- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-24
- Bylos Nr.
- AN2-380-898/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00137-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gegužės 13 d. nutarimo, kuriuo I. K. (I. K.) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalį 1 820 Eur dydžio bauda su neteisėtai gabentų cigarečių konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. I. K. nubaustas už tai, kad 2019 m. balandžio 6 d., apie 07.00 val., Šalčininkų r. Pamūrinės k., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Šalčininkų kelio postą lengvuoju automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip keleivis ir muitinio tikrinimo metu deklaravęs virš nustatytos įvežimo normos daiktų (prekių) nevežantis, krepšiuose paslėpęs nuo muitinės kontrolės neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 574 pakelius cigarečių „Fest“ be banderolių 1865,50 eurų vertės (37,31 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio). I. K. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 208 straipsnio 2 dalyje. Transporto priemonę - automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutarta grąžinti savininkui ar teisėtam valdytojui.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus teritorinė muitinė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gegužės 13 d. nutarimą dalyje dėl kontrabandos daiktų gabenimo priemonės, automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo I. K. arba automobilio savininkui A. K. (A. K.), šią transporto priemonę konfiskuoti.
2.1. Skunde nurodo, kad transporto priemonės konfiskavimas vadovaujantis ANK 29 straipsnio 2 dalies nuostatomis taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-93/2009, N502-34/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-2-2013, 2AT-27-2014, 2AT-64-6697/2015; Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimai Nr. A8-995-298/2018, A8-603-298/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-498-648/2012, ATP-541-195/2012, AN2-166-891/2018). Gabentų cigarečių kiekis (574 pakeliai) yra toks, kurio būtų neįmanoma pergabenti be transporto priemonės slaptai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą laikyti, kad automobilis yra administracinio nusižengimo padarymo priemonė.
2.2. Skunde pažymima, jog iš transporto priemonės registracijos liudijimo kopijos matyti, kad automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas A. K. vardu, kuris yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sūnus. Teismas anot apelianto neteisingai vertino ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nepagrįstai netaikė ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto, kuriame yra numatytas transporto priemonės konfiskavimo pagrindas – automobilis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo perleistas kaip šeimos nariui, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog automobilio savininkas yra administracinį nusižengimą įvykdžiusio asmens sūnus.
2.3. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas sprendimą nekonfiskuoti transporto priemonės nepagrįstai motyvavo tuo, kad nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkas, pats vairavęs automobilį, žinojo apie tai, kad automobiliu gabenama kontrabanda. Taikant ANK 29 straipsnio 4 dalį reikalinga bent viena sąlyga, o ne daugiau. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartyje byloje Nr. AN2-36-655/2018 teisingai interpretavo ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą pažymėdamas, jog „<...> Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkė <...> žinojo apie jos sūnaus <...> daromą kontrabandą ar kitaip buvo susijusi su cigarečių gabenimu, šios nustatytos aplinkybės pačios savaime nepanaikina pagrindo taikyti transporto priemonės konfiskavimo. Esant situacijai, kuomet automobilis priklauso nusižengimą padariusio asmens šeimos nariui ar artimam giminaičiui, jis gali būti konfiskuojamas, nepaisant to, ar automobilio savininkas žinojo, ar nežinojo apie padarytą nusižengimą.
2.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į suformuotą teismų praktiką, pagal kurią vien automobilio registracija kito asmens vardu nesudaro pagrindo pripažinti, jog automobilio konfiskacija yra negalima. Priimdamas sprendimą dėl transporto priemonės konfiskavimo teismas turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, pagal kurią vienas iš nuosavybės teisę ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtu disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas kitiems asmenims. Teismas šiuo atveju vertino tik teismo posėdyje pateiktus įrodymus, sprendimą motyvavo remdamasis išimtinai automobilio savininko parodymais bei atsakomybėn traukiamo asmens pasirinkta gynybine pozicija. Šiuo atveju buvo gabentas labai didelis cigarečių kiekis, sūnus, veždamas tėvą su didžiuliais krepšiais, negalėjo tokio krovinio nepastebėti ar bent pasiteirauti apie jį. Nusižengimas buvo iš anksto suplanuotas ir atliktas tyčia, žinant automobilio savininkui.
