Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Capital“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria prašymas dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1706-30/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Capital“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Solirina“, uždarajai akcinei bendrovei „Iksados“ gamybiniam ir techniniam centrui, Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo ir statybos leidimo panaikinimo. Tretieji asmenys byloje G. B. personalinė įmonė ir uždaroji akcinė bendrovė „Laimos ir Ginto projektai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovo UAB „Baltic Capital“ atstovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su 2008 m. vasario 19 d. ieškiniu atsakovams UAB „Solirina“, UAB „Iksados“ gamybiniam ir techniniam centrui, Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo ir statybos leidimo panaikinimo. Ieškovo atstovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikšto ieškinio užtikrinimui.

Teismo įsitikinimu, tokie veiksmai kaip statybos darbų sustabdymas, draudimas įregistruoti pastatus, patalpas nuomoti ar jas parduoti, o taip pat užsitęsęs bylos nagrinėjimas (ieškovas ketina prašyti skirti ekspertizę) sąlygotų atsakovo UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras nuostolių atsiradimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodomas bylos nagrinėjimo terminas – ne trumpiau kaip metai, įskaitant galimo apeliacinio skundo nagrinėjimą, yra prielaida. Teismo manymu, galimi nuostoliai apskaičiuotini už 6 mėnesius. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas pastatus turėjo bankui įkeisti dar iki ieškinio pateikimo teismui, tai yra iki 2007 m. rugpjūčio 1 d., be to, atsakovas nepateikė įrodymų iki kada pastatai turi būti pripažinti tinkamais naudoti, todėl negalima teigti, jog atsakovui jau yra atsiradusi arba netrukus kils prievolė bankui mokėti netesybas. Teismas sutiko su atsakovo motyvais, kad neįtraukus pastatų į buhalterinę apskaitą, negalės būti skaičiuojami šio turto nusidėvėjimo atskaitymai, kuriuos leidžia Pelno mokesčio įstatymas, be to, kad neįregistravus ir negavus leidimo eksploatuoti pastatus, atsakovas negaus pajamų iš nuomos, o tokie nuostoliai gali siekti 89 242 Lt į mėnesį. Teismo manymu, ieškovas turi įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 535 452 Lt (89 242 x 6 mėn.) arba pateikti šios sumos dydžio banko garantiją.

Ieškovas tik gavęs teismo nutartį sužinojo apie atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Ieškovui nebuvo pranešta apie atsakovo prašymą ir nesuteikta teisė pateikti atsiliepimą, todėl teismo nutartis yra naikintina. Teismas nepagrįstai konstatavo galimų nuostolių atsiradimo riziką, be to, nemotyvavo, kuo konkrečiai statybos darbų apribojimas galėtų sukelti papildomus nuostolius atsakovui UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras. Teismo argumentas, kad pastatų registravimo apribojimas turėtų įtakos nuostolių atsiradimo rizikos padidėjimui, prieštarauja paties teismo kitiems argumentams. Teismas neatsižvelgė į atsakovo prašymo turinį, kuriame nėra argumentų dėl atsakovo galimų nuostolių atsiradimo, susijusio su pastatų pardavimu.Teismo argumentai apie galimą nuostolių atsiradimą dėl turto nusidėvėjimo skaičiavimo bei Pelno mokesčio įstatymo nuostatų aiškinimo yra nepagrįsti. Teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus dokumentus dėl nuostolių, galinčių atsirasti negavus turto nuomos pajamų. Nėra įrodymų, jog atsakovas pastatus ketintų nuomoti. Atsakovas piktnaudžiauja procesu nurodydamas neva galimus patirti nuostolius dėl jam taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Ieškovas nepagrįstai nuostolių užtikrinimo klausimo išsprendimui kelia vienodus reikalavimus kaip ir bylos nagrinėjimui iš esmės. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad teismas nemotyvavo išvados dėl nuostolių atsakovui atsiradimo galimybės. Nuostolių atlyginimo užtikrinimui pakanka pagrįstos prielaidos, kad nuostoliai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti. Taikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą garantuota ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra. Tai, kad pastatai yra tinkami paties atsakovo veiklai, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas šių pastatų neketina nuomoti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė atsakovo nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą. Šis klausimas spręstinas neperžengiant skunde nurodytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų teisių ar interesų apribojimu, įstatymų leidėjas nustatė galimybę teismui, pritaikančiam laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinti šalių procesinį lygiateisiškumą, jų interesų pusiausvyrą, pareikalaujant atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo.

Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentu, jog sprendžiant atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą nepranešus ieškovui, buvo pažeista ieškovo teisė būti išklausytam, todėl nutartis šiuo pagrindu turėtų būti naikinama. Nepranešimas apie atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą savaime nedaro nutarties negaliojančia. Šiuo atveju ieškovui suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, tai yra kreipiantis į teismą su skundu dėl taikyto nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Be to, teismų praktikoje pažymėta, kad dėl proceso operatyvumo teismas atsakovo, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, prašymu arba savo iniciatyva CPK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytus klausimus gali išspręsti rašytinio proceso tvarka ir neinformavęs šalių apie jų nagrinėjimą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-331/2003).

Taikydamas CPK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones teismas nebūtinai turi turėti įrodymų, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje neišvengiamai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti, tai yra egzistuoja tam tikra nuostolių atsiradimo tikimybė. Šiuo atveju pateikiamų įrodymų dėl nuostolių atsiradimo ateityje galimybės pakankamumo lygis negali būti tapatinamas su tais atvejais įrodinėjimo procese, kuomet privaloma pagrįsti konkrečių nuostolių atsiradimo neišvengiamumą ir tiksliai apskaičiuoti jų dydį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje taikytos kompleksinės laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta atsakovams UAB „Solirina“ bei UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras, kaip statybos leidime Nr. NS/884/07-0831 nurodytiems statytojams, ar jų užsakymu statybos darbus atliekantiems rangovams, vykdyti bet kokius statybos darbus nuomojamame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal išduotą statybos leidimą Nr. NS/884/07-0831, taip pat uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su statinių, pastatytų pagal statybos leidimą Nr. NS/884/07-0831, teikimu pripažinti tinkamais naudoti, apribotos teisės teisiškai registruoti statomus ar pastatytus pagal šį statybos leidimą statinius. Be to, konkrečiu terminu neapibrėžtam laikui yra sustabdytas minėto statybos leidimo galiojimas, uždėtas areštas atsakovų turtui ir/arba piniginėms lėšoms (t. 1, b. l. 165-167, 204-208).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bylos medžiaga sudaro pakankamai objektyvų pagrindą teigti, jog atsakovui UAB „Iksados“ gamybiniam ir techniniam centrui laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikyti apribojimai gali sąlygoti atsiradimą šio atsakovo nuostolių, kurių atlyginimas turi būti užtikrintas įstatymo nustatyta tvarka bei tokiu būdu garantuota ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto motyvais, jog teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo galimų nuostolių atsiradimo riziką bei nemotyvavo nutarties. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį ir mastą, sutinka su teismo išvada, jog tokie veiksmai kaip statybos darbų sustabdymas, draudimas įregistruoti pastatus bei pripažinti juos tinkamais naudoti gali lemti objektyvią atsakovo UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras nuostolių atsiradimo tikimybę. Ieškovo iniciatyva taikyti ribojimai - statybos darbų sustabdymas, draudimas vykdyti veiksmus, susijusius su statinių pripažinimu tinkamais naudoti, draudimas įregistruoti statinius - stabdo atsakovo veiklą, konkrečiu terminu neapibrėžtam laikui nukelia galimybę baigti vykdomus statybos ar kitus su tuo susijusius darbus, o tai sudaro sąlygas, jog dėl darbų sustabdymo bei negalėjimo kuo greičiau realizuoti statybų veiksmais pasiekto rezultato – naudoti pastatus ir gauti iš jų ekonominę naudą (pvz. pajamas iš nuomos), atsakovas gali patirti nuostolius. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, jog teismo motyvas, kad pastatų registravimo apribojimas turėtų įtakos nuostolių atsiradimo rizikos padidėjimui, prieštarauja kitiems teismo nutarties argumentams. Teismas skundžiamoje nutartyje tik pažymėjo, jog atsakovas nepateikė įrodymų iki kada konkrečiai pastatai turi būti pripažinti tinkamais naudoti, tačiau nėra pagrindo abejoti tuo, kad atsakovas turi tikslą statybos darbus baigti bei pastatytus objektus pradėti eksploatuoti (pripažinus juos tinkamais naudoti) kuo greičiau. Tai, jog teismas skundžiamoje nutartyje nurodė aplinkybę, susijusią su galimu pastatų pardavimu, kurios prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atsakovas nenurodė, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes kitas aplinkybes (pvz. dėl pastatų nuomos, dėl statinių nusidėvėjimo), susijusias su galimu nuostolių atsiradimu ir jų atlyginimo užtikrinimu, teismas nustatė teisingai ir pagrįstai, o jos sudaro teisinį pagrindą taikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.

Įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, pagal kuriuos teismas nustato galimų atsakovo nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydį. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą ir yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismo argumentai apie galimų nuostolių atsiradimą dėl turto nusidėvėjimo bei Pelno mokesčio įstatymo nuostatų aiškinimo yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas, reglamentuojantis uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką bei nustatantis apmokestinamuosius vienetus ir jų turtą, leidžia ribojamų dydžių atskaitymus nuo ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudų (Įstatymo 1, 2, 13, 17, 18 straipsnių nuostatos). Atsakovui taikyti ribojimai varžo galimybę pasinaudoti nurodyto įstatymo nuostatomis. Atsakovo pateikti dokumentai: preliminarus turto vertės nustatymas (t. 1, b. l. 155; t. 2, b. l. 196) ir buhalterinė pažyma dėl pastatų galimų nusidėvėjimo sąnaudų (t. 1, b. l. 157; t. 2, b. l. 197) gali būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai (CPK 177, 197 str.), patvirtinantys preliminarų galimų nuostolių dydžio paskaičiavimą bei sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali patirti nuostolius, kurių atlyginimą būtina užtikrinti. Ieškovo prašymu taikius atsakovui laikinus apribojimus – uždraudus pastatus pripažinti tinkamais naudoti ir juos įregistruoti, šis ilgalaikis materialusis turtas negalės būti įtraukiamas į buhalterinę apskaitą nusidėvėjimo atskaitymų minėto įstatymo nustatyta tvarka skaičiavimui, atitinkamai sumažinant apmokestinamųjų pajamų, o tuo pačiu ir pelno mokesčio dydį.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktus dokumentus dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl turto nuomos pajamų galimo netekimo. Byloje esančiais įrodymais apelianto abejonės dėl konkrečių statomų ar pastatytų pastatų nepriklausymo atsakovui laikytinos nepagrįstomis. Atsakovas pateikė preliminarius paskaičiavimus dėl galimų pajamų iš pastatų nuomos gavimo (t. 1, b. l. 156; t. 2, b. l. 195). Atsakovui nustatyti ribojimai vykdyti statybos darbus, atlikti veiksmus, susijusius su statinių pripažinimu tinkamais naudoti, įregistruoti statinius nekilnojamojo turto registre kartu riboja ir atsakovo galimybę šiais pastatais disponuoti, įskaitant jų išnuomojimo galimybę. Tai, jog iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovas nebuvo sudaręs konkrečių pastatų nuomos sutarčių (šiuo metu tokių sutarčių sudarymas bei vykdymas yra iš esmės suvaržytas) nepaneigia aplinkybių, jog atsakovas šiuos pastatus ketina nuomoti. Tai, kad pastatai galėtų būti panaudoti paties atsakovo veikloje, nesudaro pagrindo teigti, jog jie negali būti nuomojami ir atsakovas tikrai neketina to daryti. Atsakovas nurodė preliminarų galimų gauti pajamų iš pastatų nuomos dydį. Šių įrodymų pakanka taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, todėl apelianto argumentai nepaneigia atsakovo nurodyto preliminaraus pajamų, galimų gauti iš patalpų nuomos, dydžio.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovas pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe prašyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Ieškovui nepateikus įrodymų, jog atsakovas UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras sąmoningai piktnaudžiauja įstatymo suteiktomis teisėmis, nėra teisinio pagrindo daryti tokią išvadą.

Bylos aplinkybės patvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo pagrįstumą ir teisėtumą. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais daro išvadą, jog skundžiama nutartimi taikytas atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą. Ieškovo atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis paliekama nepakeista. Kadangi skundžiamoje nutartyje nustatytas įpareigojimo užtikrinti nuostolių atlyginimą įvykdymo terminas yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Capital“ Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutarties dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo įvykdymo terminą - iki 2008 m. rugsėjo 15 d.