- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- PK-253-298/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Nukentėjusysis
- I. L.
- Kaltinamasis
- V. K.
dalyvaujant privačiai kaltintojai, nukentėjusiajai I. L., jo atstovui advokatui M. Martyšiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo bylą, kurioje
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, nedirbanti, išsiskyrusi, neteista, administracine tvarka nebausta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nežymiai sužalojo žmogų, o būtent ji:
2016 m. birželio 26 d. apie 16.30 val. Vilniaus r., Bezdonių sen., Aukštuolės k., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, mušdama nukentėjusiajai I. L. padarė odos nubrozdinimą pakaušio dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, dešiniame skruoste, daugybines taškines kraujosruvas odoje dešiniame žande, abipus kaklo priekiniame paviršiuje, sprando dešinėje pusėje, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje pusėje, dešinėje krūtyje, kairio peties sąnario srityje, poodines kraujosruvas abiejų žastų srityse, poodines ir odines kraujosruvas kairiame dilbyje, odines kraujosruvas kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas kairio klubo sąnario srityje, dešiniame kelyje, kurie vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu, be to suplėšė ir sugadino I. L. rūbus, t. y. suknelę - 20 eurų vertės, liemenėlę - 30 eurų vertės,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
V. K. savo kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino ir parodė, kad I. L. jos pažįstama. 2015 m. spalio 18 d. vyko M. P. vestuvės, kurias I. L. fotografavo. I. L. ilgai nepristatė nuotraukų. 2016 m. birželio 25 d. dieną M. P. ir pasakė, kad I. L. atveš nuotraukas. M. P. pas save į svečius pakvietė ją, I. L., J. A.. Atvykus į svečius pas M. P., paklausė pas I. L., kada parodys nuotraukas, pastaroji atsakė, kad rytoj. Jos šventė, bendravo, vėliau nuėjo miegoti. Kitą rytą, t y. 2016 m. birželio 26 d., jai ir minėtoms merginoms pusryčiaujant, M. P. I. L. užklausė apie nuotraukas. Tada tarp M. P. ir I. L. prasidėjo žodinis konfliktas, I. L. keikėsi necenzūriniais žodžiais, M. P. buvo apsiverkusi. J. A. ramino M. P., galimai pasakė kažką apie I. L.. J. A. laikant vaiką ant rankų, I. L. trenkė jai į veidą. J. A. pakvietė visus vaikus ir su jais užsidarė vonios kambaryje. Ji, M. P. ir I. L. liko vienos kambaryje. Tarp M. P. ir I. L. vyko žodinis konfliktas, ji buvo kiek toliau nuo jų, viską stebėjo. Po kiek laiko ji priėjo prie I. L. ir paėmė ją už rankos, nes norėjo išvesti į terasą. I. L. spyrė jai į pilvą, po to puolė mušti ją rankomis, tarp jų įvyko grumtynės, ji gynėsi nuo I. L.. Įvykio metu jai buvo išsuktas petys, išpešti plaukai. Nuo I. L. gynėsi tik rankomis. Gali būti, kad gindamasi galėjo apdraskyti I. L., ją sužaloti. Grumtynės tarp jos ir I. L. truko apie 2 minutes. Po grumtynių matė, kad I. L. suknelė buvo suplyšusi. I. L. iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, I. L. jiems pasakojo, kad jos pastarosios atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Po kurio laiko jai telefonu paskambino policijos tyrėjas, kuriam paaiškino įvykio aplinkybes. Įvykio metu niekas kitas negalėjo turėti fizinio kontakto su I. L., fizinis kontaktas buvo tik tarp jų. Nesutinka su nukentėjusios civiliniu ieškiniu, prašo jį atmesti (b. l. 96-100).
