- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- e2A-1063-460/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- L. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Pupeikienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos perkėlimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo L. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė nutraukti 2017-06-23 skolos perkėlimo sutartį, taikyti restituciją - atnaujinti pradinio skolininko, t. y. L. P. prievolę, kylančią iš Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-921-513/016, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2017-06-23 R. T. su R. S. bei L. P. sudarė raštišką trišalę skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią atsakovas besąlygiškai perėmė visus pradinio skolininko L. P. įsipareigojimus, kylančius iš Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-921-513/016. Atsakovas pagal sutartį įsipareigojo perimti pradinio skolininko skolinius įsipareigojimus ir sumokėti kreditoriui, t.y. ieškovui, 4 070,75 Eur Sutartyje aptartomis sąlygomis. Nurodo, kad atsakovas, kaip naujasis skolininkas, pagal skolos perkėlimo sutartį įsipareigojo per 2 darbo dienas nuo trišalės sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2017-06-28, sumokėti ieškovui, kaip kreditoriui, 2 000 Eur, tačiau šios sąlygos atsakovas, kaip naujasis skolininkas, neįvykdė. Atsakovas, kaip naujasis skolininkas, pagal skolos perkėlimo sutartį įsipareigojo kiekvieną mėnesį ieškovui kaip kreditoriui mokėti po 100 Eur, kol bus padengta likusi 2 075,75 Eur skolos dalis, atsakovas į ieškovo nurodytą banko sąskaitą nuo sutarties pasirašymo momento bendroje sumoje jau turėjo sumokėti 300 Eur , t. y. 100 Eur už liepos mėnesį, 100 Eur už rugpjūčio mėnesį, 100 Eur už rugsėjo mėnesį. Pažymi, kad šiuo metu atsakovas į ieškovo banko sąskaitą yra pervedęs tik 100 Eur. Nurodė, kad raštu kreipėsi į atsakovą su pranešimu - įspėjimu ragindamas atsakovą įvykdyti sutartį ir informuodamas, kad priešingu atveju sutartis bus nutraukta. 2017-08-14 pranešime-įspėjime atsakovo buvo prašoma informuoti kreditorių, nurodant priežastis, kodėl nevykdoma sutartis. Atsakovas neatsakė į ieškovo telefoninius skambučius, taip pat ignoruoja paštu siunčiamas pretenzijas.
2. Atsakovas R. S. atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepateikė, į paskirtą teismo posėdį neatvyko (apie posėdį atsakovui pranešta tinkamai CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka t. y. viešo paskelbimo būdu, prašymų atidėti paskirtą teismo posėdį nepateikė.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo L. P. teismui pateiktu atsiliepimu prašė ieškovo R. T. ieškinį atmesti ir priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateiktame atsiliepime trečiasis asmuo nurodė, kad visoms šalims pasirašius 2017-06-23 sutartį, trečiojo asmens pareiga sumokėti ieškovui skolą pasibaigė, kadangi skolą įsipareigojo sumokėti atsakovas, o ieškovas pasirašydamas sutarti netgi patvirtino, jog jis neturi teisės atšaukti ar keisti savo sutikimo dėl skolos perkėlimo atsakovui (Sutarties 3.5. p.). Pažymi, kad jog po 2017-06-23 sutarties sudarymo momento skolą sumokėti įsipareigojo išimtinai tik atsakovas, todėl pranešime suformuotas reikalavimas trečiajam asmeniui sumokėti skolą yra visiškai nepagrįstas, todėl trečiasis asmuo jo pagrįstai nevykdė. Nurodė, kad ieškovas 2017-08-14 pranešimu-įspėjimu ragino atsakovą tartis dėl 2017-06-23 sutarties peržiūrėjimo, siūlyti įsipareigojimų įvykdymo variantus. Matydamas, jog atsakovas nepateikė jokio atsakymo ieškovas galėjo kreiptis į trečiąjį asmenį bei ieškoti visoms šalims geriausio varianto, tačiau trečiasis asmuo jokių pranešimų, raginimų negavo, su juo susisiekta nebuvo. Nurodė, kad pateiktos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai patvirtina, jog 2017-06-23 sutartis vienašališkai negali būti nutraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinys atmestas.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nors ir praleido mokėjimų terminus, t. y. pažeidė sutarties sąlygas, tačiau dalį skolos yra sumokėjęs ieškovui – iš viso 500 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo finansinė padėtis būtų pablogėjusi ar kad jis nebegalėtų vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
6. Teismo nuomone, nutraukus trišalę sutartį ir pritaikius restituciją, būtų pažeistos sąžiningo trečiojo asmens teisės ir interesai. Be to, pats ieškovas sutartimi patvirtino, kad jog jis neturi teisės atšaukti ar keisti savo sutikimo dėl skolos perkėlimo atsakovui (Sutarties 3.5. punktas).
