Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4804-1043/2018 pagal ieškovo V. S. M. (V. S. M.), atstovaujamo J. I. P., ir ieškovės L. I. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. A., V. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti ieškovei L. I. M. iš atsakovės 1 558,30 Eur turtinės bei 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti ieškovui V. S. M. 50 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovų atstovai patvirtino, jog 2013 m. lapkričio 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kelyje (duomenys neskelbtini) įvykusių muštynių, po kurių staiga mirė S. M., mirties priežastis – uždusimas. Dėl S. M. mirties pradėtas ikiteisminis tyrimas kaltinamųjų A. F. bei pareigūnų V. A. ir V. S. atžvilgiu. Minėtas ikiteisminis tyrimas 2015 m. sausio 26 d. buvo nutrauktas, 2015 m. gegužės 11 d. atnaujintas ir tęsiamas kaltinamųjų pareigūnų V. S. ir V. A. atžvilgiu dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir neatsargaus S. M. gyvybės atėmimo. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2015 m. gruodžio 11 d. konstatavus, jog nusikalstamas veikas padarė vienas iš dviejų pareigūnų, tačiau, išnaudojus visas galimybes, nustatyti kalto asmens nepavyko, todėl nėra galimybės pareikšti įtarimą konkrečiam asmeniui. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas iš pareigūnų V. A., V. S. atlikto neteisėto veiksmo – netinkamo kovinio veiksmo panaudojimo, dėl kurio S. M. mirė. Ieškovė L. M. neteko sūnaus, ieškovas V. S. M. – tėvo, maitintojo. Nurodo, kad ieškovus ir mirusįjį siejo glaudus ryšys. Dėl minėto įvykio ieškovai patyrė emocinį sukrėtimą, stresą, prarado pasitikėjimą teisėsauga. Ieškovai neturtinės žalos dydį įvertino 80 000,00 Eur (ieškovė L. I. M. – 30 000,00 Eur, ieškovas V. S. M. – 50 000,00 Eur). Ieškovė L. I. M. taip pat prašė priteisti turtinę žalą, kurią sudaro jos patirtos išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo palaikų pargabenimu ir laidojimu (b. l. 3-7).

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovės nuomone, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą teiginys, jog nukentėjusiajam sulaikymo metu buvo atlikti neteisėti ir nepagrįsti veiksmai, pasirinktas nebūtinas, netinkamas bei neprofesionaliai atliktas kovinių imtynių veiksmas, susijęs su kaklo suspaudimu, yra tik prielaida, grindžiama spėjimu, kadangi nebuvo surinkta pakankamai duomenų leidžiančių spręsti, kad kažkuris iš baudžiamojon atsakomybėn patrauktų pareigūnų (V. A. ir V. S.) tokį veiksmą išvis atliko. Neįrodžius neteisėtų pareigūnų veiksmų, atsakovei nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą (b. l. 97-100).

3. Dublike, atsikirsdami į atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus, ieškovai nurodė, jog atsakovė nepagrįstai teigia, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių policijos pareigūnų kaltę. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima pareikšti galutinį įtarimą, t.y. nepakako duomenų nustatyti, ar įtariamasis V. A., ar įtariamasis V. S. dėl neatsargumo atliko trauminį poveikį S. M., dėl ko pastarasis mirė. Ieškovų nuomone, aplinkybė, jog neteisėtus veiksmus atliko tik vienas iš pareigūnų, tačiau jo neidentifikavus, nepaneigia atsakovės atsakomybės (b. l. 115-116).

4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog nesant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad V. A. ir V. S. veiksmai nulėmė S. M. mirtį, atsakovei neatsiranda prievolė ieškovams atlyginti žalą (b. l. 122-123).

5. Trečiasis asmuo V. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Taip pat nurodė, jog jis neatliko jokių veiksmų, kurie priežastiniu ryšiu būtų susiję su S. M. mirtimi. Jo atžvilgiu nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis, o pradėtas ikiteisminis tyrimas – nutrauktas, todėl valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą. Trečiojo asmens teigimu, S. M. buvo išsituokęs, turėjo psichikos sutrikimų, be to, byloje nėra duomenų, kad mirusysis teikė paramą sūnui, todėl aplinkybė, jog S. M. buvo šeimos maitintojas – neįrodyta (b. l. 129-130).