Kaltinamosios gynėjas advokatas Š. I. nesutiko su kaltinimu ir paprašė kaltinamąją išteisinti. Jis nurodė, kad kaltinimas nėra pagrįstas, jo nepagrindžia bylos medžiaga. Vienintelis įrodymas – specialisto išvada. I. L. nenurodė veikos padarymo aplinkybių, visų liudytojų parodymai paneigia V. K. kaltę. V. K. neneigė su I. L. įvykusio konflikto. Liudytojų parodymai patvirtinta, kad I. L. pirma užpuolė V. K., jai spyrė. I. L. pripažįsta, kad ji pirma pradėjo naudoti fizinį smurtą, t. y. trenkė J. A.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad smurtinis konfliktas vyko tarp I. L. ir J. A., o V. K. į konfliktą nesikišo. V. K. bandant nuraminti I. L., pastaroji koja spyrė jai į pilvą. V. K. paaiškino, kad galėjo sužaloti I. L. gindamasi nuo pastarosios smurto. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. veiksmuose nėra nuskalstamos veikos sudėties prašo jos atžvilgiu bylą nutraukti, I. L. civilinį ieškinį atmesti (b. l. 106-107).
Nukentėjusioji I. L. teisme parodė, kad V. K. jos pažįstama. M. P. jos draugė, kuri paprašė fotografuoti jos vestuves. Apmokėjimas už fotografavimą nebuvo numatytas, perspėjo M. P., kad nuotraukų reikės laukti ilgai. Po kurio laiko paskambino M. P. ir susitarė 2016 m. birželio 25 d. susitikti M. P. namuose. Pasakė, kad pasiims kompiuterį, kad M. P. galėtų išsirinkti nuotraukas. Kai pakalbėjo su M. P., pastaroji nepranešė, kad atvyks ir kitos draugės, vėliau pranešė, kad bus vakarėlis. M. P. namuose buvo ji, J. A., V. K., M. P. ir pastarosios kaimynė. Visos, išskyrus V. K., į svečius buvo atvykusius su vaikais. Vaikams nuėjus miegoti, vyko vakarėlis, apie 01-02 val. nakties nuėjo miegoti. Kitą dieną, t. y. 2016 m. birželio 26 d. apie 14 val. jautė spaudimą dėl nuotraukų. J. A. pradėjo jai šaukti, ją įžeidinėti, dėl to ji sudavė pastarajai į skruostą. Eidama nuo stalo pasisuko ir netyčia pastūmė J. A. vaiką. Vaiko nematė. Tada J. A. puolė ją su peiliu, šaukė „aš tave užmušiu“. J. A. pasiėmė savo vaiką ir nuėjo į tualetą. Kambaryje liko ji, V. K. ir M. P.. Jai kalbanti su M. P., V. K. rėkė. Ji V. K. pasakė, kad pastaroji nekontroliuoja savęs, elgiasi kaip laisvo elgesio mergina. Po kurio laiko V. K. pradėjo jos atžvilgiu naudoti fizinį smurtą. Ji nieko nedarė, tiesiog stovėjo, V. K. suplėšė jos suknelė ir liemenėlę. Prašė, kad V. K. baigtų. Kadangi V. K. nereagavo į jos prašymus, dėl to ji pastūmė V. K., kuri po to ją vėl puolė, dėl to koja spyrė V. K.. Griebė V. K. už plaukų. V. K. nusiraminus bandė išsikvieti taksi, tačiau nepavyko. Dėl įvykio iškvietė policiją. Policijos pareigūnai atvyko per 20 min. nuo jos skambučio. Kai stovėjo su daiktais, jai buvo suduota daugybė smūgių į galvą, veidą, krūtinė, kūną, buvo tampoma už plaukų, suplėšta suknelė ir liemenėlė. Fizinis konfliktas truko apie 5 minutes. Atvykus policijos pareigūnams, V. K. pradėjo šaukti, pareigūnai ją ramino. Policijos pareigūnams paaiškino, kad susitiko pabūti su draugėmis, o vėliau kilo konfliktas dėl nuotraukų, kurių ji nepadarė. Nerodė policijos pareigūnams sužalojimų. Jos krūtinė ir veidas buvo apdraskyta nagais, ant rankų buvo kraujosruvos. Su V. K. vyko žodinis konfliktas, po to V. K. pradėjo naudoti fizinį smurtą. V. K. ją užpuolė, po to, kai ji jai pasakė žodžius, dėl kurių pastaroji galėjo įsižeisti. Turtinė žala atsirado dėl suplėšytos suknelės ir liemenėlės. Dėl 2000 eurų neturtinės žalos paaiškino, kad taip siekia pamokyti merginas, jog taip elgtis negalima, taip pat, dėl to, kad konfliktą matė jos vaikai, kuriems po to buvo šokas (b. l. 90-96).
