- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-02
- Bylos Nr.
- 1-2516-1096/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00464-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė
- Kaltinamasis
- D. S.
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 7 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. S. suklastojo tikrą dokumentą, 2023 m. balandžio 16 d., apie 20.29 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), iš K. L. pirkdamas sau automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)į 2023 m. balandžio 16 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį įrašė melagingus duomenis apie transporto priemonės pirkėją, t. y. kaip minėto automobilio pirkėją nurodydamas S. S., įrašydamas jos asmens kodą ir minėtą sutartį pasirašydamas jos vardu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2023 m. balandžio 16 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį. Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis D. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiškino, kad dėl įvykusio automobilio pirkimo sandorio susitarė su mama, tačiau vėliau paaiškėjo, kad nesusitarė. Galvojo, kad pirkimo – pardavimo dokumentą užregistruos ant mamos. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad mama nebuvo sutikusi, jog užregistruotų automobilį jos vardu. Ant dokumentų buvo parašęs mamos vardą. Patvirtina, kad pirko automobilį Volkswagen Passat. Automobilio registracija buvo atliekama ne jo vardu, kadangi turėjo vykti skyrybų procesas. Dėl šios priežasties nenorėjo savo vardu turėti automobilio, todėl dokumentus pildė mamos vardu. Automobilio savininkas, kuris pardavė automobilį užpildė savo dokumentų dalį, o jis užpildė savo dalį. Automobilį pardavė K. L.. Įvykis įvyko kaltinime nurodytu laiku ir vietoje. Dokumentus pildė K. L. kieme, galėjo būti (duomenys neskelbtini). K. L. minėjo, kad perka automobilį sau, tačiau pildys dokumentus mamos vardus, pastarasis sutiko. Dokumentuose nurodė mamos asmens kodą, gimimo datą, vardą bei pavardę. Pasirašė jis pats. Sutartį nunešė namo. Šio dokumento į „Regitrą“ neperdavė, galvojo vykti kartu su mama, tačiau pastaroji jau nebesutiko. Minėtą automobilį pirko už 1 350 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui parodžius dokumentą, esantį 43-44 bylos lape nurodo, kad kalba būtent apie šį dokumentą. Tai yra pirkimo – pardavimo sutartis. Šią sutartį pasirašė jis ir K. L.. Su dokumentu nieko nedarė, galvojo, kad registruos automobilį, tačiau nespėjo. Neatsimena, ar mama kreipėsi į policiją. Kiek supranta, automobilis yra areštuotas. Šiuo automobiliu paskutinį kartą važinėjo draugas, kažkur buvo klystkeliais nuvažiavęs. Yra davęs parodymus policijoje. Minėtu automobiliu naudojosi neilgai, kadangi draugas tvarkė automobilį, tai ir važinėjo juo, nes jis dirbo prie santechnikos darbų. Draugui ne visada leisdavo važinėti automobiliu. Nupirko automobilį, bet nežino kas savininkas, negali atsiminti. Už automobilį yra sumokėjęs pinigus. Dėl mamos asmens kodo gali paaiškinti, kad kažkada gal buvo nufotografavęs, todėl ir turėjo.
Pažymi, kad draugas buvo padaręs ne vieną KET pažeidimą naudojantis tuo automobiliu, taip pat padarė kažkokį auto įvykį. Mama buvo sakiusi, kad gauna pranešimus dėl padarytų KET pažeidimų tuo automobiliu. Mama pranešimus gavo jau po to, kai automobilis buvo įgytas, dėl to ir buvo kreiptasi į policiją.
Paaiškina, kad šiuo metu gyvena iš atliekamų santechnikos darbų. Bando steigti mažąją bendriją. Dirba, tačiau neoficialiai. Per mėnesį į rankas gauna įvairiai, kažkur apie 1 000 Eur. Skyrybų procesas vyksta, galimai dar susitaikys. Vaikams teikia išlaikymą, nors oficialiai nėra priteista. Vaikams duoda apie 200 Eur ar 500 Eur. Susitarimo nėra sudarę dėl tikslios pinigų sumos. Prie mamos būsto išlaikymo kiek gyvena, tiek prisideda. Jeigu gyvena savaitę laiko, prisideda prie būsto 50 Eur. Be to pats įsiskolinimų turi daug, nedengia turimų įsiskolinimų. Planuoja sukaupti didelę sumą ir tada atsiskaityti už įsiskolinimus. Šiuos įsiskolinimus turi iš pirmos santuokos, elementai paskaičiuoti už trejus metus. Tikslaus įsiskolinimo dydžio nežino. Paskutiniame nuosprendyje nebuvo pareikšto civilinio ieškinio, smurtavo prieš žmoną, sukėlė skausmą.