6. Trečiasis asmuo V. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Taip pat nurodė, jog jis neatliko jokių veiksmų, kurie priežastiniu ryšiu būtų susiję su S. M. mirtimi. V. S. atžvilgiu nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis, o pradėtas ikiteisminis tyrimas – nutrauktas, todėl valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą. Trečiojo asmens teigimu, S. M. buvo išsituokęs, turėjo psichikos sutrikimų, be to, byloje nėra duomenų, kad mirusysis teikė paramą sūnui, todėl aplinkybė, jog S. M. buvo šeimos maitintojas – neįrodyta (b. l. 131-132).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovės L. I. M. naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 1 526,44 Eur turtinės žalos atlyginimą, 95,83 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė ieškovo V. S. M. (V. S. M.), atstovaujamo įstatyminės atstovės J. I. P., naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 000.00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

8. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, sprendžiant dėl teisės į žalos, atsiradusios dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, atlyginimą (CK 6.272 straipsnio 1 dalis). Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, jog S. M. galėjo susižaloti ir pats. Įvertinęs bylos aplinkybes sprendė, jog S. M. nuo momento, kuomet buvo nukeltas nuo automobilio variklio dangčio, negalėjo atlikti jokių aktyvių veiksmų, kadangi jo judesiai buvo riboti (rankos laikomos už nugaros, vėliau už nugaros surištos diržu), todėl S. M. neturėjo galimybės pats atlikti veiksmus, sukėlusius mirtiną sužalojimą.

9. Teismas sprendė, jog sužalojimą, įtakojusį jo mirtį (mirtiną kaklo suspaudimą) S. M. patyrė jo sulaikymo metu, kurį vykdė du policijos pareigūnai, atlikę kovinį veiksmą S. M. atžvilgiu.

10. Teismas iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų nustatė, kad S. M. elgėsi neadekvačiai (blaškėsi važiuojamojoje dalyje, kliudė pravažiuojančius automobilius), t. y. kėlė pavojų sau, ką galimai įtakojo psichikos sutrikimas ar didelis emocinis susijaudinimas.

11. Teismas konstatavo, kad policijos pareigūnai sulaikymo metu suprato, jog asmens elgesys galimai įtakotas psichinės sveikatos sutrikimo, tačiau tinkamai neįvertino situacijos, akivaizdžiai neatsižvelgė į teisės pažeidimo pobūdį bei S. M. individualias savybes, jo elgesį ir panaudojo prieš nukentėjusįjį perteklinę bei nebūtiną fizinę prievartą, kuri sukėlė mirtinus kūno sužalojimus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, taip pažeisdami Policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatą.

12. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad pareigūnų V. S. ir V. A. atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, neeliminuoja valstybės, kaip subjekto, įgyvendinančio savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, atsakomybės už minėtų pareigūnų atliktus neteisėtus veiksmus.

13. Dėl priežastinio ryšio ir žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, sprendžiant dėl teisės į žalos, atsiradusios dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pareigūnų panaudoti pertekliniai koviniai imtynių veiksmai (neteisėti veiksmai), buvo tiesioginė S. M. mirties priežastis, dėl ko ieškovai patyrė neturtinę žalą (priežastinis ryšys).

14. Teismas sprendė, jog nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas taikyti civilinės atsakomybės institutą. Šio instituto taikymo atsakovės atžvilgiu negali paneigti ir tokie deklaratyvūs atsiliepimo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareigūnų neteisėtus veiksmus.

15. Dėl neturtinės žalos dydžio. Teismas darė išvadą, jog sūnaus netektis ieškovei sukėlė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir neigiamai įtakojo jos finansinę padėtį. Atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, jog S. M. neatliko jokių veiksmų, kas galėjo įtakoti perteklinio kovinio veiksmo panaudojimą (nukentėjusiojo neatsargumas ar neteisėta veika), teismas sprendė, jog ieškovei L. I. M. priteistinas 30 000,00 Eur (75 MMA) neturtinės žalos dydis, kas atitinka teisingumo, protingumo principus bei kuo labiau sušvelnina negatyvius padarinius.

16. Teismas, vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sūnui, atsižvelgė į tai, jog ieškovas V. M. neteko tėvo, maitintojo, būdamas jauno amžiaus (8 metai), sprendė, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis - 50 000,00 Eur (125 MMA) yra adekvatus, atitinkantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo pricipus bei kuo labiau sušvelnina negatyvius padarinius.