7. Paaiškino, kad ieškovas turi teisę, atsakovui tinkamai nevykdant sutarties, reikalauti iš atsakovo atlyginti ieškovo patirto nuostolius, sumokėti netesybas,
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. 2017-06-23 trišalę sutartį dėl skolos perkėlimo nutraukti, o sutarties šalių teisėms ir pareigoms taikyti restituciją, t. y. - įpareigoti ieškovą, R. T., gražinti atsakovui R. S. 500 Eur, kuriuos atsakovas yra sumokėjęs ieškovui, kaip kreditoriui, per skolos perkėlimo Sutarties galiojimo laiką, t. y. nuo 2017-06-23 ir atnaujinti pradinio skolininko, t. y. L. P. prievolę R. T., kylančią iš Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-921-513/2016; priteisti bylinėjimosi ir kitas dokumentais pagrįstas išlaidas pirmosios instancijos teisme.
9. Apeliantas mano, kad atsakovas yra iš esmės pažeidęs skolos perkėlimo sutartį, kadangi šiuo konkrečiu atveju viena šalis, t. y. naujasis skolininkas R. S., skolos perkėlimo sutartį, kuri šalių valia buvo sudaryta 2017-06-23, pažeidė iš esmės, nes nuo sutarties įsigaliojimo dienos praėjus 10 mėnesių pagrindinės ir esminės sutarties sąlygos, kuri yra įtvirtinta 1.2.1. punkte, ir be kurios ši sutartis iš viso nebūtų tarp šalių sudaryta, visiškai neįvykdė, o sutarties sąlygas įtvirtintas 1.2.2. ir 3.2. punktuose vykdė netinkamai.
10. Atsakovas su ieškovu visiškai nebendradarbiavo ir piktybiškai ignoravo Ieškovą, bei neįvykdydamas sutarties 1.2.1. punkte prisiimto įsipareigojimo per dvi darbo dienas nuo trišalės sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2017-06- 29 sumokėti ieškovui, kaip kreditoriui, 2000 Eur, davė pagrindą įsitikinti, kad ateityje šios sutarties nebus įmanoma įvykdyti, tokiomis sąlygomis ir tokia tvarka, kokia sutartis visu šalių laisva valia buvo įtvirtinta sutarties pasirašymo momentu, t. y. 2017-06-23.
Atsiliepimas
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi išskirtinai tik trečiojo asmens atsiliepime nurodytais teiginiais ir faktinėmis aplinkybėmis, kurie teismo posėdžio metu nebuvo ištirti, todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė betarpiškumo principą, todėl priėmė nepagrista sprendimą.
12. Ieškovas teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad trečiasis asmuo, vykdydamas trišalę sutartį, buvo nesąžiningas, t. y. nebendradarbiavo su ieškovu, o atvirkščiai savo atsiliepime į ieškinį nurodytais teiginiais bandė suklaidinti teismą.
13. Pažymi, kad trečiajam asmeniui 2017-08-14 buvo išsiųstas pranešimas-įspėjimas, kuriame buvo raginama įvykdyti sutarties sąlygas ir siūloma šalims tartis dėl trišalės sutarties sąlygų peržiūrėjimo. Trečiasis Asmuo, kaip ir atsakovas, pranešimą-įspėjimą ignoravo, t. y. kaip sutarties šalis elgėsi nesąžiningai.
Šalies argumentai
14. Atsakovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
16. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-06-23 ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė skolos perkėlimo sutartį, kuria atsakovas neatšaukiamai ir besąlygiškai perėmė visus trečiojo asmens L. P. įsipareigojimus, kylančius iš Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-921-513/2016, t. y. sumokėti ieškovui 4 070,75 Eur, o ieškovas sutiko su skolos perkėlimu atsakovui. Atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 4 070,75 Eur tokia tvarka: per 2 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos – 2 000 Eur, kiekvieną mėnesį po 100 Eur – 2 070,75 Eur. 2017-08-11 pranešimu-įspėjimu ieškovas informavo atsakovą, kad jis iki šiol nevykdo prisiimtų įsipareigojimų pagal trišalę 2017-06-23 skolos perkėlimo sutartį, įspėjo, kad jei nevykdys įsipareigojimų, ieškovas vienašališkai nutrauks sutartį. Atsakovas 2017-08-28 pervedė ieškovui 100 Eur, 2017-09-26 pervedė ieškovui 50 Eur, 2017-10-23 pervedė ieškovui 100 Eur, 2017-11-29 pervedė 100 Eur, 2018-01-12 pervedė 50 Eur, 2018-01-31 pervedė 100 Eur, iš viso atsakovas sumokėjo ieškovui 500 Eur pagal sutartį.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Ieškovas prašo nutraukti šalių sudarytą 2017-06-23 sutartį remdamasis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi dėl atsakovo kaltės jam nevykdant sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą vertino, ar atsakovas pažeidė 2017-06-23 sutartį, ar šios sutarties pažeidimas yra esminis.