2.5. Galiausiai skunde pažymima, kad nors ANK nenumato bendrininkavimo, tačiau ANK 36 straipsnyje viena iš atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra nusižengimo padarymas grupės asmenų, ši ANK norma turėtų būti taikoma skiriant administracines nuobaudas. Transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju turės tiesioginį nusižengusio asmens nubaudimo poveikį, bus efektyvia prevencine priemone. I. K. padarė vieną iš didžiausią žalą valstybės ekonomikai darančių nusižengimų. Nekonfiskavus transporto priemonės šioje byloje teisinės atsakomybės poveikis bus formalus, ateityje toks teismo sprendimas gali sudaryti galimybę asmenims, įvykdžiusiems kontrabandos nusižengimus, išvengti atsakomybės.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą I. K. prašo atmesti Vilniaus teritorinės muitinės skundą.
3.1. I. K. neneigia padaręs administracinį nusižengimą, tačiau sūnus A. K. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad I. K. savo krepšiuose gabena cigaretes. Sūnus buvo įsitikinęs, kad krepšiuose yra I. K. asmeniniai daiktai, kadangi jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir važiavo į Lietuvą, kad iš Lietuvos nuvažiuoti į Vokietiją. Normalioje šeimoje vaikai netikrina tėvų krepšių, ypač tuo atveju, kai yra žinoma, kad tėvas važiuoja į darbą ir anksčiau niekada nėra turėjęs problemų su teisėsauga. Skunde nurodomoje teismų praktikoje faktinės aplinkybės nebuvo tokios pat, todėl šia teismų praktika vadovautis negalima (kadangi nurodytuose teismų praktikos pavyzdžiuose cigaretės buvo slepiamos automobilio ertmėse).
3.2. Atsiliepime pažymima, jog pagal ANK 208 straipsnio nuostatas gabenimo priemonių konfiskavimas yra papildoma alternatyvi nuobauda, kuri gali, bet neprivalo būti skiriama. Atsiliepime aptariamas nuosavybės neliečiamumo principas, aktuali Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas), Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad nuosavybės ribojimas turi būti proporcingas. Visais atvejais turi būti nustatytos tokios aplinkybės, kurios padidintų pažeidimo pavojingumą tokiu mastu, kad neteisėtai gabentų prekių gabenimo priemonės konfiskavimas taptų proporcingu padaryto pažeidimo pavojingumui. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad cigaretės būtų gabentos specialiai tam įrengtose slėptuvėse, cigaretės buvo gabentos krepšiuose, sudėtuose automobilio bagažinėje. Automobilis priklauso A. K., kuris nors ir vairavo, tačiau nustatytomis aplinkybėmis negalėjo žinoti, kad I. K. gabena cigaretes.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo A. K. prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gegužės 13 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime nesutinkama su skundo teiginiais, neva automobilio grąžinimas sudarys galimybę asmeniui išvengti atsakomybės. I. K. anksčiau administracine tvarka nebaustas, dirba, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismo posėdžio metu I. K. nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo. Paskirta 1 820 Eur dydžio bauda laikytina proporcinga, automobilio konfiskavimas būtų perteklinė poveikio priemonė. Automobilis yra ne pažeidėjo nuosavybė – jis priklauso A. K.. Automobilis A. K. būtinas ne tik asmeninių poreikių tenkinimui, bet šiuo metu dėl rimtų sveikatos problemų A. K. tik automobiliu gali nuvykti pas medikus. A. K. diagnozuota plaučių sarkoidozė, nuolatinis ligos gydymas ir stebėjimas atliekamas Minkse, kuris yra 173 km atstumu nuo A. K. gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Konfiskavus transporto priemonę būtų padaryta neproporcinga žala asmeniui, kuris net nėra susijęs su nusižengimu.