Pagarsinus administracinių nusižengimų registro išrašą paaiškina, kad neturi teisės vairuoti, bet anksčiau turėjo. Teisė vairuoti atimta, nes išgėręs vairavo. Be to pagarsinus kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu nurodo, kad neatsimena duotų parodymų, negali pasakyti, ar teisingi. Patikslinus, parodo, kad neteisingi parodymai, nes jis klydo, kad mama sutiko, bet vėliau paaiškėjo, kad mama nesutiko. Visos kitos minėtos aplinkybės teisingos. Patvirtina, kad mamos duomenis pats parašė ranka. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Parodžius dokumentą su parašu, esantį 69 lape, patvirtina, kad tai yra jo parašas (b. l. 133-136).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant, jo gynėjui, nukentėjusiajam bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 6 d. įtariamuoju apklaustas D. S. parodė, kad įteikus jam pranešimą apie įtarimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad priklausomybių ligų centro įskaitoje ir psichiatro įskaitoje nesu registruotas. Jam reikėjo mašinos, todėl 2023 m. balandžio 16 d., jeigu gerai prisimena, autoplius.lt internetiniame puslapyje rado skelbimą apie tai, kad parduodamas automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio kaina jam atrodo buvo 1 650 Eur. Paskambino nurodytu numeriu, į skambutį atsiliepė vyras ir jie susitarė, kad jis apžiūrės jo automobilį. Jis norėjo nusipirkti automobilį tam, kad jį pataisyti ir parduoti už didesnę kainą. Tačiau automobilio pirkimą nenorėjo pildyti savo vardu, nes jeigu jis jį pirktų savo vardu, jį iš jo būtų areštavę, nes vienas automobilis jau buvo areštuotas. Tuo metu jis gyveno kartu su savo mama S. S., adresu (duomenys neskelbtini), todėl jis paklausė mamos, ar gali ant jos užrašyti mašiną, nes iš jo konfiskuos. Pasakė, kad ją sutvarkys ir parduos. Mama pasakė, kad ji niekur nevažiuos, kad tingi. Ji jam leido jos vardu užpildyti pirkimo - pardavimo sutartį ir davė savo pasą, kurį jis nusifotkino. Tą pačią dieną susitiko adresu (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Kieme jau stovėjo parduodamas „Volkswagen Passat“ automobilis. Jis atvažiavo su savo draugu (neatsimena, su kuriuo, kadangi turi daug draugų), o pardavėjas buvo vienas. Jis buvo maždaug jo amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) metų. Apžiūrėjo automobilį ir jam viskas tiko. Susitarė, kad jis jam parduos automobilį už 1 450 Eur. Pradėjo pildyti automobilio pirkimo - pardavimo sutartį dviem egzemplioriais. Kas pirmas iš jų pildė, jis neprisimena. Tačiau visus mamos duomenis sutartyje jis pats parašė ranka ir pasirašė už ją. Jis tam pardavėjui pasakė, kad rašosi automobilį ant mamos. Supildę sutartis, vieną egzempliorių pasiėmė pardavėjas, o kitą - jis. Sumokėjo grynais pinigais 1 450 Eur ir pasiėmė automobilį. Iš karto nuvažiavo pas mamą. Automobilį paliko kieme, o pats užėjo namo ir parodė pro langą mamai automobilį. Mama pasakė, kad gražus, kaip naujas. Ar kažką dar sakė, jis neprisimena. Šį automobilį paliko pas savo pažįstamą A. taisyti, kuris gyvena jo ir jo mamos sodyboje. Jis pats automobiliu buvo prasivažiavęs iš viso apie du kartus, kai jis buvo taisomas. Automobiliu daugiausiai važinėjo jo pažįstamas A., kadangi jis ir taisė automobilį. Jo duomenų nežino. Kiek žino, jis išgėręs važiavo su šituo automobiliu, kažkur atsitrenkė ir pabėgo. Dėl to automobilis yra uždarytas į saugojimo aikštelę. Nupirkęs automobilį jis nesikreipė į Regitrą, kadangi ir taip planavo jį parduoti. Dėl padarytos nusikalstamos veikos, kad pasirašė už mamą, jis gailisi. Žinotų, kad taip bus, tikrai nepasirašinėtų už mamą. Kur yra sutarties originalas, jis nežino (b. l. 67-69).