Liudytoja J. A. teisme parodė, patįsta I. L. ir V. K.. Iki to įvykio 2016 m. birželio 26 d. M. P. priklausančiame name jos santykiai su I. L. buvo draugiški. Įvykio metu M. P. namuose buvo I. L., V. K., M. P., ji ir jų vaikai. 2016-06-25 visos atvyko į svečius pas M. P., kuri gyvena Italijoje ir retai būna Lietuvoje. Pas M. P. svečiuose buvo ir pastarosios kaimynė su vaikais. 2016-06-25 konfliktų nebuvo. 2016-06-26 joms pietaujant M. P. klausė pas I. L. kur jos vestuvių, vykusių 2015 m. spalio mėnesį, nuotraukos. I. L. supyko ir pakeltu tonu atsakė, kad ne dabar. M. P. paprašė bent kompiuteryje nuotraukas parodyti, nes I. L. buvo atsivežusi kompiuterį, kuriame buvo vestuvių nuotraukos. I. L. vis tiek sakė, kad „ne dabar“. V. K. prašė, kad I. L. paaiškintų M. P. dėl nuotraukų. M. P. pasiūlė sumokėti už nuotraukas, tačiau I. L. atsakė, kad jai pinigų nereikia. Tada tarp jo ir I. L. kilo žodinis konfliktas. M. P. pasikvietė I. L. į terasą pasikalbėti dviese. Negirdėjo, ką jos tarpusavyje kalbėjo, tačiau po jų pokalbio M. P. grįžo apsiverkusi, o I. L. ant pastarosios šaukė. Ji M. P. pasakė, kad neverktų, kad I. L. niekingas žmogus. I. L. dėl jos žodžių supyko ir pradėjo jai trankyti per veidą. Paėmusi savo vaiką, pradėjo šalintis iš kambario. Jai išeinant iš kambario, I. L. kumščiu trenkė jai į nugarą, todėl ji užsidarė tualete. Iš tualeto girdėjo tik kaip M. P. bando nuraminti I. L. ir V. K.. Jai pasislėpus tualete, kambaryje liko M. P., V. K. ir I. L.. Kiek suprato, kambaryje vyko konfliktas tarp I. L. ir V. K.. Tualete prabuvo apie 20 minučių. Po konflikto V. K. pasibeldė į tualeto duris ir pasakė, kad ji gali išeiti iš tualeto. V. K. buvo sužalota, jai buvo išrauti plaukai, išplėšti auskarai, labai skaudėjo petį. M. P. pasakė, kad I. L. iškvietė policiją. Praėjus apie valandai, atvyko du policijos pareigūnai. Ant I. L. kaktos matėsi kraujas, jos krūtinė buvo apdraskyta. Tik V. K. ir I. L. viena kitai galėjo padaryti sužalojimus. I. L. sužalojimus galėjo padaryti tik V. K., nes M. P. nesivėlė į muštynes, tik bandė jas išskirti. I. L. inicijavo konfliktą. V. K. jai aiškino, kad pastaroji tik gynėsi, kai I. L. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. I. L. viršutinio drabužio petnešėlė buvo nuplėšta. Atvykus policijos pareigūnams I. L. rankose laikė suplėšytus drabužius, rodė juos pareigūnams (b. l. 67-70).
