sutarties užtikrinimo dydžiui (10 procentų nuo sutarties vertės), jį skaičiuojant pagal Konkurso sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju dabartinėje teisminio proceso stadijoje apskaičiuoti konkrečią nuostolių sumą yra sudėtinga. Teisėjų kolegija atmeta apelianto motyvus, kad teismas nepagrįstai nuostolių atsiradimo atsakovui tikimybę, jų mastą susiejo su prievolės įvykdymo užtikrinimo apimtimi. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyta nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma nustatyta proporcingai pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, atitinka proceso dalyvių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą. Skundžiama nutartimi užtikrinimas tik preliminarus galimų atsakovo nuostolių dydis dėl jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Įsiteisėjus teismo sprendimui, jeigu ieškinys būtų atmestas, atsakovas turėtų teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tokiu atveju būtų svarbus konkretus nuostolių dydis, kurį tam tikros sumos apskaičiavimu atsakovas turėtų pagrįsti (CPK 147 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto pateiktus Statistikos departamento viešai skelbiamus duomenis apie tai, kad statybos kainų pokyčiai mažėja, kad yra fiksuojamas Bendrojo vidaus produkto mažėjimas (b. l. 57-61), daro išvada, jog jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo taikyto galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo tikslingumo šioje byloje.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovas neįrodė ir nepagrindė galimų nuostolių realios atsiradimo tikimybės. Bylos aplinkybės patvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo pagrįstumą ir teisėtumą. Ieškovo atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl teismo 2009 m. vasario 25 d. nutartis paliekama nepakeista. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.). Kadangi skundžiamoje nutartyje nustatytas įpareigojimo užtikrinti nuostolių atlyginimą įvykdymo terminas yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas.

Bylos nagrinėjimo metu pasikeitus aplinkybėms, sudarančioms pagrindą kitaip vertinti galimų atsakovo nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydį, suinteresuotų šalių prašymu nuostolių atlyginimo užtikrinimo mastas gali būti atitinkamai keičiamas (CPK 147, 146 str., 3 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Pireka“ Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 25 d. nutarties dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo įvykdymo terminą - iki 2009 m. birželio 30 d.