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 3 d. įtariamuoju apklaustas D. S. parodė, kad įteikus jam patikslintą pranešimą apie įtarimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, savo kaltę pripažino visiškai ir labai gailisi, bei parodė, kad norėtų pakeisti savo parodymus. Tikslios dienos neprisimena, tačiau kažkada, jis savo mamos S. S. užklausė, ar gali jos vardu nusipirkti mašiną. Ji jam atsakė, kad negali. Tačiau jis vis tiek, neprisimena, ar tai buvo ta pati diena, ar kita, bet 2023 m. balandžio 16 d., apie 20.29 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) mamos vardu. Į pirkimo - pardavimo sutartį, kaip pirkėją, įrašė mamos vardą pavardę, asmens kodą ir pasirašė už ją, jai nežinant. Sutartyje taip pat įrašė gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu tame adrese gyveno jis ir mama. Ar elektroninį paštą nurodė, neprisimena, galimai nurodė savo. Iš kur mamos asmens kodą ji žinojo, neprisimena, bet galimai iš anksčiau kažkur turėjo užsirašęs, tikrai to neprisimena. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi. Supranta, kad pasielgė neteisingai (b. l. 78-80).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 28 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji S. S. parodė, kad 2023 m. apie kovo-balandžio mėnesį, jos sūnus D. S., gim. (duomenys neskelbtini), būnant namuose, jos paklausė, ar gali įsigyti automobilį ir jį užregistruoti jos vardu. Ji jam atsakė, kad nenori. Ji atsakė, kad nenori, nes kai jis buvo užregistravęs savo automobilį vyro vardu, jos vyras gaudavo baudas ir už jas D. S. nemokėdavo, dėl ko jie su vyru vėliau turėdavo mokėti jo baudas. Kokį automobilį jis planavo nusipirkti, jam nesakė. Maždaug po savaitės laiko, tikslios datos neatsimena, jos sūnus D. S. grįžo namo ir pakvietė ją pažiūrėti pro langą, norėdamas parodyti, kokį automobilį nupirko. Ji priėjo prie lango ir pažiūrėjo į automobilį, pamena, jis buvo šviesios spalvos. Kai pažiūrėjo į automobilį, ji nieko sūnaus neklausė ir nuėjo nuo lango. Parodęs automobilį, jis išėjo į lauką. Jai sūnus nurodė, kad automobilis jam buvo reikalingas dėl to, kad galėtų važinėti į darbą. 2023 m. rugpjūčio 14 d. gavo laišką, kuris buvo adresuotas policijos. Jame buvo nurodyta, kad transporto priemonė „Volkswagen Passat“, kurios valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) valdė ji ir su ja buvo padarytas administracinis nusižengimas. Dėl šio įvykio 2023 m. rugsėjo mėnesį nuvyko į Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą, kuriame jai nurodė, kad nemato jokių duomenų, kurie rodytų, kad automobilis priklauso jai ir liepė vykti į trečiąjį policijos komisariatą, kadangi jo teritorijoje įvyko įvykis. 2023 m. rugsėjo 25 d. nuvyko į trečiąjį policijos komisariatą, kuriame jai nurodė, kad duomenų bazėse mato, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai ir jie jai parodė sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Ji jiems pasakė, kad automobilis jai nepriklauso ir ji jokios pirkimo-pardavimo sutarties nesudarinėjo. Jie nusprendė atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą iki 2023 m. gruodžio 21 d. 2023 m. gruodžio 21 d. nuvyko į bylos nagrinėjimą trečiajame policijos komisariate, po bylos nagrinėjimo jame, jai nurodė nuvykti į penktąjį policijos komisariatą ir parašyti pareiškimą dėl suklastotos pirkimo-pardavimo sutarties. Dėl automobilio „Volkswagen Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) jai nuolatos ateina baudos, už kurias ji nėra atsakinga. Automobilis šiuo metu yra automobilių saugojimo aikštelėje, Minsko pl. 21, Vilnius, nes buvo padarytas eismo įvykis, kurio metu automobilio vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Patvirtina, kad jokios pirkimo-pardavimo sutarties ji nesudarinėjo, jokio sutikimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį jos vardu ji nieko neįgaliojo ir sutikimo nedavė. Kadangi sūnus D. S. jos prašė įregistruoti automobilį jos vardu, mano, kad jis galėjo į pirkimo-pardavimo sutartį įrašyti jos duomenis ir suklastoti jos parašą. Kai pradėjo gauti baudas, jai jos sūnus D. S. patvirtino, kad tos baudos yra už jo padarytus nusižengimus, prižadėjo jas sumokėti, tačiau iki šiol jų nesumokėjo. Bandė sūnaus paklausti, kodėl jis taip pasielgė, tačiau jis jai nieko neatsakė. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nepamena (b. l. 21-23).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 12 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji S. S. parodė, kad norėtų papildyti savo praeitoje apklausoje duotus parodymus. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi D. S.. Kitas jos sūnus D. S. prieš maždaug 5 metus susituokė ir nuo to laiko gyvena per kelis namus. Kai susipyksta su žmona, grįžta pas ją gyventi, kai užbaliavoja, gyvena pas draugus ir panašiai. 2023 m. kovo pabaigoje - balandžio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, jai būnant namuose, D. S. jai pasakė, kad jis pirks mašiną, kadangi ji jam yra reikalinga darbui ir užrašys ją ant jos. Ar D. S. tuo metu gyveno su ja, ji neprisimena. Namuose tuo metu buvo ir kitas jos sūnus D. S., tačiau, ar jis girdėjo jų pokalbį apie mašinos pirkimą, ji nežino. Ji D. S. pasakė, kad ne, ji nesutinka, kad jis mašiną užrašytų jos vardu. D. S. jai nesiūlė važiuoti žiūrėti mašinos, tiesiog paklausė, ar gali užrašyti jos vardu, ji pasakė, kad ne ir viskas. Jų pokalbis tuom ir baigėsi. Praėjus kuriam laikui, dabar ji prisiminė, kad po pokalbio apie automobilį, po kelių dienų, tikslios dienos neprisimena, vakare, ji sėdėjo ant sofos ir žiūrėjo televizorių. Tuo metu D. S. taip pat buvo namuose. Jis atėjo į tą patį kambarį ir priėjo prie spintos. Toje spintoje ji laiko rankšluosčius, patalynę, bei savo rankinę, kurioje yra piniginė su jos asmens tapatybės kortele. Paso ji neturi. Priėjęs prie spintos, D. S. ją atidarė. Ji iš karto jo paklausė, ko jis ieško. O D. S. tik numojo ranka, pasakė nieko, nuėjo nuo spintos ir išėjo į lauką. Ji pati nematė, ką D. S. darė prie spintos, buvo prie jos gan trumpai, tačiau nori pabrėžti, kad ji pati savo asmens tapatybės kortelės D. S. nebuvo niekada davusi. Savo duomenų D. S. taip pat nėra sakiusi. Mano, kad jis tuo metu arba kažkurią kitą dieną galėjo paimti jos tapatybės kortelę ir pasižymėti jos asmens kodą. Tačiau prisimena, kad būtent tą dieną, kai jis kažko ieškojo spintoje, po kelių valandų jis grįžo namo. Jis jai pasakė, kad nusipirko mašiną ir per langą parodė ją stovinčią kieme. Prisimena, kad mašina buvo šviesi, markės ir valstybinių numerių neįsidėmėjo. Ji D. S. nieko daugiau nesakė. D. S. išėjo vėl į lauką. Kadangi su D. S. jie nelabai artimai bendrauja, jis jai nesako, nei kur važiuoja ir ką veikia. Tačiau šią naują mašiną matydavo dažnai po jų namo langais. Tik dažniausiai D. S. važinėdavo šiuo automobiliu su savo draugais, po 2-4 žmones, todėl, kas vairuodavo tą automobilį, ji neatkreipdavo dėmesio. Kai sužinojo, kad D. S. mašiną užrašė jos vardu, ji jo paklausė, kodėl jis taip padarė. D. S. pasakė, kad sumokės visas baudas ir mašiną persirašys ant savęs. Tačiau šiai dienai jis nėra sumokėjęs nei vienos baudos, o ji jų gavo apie 20. Daugiau apie įvykį neturi ką pasakyti (b. l. 30-32).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 2 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji S. S. parodė, kad civilinio ieškinio ji nereikš (b. l. 35-36).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 3 d. liudytoju apklaustas K. L. parodė, kad 2023 metų kovo mėnesio pradžioje į internetinį automobilių pardavimų portalą „Autoplius“ įkėlė skelbimą apie pardavinėjamą automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)2023 m. balandžio 16 d. su juo iš mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė vyras, kuris paaiškino, kad skambina pagal skelbimą dėl pardavinėjamo automobilio ir nori apžiūrėti parduodamą automobilį. Susitarė, jog tą pačią dieną asmuo atvyks adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėti automobilio. 