Šalies argumentai
L. M. P. teisme paaiškino, kad I. L. ir V. K. jos pažįstamos. Nuo 2014 m. gyvena Italijoje. Vakaro 2-oji g. 22, Aukštuolės k., Bezdonių sen., Vilniaus r. turi namą. Kelios dienos prieš 2016-06-26 įvykį atvyko į Lietuvą. 2016-06-25 savo namuose susitiko su I. L., V. K., J. A. bei kaimyne, kai kurios iš jų atvyko su vaikais. Jos šventė J. A. mergvakarį. 2016-06-25 konfliktų nebuvo. 2016-06-26 apie 12 val., joms valgant, paklausė I. L. apie savo vestuvių nuotraukas, kurias pastaroji darė. Kadangi minėta tema I. L. nemaloni, dėl to ji ir I. L. išėjo pasikalbėti į terasą. Joms kalbant I. L. ją kaltino įvairiais dalykais, dėl to ji pradėjo verkti. Tai pamatę, J. A. ir V. K. sakė, kad ji nusiramintų, nes I. L. niekam tikęs žmogus. Tada I. L. delnu trenkė J. A. į veidą. J. A. su vaiku bandant išeiti iš kambario, I. L. kumščiu trenkė J. A. į nugarą. J. A. su vaiku užsidarė vonios kambaryje. Kambaryje liko ji, V. K. ir I. L.. Vyko žodinis konfliktas. V. K., norėdama nuraminti I. L., paėmė ją už rankos ir norėjo išvesti į terasą. Tada I. L. koja spyrė V. K. į pilvą, kuri nuo smūgio atsitrenkė į sieną. V. K. atsistojus, I. L. ją užsipuolė. I. L. ir V. K. įsikibo viena kitai į plaukus, nagais draskė viena kitą. Viso įvykio metu buvo šalia I. L. ir V. K., prašė, kad jos baigtų ir išsiskirtų. Muštynės vyko apie pora minučių. Matė, kad I. L. krūtinė buvo apdraskyta, nuplėšta suknelės petnešėlė. V. K. tai pat buvo sužalota. Po įvykio bandė pasikalbėti su I. L., tačiau pastaroji nesiklausė ir iškvietė policiją. Praėjus valandai laiko atvyko du policijos pareigūnai. Pareigūnai matė, kad V. K. ir I. L. buvo apdraskytos. Fizinis konfliktas tarp jų truko 3-5 minutes, žodinis konfliktas galėjo trukti iki valandos. Tarp J. A. ir I. L. nebuvo susistumdymo, I. L. negalėjo nukentėti nuo J. A.. V. K. gindamasi galėjo sužaloti I. L. (b. l. 79-83).
L. O. Glazovas teisme paaiškino, kad dirba patrulių rinktinėje. Kadangi įvykis buvo senai, dėl to įvykio neprisimena. Teismui pagarsinus A. Š. tarnybinį pranešimą, liudytojas parodė, kad atvykus į įvykio vietą, ten buvo 4 moterys, kurios skundėsi dėl kitų elgesio. Kiek suprato konfliktas tarp moterų įvyko dėl nuotraukų. Vieną iš moterų, kuri negyveno įvykio vietoje, reikėjo atskirti nuo kitų, nes ji kėlė konfliktą. Dvi moterys buvo apdraskytos, ant krūtinės matėsi paraudimai, vienai iš moterų buvo suplėšyti drabužiai, liemenėlė. Jis su A. Š. moteriai, kurios drabužiai buvo suplėšyti, išaiškino tolimesnius veiksmus dėl ekspertizės ir dėl kreipimosi į policijos komisariatą. Pastaroji, tą dieną pareiškimo nerašė (b. l. 66-67).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinėje. Apie 2016-06-26 įvykį nieko paaiškinti negalėjo, neprisiminė įvykio aplinkybių. Teismui pagarsinus liudytojo 2016-06-26 surašytą tarnybinį pranešimą apie nagrinėjamą įvykį, jis jį patvirtino (b. l. 89-90).