19. CK VIII skyriuje reglamentuojamas skolos perkėlimo institutas. CK 6.115 straipsnyje įtvirtinta, kad trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises. CK 6.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka, jeigu kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose finansų įstaigų ir finansų įstaigų sistemos stabilumą ir patikimumą, nenustatyta kitaip. Sutikimas pareiškiamas tik po to, kai skolininkas ir skolos perėmėjas praneša kreditoriui apie numatomą skolos perkėlimą. Kol toks sutikimas negautas, šalys gali pakeisti ar nutraukti sutartį. Kai gautas kreditoriaus sutikimas, pradinio ir naujojo skolininko sutartis nebegali būti keičiama. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolos perkėlimo institutas yra atskira asmenų pasikeitimo prievolėje rūšis. Skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.115, 6.116 straipsniai), tačiau bet kuriuo atveju skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr.3K-3-44/2011; 2010 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2013).
20. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta trišalė skolos perkėlimo sutartis. Šioje sutartyje aiškiai išreikšta šalių valia pradinį skolininką trečiąjį asmenį L. P. pagal sutartį pakeisti naujuoju skolininku – atsakovu. Trečiasis asmuo buvo atleistas nuo prievolės. Taigi įvyko skolininko novacija.
21. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).
22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas išlaikyti sutartinius santykius yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir turėdama geriausius ketinimus ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-7-297/2012).
23. Kita vertus, vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe, vienašališkai nutraukiant sutartį, reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį – esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).
24. Pabrėžtina tai, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė – ultima ratio – priemonė, kuriai taikyti nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
25. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nedėjo visų pastangų, kad galėtų tinkamai vykdyti sutartį, ne visiškai tinkami reagavo į ieškovo raginimus laiku ir tinkamai vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nepaisant to, kad atsakovas per dvi darbo dienas ieškovui nesumokėjo 2 000 Eur, tačiau vėliau sutartį, nors ir su pažeidimais, tačiau pradėjo vykdyti. Kaip žinia, atsakovas pagal 2017-06-23 sutartį ieškovui 2017-08-28 pervedė 100 Eur, 2017-09-26 pervedė 50 Eur, 2017-10-23 pervedė 100 Eur, 2017-11-29 pervedė 100 Eur, 2018-01-12 pervedė 50 Eur, 2018-01-31 pervedė 100 Eur, iš viso atsakovas, vykdydamas sutartį, sumokėjo ieškovui 500 Eur.
27. Kolegija akcentuoja, kad ieškovas 2017-10-02 visgi kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, nors atsakovas jau buvo pradėjęs sutartį iš dalies vykdyti, be to, ir po ieškinio pateikimo kurį laiką atsakovas sutartį vykdė (CPK 12, 178, 179 straipsniai).
28. Taigi, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda / davė pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, spręstina, jog sutartį pažeidusi šalis tik iš pradžių elgėsi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Kaip minėta, po sutarties sudarymo praėjus dviem mėnesiams atsakovas sutartį aktyviai vykdė (nors ir su pažeidimais), todėl manytina, kad ieškovas turėjo pagrindo pasitikėti atsakovu ir neabejoti, kad jis sugebės įvykdyti įsipareigojimus ateityje.
29. Šiuo atveju įvertinus byloje susiklosčiusias aplinkybes, kad atsakovas, nors ir darydamas pažeidimus, tačiau vykdė savo įsipareigojimus ieškovui, tai, kad ir po ieškinio pateikimo atsakovas įsipareigojimus vykdė, nors ieškovas ir ieškiniu prašė sutartį nutraukti bei atnaujinti pradinio skolininko – trečiojo asmens L. P. prievolę ieškovui, kylančią iš Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-921-513/016, konstatuotina, kad atsakovo pažeidimai negali būti vertinami kaip esminis sutarties pažeidimas,
30. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškinio padavimo metu bei atsakovui atliekant ieškovui piniginius mokėjimus pagal 2017-06-23 sutartį, negalima buvo spręsti apie didžiulį atotrūkį tarp pažadėto prievolės įvykdymo ir faktinio tik dalies prievolės įvykdymo. Be to, šiuo atveju vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė atsakovui iš dalies vykdant sutartinius įsipareigojimus laikytina ne visiškai adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį.
31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas šalių teisinius santykius, tinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų tyrimą ir vertinimą.
32. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta, kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
33. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad atsakovo sumokėti 302,50 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, atsakovui iš ieškovo priteistina 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui R. S. iš ieškovo R. T. 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.