2023 m. balandžio 16 d., apie 20.29 val., nurodytu adresu atvyko vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, bet iš išvaizdos asmuo atrodė vyresnis, asmuo buvo apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių, trumpų plaukų, vilkintis darbinius rūbus, mėlynos spalvos kombinezoną, pamačius asmenį, galėtų atpažinti. Asmuo atvykęs apžiūrėjo automobilį, paaiškino, kad automobilį perka savo mamai, kadangi ji nieko apie automobilius neišmano, todėl atvyko jis, po pokalbio asmuo paprašė bandomojo važiavimo, po bandomojo važiavimo bandė derėtis dėl automobilio kainos, jiems sutarus tinkamą abiem kainą, asmuo sumokėjo sutartą sumą ir pradėjo pildyti pirkimo - pardavimo sutartį. Užpildęs sutartį, asmuo išvažiavo nupirktu automobiliu. Tą pačią dieną, grįžus namo, pastebėjo, kad sutartyje nurodyti ne asmens, pirkusio automobilio, duomenys, o moters, pamanė, kad asmuo supildė sutartį motinos vardu, kadangi minėjo, kad automobilį pirks motinai, todėl dėl nurodyto įvykio į policiją iš karto nesikreipė. Pastebėjus, kad automobilis neperregistruotas ir pareina baudos jo vardu, jis parašė pirkimo sutartyje nurodytu numeriu, kad asmuo persiregistruotų automobilį, kadangi asmuo jokių veiksmų nesiėmė dėl nurodyto įvykio, kreipėsi į policiją. Įvykis registruotas Nr. 0123000496086. Daugiau nieko pasakyti neturi, prie apklausos prideda transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopiją (b. l. 39-42).
Iš 2023 m. gruodžio 28 d. S. S. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. būdama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate sužinojo, kad jos vardu buvo įgytas automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio ji nepirko. Įtaria, kad pirkimo – pardavimo sutartis, kuria jos vardu buvo įsigytas nurodytas automobilis buvo suklastota. Ją galėjo suklastoti jos sūnus D. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-19).
Iš 2023 m. balandžio 16 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas yra K. L., pirkėjas - S. S. (b. l. 43-44).
Iš 2024 m. sausio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojui K. L. buvo parodytos 6 asmenų nuotraukos ir pasiūlyta pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus. K. L. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5, kaip asmenį, kuris 2024 m. balandžio 16 d., apie 20.29 val., (duomenys neskelbtini), pirko iš jo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir užpildė Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį. Pridedama fotolentelė (b. l. 45-51).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-775/2007; 2K-263/2010).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. S. 2023 m. balandžio 16 d., apie 20.29 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš K. L. pirkdamas sau automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)į 2023 m. balandžio 16 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį įrašė melagingus duomenis apie transporto priemonės pirkėją, t. y. kaip minėto automobilio pirkėją nurodydamas savo mamą S. S., įrašydamas jos asmens kodą ir minėtą sutartį pasirašydamas jos vardu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2023 m. balandžio 16 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį.
Kaltinamasis D. S., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad pirko automobilį Volkswagen Passat. Automobilio registracija buvo atliekama ne jo vardu, kadangi turėjo vykti skyrybų procesas ir dėl šios priežasties nenorėjo turėti savo vardu automobilio, todėl dokumentus pildė mamos vardu. Automobilio savininkas K. L., kuris pardavė automobilį, užpildė savo dokumentų dalį, o jis užpildė savo dalį. Jis dokumentuose nurodė mamos asmens kodą, gimimo datą, vardą bei pavardę. Pasirašė jis pats. Sutartį nunešė namo. Šio dokumento į „Regitrą“ neperdavė, galvojo vykti kartu su mama, tačiau pastaroji jau nebesutiko. Minėtą automobilį pirko už 1 350 Eur (b. l. 133-138).