17. Teismas taip pat sprendė, jog nesant S. M. veiksmų - didelio neatsargumo ar tyčios, padėjusių žalai atsirasti arba jai padidėti, nėra pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą priteistinos žalos mažinimo pagrindą.

18. Dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad atsakovė turtinės žalos paskaičiavimo neginčijo, sprendė, jog dėl nukentėjusiojo mirties ieškovė patyrė turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo palaikų pargabenimu ir laidojimu, iš viso 5 270,50 Lt (220,00 Lt + 423,00 Lt + 153,00 Lt + 4474,50 Lt), kas sudaro 1 526,44 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

19. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4804-1043/2018 ir priimti naują sprendimą ieškovų V. S. M. (V. S. M.), atstovaujamo J. I. P., ir ieškovės L. I. M. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Kauno apylinkės teismas, priimdamas ginčytiną sprendimą, iš esmės rėmėsi tik Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus Nutarimu ir trečiųjų asmenų duotais parodymais ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 61-1-01000-13, objektyviai nevertino visų bylos aplinkybių, o tik selektyviai rėmėsi vien ieškovų pozicijai palankiomis aplinkybės, neatsižvelgdamas į duomenų patikimumą, jų atsiradimo šaltinį (t. II, b. l. 22-23).

19.2. Teismas rėmėsi trečiųjų asmenų V. A. ir V. S. apklausų protokolais ikiteisminiame tyrime, nors jie nebuvo įspėti apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą (t. II, b. l. 23).

19.3. Pirmosios instancijos teismo išvadai, jog paneigta apeliantės pozicija, kad S. M. kovinio veiksmo panaudojimo metu elgėsi agresyviai, prieštarauja kiti duomenys, surinkti ikiteisminio tyrimo byloje (t. II, b. l. 23).

19.4. Teismo argumentacija, kad pareigūnai, sulaikydami S. M., panaudojo perteklinį kovinį veiksmą, kuris galėjo būti panaudotas tik esant aktyviems pasipriešinimo veiksmams, kurių, teismo teigimu, šiuo atveju nebuvo, yra nepagrįsta (t. II, b. l. 24).

19.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ne tik tos aplinkybės, kad pažeidėjui nuraminti pradžiai buvo panaudotos dujos, bet ir to, kad sekantis veiksmas, kuris buvo atliktas – labiausiai tikėtina buvo kovinių imtynių veiksmas (ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas tikslus veiksmų mechanizmas), kuris yra įtraukas į policijos pareigūnų mokymo programą, yra leistinas ir policijos pareigūnų dažnai naudojamas sulaikant asmenis iš nugaros ir tikrai nėra vertintinas kaip kraštutinė priemonė (t. II, b. l. 24).

19.6. Teismas, konstatuodamas, kad minimu atveju buvo panaudoti pertekliniai, neteisėti kovinių imtynių veiksmai, nenurodė, kaip šie neteisėti veiksmai pasireiškė. Tik deklaratyviai sprendė, kad buvo padaryti Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pažeidimai (t. II, b. l. 25).

19.7. Teismo teiginys, jog policijos pareigūnai turėjo elgtis su S. M. kaip su ligoniu, kuriam reikalinga skubi pagalba, o panaudojo prieš jį perteklinį kovinį veiksmą, yra visiškai neapgrįstas ir neatitinkantis bylos aplinkybių (t. II, b. l. 26).

19.8. Nesutiktina su teismo nuomone, kad sulaikymo metu S. M. policijos pareigūnams nesipriešino, aktyvių veiksmų neatliko, pareigūnų atžvilgiu nenaudojo ginklo, todėl nėra pagrindo taikyti LR CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą priteistos žalos mažinimo pagrindą (t. II, b. l. 26).

19.9. Pirmosios instancijos teismas visiškai patenkindamas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, sprendimą grindė taip pat tik nukentėjusį ir ieškovus siejusiais giminystės ryšiais. Teismas nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, ieškovams priteisė nepagrįstai didelės neturtinės žalos atlyginimo sumas. Neatsižvelgė į teismų praktiką bylose dėl tyčinio gyvybės atėmimo priteistų neturtinių žalų dydžio (t. II, b. l. 27).

