Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų V. M. ( V. M. ) ir L. M. atstovo advokato R. P. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi buvo paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus vyr. prokuroro Donato Skrebiškio 2016 m. vasario 3 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta panaikinti 2015-12-11 Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Jelenos Sabaliauskienės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš V. A. ir V. S., nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 229 str., 132 str. 3 d. padarymo.

Skunde nurodyta, kad nutarimas, kurio nutrauktas ikiteisminis tyrimas prieš V. A. ir V. S. yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis esminį baudžiamojo proceso paskirties principą. Apeliantas teigia, kad iš bylos medžiagos matyti, kad S. M. po patirtų sužalojimo kakle, pasireiškusių kaklo suspaudimu su skydinės kremzlės viršutinių ragų lūžimu, lydimo asfiksijos, turėjo iš karto prarasti sąmonę ir negalėjo atlikti savarankiškų veiksmų, o iš teismo medicinos specialistų paaiškinimų matyti, jog jis aptartų sužalojimų pats sau padaryti negalėjo ir mirė nuo prieš jį panaudotos jėgos į kaklą. Taip pat nustatyta, kad sulaikant S. M. dalyvavo tik policijos pareigūnai V. A. ir V. S. ir nesant byloje duomenų apie spec.priemonių – guminės lazdos panaudojimą, nustačius, kad sulaikymo metu S. M. buvo paguldytas ant lygaus paviršiaus, kur nebuvo nelygumų, galinčių paveikti kaklo sritį, akivaizdu, kad sulaikymo metu buvo atliktas kovinis intymių veiksmas – kaklo suspaudimas laikant kaklą dilbiu – žastu. Prokurorė nutarime nurodė, kad bylos duomenų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad V. M. mirtis dėl kaklo suspaudimo įvyko jį sulaikant policijos pareigūnams V. A. ir V. S. ir nors jie tai neigia, tačiau jų parodymai paneigti bylos duomenimis ir atmestini. Tai apelianto nuomone, netrukdo ikiteisminį tyrimą pabaigti ir surašius kaltinamąjį aktą, bylą perduoti teismui, todėl nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra nepagrįstas, nes ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas išsamiai ir visapusiškai. Apeliantas nurodo, kad nebuvo tirtos aplinkybės dėl S. M. kaklo suspaudimo specialia priemone - gumine lazda, nes mikrodalelių tyrimo specialisto išvados patvirtinta, kad ant S. M. striukės rasta dvi juodos spalvos batų tepalo mikrodalelių, vienodų su V. A. batų tepalu ir dvi juodos spalvos gumos mokrodalelės su V. A. guminės lazdos guma, todėl sprendžia, kad S. M. kaklo sužalojimai galėjo būti atlikti ir gumine lazda, tačiau tokia sužalojimo galimybė nebuvo tirta.

Skunde nurodyta, jog apklausiamas V. A. parodė, jog belaukiant greitosios pagalbos prie jų buvo sustojęs greitosios pagalbos automobilis, tačiau neturėdamas reikiamos įrangos, išvažiavo iš įvykio vietos, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas minėtas greitosios pagalbos ekipažas ir apklausti juo vykę asmenys, be to, nebuvo nustatyti vyriškis ir moteris, kurie išlipę iš automobilio prisistatė kaip medikai, atvertė sulaikytąjį ant nugaros, apžiūrėjo akių vyzdžius, pilvą, šnekėjo, kad sulaikytas asmuo gali būti ištiktas insulto. Byloje taip pat nebuvo tiriama galimai kitos nusikalstamos veikos požymiai, kai policijos pareigūnai paguldę ant žemės S. M., paliko gulėti juo nesirūpindami, neatlikta tarnybinio automobilio telemetrijos duomenų analizė.

Apeliantas skunde išdėsto savo samprotavimus apie netinkamą prokurorų darbą, atliekant procesinius veiksmus, nes šiame ikiteisminiame tyrime jie veikė kaip įtariamųjų advokatai, nes nusikalstamos veikos padarymu įtariami policijos pareigūnai, tačiau toks prokurorų veikimas negali būti pateisinamas, nes vadovaujantis teisingumo principu įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs, nepriklausomai nuo asmeninių asmens savybių, socialinės ar turtinės padėties.

Skundas atmestinas. Teismas, vykdydamas jam ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatytas funkcijas, negali vadovauti ikiteisminiam tyrimui ir negali įpareigoti prokurorą atlikti kokius nors konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat ir nurodyti, kaip prokurorui įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kai prokuroras priima tik jo kompetencijoje esančius sprendimus, taip pat negali įpareigoti prokurorą priimti konkretų sprendimą, kuris ikiteisminio tyrimo stadijoje pagal baudžiamojo proceso įstatymą yra ne teismo, bet prokuroro kompetencija. Vadovaudamasis BPK 64 str. 2 d., nagrinėdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, teismas tik patikrina prokuroro sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o nustatęs pažeidimus, juos nurodo bei pasiūlo juos pašalinti.

Pareiškėjo atstovo skundas pažodžiui atitinka jo skundo ikiteisminio tyrimo teisėjui turinį, todėl iš skundo turinio galima spręsti, kad skundo dalykas ne 2016-03-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis, o ankstesni prokurorų nutarimai. Skunde pareiškėjas nepateikia jokios apylinkės teismo nutartyje nurodytos argumentų analizės, neišdėsto pozicijos, kodėl nesutinka su teismo išvadomis. Pareiškėjo pakartotinai dėstomi motyvai jo teisinės argumentacijos nesustiprina, o dėl pakartojimo neatitinka procesinės situacijos, nes apeliaciniam teismui pateiktus skundo argumentus išsamiai išnagrinėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje ir jų apeliantas neginčija, o skundo argumentus tik dar kartą pakartoja.