4.2. Atsiliepime pažymima, jog A. K. yra automobilio savininkas, įvykio dieną I. K. jis vežė iki Vilniaus miesto, kur I. K. ketino važiuoti į darbą. Apie vežamas cigaretes A. K. nieko nežinojo, negalėjo numatyti, kad dvejose I. K. krepšiuose gali būti cigaretės. I. K. dirba tolimųjų reisų vairuotoju, jo komandiruotė trunka ne vieną mėnesį, todėl įtarti, kad automobilyje vežami ne asmeniniai daiktai, o cigaretės, A. K. nebuvo jokio pagrindo. Tuo labiau, kai anksčiau I. K. niekada nebuvo patrauktas atsakomybėn dėl cigarečių gabenimo.
4.3. Atsiliepime nurodoma, jog Vilniaus teritorinė muitinė skunde nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AM2-36-655/2018, kadangi visiškai skiriasi bylų faktinės aplinkybės (nurodomoje byloje cigaretės buvo gabenamos specialiai automobilyje įrengtose slėptuvėse). I. K. krepšiai nebuvo paslėpti, jie tiesiog buvo bagažinėje.
4.4. Dėl turto konfiskavimo sąlygos, numatytos ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte, atsiliepime pažymima, jog ši sąlyga taikytina tais atvejais, kai byloje nustatyta, kad nusižengimą padaręs asmuo konfiskuotiną turtą perleido savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, t. y. su juo sudarė sandorį. Automobilis, kuriuo buvo gabenamos cigaretės, tiek prieš nusižengimą, tiek po jo priklausė ir priklauso A. K.. Be to, automobilis nebuvo niekam perleistas, jį vairavo A. K..
4.5. Atsiliepime taip pat pažymima, jog skunde nurodoma neva aktuali teismų praktika šiuo metu jau nėra aktuali. Cituojama praktika galiojo iki įstatymo pakeitimo, kuomet dar Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas buvo pakeistas numatant papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui priklausančių daiktų konfiskavimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, padarymas asmeniui užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt iki keturių tūkstančių eurų. ANK 208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Nagrinėjamoje byloje transporto priemonė, kuria neteisėtai gabentos cigaretės, konfiskuota nebuvo. Pirmosios instancijos teismas administracinį nusižengimą padariusiam I. K. skyrė baudą bei konfiskavo neteisėtai gabentas cigaretes. Apeliaciniu skundu Vilniaus teritorinė muitinė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą dalyje dėl automobilio grąžinimo jo savininkui ir konfiskuoti transporto priemonę, kuria buvo neteisėtai gabenamos cigaretės, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina galimybę šioje administracinio nusižengimo byloje taikyti ANK 29 straipsnyje numatytą administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
6. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. K. sūnaus automobilyje neteisėtai gabeno 574 pakelius cigarečių, be automobilio tokio kiekio cigarečių gabenimas būtų akivaizdžiai sudėtingesnis, todėl automobilis pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas nusižengimo padarymo priemone. Dėl to ginčo nagrinėjamoje byloje nėra. Tačiau iš byloje esančio registracijos liudijimo matyti, kad automobilio savininkas yra A. K., administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sūnus, registracijos liudijimas išduotas 2017 m. rugpjūčio 19 d., t. y. likus beveik dviem metams iki nusižengimo padarymo, taigi automobilis tiek prieš nusižengimo padarymą, tiek jo padarymo metu, tiek po to priklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo I. K. sūnui. A. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog automobilis priklauso jam, paaiškino nežinojęs, kad I. K. veš cigaretes automobilyje, turėjo tik nuvežti tėvą į Lietuvą. Tokias pat aplinkybes nurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas I. K., patvirtino, jog sūnus nežinojo apie krepšiuose vežamas cigaretes, vežė I. K. į Lietuvą dirbti, automobilis priklauso sūnui. Nors Vilniaus teritorinės muitinės skunde pažymima, kad šiuo atveju automobilis tik registruotas kito asmens vardu (2.4. pastraipa), automobilio savininkas aukštesniojo teismo vertinimu nustatytas remiantis ne tik transporto priemonės registracijos liudijime nurodyta informacija, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, taip pat registracijos liudijime nurodyto automobilio savininko parodymais, kurie nėra paneigti jokiais objektyviais duomenimis.
