Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė), Rimo Švirino ir Gyčio Večersko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. G. gynėjo advokato Geručio Varanavičiaus skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo N. G. advokato Geručio Varanavičiaus skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 93-408 netaikyti nuteistajam N. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

N. G. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus - 12 metų laisvės atėmimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, skirta 12 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 19 d., pabaiga – 2021 m. sausio 17 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 7 mėnesiai 15 dienų (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).Komisija 2016 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 93-408 netaikė N. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi atmetė nuteistojo advokato skundą dėl Komisijos nutarimo. Teismas sprendė, kad nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyti egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikalsNuteistojo N. G. advokatas G. Varanavičius skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kaip ir Komisija, nepakankamai įsigilino į skunde nurodytas aplinkybes ir faktus, kurie galėjo daryti palankią įtaką taikant lygtinį paleidimą nuteistajam. Skunde pažymėta, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje jau ilgą laiką, t. y. nuo 2013 metų, atlikdamas bausmę mokosi ir yra (duomenys neskelbtini) trečio kurso studentas, dirba faktiškai nuo pat laisvės atėmimo bausmės pradžios, atlikdamas bausmę sukūrė šeimą, su sutuoktine bendrauja maksimaliai kiek leidžia bausmės atlikimo sąlygos. Civilinis ieškinys, kurį dengia, niekaip nesusijęs su jo padaryta nusikalstama veika ir, gynėjo teigimu, tokio pobūdžio finansiniai įsipareigojimai neturėtų būti laikomi jokiu kriminogeniniu veiksniu. Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad įstaigos administracijos atsiliepimai apie nuteistąjį geri, nuteistasis daug skaito, domisi kompiuterine įranga, aktyviai sportuoja. Nuteistojo rizika labai žema, aplinkybė, kad nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio jau buvo įvertinta nuosprendį priėmusio teismo. Skunde taip pat teigiama, kad teismas turėjo įvertinti, jog nuteistasis nusikalto veikdamas vienas, nepriklauso kriminalinei subkultūrai, nepalaiko diskriminacinių ar rasistinių ideologijų, nuteistąjį pataisos namuose lanko tik artimieji, o ne asmenys galimai priklausantys nusikalstamoms grupuotėms. Tai, kad nuteistasis neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, niekaip negali sunkinti jo padėties, nes to padaryti praktiškai neįmanoma. Drausminės nuobaudos negalioja, visi nuteistojo anksčiau padaryti pažeidimai, advokato teigimu, nelaikytini sunkiais. Pažymėta, kad N. G. pats supranta padarytos veikos pavojingumą, pasekmes, sutinka būti intensyviai prižiūrimas bei kontroliuojamas. Nuteistasis alergiškas, dėl bronchinės astmos būtina laikytis griežto gydymosi režimo. Skunde teigiama, kad pataisos įstaiga negali užtikrinti rekomenduojamo gydymo bei ligoniui būtinų sąlygų. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo N. G. gynėjo advokato G. Varanavičiaus skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad N. G. priklauso žemai rizikos grupei (26 balai). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, todėl šiuo atveju būtina nustatyti nekeliančią jokių abejonių ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės laiką nustatytą tvarką pažeidė penkis kartus, iš jų tris kartus buvo skirtos drausminės nuobaudos, skatintas šešis kartus. Ir nors, kaip teisingai nurodoma skunde, nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pažeidimai buvo daromi nuosekliai per ilgą bausmės laiką, paskutinis padarytas 2015 m. kovo 6 d., t. y. praėjus šešiems metams nuo bausmės atlikimo pradžios, kuomet N. G., neabejotinai žinodamas bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pažeidė nustatytą tvarką. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad N. G. apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nedalyvavo elgesio pataisos programose, kurios padėtų valdyti su alkoholio vartojimu susijusius rizikos veiksnius. Vis dar išlieka šie nuteistojo N. G. kriminogeniniai veiksniai: finansiniai įsipareigojimai, draugai, mąstymas ir elgesys. Atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą buvo nustatyta, kad N. G. pakartotinio nusikalstamumo rizika atitinka 26 balus pagal „OASys“. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas, jo siekis įgyti išsilavinimą ir teisinių žinių rodo nuteistojo polinkį stengtis taisytis teigiama linkme, tačiau vertinant šias neabejotinai teigiamai N. G. charakterizuojančias aplinkybes su visomis kitomis aukščiau išdėstytomis, jų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad N. G. aj šiuo metu daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą. Apygardos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad Komisijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas apylinkės teismo patikrintas tinkamai, nutartis išsamiai argumentuota, todėl apygardos teismas, pritardamas pirmos instancijos teismo nutartyje padarytoms išvadoms, nutarties motyvų nekartoja. Procesinių pažeidimų tikrinant Komisijos priimto nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teisėtumą ir pagrįstumą nepadaryta. Konstatuojama, kad tiek Komisijos nutarimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam N. G., tiek apylinkės teismo nutartis atmesti nuteistojo skundą yra teisėti, pagrįsti, juos naikinti pagal nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo N. G. gynėjo advokato Geručio Varanavičiaus skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.