Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-559-544/2020

teisėjas Gintautas Būga Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00258-2018-3

2020 m. rugsėjo 2 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1870-758/2018 pagal pareiškėjų V. K. ir J. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas išduoti jai teismo sprendimo/teismo susitarimo dėl išlaikymo prievolių išrašą, kai pripažinimo ar paskelbimo vykdytinu procedūra yra netaikoma (I priedas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12. Apeliantas V. K. kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019 m. lapkričio 3 d. Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktą, prašymą Šiaulių bankui ir pareiškėjos el. laišką. Pareiškėja J. K. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2020 m. vasario 10 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriaus raštą, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2583-724/2020, laišką dėl 1 900 Eur ir kt. sumų su priedais, 2020 m. balandžio 7 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-315-828/2020. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pareiškėjų naujai pateiktų dokumentų pridėjimo prie bylos klausimas nėra teisiškai aktualus, teikiami nauji įrodymai nesusiję su šios bylos esme ir dalyku. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

13. Apeliantas nurodo, kad dėl Šiaulių banko, per kurį pareiškėjai buvo mokamas išlaikymas, neteisingai suteiktos informacijos, jam nepavyko gauti visų vaikų išlaikymui skirtų mokėjimų patvirtinimo. Kadangi faktiškai jo išmokėto išlaikymo suma yra didesnė, nei nurodo pareiškėja, o be šių duomenų bylos esmė liko neatskleista, šių duomenų išreikalavimas yra savarankiškas pagrindas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

14. CPK 180 straipsnyje yra nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį, asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neaišku, kokius konkrečiai rašytinius dokumentus apeliantas prašo išreikalauti iš Šiaulių banko ir kokioms šioje byloje reikšmingoms aplinkybėms patvirtinti jie skirti. Šioje byloje nenustatinėjamas apelianto galimo įsiskolinimo vaikų išlaikymui dydžio klausimas. Apeliantui manant, jog pareiškėjos J. K. turimi ir teikiami duomenys apie vaikams teikto išlaikymo dydžius yra neteisingi ar neišsamūs, jis gali teismui ir (ar) pareiškėjai pateikti savo sąskaitos banke išrašo kopijas ir taip įrodyti, kad su pareiškėja dėl vaikų išlaikymo yra atsiskaitęs. Be to, apelianto mokėjimai vaikų išlaikymui pagal vykdomąjį dokumentą iki jo išdavimo gali būti sutikslinami šio dokumento vykdymo metu. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantas nepagrįstai vertina, kad, neišreikalavus papildomų įrodymų iš banko apie jo atliktus mokėjimus vaikų išlaikymui, šioje byloje liko neatskleista bylos esmė ir dėl to bylą reikia grąžinti nagrinėti iš naujo.

15. Išlaikymo prievolių, atsirandančių iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, nagrinėjimo procedūrą reglamentuoja 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas). Reglamento IV skyriuje įtvirtintas teismo sprendimų išlaikymo prievolių srityje pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo reglamentavimas skiriasi, priklausomai nuo to, ar teismo sprendimas priimtas valstybėje narėje, kurioje privalomas Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje 2007 m. lapkričio 23 d. priimtas Protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (toliau – 2007 m. Hagos protokolas). Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas (visos ES valstybės narės, išskyrus Daniją bei Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę). Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuriai 2007 m. Hagos protokolas nėra privalomas (Danija bei Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė). Tuo tarpu Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 3 skirsnis taikomas visiems teismo sprendimams (Reglamento Nr. 4/2009 16 straipsnis). Reglamento IV skyriaus 1 skirsnio 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, turi būti pripažįstamas kitoje valstybėje narėje be jokios specialios procedūros ir nesuteikiant jokios galimybės ginčyti jo pripažinimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, ir kuris yra joje vykdytinas, yra vykdytinas kitoje valstybėje narėje, nereikalaujant jo paskelbti vykdytinu. Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti teismo sprendimo vykdymui skirti dokumentai, kuriuos pareiškėjas turi pateikti kompetentingoms vykdymo institucijoms. Taigi, Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnio, reglamentuojančio teismo sprendimų, priimtų valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, pripažinimą, vykdytinumą ir vykdymą, esmė ir paskirtis – exequatur procedūros panaikinimas: teismo sprendimo pripažinimas kitoje valstybėje narėje vyksta be jokios specialios procedūros ir nesuteikiant jokios galimybės ginčyti jo pripažinimą, o jo vykdymas kitoje valstybėje narėje vyksta, nereikalaujant jo paskelbti vykdytinu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-65-823/2016 ir kt.). Tuo tarpu pagal Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnį, reglamentuojantį teismo sprendimų, priimtų valstybėje narėje, kuriai neprivalomas 2007 m. Hagos protokolas, pripažinimą, vykdytinumą ir vykdymą, išlieka teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu procedūra bei galimybė kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo ar nepripažinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-48/2013).