20. Ieškovai V. S. M. (V. S. M.), atstovaujamas J. I. P., ir L. I. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4804-1043/2018. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

20.1. Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi išimtinai 2015 m. gruodžio 11 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu, kadangi pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą pilnai ištyrė ir įvertino visus byloje tiek esančius rašytinius įrodymus, tiek šalių paaiškinimus (t. II, b. l. 32).

20.2. Nesutiktina su atsakovų pozicija, kad skundžiamame sprendime tik deklaratyviai buvo nurodyta, jog šiuo konkrečiu atveju buvo padaryti Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pažeidimai, kadangi kaip teisingai pažymėjo ir pirmos instancijos teismas, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad S. M. nepakluso policijos pareigūnų nurodymams, priešinosi policijos pareigūnams arba juo labiau juos puolė sulaikymo metu. Todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, jog kovinio veiksmo - kaklo suspaudimo, kuris galėtų būti pateisinamas tik esant aktyviems pasipriešinimo veiksmams ir tik išnaudojus kitas priemones panaudojimas buvo perteklinis, o atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog V. A. ir V. S. kovinius imtynių veiksmus prieš S. M. panaudojo pagrįstai ir teisėtai paneigia byloje nustatytos aplinkybės (t. II. B. l. 33-34).

20.3. Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas netinkamai vertino, bei vadovavosi priimant skundžiamą sprendimą trečiųjų asmenų parodymais, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra akivaizdžiai atmestinas, kadangi patys tretieji asmenys, tiek V. A., tiek V. S. nagrinėjant bylą buvo įspėti dėl galimos atsakomybės už melagingų paaiškinimų davimą prašė teismo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, patvirtinę jų teisingumą (t. II, b. l. 34).

20.4. Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir nepagrįstai priteisė dideles neturtinės žalos atlyginimo sumas, tačiau toks apelianto argumentas visiškai nepagrįstas ir atmestinas (t. II, b. l. 34).

20.5. Apeliaciniame skunde yra visiškai nepagrįstai nurodoma teisminė praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018, tiek kitose apelianto nurodytose bylose, kadangi šios bylos aplinkybės skiriasi iš esmės, be to šiuo konkrečiu atveju žala priteisiama iš valstybės o ne iš fizinių asmenų (t. II, b. l. 35).

20.6. Teismas pagrįstai sprendė, jog sūnaus netektis ieškovei sukėlė ne tik dvasinius išgyvenimus ir ieškovei L. I. M. priteisė 30 000,00 Eur (75 MMA) neturtinės žalos, kas akivaizdžiai atitinka teisingumo, protingumo principus bei kuo labiau sušvelnina negatyvius padarinius. Taip pat teismas visiškai pagrįstai įvertino priteistinos 50 000,00 Eur (125 MMA) neturtinės žalos dydį, kuris akivaizdu, jog negatyvių padarinių nepašalins, tačiau kuo labiau juos sušvelnins (t. II, b. l. 35-36).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

21. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

23. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės normas bei nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir naikintiną sprendimą.

25. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pareigūnų panaudoti pertekliniai koviniai imtynių veiksmai (neteisėti veiksmai), buvo tiesioginė S. M. mirties priežastis, dėl ko ieškovai patyrė neturtinę žalą (priežastinis ryšys), ieškinį tenkino iš dalies.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

27. Nagrinėjamos civilinės bylos ir prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 61-1-01000-13 medžiaga nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 61-1-01000-13 pagal gautą informaciją, jog kelyje (duomenys neskelbtini), ties posūkiu į (duomenys neskelbtini), įvyko muštynės taip (duomenys neskelbtini) piliečių, po kurių staiga mirė S. M., ant kurio kūno rasta smurto žymių. S. M. mirties priežastis – uždusimas, suspaudus kaklą pašaline jėga. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl policijos pareigūnų V. S. ir V. A. galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir neatsargaus S. M. gyvybės atėmimo 2015 m. gruodžio 11 d. Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu įtariamųjų V. A. ir V. S. atžvilgiu, nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 229 straipsnyje ir 132 straipsnio 3 dalyje, padarymo (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 4 t., b. l. 123-149).

28. Ieškovai turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą sieja su tuo, kad policijos pareigūnai V. A. ir V. S. sulaikydami S. M. panaudojo perteklinį kovinį veiksmą, dėl kurio S. M. mirė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareigūnų panaudoti pertekliniai koviniai imtynių veiksmai (neteisėti veiksmai) buvo tiesioginė S. M. mirties priežastis.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.272 str.).

