Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis G. B. 2018 m. gegužės 23 d., apie 11 val. 50 min., magistraliniame kelyje Vilnius - Varėna - Gardinas, 124-ame kilometre vairavo nuosavą transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,22 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Alkotesterio šaknelės duomenimis 2018-05-23 11.54 val. vairuotojui G. B. buvo nustatytas 3.26 promilių girtumas (t. 1, b. l. 70).

Byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis G. B. tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymius.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Byloje gautas O. B. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą, kaltinamasis pareiškė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281 straipsnio 7 dalis), viso baudžiamojo proceso metu visiškai pripažino savo kaltę, nurodė visas esmines padarytos nusikalstamos veikos faktines įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio, anksčiau neteistas, jo atžvilgiu nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. G. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, psichikos bei priklausomybės ligų registruose neįrašytas, dirba, turi šeimą, išlaiko nepilnamečius vaikus, charakterizuojamas teigiamai, pats kaltinamasis savo veiksmus vertina neigiamai, pasižada ateityje nepažeidinėti įstatymų. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamojo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą, visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi ir jis nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų, kas atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 str. 3 d.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Byloje yra pateiktas rašytinis laiduotojos O. B. prašymas perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą (t. 2, b. l. 37 - 38). O. B. yra kaltinamojo motina, pensininkė, turinti 47 metų pedagoginio darbo patirtį, charakterizuojama itin gerai (t. 2, b. l. 39, 40), neteista, nebausta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojos duotus paaiškinimus teismo posėdyje, tai, kad laiduotoja labai gerai sutaria su kaltinamuoju, juos sieja artimi socialiniai ryšiai, sūnus jos klauso, padeda buityje, turi didelį autoritetą kaltinamojo akyse, turi ilgametę pedagoginio darbo patirtį, todėl turi auklėjamosios švietėjiškos patirties ir sugebės atlikti švietėjišką ir auklėjamąjį darbą kaltinamojo atžvilgiu, teismas sprendžia, kad O. B. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoju bei verta teismo pasitikėjimo ir kaip turinti autoritetą gali kontroliuoti kaltinamojo elgesį bei daryti jam teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo, taip pat laiduotojo asmenybes, tai, kad padaryta nusikalstama veika nebuvo sistemingas kaltinamojo veikimas, o tik vienkartinis veiksmas, darytina išvada, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant kaltinamąjį G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimas paskirtinas be užstato, nustatant minimalų įstatymo nustatytą laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

BK 67 straipsnyje numatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui teismas gali skirti vieną ar kelias šio straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių <...> transporto priemones <...>) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, taip pat gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis G. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones su jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis, ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sėsdamas už vairo suprato, jog yra neblaivus ir sąmoningai taip elgėsi, todėl, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, siekiant apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam G. B. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones – dvejiems metams, automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas bei įvertinus, jog kaltinamasis yra dirbantis, tačiau gauna nedideles pajamas, 8 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68, 71 straipsniai, 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas analogiško pobūdžio bylose yra būtinas (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-267-478/2017, 2017 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-448-593/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-385-211/2017), išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam pažeidimui ar jo asmenybei, nenustatyta. Teismo vertinimu turto konfiskavimo taikymas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių ir interesų akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaip jau minėta, kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, negalvodamas apie galinčias kilti pasekmes, todėl, siekiant užkirsti kelią pakartotiniam tokio pobūdžio visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, šiuo atveju yra būtina konfiskuoti transporto priemonę (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Kaltinamajam G. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Valstybės įmonės „Regitra“ G. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas valstybės įmonei „Regitra“.

Siekiant užtikrinti galimai konfiskuotino turto apsaugą, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) prokuroro 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. laikinai apribotos G. B. nuosavybės teisės į automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 42, 142). Šiuo nuosprendžiu automobilis konfiskuotinas, todėl 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui taikytinas iki šio automobilio faktinio konfiskavimo ir konfiskavus automobilį panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą G. B. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 6 ir 7 punktais, 68, 71 straipsniais, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti G. B. baudžiamojo poveikio priemones:

2) per tris mėnesius sumokėti 8 MGL (400,00 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sąskaita Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas),

3) konfiskuoti G. B. priklausančią transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą pas A. B. ((duomenys neskelbtini)).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės įmonės „Regitra“ G. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) prokuroro 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu paskirtą laikiną G. B. nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki šio automobilio faktinio konfiskavimo ir konfiskavus automobilį panaikinti.

Išaiškinti G. B., kad jei laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti O. B., kad ji turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.