Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei A. D. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas nusprendė tenkinti reikalavimą iš dalies dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki 2020 m. gegužės 21 d., t. y. iki kreipimosi į teismą dienos, priteisimo ir netenkino reikalavimo dėl 26 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 368,77 Eur), skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą už akių vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 naujai suformuota teismų praktika neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją ir iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taip pat neatsižvelgdamas į kitus toje pačioje nutartyje nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, į kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo bei kitas svarbias aplinkybes.

12. Apeliantė nurodo, kad, pateikdama ieškinį ir prašydama apginti jos pažeistas teises, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, aktualia teismų praktika bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentais, tačiau jai nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus ir nebuvo suteiktas terminas susipažinti su naujuoju precedentu, performuluoti ieškinio reikalavimus ir pritaikyti prie naujojo precedento. Apeliantės ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Teismas turėjo į šias aplinkybes atsižvelgti, tačiau to nepadarė, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki 2020-05-21, t. y. iki kreipimosi į teismą dienos, dėl 26,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 368,77 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir dėl teismo pareigos prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kvalifikuoti kaip prašymą atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ar suteikti galimybę ieškovei šalinti ieškinio trūkumus.

Faktinės bylos aplinkybės

13. Byloje nustatyta, kad atsakovė nevykdė 2019 m. gegužės 24 d. šalių sudarytos 48 mėnesių terminui vartojimo kredito sutartimi Nr. K599720225 prisiimtų įsipareigojimų ir liko skolinga ieškovei ieškiniu prašomas priteisti sumas.

14. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti 5 368,77 Eur negrąžintą kredito dalį, 541,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 21 d.), 26 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 5 368,77 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, 2 062,38 Eur tarpininkavimo mokestį, 15,72 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2019 m. gruodžio 28 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 180 Eur žyminį mokestį bei 200 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą, taip pat kitas išlaidas, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.

15. Apeliaciniu skundu ieškovė formuluoja kitus reikalavimus, nei ieškinyje buvo suformuluoti, ir prašo pakeisti sprendimo dalis: dalį dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, ir priteisti apeliantei iš atsakovės 483,43 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt trys eurai ir 43 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-05-05);

dalį dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 368,77 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-05-27);

priteisti ieškovei iš atsakovės 26,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 368,77 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-05-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Apeliaciniame skunde ieškovė suformulavo ir alternatyvų reikalavimą prašydama perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

16. Byloje nustatyta, jog ieškovės ieškinys buvo pareikštas 2020-05-21, ieškovės nurodoma Lietuvos kasacinio teismo nutartis buvo priimta 2020 m. gegužės 25 d., o Plungės apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas 2020 m. liepos 27 d. Šios datos reikšmingos nustatyti aplinkybei, ar ieškovė, būdama verslo subjektas, kuriai keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai, turėjo galimybę tikslinti ieškinio reikalavimus.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2020-05-21)

17. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimą už naudojimąsi kredito suma po paskolos grąžinimo termino, nustatyto paskolos sutartyje, esant šioje byloje susiklosčiusioms faktinėms ir teisinėms situacijos aplinkybėms.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

19. Palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos. Pagal šią teisės normą, kai apskaičiuojamos procesinės palūkanos, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

20. Byloje nustatyta, kad ieškinys teismui pateiktas 2020 m. gegužės 22 d., o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 buvo priimta 2020 m. gegužės 25 d. Apeliantė nurodo, jog nutartyje buvo iš esmės pakeista iki tol galiojusi mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktika, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti pašalinti ieškinio trūkumus dėl pelno palūkanų perkvalifikavimo į nuostolius.

21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o vartojimo kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. gegužė 5 d., mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 28 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data) iki sutarties nutraukimo (iki 2020 m. gegužės 5 d.) ir nagrinėjamu atveju sudaro 395,38 Eur

22. Pagrindinė Aukščiausiojo Teismo funkcija yra formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, plėtoti teisę ir tokiu būdu užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje (viešoji kasacijos funkcija). Ši užduotis yra svarbi ne tik dėl to, kad gali atsirasti prieštaravimų tarp apeliacine tvarka bylas nagrinėjančių skirtingų teismų. Vienoda teismų praktika – tai būtina sąlyga asmenų lygybei prieš įstatymą užtikrinti, pasitikėjimo teise ir teisingumu, teisinio tikrumo ir saugumo garantas. Vienodą teismų praktiką Aukščiausiasis Teismas formuoja vykdydamas teisingumą – spręsdamas teisinius ginčus ir priimdamas sprendimus individualiose bylose. Nagrinėdamas bylą kasacine tvarka Aukščiausiasis Teismas patikrina, ar žemesnės instancijos teismas nepadarė teisės aiškinimo ar taikymo klaidos. Šitaip atsiskleidžia kita, ne mažiau svarbi Aukščiausiojo Teismo funkcija – užtikrinti, kad konkrečioje byloje asmens, visuomenės teisės ir teisėti interesai būtų realiai ir veiksmingai apginti ir įvykdytas teisingumas pagal teisę (privati kasacijos funkcija).

23. Pažymėtina, jog, pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Taigi Aukščiausiojo Teismo sprendimai paprastai turi precedento galią. Jie saisto tiek patį Aukščiausiąjį Teismą, tiek kitus bendrosios kompetencijos teismus, nagrinėjančius analogiškas ar iš esmės panašias bylas. Tai leidžia visuomenės nariams kurti ir plėtoti stabiliu teisiniu pagrindu grįstus santykius.

24. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeitė iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo praktiką. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-7-75-823/2020 ir nusprendė, kad aptariama kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą ir neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Kasacinis teismas aptariamoje byloje suformavo naują teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas).

