Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei A. D. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti kartu su juo gyvenančiam šeimos nariui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka). Tinkamai apie iškeltą bylą informuota atsakovė per nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą – įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Bylos rašytiniais įrodymais ir ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 24 d. ieškovė ir atsakovė ieškovės internetinėje svetainėje sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 5 900,00 Eur dydžio kreditą 48 mėnesių terminui, nustatė 26,00 procentų metinę palūkanų normą, 9,90 procentų (nuo kiekvienos grąžintos įmokos) tarpininkavimo mokestį (sutarties 5.3.1. punktas). Pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1 punkto nuostatas, sutarties galiojimo metu ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei vartojimo kreditus, o atsakovė įsipareigojo grąžinti gautus kreditus ir sumokėti ieškovei kredito mokestį bei pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2 punktą kiekvieną mėnesį mokėti ieškovei grąžinamo kredito dalį, palūkanas ir tarpininkavimo mokestį. Taip pat šalys sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui (atsakovei) neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Ieškovės pateikto išrašo duomenys apie 2019 m. gegužės 28 d. į atsakovės banko sąskaitą pervestą 5 900,00 Eur sumą patvirtina, kad tarp šalių buvo faktiškai sudaryta paskolos sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, buvo raginta ieškovės atsiskaityti, nurodžius tikslią mokėtiną sumą (elektroniniu paštu atsakovei siųstas 2020 m. kovo 30 d. raginimas), o atsakovei nereagavus į ieškovės raginimą – informuota apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą (elektroniniu paštu atsakovei siųstas 2020 m. balandžio 29 d. pranešimas dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo). Duomenų, patvirtinančių, kad sutartis būtų nuginčyta, byloje nėra (CK 6.875 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo bei prieštaravimų į ieškovės pareikštą ieškinį, teismas, priimdamas procesinį sprendimą, remiasi tik įrodymais, kurie nurodyti ieškinyje bei pateikti su juo. Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, teismas konstatuoja esant pagrindą priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, daroma išvada, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.873, 6.874 straipsniai, 6.886 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Įstatymas įpareigoja šalis prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.200, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.872 straipsnio 2 dalį jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. CK 6.874 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Bendrųjų sąlygų 6.1 punktu susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26,00 procentų dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškovės argumentų dėl skolos pagrįstumo, jos dydžio neginčijo (CPK 178 straipsnis), byloje nustatyta, kad atsakovė tinkamai ir laiku nevykdė prievolės atsiskaityti su ieškove pagal sutartyje numatytą grafiką, duomenų, kad ieškovė savo prievolę vykdė netinkamai ar kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra, todėl ieškinio reikalavimai dėl 5 368,77 Eur negrąžintos kredito dalies ir 15,72 Eur sutartinių palūkanų pagrįsti, todėl tenkinami (CK 6.38 straipsnis, CK 6.200 straipsnio 1 dalis, CK 6.872 straipsnio 2 dalis, CK 6.874 straipsnio 2 dalis, CK 6.881 straipsnio 1 dalis, CK 6.886 straipsnis, sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktas).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 541,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. gegužės 21 d., ir 26,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 5 368,77 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos.

Pagal CK 6.870 straipsnio nuostatas, paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais, jeigu sutartis nenustato ko kita. Teismų praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, kaip pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, kaip pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Šalių sudarytos sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2 punkte buvo įtvirtinta atsakovės pareiga, be kitų mokėjimų, mokėti palūkanas. Pagal šią sutartį, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma; palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas bendrovei; skaičiuojant palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 kalendorinių dienų (sutarties Bendrųjų sąlygų 1.16 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Kasacinis teismas nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Bylos duomenimis, tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra nutraukta. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o vartojimo kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. gegužė 5 d., mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 28 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data) iki sutarties nutraukimo (nuo 2020 m. gegužė 5 d.), t. y. už 128 dienas, ir nagrinėjamu atveju sudaro 395,38 Eur (5 368,77 Eur x 21 proc. / 365 d. x 128 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės reikalavimas dėl 138,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 395,38 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Ieškinio reikalavimas dėl 26 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą 5 368,77 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetamas, kadangi pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos.

Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą dėl 2 062,38 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo iš atsakovės, grindžiamą sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 punktu, kuris nustato, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 5.3.2. 1,2 (vieno ir dviejų dešimtųjų) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30,00 Eur (trisdešimt eurų).

Pagal aukštesnės instancijos išaiškinimus analogiško pobūdžio byloje, ieškovės parengtos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytas tarpininkavimo mokestis yra laikomas netesybomis (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020 21 punktas). Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės nei 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą dėl netesybų mokėjimo netinkamo prievolės vykdymo atveju bei ieškovės iš esmės siekimą pareikštu ieškiniu (tarpininkavimo mokesčio forma), kad jos naudai būtų priteista 2 062,38 Eur netesybų suma, sprendžia, jog šalių sudarytos sutarties 5.3.2 punkte nustatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri turi būti mokama netinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo atveju, reiškia neproporcingai didelę bei Vartojimo kreditų įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje imperatyvių reikalavimų neatitinkančią atsakovės civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties Specialiųjų sąlygų, tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 945,31 Eur, to paties dydžio tarpininkavimo mokesčio suma yra nurodyta ir ieškovės parengtoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą. Nors standartinėje informacijoje, nurodant palūkanų ir kitų mokesčių mokėjimo tvarką, yra minimas ir tarpininkavimo mokestis, kuriam panaikinta nuolaida, tačiau išsamesnės informacijos apie šio mokesčio dydį nėra pateikta. Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies dydis yra tiesiogiai siejamas su tarpininkavimo mokesčio dalies, apskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktą, dydžiu (sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas 9,90 procentų dydis nuo kiekvienos mėnesinės įmokos ir apskaičiuota vėlavimo palūkanų suma, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas pradelstas). Todėl, nesant duomenų apie netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir dėl jo apskaičiuotą vėlavimo palūkanų sumą, sutarties sudarymo metu atsakovei objektyviai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokio dydžio tarpininkavimo mokestį privalės ji mokėti, netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju. Akivaizdu, kad neturėdama pakankamai informacijos, atsakovė negalėjo tinkamai įvertinti, ar ieškovės siūloma vartojimo kredito sutartis atitinka jos poreikius ir finansinę būklę, numatyti galimas neigiamas įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Taigi, tokia sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka negali būti laikoma aiškia ir suprantama vartotojui. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad minėta sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojui (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020 34 punktas). Esant šioms aplinkybėms, ši sutarties sąlyga vertinama kaip nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas), ir teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, jos netaiko (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Kadangi, minėta, sutarties Specialiosiose sąlygose aptartas 945,31 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida (nurodyta šio mokesčio procentinė išraiška – 9,90 proc.), jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, todėl šią sumą atsakovė ir turėtų sumokėti ieškovei. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus sutarties turinį (Specialiųjų ir Bendrųjų sąlygų nuostatas) bei standartinę informaciją apie kreditą, ieškovės reikalavimas priteisti tarpininkavimo mokestį tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 945,31 Eur tarpininkavimo mokestis (CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis).

Atsakovė praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovei, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškovė patyrė 380,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 180,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidos. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (84,19 procentų), iš atsakovės ieškovei priteisiamos 319,92 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEO Finance“ iš atsakovės A. D. 5 368,77 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 77 ct) negrąžinto kredito dalį, 15,72 Eur (penkiolikos eurų 72 ct) sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2019 m. gruodžio 28 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. gegužės 21 d., 395,38 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 38 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 945,31 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 31 ct) tarpininkavimo mokestį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 319,92 Eur (trijų šimtų devyniolikos eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus ir apmokėtą žyminiu mokesčiu.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.