Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. G. gynėjo advokato Mansuro Muksinovo skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. lapkričio 14 d. priimtą nutarimą Nr. 93-813 taikyti nuteistajam N. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

N. G. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2011 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrintos 2010 m. liepos 8 d. Vilniaus apygardos teismo ir 2011 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės ir galutinė bausmė N. G. nustatyta 12 (dvylika) metų laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 17 d.2016 m. lapkričio 14 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-813 nutarta taikyti nuteistajam N. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis per rekomendacijų įgyvendinimo termino laikotarpį nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, drausmine tvarka nebaustas, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą buvo paskatintas. Nuteistasis tęsia darbinę veiklą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema ir tai sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, jame nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, sunkumas, požiūris į padarytą nusikaltimą, likusios atlikti bausmės dydis, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu bei nuteistojo elgesio pokyčiai mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje esančių nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.Skunde nuteistojo N. G. gynėjas advokatas Mansuras Muksinovas prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį ir taikyti N. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis yra klaidinga dėl netinkamai nustatytų aplinkybių bei netinkamai atlikto teisinio šių aplinkybių įvertinimo. Komisija 2016 m. lapkričio 14 d. nutarime konstatavo, kad N. G. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 26 iki 22 balų, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas. Advokatas pažymi, kad Komisijos narių balsų pasiskirstymas balsuojant priimto nutarimo pagrįstumui ar teisėtumui neturi jokios įtakos, kadangi sprendimas priimamas balsų dauguma. Nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), nei poįstatyminiai teisės aktai, nei tarptautiniai teisės aktai nenumato lygtinio paleidimo netaikymo pagrindo – padaryto nusikaltimo sunkumo, todėl šiuo kriterijumi teismas neturi vadovautis. Lygtinio paleidimo netaikymo atvejai numatyti BVK 158 straipsnyje, tačiau N. G. atveju jie nėra taikomi. Nuteistasis visos bausmės atlikimo metu yra charakterizuojamas teigiamai – jis dirba, mokosi, palaiko ryšius su artimaisiais, laikosi visų pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, yra daug kartų skatintas už gerą elgesį, dalyvauja įvairiose socialinėse programose. N. G. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus ir juos atitinka ne vien formaliai. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis vykdomųjų dokumentų pagal nuosprendį neturi. Atlikdamas bausmę, N. G. sukūrė šeimą. Paleistas lygtinai, jis apsigyvens pas tėvus, iš karto įsidarbins. Nuteistasis yra mandagus, santūrus, nesilaiko kriminalinės subkultūros, dėl nusikaltimo kaltina tik save, stengiasi įrodyti, kad padarė išvadas ir pasikeitė. N. G. nepraranda vilties tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, supranta, kad tik teisėtomis priemonėmis galės siekti užsibrėžto tikslo. Bausmės atlikimo metu jis yra veiklus, aktyvus, geranoriškai atlieka paskirtus darbus ir užduotis, siekia įgyti naujų įgūdžių, užsiima kūrybine veikla, organizuoja ir vykdo renginius. Advokatas pažymi ir tai, kad neatliktos bausmės dalis taip pat nėra pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui. N. G. yra atlikęs didelę dalį paskirtosios bausmės – beveik aštuonerius metus, be to, bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Taigi, nuteistojo asmenybės progresas yra akivaizdus, bausmės paskirtis atlikta, o jos tikslai toliau gali būti užtikrinami prižiūrint N. G. neizoliuotą nuo visuomenės.Nuteistojo N. G. gynėjo advokato Mansuro Muksinovo skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus du trečdalius paskirtosios laisvės atėmimo bausmės.Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija įvertina nuteistojo skundo teiginius, socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Nors nuteistojo gynėjas skunde nesutinka, jog teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgtų į tokias aplinkybes kaip padaryto nusikaltimo sunkumas, pobūdis bei likusi neatlikta bausmės dalis, tačiau šie duomenys yra reikšmingi identifikuojant sritis, kuriose turi būti keičiamas N. G. elgesys bei mąstymas. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus, smurtinio, tyčinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, būnant apsvaigus nuo alkoholio. Todėl aukštesnysis teismas ypatingą dėmesį skiria N. G. požiūriui į smurtinį elgesį bei svaigiųjų gėrimų vartojimą.Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis suvokia tik kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, sumenkina alkoholio poveikį ir su tuo susijusias problemas, laisvėje N. G. alkoholį vartodavo padidintais kiekiais. Pataisos įstaigoje jis dalyvavo tik privalomose pataisos programose – naujai atvykusių į pataisos įstaigą asmenų programoje, integracijos programoje. Anoniminių alkoholikų grupės veikloje nedalyvavo, taip pat neišreiškė noro dalyvauti bet kurioje su alkoholio vartojimo prevencija susijusioje programoje ar kursuose. Socialinės išvados rengėjai yra pažymėję, kad N. G. savyje nieko nenorėtų keisti, sau patinka toks, koks yra. Vadinasi, nuteistasis nesugeba išskirti jokių savo turimų problemų, jų sprendimui nededa pastangų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. G. mėgsta kontrolę, valdyti situacijas. Nuteistasis suvokia, kad toks jo elgesys galbūt sukelia tam tikras problemas kitiems asmenims, bet savo elgesio koreguoti neplanuoja. Nusikaltimą jis padarė spontaniškai, jokių veiksmų, siekiant kontroliuoti savo nevaldomą smurtinį elgesį, atlikdamas bausmę, nesiėmė. Taigi, esminiai jo nusikalstamą veiką nulėmę aspektai nėra keičiami pozityvia linkme, kas rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo dar negali tęsti neizoliuotas nuo visuomenės. Be to, N. G. išskiriami du kriminogeniniai veiksniai – finansiniai įsipareigojimai ir draugai. Nuteistasis turi priteistą civilinį ieškinį, kurio padengta tik nedidelė dalis, pataisos namuose jis dirba, gauna pajamas, tačiau jų nuteistajam neužtenka, N. G. finansiškai padeda ir artimieji. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis negeba planuoti visų savo išlaidų bei gyventi pagal turimus finansinius išteklius, atsakingas lėšų tvarkymas nuteistajam yra rimtas iššūkis. Aukštesniajam teismui abejonių kelia ir nuteistojo įsidarbinimo galimybės po lygtinio paleidimo. Iki nuteisimo N. G. buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, specialybės neturėjo, darbinės patirties iš esmės taip pat neturėjo. Šiuo metu nuteistasis yra Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto nuotolinių studijų trečio kurso klausytojas, tačiau paleistas lygtinai planuoja įsidarbinti privačioje įmonėje informacinių technologijų priežiūros ir aptarnavimo specialisto pareigose, nors duomenų, jog turėtų kokių nors kompetencijų ar bent jau domėtųsi šia sritimi, bylos medžiagoje nėra. Pataisos namuose N. G. dirba pagalbiniu darbininku, tačiau tai nėra kuo nors ypatinga aplinkybė, lemianti lygtinio paleidimo taikymą, kadangi pozityvus užimtumas turėtų būti kiekvieno nuteistojo siekiamybė. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad N. G. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Jis penkis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, tris kartus buvo baustas drausmine tvarka, kitus kartus apsiribota jo svarstymu drausminėje komisijoje. Paskutinė nuobauda nuteistajam skirta 2015 m. kovo 6 d. ir panaikinta 2015 m. rugpjūčio 19 d., skiriant paskatinimą už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Taigi, pozityvūs N. G. elgesio pokyčiai stebimi tik pusantrų metų, nors bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009 m. sausio mėnesio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuobaudų bei paskatinimų gavimo išsidėstymą, daro išvadą, kad N. G. pavyzdingą elgesį ilgesnį laiką nepavyksta išlaikyti, gaunami paskatinimai jo nemotyvuoja dar labiau stengtis, priešingai, nuteistasis išdrąsėja daryti sunkesnius nustatyto režimo pažeidimus – kartą nuteistasis nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, tris kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, o paskutinį kartą baustas dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo ar laikymo. Tai, kad nuo 2014 m. birželio 12 d. N. G. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, taip pat nėra prioritetinė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui, kaip ir nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 22 balai pagal OASys metodiką. Pažymėtina, jog iš minėtų balų statiniai, t. y. nekintantys, balai yra 10, vadinasi, daugiau nei pusę nustatytų balų nuteistasis gali aktyviai mažinti, kas šiuo atveju nėra nustatyta. Vadovaujantis bendra taisykle, nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus N. G. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kaip ir Komisijos narių balsų pasiskirstymas.Asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis N. G. dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos. Nuteistasis nėra aktyvus pataisos programų dalyvis, jo aktyvumas labiau reiškiasi turiningame laisvalaikio praleidime, bet ne turimų problemų sprendime, savo asmenybės ugdyme bei tobulinime. Todėl N. G. gynėjo advokato skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo N. G. gynėjo advokato Mansuro Muksinovo skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.