- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-25
- Bylos Nr.
- eA-161-968/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00389-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Rytis Krasauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vetumas“
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vetumas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vetumas“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vetumas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2024 m. sausio 4 d. atsakymo Nr. A33(1)-97 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Atsakymas; Skundžiamas raštas) dalį, įpareigoti Administraciją pateikti atsakymą į pareiškėjo 2023 m. gruodžio 7 d. prašymo 2–7 punkte suformuluotus klausimus ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis 2023 m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą Administracijai, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma informuoti, ar (duomenys neskelbtini) statytojai skaitysis kaip nauji statytojai, prisijungiantys prie UAB „Vetumas“ planuojamos įrengti infrastruktūros – kelio atkarpos nuo (duomenys neskelbtini), iki sklypo (duomenys neskelbtini) pagal 2023 m. liepos 15 d. Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. SKPS-1041/23 (toliau – ir Prisijungimo sąlygos); ar iš (duomenys neskelbtini) statytojų sumokėto infrastruktūros mokesčio, jeigu jis buvo sumokėtas, bus kompensuojamos patirtos išlaidos už kelio atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki sklypo (duomenys neskelbtini) pagal Prisijungimo sąlygas įrengimą. Administracija skundžiamame Atsakyme nurodė, kad, pareiškėjo minimi statytojai nėra kiti (nauji) statytojai (vystytojai), prisijungiantys prie bendrovės gautų sąlygų. Nėra juridinio pagrindo užskaityti ankščiau statytojų sumokėtas įmokas, todėl nebus kompensuojamos ir patirtos išlaidos pareiškėjui už įrengtą kelio atkarpą nuo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) pagal bendrovės vardu gautas Prisijungimo sąlygas.
2.2. Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – ir SIPĮ) 13 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad kompensacijos už neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą mokamos iš savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų, kurios surenkamos iš statytojų (vystytojų), prisijungiančių prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros. Kompensacijos už neprioritetinės infrastruktūros plėtrą nemokamos, kai prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros nauji statytojai (vystytojai) neprisijungia. Lingvistinė šio straipsnio dalies analizė leidžia teigti, kad šioje dalyje yra kalbama apie kitus vystytojus, kurie prisijungia prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros. Tokiu atveju šie vystytojai yra naujai prisijungiantys.
2.3. Administracija nurodė, kad kiti (nauji) statytojai yra tie, kurie sumoka infrastruktūros mokestį po to, kai bus įrengta neprioritetinė savivaldybės infrastruktūra, bet ne tie, kurie naujai prisijungs prie įrengtos infrastruktūros. Tokiu būdu, nors SIPĮ kito statytojo sąvoka siejama su prisijungimu prie naujai įrengtos infrastruktūros, tačiau, Administracijos vertinimu, kiti (nauji) statytojai yra tie, kurie sumoka infrastruktūros mokestį po to, kai yra įrengta infrastruktūra. Tokiu aiškinimu Administracija viršijo savo kompetencijos ribas ir nustatė naują teisinį reguliavimą, kuris nėra nurodytas įstatyme.
2.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo išnagrinėti prašymą ir pateikti atsakymą ar motyvuotai atsisakyti tai padaryti. Skundžiamo Atsakymo dalis, kuria atsakoma į pareiškėjo prašymo 2–7 punktus, nėra pagrįsta SIPĮ normomis.
2.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais. Tinkamai išnagrinėtas ir pateiktas atsakymas yra svarbus pareiškėjui ir sukeliantis teisines pasekmes, t. y. darantis įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Pareiškėjas yra pelno siekiantis ūkio subjektas. Jei Administracija yra teisi ir neturi būti kaip kompensacija už infrastruktūros projektus mokamos anksčiau surinktos Savivaldybės infrastruktūros įmokos, pareiškėjas privalės iš viso atsisakyti projekto, nes jis bus finansiškai neįgyvendinamas. Patirtų išlaidų už kelio įrengtą atkarpą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kompensavimas pagal Prisijungimo sąlygas yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų visuomenei naudingų ūkinių pastangų ir iniciatyvų rėmino būdų. Todėl šia teise pareiškėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei bus skirta kompensacija, kurios skyrimo sąlygas šiuo atveju nustato Administracija. Taigi, nuo Atsakymo priklauso, kaip keisis pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Administracija atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių Atsakymo panaikinimo pagrindų, t. y. nenurodo, kokiems teisės aktų reikalavimams jis prieštarauja. Pareiškėjo nurodyti argumentai yra hipotetiniai, nepagrįsti jokiais įrodymais, nurodomos bendrosios teisės normos ir principai, kurie, nėra susiję su bylos dalyku. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Iš pareiškėjo skundo neaišku, kokia jo teisė yra pažeista ir koks yra pareiškėjo suinteresuotumas šioje byloje. Skundžiamas Atsakymas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, o pareiškėjas nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą. Tai, kad pareiškėjui nepatinka gautas Atsakymas, nereiškia, kad jis yra neteisėtas arba nepagrįstas.