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėja J. K., laikydama, kad pareiškėjas V. K. išlaikymo prievolės pagal Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. balandžio 4 d. teismo sprendimą tinkamai nevykdo, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Kaip pagrįstai nurodė Panevėžio apygardos teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nors apeliantas nurodo, kad nuo 2019 m. lapkričio 4 d. šalių sūnus gyvena kartu su juo, todėl pareiškėja neturi teisės į šio vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. lapkričio 4 d., tačiau byloje nėra pateikta šią aplinkybę patvirtinančių patikimų įrodymų, tuo labiau teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo prievolės modifikavimo. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2017 m. gruodžio 8 d. įsiteisėjusia, galiojančia ir visiems privaloma vykdyti nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1731-844/2017 patvirtino ieškovės J. K. ir atsakovo V. K. 2017 m. lapkričio 18 d. taikos sutartį, kurioje nepilnamečių vaikų D. K., K. K. ir A. K. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina J. K. ir priteistas išlaikymas vaikams (CPK 18 straipsnis). Jeigu pasikeitė aplinkybės, buvusios minėtos nutarties priėmimo metu, apeliantas turėtų kreiptis į teismą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei išlaikymo vaikams dydžio bei tvarkos pakeitimo, ir tik įsiteisėjus šiam teismo sprendimui pareiškėja netektų teisės reikalauti iš apelianto teikti išlaikymą D. K., atitinkamai – ir reikalauti išduoti dokumentus, būtinus priverstiniam teismo sprendimo vykdymui.

17. Apeliantas yra neteisus, teigdamas, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutartimi ir jos priedu yra leidžiamas išieškojimas iš jo turto užsienio valstybėje, kas atitinka vykdomojo rašto išdavimo sąvoką (CPK 648 straipsnio 1 dalis). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas išdavė pareiškėjai J. K. tik teismo sprendimo/teismo susitarimo dėl išlaikymo prievolių išrašą, kai pripažinimo ar paskelbimo vykdytinu procedūra yra netaikoma (I priedas). Tačiau pagal Reglamento 20 straipsnį, kad teismo sprendimas būtų vykdomas kitoje valstybėje narėje, ieškovas kompetentingoms vykdymo institucijoms turi pateikti ne tik skundžiama nutartimi išduotą dokumentą, bet jų visetą: a) sprendimo kopiją, kuri atitinka sąlygas, būtinas jos autentiškumui nustatyti; b) kilmės teismo išduotą teismo sprendimo išrašą, parengtą naudojant I priede pateiktą formą; c) reikiamais atvejais, dokumentą, kuriame nurodyta bet kokių įsiskolinimų suma ir tos sumos apskaičiavimo data; d) kai būtina, b punkte nurodytos formos turinio transliteraciją arba vertimą raštu į vykdymo valstybės narės valstybinę kalbą arba, jei ta valstybė narė turi kelias valstybines kalbas, į tos vietos, kurioje pateiktas prašymas, teismo procese vartojamą valstybinę kalbą arba vieną iš vartojamų valstybinių kalbų, laikantis tos valstybės narės teisės, arba į kitą kalbą, kurią vykdymo valstybė narė nurodė kaip priimtiną. Kiekviena valstybė narė gali nurodyti kitą nei jos valstybinė oficialiąją Europos Sąjungos institucijų kalbą ar kalbas, kuria (-iomis) užpildytą formą ji sutinka priimti.

18. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas dėl klausimo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.