Iš Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės patrulio A. Š. 2016 m. birželio 26 d. surašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. birželio 26 d. apie 16.50 val. patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu O. G., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus r., Bezdonių sen., Aukštuolės k., (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas tarp merginų. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi pranešėja I. L., kuri paaiškino, kad jai būnant svečiose pas savo draugę M. P., kuri yra namo šeimininkė, įvyko konfliktas tarp jos ir kitų dvejų draugių, t. y. V. K. ir J. A., jai suplėšė drabužius, apdraskė krutinę, viskas įvyko jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje. I. L. pasakė, kad į policijos komisariatą dėl pareiškimo kreipsis kitą dieną (b. l. 12).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1952/2016 (01) matyti, kad galimai 2016 m. birželio 26 d. I. L. padaryta odos nubrozdinimas pakaušio dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, dešiniame skruoste, daugybinės taškinės kraujosruvos odoje dešiniame žande, abipus kaklo priekiniame paviršiuje, sprando dešinėje pusėje, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje pusėje, dešinėje krūtyje, kairio peties sąnario srityje, poodinės kraujosruvos abiejų žastų srityse, poodinės ir odinės kraujosruvos kairiame dilbyje, odinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos kairio klubo sąnario srityje, dešiniame kelyje, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 4-5).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamosios V. K. parodymai, kad fizinio smurto nukentėjusios I. L. atžvilgiu nenaudojo, tik gynėsi nuo pastarosios jos atžvilgiu naudojamo smurto, laikytini jos gynybine versija, kurią paneigia kita bylos medžiaga, t. y. specialisto išvada, nukentėjusios ir liudytojų parodymai, Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės patrulio 2016-06-26 surašytas tarnybinis pranešimas.
Baigiamųjų kalbų metu kaltinamosios gynėjas laikėsi pozicijos, kad V. K. pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį kaltinama nepagrįstai, byloje nėra įrodymų pagrindžiančių jos kaltę. Gynėjas nurodė, kad nukentėjusioji kaip duomenis pagrindžiančius V. K. kaltę pateikė tik specialisto išvadą, kurios nepatvirtina kita bylos medžiaga. Teismas nesutinka su tokiais gynėjo teiginiais. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1952/2016 (01) nukentėjusiajai I. L. galimai 2016 m. birželio 26 d. buvo padaryti sužalojimai, kurie vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Aplinkybę, kad nukentėjusiąją I. L. sužalojo kaltinamoji V. K., patvirtina ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojų parodymai. Liudytojos J. A. ir M. P., būdamos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme parodė, kad 2016-06-26 apie 16.30 val. Vilniaus r., Bezdonių sen., Aukštuolės k., (duomenys neskelbtini) tarp kaltinamosios ir nukentėjusios vyko žodinis konfliktas, po kurio sekė muštynės. Abi teisme apklaustos liudytojos parodė, kad po muštynių ant nukentėjusios I. L. kūno matėsi sužalojimai, t. y. jos krūtinė buvo apdraskyta, taip pat suplėšyti drabužiai, o būtent: nuplėšta suknelės petnešėlė ir liemenėlė. Liudytojos taip pat parodė, kad nukentėjusią galėjo sužaloti tik V. K., nes niekas kitas neturėjo fizinio kontakto su nukentėjusiąja. Taip pat teisme apklaustas Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės patrulis O. G. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, dvi iš keturių ten buvusių moterų, buvo apdraskytos, ant krūtinės matėsi paraudimai, vienai iš moterų buvo suplėšyti drabužiai, liemenėlė. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymais, į tai, kad juos patvirtina kita bylos medžiaga, daro išvadą, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad kaltinamoji V. K. nukentėjusios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ko pasėkoje I. L. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Tiek kaltinamoji, tiek jos gynėjas teigė, kad V. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje sudėties, o būtent tyčios. Kaltinamoji teisme paaiškino, kad ji nesiekė sužaloti nukentėjusios I. L., o tik gynėsi nuo jos. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis tarp kaltinamosios ir nukentėjusios vyko konfliktas. Konflikto metu kaltinamoji paėmė ir laikė nukentėjusiąją už rankų, dėl ko nukentėjusioji koja spyrė į kaltinamosios pilvą. Atsistojusi kaltinamoji puolė nukentėjusiąją ir tarp jų prasidėjo abipusės muštynės. Iš kaltinamosios, nukentėjusios, liudytojos M. P. parodymų matyti, kad muštynių metu abi konflikto šalys buvo aktyvios. Taip pat Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės patrulio A. Š. 2016-06-26 surašytas tarnybinis pranešimas patvirtina, kad konflikto metu buvo sužalotos abi konflikto šalys. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007; 2K-638/2007; 2K-428/2008 2K-392/2012, 2K-275/2013). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamoji V. K. muštynių metu nukentėjusios I. L. atžvilgiu naudodama fizinį smurtą, suprato, kad daro neteisėtą fizinį poveikį nukentėjusios kūnui, numatė, kad savo veiksmais gali nežymiai sutrikdyti nukentėjusios sveikatą bei sukelti fizinį skausmą, bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tyčia.