3.2. Dėl pareiškėjo argumento, kad Atsakymas pažeidžia jo ūkinės veiklos laisvę, paminėtina, kad ūkinė veikla – tai bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 str. 40 d.). Pareiškėjas siekia vykdyti statybas turėdamas tikslą užsidirbti. SIPĮ 15 straipsnio 1 dalis numato pareigą statytojams (vystytojams) mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką. Skundžiamas Atsakymas neužkerta kelio pareiškėjui vystyti savo ūkinę veiklą (kuri susideda ne tik iš pajamų, bet ir iš išlaidų).
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T3-97 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada Vilniaus rajono savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama, 1–4 punktuose yra išvardinti atvejai, kada ši įmoka nemokama.
3.4. Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, priėmė skundžiamą Atsakymą, kuriuo pateikė pareiškėjui jo prašytą informaciją arba nurodė teisinį pagrindą, kodėl atsisako pateikti prašomą informaciją. Pabrėžtina, kad Administracija nagrinėja prašymus, atsižvelgdama į jų turinį, neviršydama teisės aktais suteiktų įgaliojimų.
3.5. Dėl atsakymo į prašymo 1 ir 2 punktus pareiškėjui paaiškinta, kokiais teisės aktais vadovaujantis atsisakoma pateikti pareiškėjo prašomus duomenis. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių teisės aktų, kuriuos pažeidė Administracija, atsakydama į jo prašymo 1–2 punktuose suformuluotus klausimus.
3.6. Dėl atsakymo į prašymo 3 ir 4 punktus, Administracija atsakyme nurodė, kad pareiškėjo nurodyti statytojai nėra kiti (nauji) statytojai (vystytojai), prisijungiantys prie pareiškėjo gautų Prisijungimo sąlygų, taip pat kad nebus kompensuojamos ir patirtos išlaidos pareiškėjui už kelio įrengtą atkarpą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Administracija išsamiai paaiškino pareiškėjui kompensavimo už savivaldybės infrastruktūrą tvarką prioritetinei ir neprioritetinei savivaldybės infrastruktūros plėtrai, kompensacijos už iniciatoriaus lėšomis suprojektuotą ir pastatytą ar įrengtą savivaldybės infrastruktūrą apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Nurodomi visi teisės aktai, kuriais remiantis buvo pateiktas Administracijos atsakymas. Atsakymas buvo išsiųstas pareiškėjo nurodytu elektroniniu paštu, jis pagrįstas galiojančiomis teisės normomis.
3.7. Įvertinus ginčijamo Atsakymo turinį, matyti, kad jame nėra suformuluotų jokių elgesio taisyklių, privalomų pareiškėjui. Šiuo atveju Atsakymas nelaikytinas administraciniu sprendimu VAĮ prasme, nes juo Administracija neišreiškė valios dėl infrastruktūros plėtros ar atitinkamos sutarties, ar dėl kompensacijos išmokėjimo, nesukūrė pareiškėjui teisių ir pareigų, o tiktai pateikė jam prašomą informaciją.
3.8. Teisiniai skundžiamo Atsakymo pagrindai yra 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR, Reglamentas), SIPĮ 13 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1475 patvirtinto Kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 15 ir 16 punktai.
3.9. Faktiniai skundžiamo Atsakymo pagrindai: pareiškėjo prašyme nurodyti statytojai nėra kiti (nauji) statytojai (vystytojai), prisijungiantys prie pareiškėjo gautų Prisijungimo sąlygų (SIPĮ 13 str. 4 d. ir Aprašo 16 p. prasme), todėl nėra teisinio pagrindo užskaityti kitų statytojų ankščiau sumokėtas įmokas. Dėl šios priežasties negali būti kompensuojamos pareiškėjo patirtos išlaidos už kelio atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įrengimą pagal pareiškėjui išduotas Prisijungimo sąlygas.