25. Bylos duomenys pagrindžia, jog ieškovė 2020 m. gegužės 21 d. pareiškė ieškinį, o teismo sprendimas buvo priimtas tik 2020 m liepos 27 d. Ieškovė kaip verslo subjektas, veikiantis šioje srityje, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 priėmimo turėjo galimybę tikslinti savo reikalavimus ir negautas mokėjimo (pelno) palūkanas suformuluoti pagal paminėtoje nutartyje nurodytą išaiškinimą ir įrodinėti nuostolių dydį. Tačiau, kaip matyti iš ieškinyje reiškiamų reikalavimų, vienas iš ieškovės prašymų yra prašymas priteisti iš atsakovės mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį po sutarties nutraukimo, ir ieškovė nepasinaudojo ieškinio tikslinimo institutu.

26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 1.7 str. įtvirtinta teisės normų galiojimo laike taisykle bei 1.3 str. nustatytais teisės šaltiniais ir teisės teorijoje išplėtota taisykle, kad teisminis precedentas yra antrinis teisės šaltinis, daro išvadą, kad teismų praktikos pasikeitimas, sąlygojantis kitokį nei prieš tai galiojęs teisės normos išaiškinimą, nėra naujos teisės normos sukūrimas. Todėl pasikeitęs normos išaiškinimas yra tikrojo normos reguliavimo išaiškinimas, kuris turėjo galioti ir iki tikrosios normos reikšmės išaiškinimo ir nepriklausomai nuo to, kaip jis iki tol buvo aiškinamas. Kai teismas pakeičia praktiką, jis nusprendžia, kad ankstesnėje praktikoje tikrasis, teisingas teisės turinys nebuvo paskelbtas, kitaip tariant, kad anksčiau tiesiog buvo klaidingai manoma. Vadinasi, įprasta, kad teismo sprendime pateiktas išaiškinimas taikytinas tiek į ateitį, tiek retrospektyviai, t. y. faktams, kurie įvyko, ar kitoms byloms, kurios buvo pradėtos, iki naujo išaiškinimo. Be to, šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškinimai pritaikyti mokėjimo (pelno) palūkanoms, kurias ieškovė įrodinėjo kaip mokėtinas po šalių sutarties nutraukimo iki visiško sutarties įvykdymo, t. y. įrodinėjo tęstinio periodinio mokėjimo privalomumą jau galiojant paminėtam išaiškinimui. Todėl jau vien šiuo aspektu ieškovės pozicija nelaikytina teisėta.

Dėl 26 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 368,77 Eur), skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir teismo pareigos prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kvalifikuoti kaip prašymą atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ar suteikti galimybę ieškovei šalinti ieškinio trūkumus

27. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių, todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai, gindamas atsakovės vartotojos interesus, atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 26 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 368,77 Eur), skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos šios nutarties 18–26 p. motyvais.

28. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios bylos kontekste vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 ir joje pateiktais išaiškinimais.

29. Apeliantė nurodo, jog jai nebuvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus ir suformuluoti ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) turėjo teisę prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kvalifikuoti kaip prašymą atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir apeliantei priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, ginčui aktualias teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, mano, kad nėra pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, ir šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

31. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Apeliantė šioje byloje nepagrįstai nurodo, jog teismas, priėmęs ieškinį ir nustatęs, jog negalės jo patenkinti dėl kitos suformuotos teismų praktikos, privalėjo įpareigoti ieškovę šalinti ieškinio trūkumus, t. y. sudaryti galimybę nurodyti kitą ieškinio pagrindą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, tačiau tokia pozicija yra neparemta civilinio proceso normomis. Teismas, priimdamas ieškinį, nenustatė jo trūkumų. Teismui šios kategorijos bylose nėra suteiktas aktyvus vaidmuo sprendžiant dėl ieškovės suformuluoto ieškinio pagrindo ir dalyko. Teismas gali patenkinti ieškinį iš dalies, jei mano, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti, tačiau šiuo atveju teismas įsakmiai neturi teisės nurodyti pakeisti ieškinio pagrindą, nes tai prieštarautų CPK 13 str. įtvirtintam šalių dispozityvumo principui.

32. Tačiau net nustatytas aktyvus teismo vaidmuo šeimos, darbo, nemokumo bylose neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai).

33. CPK 42 str. nustato ieškovui teisę keisti ieškinio dalyką arba pagrindą, teismui priėmus ieškinio pareiškimą be teismo įsikišimo. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

34. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

35. Apeliantė yra kreditavimo veikla užsiimantis privatus juridinis asmuo. Aplinkybė, jog ieškovė yra juridinis asmuo ir šioje srityje veiklą vykdantis verslo subjektas, turi esminę reikšmę vertinant ieškovės galimybę tikslinti ieškinio pagrindą dėl palūkanų. Šiam subjektui pagal CK 2.4 str. keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai. Ieškovei pareiškus ieškinį Lietuvos kasacinio teismo nutartis buvo priimta po 4 dienų, o skundžiamas teismo sprendimas – tik 2020 m. liepos 27 d., todėl ieškovė turėjo procesinę galimybę patikslinti jos nurodomą ieškinio pagrindą.

Dėl reikalavimų, suformuluotų apeliaciniame skunde

36. Bet kuriuo atveju ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis procesas nelaikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas paprastai negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas negali ieškinio išnagrinėti kitu faktiniu pagrindu, nei išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, todėl tenkinti apeliaciniame skunde suformuluotus ieškovės reikalavimus nėra teisinio pagrindo.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.