Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. (A. V.) skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 14 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį, už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. 21.20 val., vairavo transporto priemonę pakartotinai, kai teisė vairuoti yra atimta. Už šį pažeidimą A. D. buvo paskirta nuobauda – 990 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams ir daikto – transporto priemonės (krovininio automobilio) „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. V. – konfiskavimą.

5. Teigia, kad vadovaujantis ANK 424 straipsnio 8 dalimi, už šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti transporto priemonės konfiskavimas, t. y. transporto priemonės konfiskavimas asmeniui, kuriam skiriama piniginė bauda, numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudai skirti turinčias reikšmės aplinkybes sprendžia administracinę nuobaudą skirianti institucija. Tuo tarpu A. V. nuomone, Nutarimą priėmusi Institucija nevertino aplinkybių dėl automobilio konfiskavimo pagrįstumo, nevertino aplinkybių ir nenustatė, ar yra visos būtinos sąlygos, kurioms esant transporto priemonė gali būti konfiskuojama.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

15. Pažymėtina, kad nagrinėjant skundus bylose, kuriose keliami ne pažeidėjui priklausančių transporto priemonių konfiskavimo klausimai, reikėtų vadovautis efektyvaus teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principais bei užtikrinti, kad tokie asmenys, kurių teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje (kaip ir baudžiamojoje) taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus.

16. Atsižvelgiant į tai, kas nurodytas aukščiau, darytina išvada, kad tokiu atveju pagal analogiją turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos. Vadovaujantis BPK 312 straipsniu, užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų sumą konfiskuoti, jų atstovas gali apskųsti nuosprendį tik dėl šio sprendimo. Šiuo atveju A. V. skundą teismui padavė tik dėl Nutarimo dalies, susijusios su jam priklausančio automobilio konfiskavimu, todėl jo skundas nagrinėtinas teisme. Priešingu atveju trečiasis asmuo, kurio turtas konfiskuojamas administracinio nusižengimo byloje, negalėtų savo teisių ginti taip, kaip tai galėtų padaryti analogiškoje padėtyje esantis asmuo nagrinėjant baudžiamąją bylą.

17. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 641 straipsnis).

18. A. D. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės – 990 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams bei transporto priemonės – automobilio „Peugeot“ – konfiskavimas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d., 21.20 val., vairavo transporto priemonę pakartotinai neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių, kai ši teisė yra atimta. Šiuo atveju neginčijamas faktas, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, tačiau suinteresuotas asmuo, kuris yra konfiskuoto automobilio savininkas, ginčija ANK 29 straipsnio netinkamą taikymą konfiskuojant ne pažeidėjui priklausančią transporto priemonę.

19. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Administracinė atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, numatyta ANK 424 straipsnio 5 dalyje.

20. ANK 424 straipsnio 7 ir 8 dalys reglamentuoja administracinio poveikio priemonių skyrimą asmenims, padariusiems šiame straipsnyje nustatytus administracinius nusižengimus, t. y. už administracinius nusižengimus numatytus ANK 3, 4, 5 ar 6 dalyje privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (ANK 424 straipsnio 7 dalis). Tuo tarpu už ANK 424 straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 424 straipsnio 8 dalis).

21. Byloje nėra ginčo, kad A. D. padarė ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl šio klausimo teismas nenagrinėja. A. V. ginčija administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nurodydamas, kad ši administracinio poveikio priemonė buvo skirta nesilaikant įstatymuose nustatyto reguliavimo, kadangi transporto priemonė, kurią vairuojant buvo padarytas administracinis nusižengimas, priklauso jam, trečiajam asmeniui, kuris, priešingai nei nurodė Institucija, apie tai, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo A. D. pasiėmė automobilį ir jį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nieko nežinojo.

22. Teismas pažymi, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kuri įstatymo nustatytais atvejais gali būti arba privalo būti paskirta kartu su administracine nuobauda. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose, tame tarpe ir už nagrinėjamu atveju aktualų ANK 424 straipsnio 5 dalyje, numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas tiek nagrinėjant administracinių nusižengimų, tiek baudžiamąsias bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas (ANK 29 straipsnio 4 dalis, BK 72 straipsnio 4 dalis) atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų. Iš aptarto seka, kad pagal ANK 29 straipsnį, ne pažeidėjui priklausantis turtas (taip pat ir transporto priemonė) gali būti konfiskuojamas tik nustačius jau minėtas papildomas alternatyvias sąlygas (bent vieną jų), ribojančias turto savininkui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Tik nustačius teisinį ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo pagrindą galima, o tam tikrais atvejais ir būtina vertinti tokio konfiskavimo proporcingumą. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (kasacinio teismo nutartys: Nr. 2AT-58-697/2017, AN2-327-594/2018, 2AT-17-648/2018). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis ANK 29 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo pagal ANK 29 straipsnio 5 dalį.

23. Daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; LAT nutartis Nr. 2AT-3-697/2016). Teismų praktikoje išaiškinta, jog trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamos veikos padarymui jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant ANK 29 straipsnio 5 dalies įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai pažeidėjas sąmoningai daro nusižengimą su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai.

24. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu atidžiai įvertinti padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui, kaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Šiuo atveju yra reikšmingas tik pirmosios sąlygos, numatytos ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte, egzistavimas – ar perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso turtas, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, kadangi kitos sąlygos nagrinėjamu atveju nėra aktualios.

25. Nagrinėjamu atveju visų pirma teismas pažymi, kad nors automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas administraciniam nusižengimui daryti, tačiau be šios transporto priemonės atsakomybėn patrauktas asmuo objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuoto nusižengimo, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas administracinio nusižengimo padarymo priemone.