3.10. Šiuo metu Vilniaus rajono savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis (toliau – ir SIP sutartis) su pareiškėju dėl kelio atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nėra sudaryta. Nesant SIP sutarties, visi klausimai dėl galimo kompensacijos dydžio, išmokėjimo tvarkos ir kitų sąlygų yra tik hipotetiniai.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Vetumas“ skundą.
5. Teismas nustatė šias bylos aplinkybes:
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą Administracijai, kuriuo prašė: 1) Informuoti, ar sklypai (duomenys neskelbtini) yra sumokėję infrastruktūros mokestį; 2) Jeigu yra sumokėję, kokia suma buvo sumokėta; 3) Informuoti, ar (duomenys neskelbtini) statytojai skaitysis kaip nauji statytojai, prisijungiantys prie UAB „Vetumas“ planuojamos įrengti infrastruktūros – kelio atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki sklypo (duomenys neskelbtini) pagal 2023 m. liepos 15 d. Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. SKPS-1041/23; 4) Ar iš (duomenys neskelbtini) statytojų sumokėto infrastruktūros mokesčio, jeigu jis buvo sumokėtas, bus kompensuojamos patirtos išlaidos už kelio atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki sklypo (duomenys neskelbtini) pagal Prisijungimo sąlygos įrengimą; 5) Jeigu bus kompensuojamos patirtos išlaidos, informuoti, (duomenys neskelbtini) statytojų sumokėtas infrastruktūros mokestis bus visas iš karto pervedamas siekiant kompensuoti išlaidas už įrengtą ir savivaldybei perduotą infrastruktūrą; 6) Atsakymą atsiųsti elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini); 7) Atsisakius tenkinti prašymą, atsakymą pagrįsti galiojančiomis teisės normomis.
5.2. Administracija skundžiamu atsakymu nurodė, kad pareiškėjas prašė Savivaldybės pateikti informaciją, ar sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkai (t. y. statytojai): a) yra sumokėję infrastruktūros mokestį; b) jei sumokėję, įvardinti, kokia tai suma; c) ar statytojai bus laikomi kaip nauji statytojai, prisijungiantys prie UAB „Vetumas“ gautų sąlygų; d) ar statytojų sumokėtomis įmokomis bus kompensuojamos patirtos išlaidos pareiškėjui už įrengtą kelio atkarpą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pagal Bendrovės vardu gautas Prisijungimo sąlygas.
5.3. Administracija, be kita ko, vadovaudamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktu, SIPĮ 13 straipsnio 2, 3, 4 dalimis, Tvarkos aprašo 15 ir 16 punktais, nurodė, kad „<...> atsižvelgdami į Jūsų prašymą, suteikia Jus dominančią informaciją, pagrįstą galiojančiomis teisės normomis: 1) informacijos dėl statytojų sumokėtų infrastruktūros mokesčių ir sumokėtų mokesčių sumos pagal šio prašymo a) ir b) punktus Jums nesuteiksime, nes Savivaldybė nėra gavusi statytojų prašymo dėl Reglamento III skyriuje nustatytų duomenų subjekto teisių nagrinėjimo ir / ar įgyvendinimo tikslais tvarkyti Statytojų asmens duomenis, kurie privalo būti tvarkomi tik Statytojų sutikimo pagrindu; 2) dėl c) ir d) punktų, jei būtų sudaryta SIP sutartis, Bendrovei (toliau – Iniciatorius) Savivaldybė (toliau – Organizatorius) kompensaciją už patirtas išlaidas Iniciatoriui išmokės tik įvykdžius visus sutartinius įsipareigojimus, perdavus turtą Organizatoriui ir kai prie Iniciatoriaus pastatytos ir (ar) įrengtos neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros prisijungs kiti (nauji) statytojai (vystytojai) ir jie sumokės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokas. Jūsų minimi statytojai nėra kiti (nauji) statytojai (vystytojai), prisijungiantys prie Bendrovės gautų sąlygų. Nėra juridinio pagrindo užskaityti ankščiau Statytojų sumokėtas įmokas, todėl nebus kompensuojamos ir patirtos išlaidos Bendrovei už kelio įrengtą atkarpą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pagal Bendrovės vardu gautas Sąlygas. <...>“
6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymu, VAĮ ir Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad VAĮ nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą, taip pat nurodė, kad atsakymas į prašymą rengiamas atsižvelgiant į prašymo turinį. Remdamasis teismine praktika, teismas nurodė, kad administraciniame teisme gali būti nagrinėjamas ginčas tik dėl atsakymo į prašyme pateiktus klausimus pakankamumo aspektu, bet ne jo (atsakymo) teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. Atkreiptas dėmesys, kad skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais, o prašymo turinys ir jame nurodytos aplinkybės nustato pareiškėjui teiktinos informacijos kiekį ir pobūdį.