29. Apeliantės teigimu, ieškovai neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmų, o pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik 2015-12-11 Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu ir trečiųjų asmenų duotais parodymais ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 61-1-01000- 13, neatsižvelgė, kad įvykio metu S. M. elgėsi agresyviai, ką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų R. J., V. P. parodymai, 2013-12-16 atliktame apžiūros protokole (1 tomas b. 1. 26) užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro budėtojo pokalbių įrašai, todėl pareigūnai V. A. ir V. S. kovinius imtynių veiksmus prieš S. M. panaudojo pagrįstai ir teisėtai. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliantės argumentai nepagrįsti. Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad S. M. elgėsi neadekvačiai (blaškėsi važiuojamojoje dalyje, kliudė pravažiuojančius automobilius) (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 2 t., b. l. 90-93, 108, 110-115, 123, 4 t., b. l. 74, 77, 81), t. y. kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, ką galimai įtakojo psichikos sutrikimas ar didelis emocinis susijaudinimas, tačiau šios aplinkybės nepakankamos ir neįrodo, kad S. M. sulaikymo metu aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnų reikalavimams. Iš apeliantės nurodyto liudytojo R. J. parodymų matyti, kad jis S. M. sulaikymo aplinkybių nematė, o atvykęs po įvykio, matė gulintį ant kelio važiuojamosios dalies vyriškį veidu į asfaltą, kažkuo surištomis už nugaros rankomis. Liudytojas V. P. parodė analogiškai.

30. Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1-5 dalys ( įvykio metu įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01), apibrėžiančios prievartos rūšis ir bendrąsias jų naudojimo sąlygas, nustato, kad Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, policijos pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių. Pažymėtina, kad, policijos patruliai, sulaikydami įtariamą padarius teisės pažeidimą asmenį, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka naudoti psichinę, fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą kaip išimtinę poveikio priemonę, atsižvelgdami į teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situaciją (galiojusios įvykio metu Policijos patrulių veiklos instrukcijos 52 punktas (patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673.

31. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ne tik tos aplinkybės, kad pažeidėjui nuraminti pradžiai buvo panaudotos dujos, bet ir to, kad sekantis veiksmas, kuris buvo atliktas (apeliantės vertinimu, labiausiai tikėtina buvo kovinių imtynių veiksmas), kuris yra įtraukas į policijos pareigūnų mokymo programą, yra leistinas ir policijos pareigūnų dažnai naudojamas sulaikant asmenis iš nugaros, tikrai nėra vertintinas kaip kraštutinė priemonė. Teisėjų kolegija sutinka, kad prieš besipriešinantį sulaikomą asmenį gali būti panaudota fizinė prievarta, kuri pagal Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnį suprantama kaip bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų naudojimas, tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais ir neteikiančiais pagrindo tokius pareigūnų atliktus kovinių imtynių veiksmus, įvertinant jų sukeltas sunkias pasekmes, pripažinti teisingais.

32. Kaip minėta šios nutarties 27 punkte, nors ikiteisminis tyrimas ir buvo nutrauktas minėtų pareigūnų atžvilgiu, tačiau kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nesant byloje įrodymų, kad S. M. priešinosi policijos pareigūnams, kovinio veiksmo - kaklo suspaudimo, kuris galėtų būti pateisinamas tik esant aktyviems pasipriešinimo veiksmams ir tik išnaudojus kitas priemones panaudojimas buvo perteklinis, o atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog V. A. ir V. S. kovinius imtynių veiksmus prieš S. M. panaudojo pagrįstai ir teisėtai, paneigia byloje nustatytos aplinkybės.

33. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nors tretieji asmenys apklausos protokoluose nurodė, kad kovinių veiksmų ir specialiųjų priemonių, išskyrus ašarines dujas, nenaudojo, minėtą aplinkybę paneigia ikiteisminio tyrimo byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-3536 (13), 11-591 (14), 11-592 (14), kurioje nurodyta, jog ant S. M. striukės rastos dvi juodos spalvos gumos mikrodalelės, kurios yra vienodos su V. A. pateiktos guminės lazdos guma (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 1 t., b. l. 100); Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-135-134/2016 konstatuota, jog neginčytinai nustatyta, kad S. M. mirties priežastis yra jo kaklo suspaudimas panaudojant kovinį imtynių veiksmą, laikant kaklą dilbiu - žąstu, atliekant smaugimo veiksmą ir tai padaryta jį sulaikant policijos pareigūnams V. S. ir V. A., o ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius kuris iš dviejų įtariamųjų padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 229 straipsnyje ir 132 straipsnio 3 dalyje (CPK 182 straipsnis) (1 tomas b.l.49-52); V. A. ir V. S. apklausos protokoluose nurodoma, jog sulaikomas S. M. aktyvių pasipriešinimo veiksmų neatliko, nesispardė, tačiau sulaikomas muistėsi (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 2 t., b. l. 173-175; 3 t., b. l. 28-31). Šios aplinkybės paneigia atsakovės poziciją, jog S. M. mirtino kovinio veiksmo panaudojimo metu elgėsi agresyviai, todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tokio kovinio imtynių veiksmo panaudojimas buvo perteklinis.

34. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas aplinkybė, kad pareigūnų V. S. ir V. A. atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, neeliminuoja valstybės, kaip subjekto, įgyvendinančio savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, atsakomybės už minėtų pareigūnų atliktus neteisėtus veiksmus.

35. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmus, šių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiūriu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu ir šiuo konkrečiu atveju civilinei atsakomybei kilti užtenka nustatyti tik kaltus pareigūnų veiksmus, o ne individualizuoti pareigūną atlikusį neteisėtą veiksmą (CK 6.272 str. 1 d.).

36. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir ieškovams padarytos turtinės ir neturinės žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).

Dėl neturtinės žalos

37. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

38. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje yra įvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Tai – šios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar šios normos kriterijus atitinkantis asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi ir mirusiojo tėvai, nepaisant darbingumo ir išlaikymo arba teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

39. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, atsižvelgė į tai, kad ieškovams neturtinė žala padaryta dėl labai artimo asmens mirties – sūnaus ir mažamečio vaiko tėvo, su kuriuo juos siejo artimi santykiai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir argumentavimu, kad ieškovai iš tiesų patyrė didelius dvasinius skausmus, išgyvenimus. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Šiuo atveju neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais sukeltos pasekmės, netikėta S. M. mirtis jo artimiesiems sukėlė emocinių sukrėtimų, skaudžiai paveikė jų gyvenimą, ieškovų ieškinyje įvardyti patirti negatyvūs išgyvenimai, teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir jie atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį.

40. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

41. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018; kt.). Pažymėta, kad, pirma, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Tai nereiškia, kad teismas nustato žmogaus gyvybės kainą. Antra, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylai reikšmingų aplinkybių visumą, todėl vien tai, kad priteistas mažesnis, nei buvo prašoma, neturtinės žalos atlyginimo dydis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad teismas neatsižvelgė į padarytos žalos pasekmes.

42. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju priteistinos neturtinės žalos dydis negali būti tapatus neturtinės žalos dydžiui, atsiradusiam dėl gyvybės atėmimo esant tyčinei kaltės formai, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas ieškovams neturtinės žalos dydis neatitinka šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

43. Kasacinio teismo išaiškinimu, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006).

44. Nagrinėjamu atveju pareigūnų atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, byloje nustatyti ne tyčiniai pareigūnų veiksmai, o profesinės klaidos, lėmusios sunkias pasekmes. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumą, kasacinio teismo praktiką, CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, sprendžia, kad yra teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo priteistą ieškovei L. I. M. 30 000 Eur (75 MMA) neturtinės žalos dydį sumažinti iki 20 000 Eur, o ieškovui V. S. M. priteistą 50 000 Eur (125 MMA) neturtinės žalos dydį sumažinti iki 30 000 Eur. Todėl ši skundžiamo sprendimo dalis keistina.

Dėl bylos procesinės baigties.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, todėl sprendimo dalis, kuria ieškovams priteista neturtinės žalos atlyginimas keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

46. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nei atsakovė, nei ieškovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacine tvarka pabaigos nepateikė jokių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

47. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 str. 1 d. 6 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą pakeisti iš dalies:

Iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteistą ieškovės L. I. M. naudai 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų), ieškovo V. S. M. (V. S. M.), atstovaujamo įstatyminės atstovės J. I. P., naudai priteistą 50 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.