Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ netiesioginį ieškinį atsakovei R. V., trečiajam asmeniui antstolei Astai Lukšienei dėl įpareigojimo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinys su priedais įteikti per ieškovo pasirinktą antstolį Lauryną Lukšį, procesinius dokumentus įteikus atsakovės sūnui 2021 m. vasario 4 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnį įstatymo nustatyta tvarka, tačiau atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, nesant atsakovės prašymo nepriimti sprendimo už akių, o ieškovui prašant priimti tokį sprendimą, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

netiesioginis ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas (filialas „Marijampolės šiluma“) tiekia šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau butas). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu butas registruotas pradinio skolininko V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris mirė (duomenys neskelbtini), vardu. Antstolė nustatė, kad patikrinus informaciją Testamento registro išrašo pagrindu nustatytas palikimo priėmimo faktas. Palikimo priėmimo data (duomenys neskelbtini). Notaras, kuriam pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo - (duomenys neskelbtini), palikėjas – V. V., palikimą priėmęs asmuo - R. V..

Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsniu, kai abiejų šalių valia – tiekti ir vartoti šilumos energiją – realizuota konkliudentiniais veiksmais, CK 6.384 straipsnio 1 punktu, ir nesant pasirašytos sutarties tarp šilumos tiekėjo ir vartotojo pagal individualiai aptartas sąlygas ginčo laikotarpiu galiojančiomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintomis Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinėmis sąlygomis tiekė ir tiekia šilumą, tačiau turto savininkai savo prievolės laiku ir tinkamai atsiskaityti nevykdė ir nevykdo. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. skola už suteiktas paslaugas iš viso 4 875,94 Eur. Paskutinis iš atsakovės gautas mokėjimas 2017 m. gruodžio 12 d., antstolis skolų taip pat neišieško, kompensavimo už šildymą lengvata nesinaudojama, įsiskolinimas auga. Atsakovė nereaguoja į jokius ieškovo pranešimus dėl įsiskolinimų.

Antstolės Astos Lukšienės duomenimis 2020 m. lapkričio 19 d. dienos turto arešto akte Nr. 0140/12/02437 fiksuota skola yra 6 450,00 eurų. Vykdymo procese ieškovui antstolė pateikė informaciją, jog atsakovė R. V., kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po V. V. mirties, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas įpėdinei neišduotas. Antstolės Astos Lukšienės žinioje vykdomosiose bylose nėra duomenų, jog atsakovė (įpėdinė) R. V. vykdytų Marijampolės teismo vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo ieškovui ir nesikreipia į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bei neregistruoja nuosavybės teisės po V. V. mirties, pagal įstatymą į paveldėtą nekilnojamąją turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu atsakovė (įpėdinė) užkerta galimybę įvykdyti ieškovui priteistus turtinius reikalavimus ir pažeidžia jos, kaip kreditorės, teises.

Tai, kad turto paveldėjimo atveju galima pareikšti netiesioginį ieškinį, ne kartą konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-98/2007, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-312/2008). Nerealizuodamas savo teisių į palikimą, skolininkas pažeidžia ieškovo interesus, užkirsdamas kelią nukreipti skolos išieškojimą į turtą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas Nr. 3K-P-311/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje Nr. 3K-3-320-969/2018 išaiškino, kad tais atvejais, kai palikimą priėmęs įpėdinis, siekdamas apsunkinti kreditorių reikalavimų vykdymo iš paveldėto turto procesą, vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kreditorius ar išieškojimą vykdantis antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis) ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu. Be to, įpėdiniui įgyvendinant savo paveldėjimo teises (arba jų neįgyvendinant) tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ir varžo kitų asmenų, šiuo atveju kreditorių, teises, esant kitoms įstatymo nustatytoms sąlygoms, gali kilti civilinė atsakomybė už piktnaudžiavimą teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Pagal tą pačią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018, kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, įpėdinis neturi teisės disponuoti paveldėtu turtu, todėl ir išieškojimas gali būti vykdomas tik iš įpėdiniui priklausančių paveldėjimo teisių, o ne konkrečių paveldimą turtą sudarančių nekilnojamųjų daiktų ar teisių į juos. <...> Todėl antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko paveldėjimo teises, visų pirma turi įvertinti galimą jų visumos, t. y. aktyvo ir pasyvo, vertę ir, atsižvelgdamas į tai, areštuoti tokią jų idealiąją dalį, kuri atitinka išieškotiną sumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks išieškojimo procesas yra gana sudėtingas tais atvejais, kai įpėdinių yra ne vienas arba perleidžiama tik dalis paveldėjimo teisių, nes, paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartyje tiksliai neįvardijant konkretaus paveldimo turto, sutartis įgyja rizikos elementą. Be to, tretieji asmenys turi potencialias galimybes užginčyti teises perleidusių įpėdinių statusą, papildyti palikimo sudėtį ar kitaip daryti įtaką paveldėjimo procesui. Tai gali apsunkinti paveldėjimo teisių ar jų dalies įvertinimą, atbaidyti potencialius varžytynių dalyvius.“ Atsižvelgiant į tokį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą antstoliui sudėtinga tinkamai nustatyti turto, t. y. aktyvo ir pasyvo vertę. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad antstolė Asta Lukšienė vykdanti išieškojimą pasiūlė ieškovui 2020 m. lapkričio 19 d. siūlymu kreiptis į teismą dėl mirusio skolininko įpėdinės R. V. įpareigojimo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir Nekilnojamojo turto registre paveldėto turto įregistravimo savo vardu.