8. Teismas vertino, kad pareiškėjo kreipimasis į atsakovą yra prašymas (VAĮ 2 str. 10 d.), todėl nurodė, kad nagrinės Atsakymą į kreipimesi (prašyme) suformuluotus klausimus pakankamumo, o ne turinio teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. Teismas nurodė, kad rašto turinys ginčijamame teisiniame santykyje neturi įtakos pareiškėjo teisių bei pareigų apimčiai.
9. Įvertinęs Atsakymo turinį, teismas nurodė, kad pareiškėjui nebuvo suteikta informacija apie sumokėtos sumos dydį (pareiškėjo prašymo 2 p.), o Administracija savo atsakymą šioje dalyje pagrindė BDAR nuostatomis ir pateikė argumentus, t. y. paaiškino, kodėl tokios informacijos suteikti negali. Teismas analizavo pareiškėjui pateikto atsakymo pagal kiekvieną prašyme suformuluotą klausimą turinį ir pažymėjo, kad LVAT, kartu aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, nustatytus Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 6 straipsnyje, taip pat yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją; šis įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme).
10. Teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamo rašto turiniu, nesudarė pagrindo teigti, kad pareiškėjui buvo nesuteikta informacija ar kad ji suteikta netinkamai. Teismas nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo prieiti prie išvados, kad priimant skundžiamą Atsakymą buvo pažeistos VAĮ ir / ar prašymo nagrinėjimo procedūros ar jame pateiktas nepakankamas / neišsamus atsakymas į pareiškėjo prašymą suteikti informaciją.
11. Teismas sprendė, kad skundžiamas Administracijos raštas yra išsamus ir aiškus, todėl atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Atsakymą. Atmetęs pagrindinį skundo reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
12. Pareiškėjas UAB „Vetumas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui nebuvo suteikta informacija apie sumokėtos sumos dydį (prašymo 2 p.). Administracija savo atsakymą šioje dalyje pagrindė nurodydama BDAR ir paaiškino, kodėl tokios informacijos suteikti negali. Tačiau BDAR 4 straipsnyje nurodyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Reglamente nėra nurodyta, kad sumokėti mokesčiai yra tiesiogiai priskirtini prie asmens duomenų. Todėl Savivaldybė neteisingai taikė BDAR ir nepagrįstai apribojo duomenų apie sumokėtą infrastruktūrinį mokestį pateikimą. BDAR neriboja tokių duomenų pateikimo, o riboja pateikti tokius duomenis, pagal kuriuos būtų nustatyta asmenybė. Todėl nuasmeninti duomenys apie sumokėtą infrastruktūros mokestį gali būti pateikti. Administracija nenurodė BDAR straipsnio, kuriuo mokesčiai, tame tarpe ir infrastruktūros, yra priskirtini prie asmens duomenų. Savivaldybė rėmėsi tik draudimu teikti asmenis duomenis, tačiau šis draudimas nėra taikomas mokestinei sričiai.
13.2. Piktnaudžiavimas tokia teise iškraipo ne tik konkurenciją, tačiau ir pažeidžia lygybės prieš įstatymą principą, kadangi Savivaldybė turi teisę atleisti asmenis nuo infrastruktūros mokesčio mokėjimo ir nustato sau teisę, kokiu atveju gali apie tai informuoti kitus suinteresuotus asmenis.