26. Sprendžiant ar galimą konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį turtą svarbu nustatyti, ar trečiasis asmuo žinojo, kad atsakomybėn patrauktas asmuo pasinaudos jo turtu pažeidžiant teisės normas. Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos medžiaga, matyti, kad automobilio savininkas A. V. apie tai, kad jam priklausantis automobilis bus naudojamas asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė jam yra atimta, nežinojo. A. V. nuosekliai tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek teismui pateiktame skunde teigia, kad žinojo, jog A. D. teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, todėl savo automobilį „Peugeot“ leido vairuoti tik A. R.. Administracinio tyrimo metu A. R. taip pat paaiškino, kad dirba kartu su A. V. ir A. D.. A. V. priklausantį automobilį „Peugeot“ naudoja darbui – jame sudėti visi įrankiai ir juo visi trys vyksta į darbą. A. R. patvirtino žinantis, kad A. D. neturi teisės vairuoti, kadangi į darbą jį visada veža A. V.. Taip pat A. R. nurodė, kad kai A. V. neparveža A. R. ir A. D. iš darbo, visada vairuoja A. R.. Administracinio nusižengimo padarymo dieną A. R. nuo 11.00 iki 14.00 val. buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), o grįžęs pastebėjo, kad nėra automobilio „Peugeot“. Taigi, darytina išvada, kad būtent A. V., rūpindamasis, kad A. D. negalėtų pasiimti automobilio ir jo vairuoti neturėdamas tam teisės, buvo perdavęs automobilį teisę vairuoti turinčiam A. R., kuris paliko automobilį be priežiūros, dėl ko A. D. sėdo už transporto priemonės vairo ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje.

27. Analizuojant skundžiamą nutarimą matyti, kad jis buvo priimtas nedalyvaujant administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui A. D.. Administracinio nusižengimo byloje nėra ne tik šio asmens paaiškinimo, bet ir prieš priimant Nutarimą net nebuvo nustatyta automobilio vertė. Matyti, kad Institucijai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, buvo vadovaujamasi tuo, kad administracinį nusižengimą su A. V. priklausančia transporto priemone A. D. padarė ne pirmą kartą.

28. Pabrėžtina, jog administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Institucijos keliama prielaida, kad suinteresuotas asmuo A. V. žinojo apie daromą administracinį nusižengimą, nėra pagrindas transporto priemonės konfiskavimui, kai ji nėra patvirtinta abejonių nekeliančiais įrodymais ar duomenimis. Ši teismo išvada atitinka teismų praktikoje suformuotus šių aplinkybių vertinimus (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-148-1121/2020; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-380-898/2019). Pažymėtina, kad ANK 2 straipsnis reglamentuoja pagrindines administracinės atsakomybės nuostatas, kurios turi būti taikomos ir tretiesiems asmenims, jei jie dėl administracinių nuobaudų ir/ar administracinių poveikio priemonių taikymo jų atžvilgiu tiesiogiai patiria juos įtakojančius padarinius, pvz. jiems priklausančio turto konfiskavimą. Administracinio nusižengimo padarymo faktą turi įrodyti administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 1, 3 dalys, 569 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju taikyta administracinio poveikio priemonė – trečiojo asmens automobilio konfiskavimas, neišsiaiškinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesurinkus tai pagrindžiančių įrodymų. Tuo tarpu, nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, jam skiriama nuobauda, administracinio nusižengimo priemonės, tame tarpe ir trečiojo asmens automobilio konfiskavimas, negali būti grindžiamas prielaidomis, institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, tame tarpe ir trečiojo asmens žinojimą, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Esant nepašalintoms abejonėms, neįrodžius ANK 29 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo egzistavimo trečiojo asmens automobilio konfiskavimas negalimas.

29. Įvertinus išvardintų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad skundžiamu nutarimu nepagrįstai pritaikyta administracinio poveikio priemonė – trečiojo asmens automobilio konfiskavimas, kadangi neįrodytos ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto sąlygos, jog transporto priemonės savininkas žinojo, kad automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

30. ANK 29 straipsnio 5 dalis numato, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Kadangi nagrinėjamu atveju konfiskuotinas turtas – automobilis „Peugeot“, priklauso ne pažeidėjui A. D., o trečiajam asmeniui – A. V. ir nėra ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų teisėtų pagrindų šio turto konfiskavimui, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, iš A. D. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

31. Nustatydamas konfiskuotino turto vertę, teismas remiasi teismo nurodymu į administracinio nusižengimo bylą Institucijos pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma. Šioje pažymoje nurodyta, kad automobilio „Peugeot“ (kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 2 800 cm3, pagamintas 2005 m.) vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 2 470,00 Eur su PVM. Kadangi administracinio nusižengimo byloje daugiau nėra jokių automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę nurodančių duomenų, laikytina, kad vidutinė tokios transporto priemonės kaina administracinio nusižengimo padarymo metu buvo būtent tokia, kaip nurodoma VšĮ „Emprekis“ pažymoje – 2 470,00 Eur ir ši suma išieškotina iš administracinį nusižengimą padariusio A. D..

32. Atsižvelgiant į išdėstytą, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus 2024 m. spalio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas dalyje, kurioje paskirta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, šią Nutarimo dalį pakeičiant į automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimą iš A. D.. Kitoje dalyje Nutarimą palikti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. V. (A. V.) skundą tenkinti.

Pakeisti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo skyrimo ir panaikinti A. V. (A. V.) priklausančio automobilio „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Išieškoti iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 470,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt eurų).

Išaiškinti A. D., kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės savininkui A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.