Teismas nenustatė pagrindo netikėti pirmiau paminėtais kaltinamojo parodymais, kurie sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymai ir kita byloje esančia rašytine medžiaga.
Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad D. S. suvokė, jog suklastojo tikrą dokumentą – automobilio pirkimo pardavimo sutartį, ir norėjo taip veikti. Kiekvienas vidutinio išprusimo žmogus suvokia, kad kito asmens duomenų įrašymas dokumente yra melagingų (tikrovę neatitinkančių) duomenų nurodymas ir to daryti negalima. Akivaizdu, kad D. S. turėjo galimybę įrašyti į automobilio pirkimo pardavimo sutartį savo duomenis, tačiau to nedarė siekdamas išvengti priteistų ar galimai priteistų mokėtinų sumų.
Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo D. S. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Už BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Skirdamas kaltinamajam D. S. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis nusikaltimas, susijęs su dokumentų klastojimu.
D. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, davė išsamius parodymus ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. S. atsakomybę sunkina tai, kad šį tyčinį nusikaltimą jis padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą (b. l. 83-90), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad D. S. yra recidyvistas, o tai taip pat yra D. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas atsižvelgia į tai, kad D. S. darbingo amžiaus, Sodros duomenimis paskutinį kartą dirbo iki 2024 m. gegužės 31 d. (b. l. 102-103), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 104), teismo posėdžio metu nurodė, kad atlieka santechnikos darbus, dirba neoficialiai (b. l. 136). Byloje duomenų apie gydymą psichikos ar priklausomybės ligų centre nėra.
Teismas pažymi, kad D. S. praeityje buvo 7 kartus teistas. Teistas 2 k. už nusikaltimus nuosavybei, 4 k. už kito žmogaus sveikatos sutrikdymus (už smurtavimą artimoje aplinkoje), už vairavimą esant neblaiviam, taip pat teistas Didžiojoje Britanijoje už vairavimą esant neblaiviam bei kitus eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 83-90). Teismo galutiniais spendimais jam buvo skirtos laisvės apribojimo ir arešto bausmės, kurios neprivertė D. S. padaryti socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų. Paskutinį kartą nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu už 4 nesunkius tyčinius nusikaltimus, susijusius su smurto naudojimu artimoje aplinkoje, tarp jų smurtą prieš mažametį asmenį. Paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas (b. l. 91-96).
Jis taip pat iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 97-101). Sistemingai daro kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie vertinami kaip šiurkštūs, t. y. vairuoja automobilį neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Neigiamai charakterizuoja tai, kad nemoka paskirtų nuobaudų, nesumokėta baudų suma 2660 Eur.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti D. S. už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas maksimalus šios rūšies bausmei, t. y. 90 parų arešto bausmės. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Kadangi D. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 60 parų arešto bausmės.
Dėl BK 63 ir BK 75 straipsnių taikymo
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu D. S. nuteistas už 4 nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2, 3 dalyse, padarymą ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant D. S. intensyvią priežiūrą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o nerandant darbo ar jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei gydytis nuo alkoholizmo. D. S. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš savo šeimos narius, todėl teismas skyrė BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant D. S. šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. birželio 13 d.
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendis šiuo metu jie įsiteisėjęs ir vykdytinas, todėl yra pagrindas subendrinti šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes ir nustatyti vykdymo tvarką.
Nusikalstamos veikos, už kurias D. S. nuteistas anksčiau minėtu nuosprendžiu, priskiriamos nesunkiems nusikaltimams. Šiuo nuosprendžiu nuteistas taip pat už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl nusikalstamų veikų pavojingumas yra vienodas.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės (griežčiausios bausmės bendrintinų nuosprendžių kontekste), prideda visą švelnesnę bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu.
Prie griežčiausios bausmės – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, pridedama visa švelnesnė – 60 parų arešto bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, 2 dalis), ir D. S. skiriama galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, išdėstytas teismo nuosprendžiuose (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu buvo atidėtas D. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, todėl spręstina iš naujo, ar yra teisinis pagrindas taikyti šį baudžiamosios teisės institutą. Prokurorė, sakydama baigiamąją kalbą, prašė taikyti BK 75 straipsnį (b. l. 137).