7. Kadangi byloje neginčijamai nustatyta, kad nusižengimo padarymo priemonė priklausė ne administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, taikant ANK 29 straipsnio nuostatas turi būti vadovaujamasi šio straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta galimybė konfiskuoti ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą. Sprendžiant ne pažeidėjui, o jo sūnui priklausančio automobilio, panaudoto gabenti kontrabandai, konfiskavimo klausimą, būtina nustatyti bent vieną ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytą sąlygą. Pažymėtina, kad tik nustačius teisinį ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo pagrindą galima, o tam tikrais atvejais ir būtina vertinti tokio konfiskavimo proporcingumą.
8. Pagal ANK 29 straipsnio nuostatas, dėl administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant tam tikras administracinių nusižengimų bylas (į kurių sąrašą be kita ko patenka ir ANK 208 straipsnyje numatyti administraciniai nusižengimai) gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas. Šioje byloje aktualios ANK 29 straipsnio 4 dalies 1, 3 punkte numatytos turto konfiskavimo sąlygos, t. y. jei perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 str. 4 d. 1 p.); turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui (ANK 29 str. 4 d. 3 p.).
9. Skunde Vilniaus teritorinė muitinė visų pirma teigia, jog teismas turėjo vadovautis ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktu ir konfiskuoti pažeidėjo sūnui priklausantį automobilį, pažymima, jog šią įstatymo nuostatą teisingai interpretavo Vilniaus apygardos teismas nurodomoje administracinio nusižengimo byloje (2.2., 2.3. pastraipos). ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta sąlyga aukštesniojo teismo vertinimu taikytina tais atvejais, kai byloje nustatyta, kad nusižengimą padaręs asmuo konfiskuotiną turtą perleido savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, t. y. su juo (jais) sudarė sandorį. Toks nusižengimą padariusio asmens ir jo šeimos nario ar artimojo giminaičio elgesys įstatymo leidėjo pripažįstamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo. Nagrinėjamu atveju automobilis, kuriuo buvo gabenamos cigaretės, tiek prieš nusižengimą, tiek jo padarymo metu, tiek po jo priklausė ir vis dar priklauso tam pačiam asmeniui – nusižengimą padariusio asmens sūnui A. K., joks automobilio perleidimo sandoris nebuvo fiksuotas. Vien fakto, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pagrindas taikyti konfiskavimą pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Pažymėtina, jog būtent tokia minėtos įstatymo nuostatos taikymo praktika formuojama ir kasaciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 2AT-8-976/2018).
10. Pagrindo vadovautis skunde nurodoma Vilniaus apygardos teismo nutartimi byloje Nr. AN2-36-655/2018 šiuo atveju taip pat nėra. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas). Skunde cituojamoje nutartyje faktinės aplinkybės nebuvo tapačios nustatytoms šioje byloje – minimoje byloje automobilį, nors ir priklausantį pažeidėjo motinai, vairavo pats nusižengimą padaręs asmuo, būtent nusižengimą padaręs asmuo buvo nurodytas kaip transporto priemonės valdytojas automobilio registracijos liudijime, kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nusižengimą padaręs asmuo tik važiavo automobilyje kartu su automobilio savininku, I. K. nebuvo automobilio valdytojas, kaip valdytojas jis nenurodytas ir transporto priemonės registracijos liudijime.