Apeliacinio teismo nuomone, skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria palikta galioti 2015-12-11 prokurorės J.Sabaliauskienės ir vyr. prokuroro Donato Skrebiškio 2016-02-03 d. nutarimai yra teisėti ir pagrįsti. Prokurorė priėmė procesinį sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš V. A. ir V. S., užbaigusi ikiteisminį tyrimą, kai prokuroro nuomone, visi galimi reikšmingi bylai duomenys jau buvo surinkti bei tyrimo veiksmai atlikti. Apeliantas prašo atnaujinti ikiteisminį tyrimą apklausiant skunde nurodytus asmenis, atlikti tyrimą dėl galimo S. M. sužalojimo gumine lazda, atlikti policijos tarnybinio automobilio telemetrijos duomenų analizę, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, šie skunde nurodyti pareiškėjų atstovo prašymai papildyti ikiteisminį tyrimą, skundžiama nutartimi buvo motyvuotai atmesti ir skundą nagrinėjantis teismas sutinka su šiais motyvais, o skunde atstovas jų neginčija ir nepateikia naujų argumentų, todėl skundą nagrinėjantis teismas dėl ikiteisminio tyrimo nepilnumo nurodytais motyvais neturi teisinio pagrindo nagrinėti dar kartą. Pažymėtina, kad apeliantas nurodydamas, kad ikiteisminis tyrimas neišsamus ir nurodydamas kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus tikslinga atlikti, nenurodė kuo tai būtų reikšminga esančių duomenų vertinimui ir kuo tai papildytų jau nustatytas įvykio aplinkybes. Neginčytinai nustatyta, kad S. M. mirties priežastis yra jo kaklo suspaudimas panaudojant kovinį imtynių veiksmą, laikant kaklą dilbiu - žąstu, atliekant smaugimo veiksmą ir tai padaryta jį sulaikant policijos pareigūnams V. A. ir V. S., o ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius kuris iš dviejų įtariamųjų padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 229 str. ir 132 str. 3 d., išnaudojus visas galimybes atlikti visus galimus ikiteisminio tyrimo veiksmus: buvo apklausti daugybę asmenų, kuriems galėjo būti žinomos reikšmingos bylai aplinkybės, atlikti sudėtingi objektų tyrimai, teismo medicinos specialistų tyrimai, ikiteisminis tyrimas 205-05-11 LR generalinės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo atnaujintas, atlikti papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai, taikytos procesinės prievartos priemonės, tačiau nenustatyta, kuris iš įtariamųjų padarė trauminį poveikį į gyvybiškai pavojingą V. M. kūno vietą – kaklą, todėl pagrįstai prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą prieš V. A. ir V. S., nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 229 str., 132 str. 3 d. padarymo, o vyr. prokuroras nutarimu ir apylinkės teismas skundžiama nutartimi paliko prokurorų nutarimus nepakeistus. Apeliantas skunde teigia, kad nors įtariamieji ir neprisipažino kaltais (tai būna daugeliu atvejų), tačiau tai netrukdo ikiteisminį tyrimą pabaigti, surašant kaltinamąjį aktą ir bylą perduoti teismui, tačiau toks argumentas nepagrįstas ir atmestinas, nes BPK 218 straipsnio nuostatos įpareigoja prokurorą surašyti kaltinamąjį aktą tik įsitikinus, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamoji atsakomybė ir turi būti nutrauktas, kai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės ir prokuroras įsitikina, jog yra pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą, o skundo argumentai tokių sprendimų nepaneigia.

Baudžiamajame procese nėra numatytas įrodymų pakankamumo kriterijus, nustatantis, kada pakanka įrodymų konkrečiam sprendimui (ar nutraukti ikiteisminį tyrimą, ar perduoti bylą su kaltinamuoju aktu į teismą) priimti. Pažymėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo teisėjas, nei aukštesnysis teismas ikiteisminio tyrimo neorganizuoja ir neatlieka. Konstitucinis prokuroro nepriklausomumo principas reiškia, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Per ikiteisminį tyrimą yra renkama ir vertinama informacija, reikalinga tam, kad būtų galima nuspręsti, ar turi būti tęsiamas ikiteisminis tyrimas ir ar jį pabaigus baudžiamoji byla turi būti perduodama teismui, taip pat tam, kad būtų galima perduotą baudžiamąją bylą nagrinėti teisme ir ją teisingai išspręsti. Taigi, tik prokuroras sprendžia, ar surinktų duomenų pagrindu galima daryti išvadas apie padarytą nusikalstamą veiką.

Pareiškėjas, pakartodamas savo ankstesniame skunde dėstytas aplinkybes, iš esmės reikalauja priimti tokį sprendimą, kuris atitiktų būtent jo interesus, t. y. kad būtų atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl jo skunde nurodytų asmenų veiksmų (neveikimo). Vien tai, kad buvo priimti pareiškėją netenkinantys procesiniai sprendimai, nesant kitų objektyvių duomenų, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad V. A. ir V. S. padarė veikas, turinčias BK 229 str. ir 132 str. 3 d. numatytų požymių.

Apibendrinus daroma išvada, kad prokurorų nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą ir šiuos nutarimą palikusi galioti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pareiškėjų atstovo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų atstovo skundą atmesti ir palikti galioti 2016 m. kovo 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis neskundžiama.