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Kaip minėta, D. S. iš viso teistas 7 kartus, teistas už nusikaltimus nuosavybei, sveikatai, transporto eismo saugumui (b. l. 83-90). Nusikaltimą, dėl kurio pripažintas kaltu šiuo nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį teistumą, tačiau iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu taikyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Padaryta tyčinė nusikalstama veika nėra atsitiktinė, buvo apgalvota ir įtakota pasirinkto gyvenimo būdo, kaltinamojo žodžiais, siekiant neturėti turto savo vardu dėl būsimų skyrybų, priteistų alimentų ir kitų išieškojimų (b. l. 133-138). Nustatyta, kad D. S. darbingo amžiaus, Sodros duomenimis paskutinį kartą dirbo nuo 2024 m. gegužės 13 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. (b. l. 102-103), nuo 2024 m. birželio 5 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, išmokos negauna (b. l. 104), teismo posėdžio metu nurodė, kad atlieka santechnikos darbus, dirba neoficialiai, neatsakė į klausimą, kiek uždirba per mėnesį, galimai apie 1000 Eur, parodė, kad pinigų neskaičiuoja (b. l. 136). Kaltinamasis parodė, kad turi apie 10 000 Eur įsiskolinimų, kurių nedengia, kadangi neturi pajamų šiems įsiskolinimas padengti. Minėti įsiskolinimai susidarė iš pirmos santuokos, priskaičiuoti alimentai atbuline data už 3 metus. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas su kita žmona, turi du mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko. Oficialiai nėra priteistas išlaikymas, tačiau pagal galimybes teikia išlaikymą. Kaltinamasis kartais gyvena pas mamą bute, už pragyvenimą moką 50 Eur (b. l. 135-136). Nustatyta, kad automobilis pirktas už 1350 Eur (b. l. 131, 43-44).
Iš kaltinamojo paaiškinimų nustatyta, jog jis iš esmės turi nuolatinę veiklą – užsiėmimą, iš kurios pragyvena ir uždirba apie 1 000 Eur per mėnesį, t. y. atlieka santechniko darbą, tačiau šios veiklos nėra tinkamai įforminęs (legalizavęs).
Kaip minėta, jis baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, t. y. ne kartą vairavo automobilį, neturėdamas tokios teisės, vairavo būdamas neblaivus, nuobaudų nemoka, vykdomi priverstiniai baudų išieškojimai. Iš tokių aplinkybių galima daryti išvadą, kad D. S. tokį savo elgesį nevertina kritiškai.
Anksčiau aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo, kad jis linkęs ignoruoti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, ankstesni teisės pažeidimai bei gyvenimo stilius leidžia teigti, kad yra rizika, kad nusikalstamas elgesys gali kartotis.
Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas su atitinkamais įpareigojimais ir draudimais bei paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Vykdymo pradžia 2024 m. birželio 13 d. Kol kas yra per anksti spręsti, ar probacija davė/ duos realių rezultatų, t. y. ar D. S. yra linkęs keisti savo gyvenimo būdą. Šiuo konkrečiu atveju laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo netaikymas nutrauktų D. S. priežiūrą ir galimybę jam visiškai pakeisti savo gyvenimo būdą bei požiūri į visuomenėje galiojančias taisykles.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. S. šiuo ir ankstesniu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs nesunkius nusikaltimus, į tai, kad dirba, turi gyvenamąją vietą, du nepilnamečius vaikus, kuriems reikalingas pastovus išlaikymas, yra vykdomi priverstiniai išieškojimai tiek valstybės, tiek kitų fizinių ir juridinių asmenų naudai, suteiks dar vieną šansą D. S. pakeisti savo elgesį bei mąstymą (gyvenimo būdą), neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jo gyvenimo pokyčių siekti specialistams prižiūrint ir koreguojant kaltinamojo elgesį. Dėl to paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 3 (trejiems) metams, paskiriant D. S. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei įpareigojimus:
1) oficialiai įsidarbinti arba legalizuoti vykdomą individualią veiklą per 1 (vieną) mėnesį nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
2) išlaikyti savo nepilnamečius vaikus;
3) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi;
4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų – alkoholio.
Skirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant D. S. šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. S. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu įskaitytinus laikotarpius.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70-71), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsniu paskirtą bausmę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas visiškai sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant D. S. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei įpareigojimus:
1) oficialiai įsidarbinti arba legalizuoti vykdomą individualią veiklą per 1 (vieną) mėnesį nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
2) išlaikyti savo nepilnamečius vaikus;
3) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi;
4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų – alkoholio.
Skirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant D. S. šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.