Teismas nesutinka su kaltinamosios gynėjo teiginiu, kad V. K. nežymiai sužalojo nukentėjusiąją veikdama būtinosios ginties sąlygomis. P. B. kodekso 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Įstatymas nustato tokias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, 2) kėsinimasis turi būti realus, 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus, 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui, 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje1A-392-843/2016 ). Kaip jau minėta teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog muštynių metu abiem pusėms naudojant fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007; 2K-638/2007; 2K-428/2008 2K-392/2012, 2K-275/2013). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nepasitvirtino kaltinamosios gynėjo iškelta versija, kad V. K. B. kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, padarė, veikdama būtinosios ginties sąlygomis.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad įrodymų visuma patvirtina, kad V. K. 2016 m. birželio 26 d. apie 16.30 val. Vilniaus r., Bezdonių sen., Aukštuolės k., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, mušdama nukentėjusiajai I. L. padarė daugybinius pakaušio, kaktos, skruosto, žando, kaklo, sprando, krūtinės ląstos, dešinės krūties, kairio peties sąnario, abiejų žastų, kairiojo dilbio, kairės plaštakos, kairiojo klubo ir dešiniojo kelio sužalojimus, kurie vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to, suplėšė ir sugadino rūbus, t. y. suknelę - 20 eurų vertės, liemenėlę - 30 eurų vertės, t. y padarė nusikaltinimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), į jo padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, į kaltinamosios asmenybę ir turtinę padėtį, kuri nedirba, anksčiau neteista (b. l. 50), nebausta administracine tvarka (b. l. 49), išsituokusi, į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jai skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.
Nukentėjusioji I. L. prašo iš kaltinamosios V. K. priteisti 50 eurų turtinės žalos, 2000 eurų neturtinės žalos (b. l. 2). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji I. L. paaiškino, kad turtinė žala atsirado dėl nusikaltimo metu suplėšytų drabužių. Neturinę žalą grindė patirtais išgyvenimais, tai, kad įvykį matė jos vaikai, kuriems kilo šokas.
Išnagrinėjus privataus kaltinimo bylą, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė tiek turtinės, tiek neturinės žalos.
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai padaryta 50 eurų turtinė žala pagrįsta, įrodyta, todėl priteistina iš kaltinamosios ((duomenys neskelbtini) str.).
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje, atsižvelgta į nukentėjusios patirtus sužalojimus ir fizinį skausmą, į tai, kad nusikaltimą matė jos vaikai, į tai, kad abi konflikto pusės aktyviais veiksmais dalyvavo konflikte, į kaltinamosios turtinę padėtį, kuri nedirba, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, tačiau iš dalies. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pasekmes ir visas kitas nuosprendyje aptartas aplinkybes, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais ir teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose, pripažįsta, kad I. L. priteistina 200 eurų neturtinei žalai atlyginti ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.), o kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Atsižvelgiant į kaltinamosios finansinę padėtį, į tai, kad ji niekur nedirba, į tai, kad nukentėjusioji savo iniciatyva pakvietė atstovą, nukentėjusios patirtos 1500 eurų išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (b. l. 2, 28), nepripažintinos proceso išlaidomis, todėl nepriteistinos iš kaltinamosios ((duomenys neskelbtini) str. 2 d., 105 str., 106 str. 2 d.).
Kaltinamosios V. K. prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas iš I. L. (b. l. 101-102) atmestinas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308, 415 straipsniais,
nusprendė:
V. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, uždraudžiant per šį laikotarpį bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. L..
Nukentėjusios I. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš V. K. 50 (penkiasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti ir 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
V. K. ir I. L. prašymus dėl išlaidų teisiniai pagalbai atlyginimo atmesti.
Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK VPS PP Nemenčinės PN medžiagą Nr. M-1-01-49185-16, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nuosprendžiu įsiteisėjus, grąžinti Nemenčinės policijos nuovadai.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.