11. Nors tiesiogiai prašymas konfiskuoti automobilį vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu skunde nenurodomas, Vilniaus teritorinė muitinė pažymi, jog buvo gabentas labai didelis cigarečių kiekis, todėl sūnus, veždamas tėvą su didžiuliais krepšiais, negalėjo tokio krovinio nepastebėti ar bent pasiteirauti apie jį, t. y. Vilniaus teritorinė muitinė skunde teigia, kad A. K. žinojo apie tėvo jo automobilyje gabenamas cigaretes (2.4. pastraipa). Su tokiais skundo argumentais A. K. ir I. K. atsiliepimuose į apeliacinį skundą nesutinka. I. K. dar pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog važiavo į Lietuvą dėl darbo, į krepšius buvo susidėjęs ir asmeninius daiktus, ir cigaretes, paprašė sūnaus, kad jį nuvežtų, krepšiai buvo sudėti automobilio bagažinėje; pareigūnai, apžiūrėdami automobilį, paprašė atidaryti krepšius, ten ir rado cigaretes (2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio garso įrašas). A. K. patvirtino vežęs tėvą su daiktais į Lietuvą dėl darbo, apie cigaretes nieko nežinojęs. Analogiškos aplinkybės nurodomos ir atsiliepimuose į skundą. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo padarymo faktą turi įrodyti administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 1, 3 dalys, 569 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog A. K. žinojo apie tėvo jo automobilyje gabenamas cigaretes (pavyzdžiui, nebuvo pateiktas vaizdo įrašas iš Šalčininkų kelio posto, kuriame būtų matomas automobilio patikrinimas, neužfiksuoti I. K. krepšiai, kuriuose buvo rastos cigaretės). Taigi A. K. ir I. K. versija, jog sūnus tiesiog vežė tėvą į darbą Lietuvoje, o tėvo krepšių turinio nežinojo, liko nepaneigta.
12. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo data pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta pačios institucijos administracinio nusižengimo protokole (b. l. 1), tačiau Vilniaus teritorinės muitinės atstovas į posėdį neatvyko, jokie duomenys, paneigiantys A. K. ir I. K. versiją dėl sūnaus nežinojimo apie gabenamas cigaretes nebuvo pateikti ir su apeliaciniu skundu. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Šioje byloje Vilniaus teritorinė muitinė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimo sąlygų pagrįstumą, apeliaciniame skunde daugiausia cituojama praktika, kuri buvo aktuali iki tol, kol įstatymas nebuvo pakeistas papildant jį sąlygomis, ribojančiomis kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą (nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pakeitimai). Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pati institucija, surašanti administracinio nusižengimo protokolą, šiuo atveju – Vilniaus teritorinė muitinė, turėtų imtis atitinkamų priemonių ne tik siekdama įrodyti administracinio nusižengimo padarymo faktą, bet ir pagrįsti turto konfiskavimo sąlygų egzistavimą. Šiuo atveju Vilniaus teritorinė muitinė jokių veiksmų nesiėmė, priešingai, buvo abejinga pirmosios instancijos teisme vykusiam bylos nagrinėjimui, o apeliacinį skundą pateikė cituodama jame nebeaktualią pagal dabar galiojantį ANK teismų praktiką.
13. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal šiuo metu galiojančio ANK 29 straipsnį, ne pažeidėjui priklausantis turtas (taip pat ir transporto priemonė) gali būti konfiskuojama tik nustačius jau minėtas papildomas sąlygas, ribojančias turto savininkui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Kadangi tokios sąlygos šioje byloje nenustatytos, pagrindo tenkinti Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą nėra. Esant tokiai situacijai, skunde nurodomi argumentai dėl transporto priemonės konfiskavimo kaip nubaudimo priemonės ar efektyvios prevencinės priemonės, žalos valstybės ekonomikai (2.5. pastraipa) neturi jokios reikšmės ANK 29 straipsnio nuostatų taikymui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gegužės 13 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.