13.3. Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos kompensavimo pažymėtina, kad kompensacijos infrastruktūros plėtros iniciatoriams už patirtas infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato SIPĮ 13 straipsnis ir Aprašas (16 p.). SIPĮ nustato šias sąlygas kompensacijai išmokėti: 1) kai prie iniciatoriaus pastatytos ir (ar) įrengtos neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros prisijungia kiti statytojai (vystytojai); 2) statytojai (vystytojai) sumoka savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokas; 3) taip pat ir tuo atveju, kai prisijungiantys statytojai kartu naudojasi ir kitų statytojų (vystytojų) pastatyta ir (ar) įrengta neprioritetine savivaldybės infrastruktūra, gautos savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos paskirstomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, jos nesant – paskirstoma iniciatoriams proporcingai atliktos ir nekompensuotos investicijos dydžiui. Taigi, esminės yra dvi sąlygos – prisijungti prie įrengtos neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros ir sumokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
13.4. Savivaldybės infrastruktūros plėtros mokestis arba įmoka, kaip apibrėžiama SIPĮ 2 straipsnio 7 dalyje, yra skiriama savivaldybės infrastruktūrai. Kompleksinis ir gramatinis įstatymo normų aiškinimas leidžia teigti, kad kompensavimas galimas ne tik tiems statytojams, kurie prisijungia prie infrastruktūros ir sumoka savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokas, bet ir tie, kurie tas įmokas jau sumokėjo, nes pačios įmokos paskirtis yra tikslinė – savivaldybės infrastruktūros plėtros finansavimas, ir tokiu atveju kompensavimas gali būti ribojamas tik įmokos tikslo neatitikimu, bet ne tuo, kada statytojas sumokėjo įmoką. Įstatymas tokio ribojimo nenustatė. Yra vienintelis apribojimas – kai prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros nauji statytojai (vystytojai) neprisijungia. Kaip matyti iš teisės akto teksto, šis ribojimas susijęs su infrastruktūros naudojimu – jei ja nesinaudoja, nėra pagrindo mokėti kompensaciją.
13.5. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, o Administracija ginčijamame atsakyme pateikė netikslią informaciją. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Atsakymas yra išsamus ir aiškus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus, akcentuodamas, kad pareiškėjas nenurodo, kokias jo teises ir interesus pažeidžia Atsakymas, o ginčijamas raštas, Administracijos įsitikinimu, pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Administracija papildomai nurodo, kad:
14.1. Nors pareiškėjas nurodo, kad Administracija neturėjo pagrindo vadovautis BDAR, kadangi sumokėti mokesčiai nepriskirtini prie asmens duomenų, tačiau Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 39 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, jog informacija apie mokesčių mokėtoją gali būti pateikiama kitiems asmenims, kai mokesčių mokėtojas raštu prašo arba sutinka (neprieštarauja), kad informacija būtų paskleista. Mokesčių mokėtojų fizinių asmenų sumokėtų (įskaitytų) mokesčių sumos laikomos paslaptyje (MAĮ 38 str. 2 d. 3 p.).
14.2. SIP sutartis su pareiškėju dėl kelio atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nėra sudaryta. Nesant SIP sutarties, visi klausimai dėl galimo kompensacijos dydžio, išmokėjimo tvarkos ir kitų sąlygų yra tik hipotetiniai. Atsakymas yra pagrįstas teisės aktais, jame nurodytos faktinės aplinkybės, todėl jis atitinka VAĮ reikalavimus. Be to, Atsakymu Administracija neišreiškė valios dėl infrastruktūros plėtros ar atitinkamos sutarties, ar dėl kompensacijos išmokėjimo, nesukūrė pareiškėjui teisių ir pareigų, o tiktai pateikė jam prašomą informaciją.
14.3. Pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė, kadangi byla nėra sudėtinga, o parengtas apeliacinis skundas standartinis, jame iš esmės tik perrašomos faktinės aplinkybės ir cituojami kitų juridinių asmenų raštai.
15. Administracija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atsakymą į Administracijos užklausą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Administracijos pareiškėjui pateikto 2024 m. sausio 4 d. Atsakymo, kuriuo atsakyta į pareiškėjo UAB „Vetumas“ 2023 m. gruodžio 7 d. prašymą, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas taip pat skunde suformulavo reikalavimą įpareigoti Administraciją pateikti atsakymą į pareiškėjo prašymo 2–7 punktuose pateiktus klausimus.
17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, kad Atsakymo turinys nedaro įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai. Teismas darė išvadą, jog skundžiamas Atsakymas yra išsamus ir aiškus, todėl nenustatė pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti Administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą.
18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad Administracija, neteikdama duomenų apie sumokėtas savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokas, kurios nelaikytinos asmens duomenimis pagal BDAR, piktnaudžiauja savo teisėmis. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino ginčijamą raštą išsamiu, kadangi ginčą sprendė vadovaudamasis netaikytinu teisiniu reguliavimu, t. y. pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis SIPĮ ir Aprašo nuostatomis.
19. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto nesutikimo su ginčijamu Atsakymu naujus argumentus dėl duomenų apie kitų asmenų sumokėtą infrastruktūros įmoką nepateikimo ir jų kvalifikacijos BDAR taikymo kontekste, tačiau šių argumentų nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Primintina, kad skunde nesutikimą su Atsakymu pareiškėjas iš esmės grindė savo materialiniu suinteresuotumu byloje ir tuo, jog Administracija netinkamai aiškino statytojų (vystytojų), prisijungiančių prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros, sąvoką (SIPĮ 13 str. 4 d.).
21. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. LVAT yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti nauji argumentai, kurių jis nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, nenagrinėtinos apeliacinės instancijos teisme.
22. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022).
23. Dėl atsakovo prašymo pridėti prie bylos naują įrodymą (Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atsakymą į Administracijos užklausą, kuriame pateikiamas vertinimas, ar duomenys apie sumokėtas savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokas gali būti laikomi asmens duomenimis pagal BDAR) pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Minėtomis ABTĮ nuostatomis yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, tai užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą (žr., pvz., LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-138-822/2024). Teisėjų kolegija atsakovo prašymo netenkina, kadangi nenustatė, kad nagrinėjamu atveju naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (atsakovas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo teikti tokio pobūdžio duomenis) ar kad minėti įrodymai yra būtini bylai teisingai išspręsti.
24. Esmines bylai reikšmingas faktines aplinkybes teisingai nustatė ir išsamiai aprašė pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka tikrinamame sprendime (taip pat žr. šios nutarties 5 p.), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nekartoja.
25. Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad informacija – žinios, kuriomis disponuoja institucija, atlikdama viešąsias funkcijas. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi inter alia (be kita ko) duomenų išsamumo (pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys), duomenų tikslumo (pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis), teisėtumo (institucijos ir valstybės valdomo subjekto veiksmai teikiant duomenis grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais), duomenų prieinamumo (sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti duomenis neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės duomenų teikimo pareiškėjams sąlygos) (Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 6 str. 1 d. 1–3 ir 6 p.).
27. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, LVAT, kartu aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, taip pat yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr., pvz., 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015, 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1600-552/2021 ir kt.).
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, aptarto teisinio reglamentavimo kontekste įvertinusi pareiškėjo pateikto prašymo atsakovui turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo kreipimasis į atsakovą yra laikomas prašymu VAĮ 2 straipsnio 10 punkto prasme. Teismas, pagrįstai vadovaudamasis Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymu ir aukščiau aptarta LVAT praktika, pareiškėjo prašymą vertino pakankamumo, o ne jo turinio teisėtumo ir pagrįstumo aspektais.
29. Pareiškėjas teisingai nurodo, kad kompensavimo už savivaldybės infrastruktūrą tvarką reglamentuoja SIPĮ 13 straipsnis ir Aprašas, tačiau nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad būtent šiuo teisiniu reguliavimu privalėjo vadovautis teismas spręsdamas ginčą.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad atsakovo pateiktas Atsakymas yra neišsamus. Minėta, kad atsakovas Administracija nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remdamasi nusprendė neteikti duomenų apie konkrečių statytojų sumokėtas infrastruktūros įmokas, o šio atsisakymo teisinio pagrindo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas nekvestionavo, taip pat byloje neįrodinėjo (nepagrindė) prašomų asmens duomenų gavimo teisėtumo ir būtinumo, teisėto panaudojimo tikslo (BDAR 6 str. 1 d.).
31. Dėl pareiškėjo vertinimo, kad Administracija netinkamai aiškina teisės aktų nuostatas pasisakydama dėl pareiškėjo nurodytų statytojų SIPĮ 13 straipsnio taikymo tikslu, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas nėra sudaręs SIP sutarties. Akcentuotina, kad Administracija ginčijamu Atsakymu nesprendė konkrečių klausimų ir nepriėmė atitinkamų sprendimų dėl pareiškėjui aktualios infrastruktūros ir SIP sutarties sudarymo ir / ar kompensacijos apskaičiavimo bei išmokėjimo. Kartu pažymėtina ir tai, kad, išskyrus deklaratyvius teiginius, pareiškėjas byloje nenurodė jokių pagrįstų argumentų ir neįvardijo, kokias jo subjektines materialiąsias teises pažeidė atsakovas.
32. Įvertinusi skundžiamo Atsakymo turinį, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjui pateikta informacija laikytina pakankama informacinio pobūdžio prasme. Aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina atsakovo pateiktas vertinimas dėl to, ar pareiškėjas atitiktų savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos kompensavimo sąlygas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Administracija nepateikė prašomos informacijos.
33. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų nepasisakoma.
34. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
35. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vetumas“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.