Nagrinėjamu atveju ieškovo vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui patvirtina išduoti Marijampolės apylinkės teismo vykdomieji raštai civilinėse bylose Nr. 2-1710-301/10; 2-5551-301/10; 2-1182-301/11; 2-3909-570/11; 2-1156-896/12; 2-3558-301/12; 2-2098-301/18; 2-676-570/18; 2-1975-399/19; e2-6566-301/19; e2-2774-301/20; e2-1004-570/20, kurie vykdomi pas antstolę Astą Lukšienę. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas V. V. vardu. Antstolė yra areštavusi turtines teises į šį daiktą 2020 m. lapkričio 19 d. turto arešto aktu. Nustatyta, kad antstolė 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymu pradinį skolininką V. V. pakeitė jo teisių perėmėja R. V., kuri yra priėmusi palikimą, paduodama pareiškimą notarei (duomenys neskelbtini), paduodama pareiškimą (duomenys neskelbtini). Teismas savo iniciatyva patikrinęs Testamentų registro duomenis nustatė, kad jie patvirtina jog po V. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė R. V. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą nuo valios priimti palikimą išreiškimo, momento šiuo atveju nuo pareiškimo padavimo notarui priimti palikimą, dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalis. Paveldėjimo teisės liudijimas, tai yra valstybės patvirtintos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas įprastai suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Vienas iš nuosavybės atsiradimo būdų yra paveldėjimas (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Asmuo priėmęs palikimą, tačiau nepaėmęs paveldėjimo teisės liudijimo, gali paveldėtu turtu naudotis ir jį valdyti, tačiau negali juo disponuoti, ypač tai liečia nekilnojamuosius daiktus dėl kurių visi sandoriai turi būti notarinės formos (CK 4.37 straipsnis).

Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai registruojami Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnis, CK 4.253 straipsnis), taip pat registruojami juridiniai faktai, kurių vienas ir yra registruoto daikto paveldėjimas (CK 4.254 straipsnio 3 punktas). Daiktinės teisės, suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre registruojami pateikus prašymą, kurį teikia asmuo įgijęs daiktą, registruojant daiktines teises į svetimą daiktą prašymą teikia šių teisių turėtojas, suinteresuotas jų įregistravimu asmuo arba notaras (CK 4.256 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Kartu su prašymu įregistruoti turi būti pateikiama daikto įgijimą nuosavybėn, teisių į jį suvaržymus, daiktinių teisių buvimą ar juridinių faktų įvykimą, patvirtinantys dokumentai (CK 4.256 straipsnio 3 dalis ).

Netiesioginį ieškinį pateikė išieškotojas vykdymo procese ir šiuo atveju aktualu yra tai, kad vykdomieji dokumentai pateikti antstoliui, užvestos vykdomosios bylos ir vyksta priverstinis išieškojimas, taigi pagal CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, antstolis vykdantis išieškojimą, turi nustatyti koks turtas (turtinės teisės) priklauso skolininkui vykdymo procese (CPK 690 straipsnio 1 dalis). Prieš pradėdamas turto realizavimą antstolis iš registro įstaigos turi gauti rašytinius įrodymus apie turto priklausimą skolininkui (CPK 690 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė šioje byloje yra pradinio skolininko turto ir pareigų perėmėja ir siekiant įvykdyti vykdomąsias bylas, turi būti nustatyta, kad yra įregistruotas juridinis faktas dėl turto į kurį ji priėmusi palikimą (įgijusi nuosavybės teisę paveldėjimu Nekilnojamojo turto registre). Šį faktą patvirtinantis dokumentas ir yra paveldėjimo teisės liudijimas, dėl kurio paėmimo atsakovė nesikreipia į notarą ir nepaima ilgą laiką, nors priėmusi palikimą jau (duomenys neskelbtini). Galiojančiame civiliniame kodekse nėra nustatyta privalomos nekilnojamojo turto, daiktinių teisių į jį registravimo pareigos. Tačiau nesant įregistruotam juridiniam faktui, kad atsakovei turtas, į kurį turtines teises yra areštavusi antstolė, priklauso nuosavybės teise atsakovei, antstolė negali pradėti šio turto realizavimo tai yra vykdyti priverstinio vykdymo veiksmus. Kol neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas, daiktinės teisės lieka neįregistruotos.

Savininkas turtą turi valdyti bei juo naudotis taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Atsakovė kaip turto savininkė pagal paveldėjimą byloje civilinėje byloje buvo neaktyvi, neteikė atsiliepimo, neįrodinėjo jog jai nežinoma jog yra vykdomas išieškojimas iš nekilnojamojo turto, kurį ji paveldėjo po pradinio skolininko mirties, tai suponuoja išvadą, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, pažeidžia kitų asmenų, konkrečiai išieškotojo vykdymo procese, teises ir teisėtus interesus, nesikreipdama į notarą ir nepaimdama paveldėjimo teisės liudijimo bei jo nepateikdama Nekilnojamojo turto registrui, kad būtų įregistruotos jos nuosavybės teisės į šį turtą, įgytos paveldėjimu. Taip pat atsakovė neteikė ir byloje nėra įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad ji turi kito turto į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, vykdymo procese atsakovė palikimą priėmusi paduodama pareiškimą notarui ne pagal apyrašą, taigi išieškojimas neribojamas tik paveldėtu turtu .

Ieškovas pateikė netiesioginį ieškinį ir teismas pasisako ar buvo įstatyme numatyti pagrindai jam reikšti. Lietuvos Respublikos CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus.

Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas šioje byloje turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę kaip pradinio skolininko teisių ir pareigų perėmėją. Atsakovė yra priėmusi palikimą po pradinio skolininko mirties į likusį palikėjui priklausiusį turtą, tame tarpe ir nekilnojamąjį daiktą, tai yra butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovas savo reikalavimo teisės negali įgyvendinti, kadangi atsakovė nesikreipia į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ir neįregistruoja savo nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre. Tai patvirtina byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai. Nerealizuodama savo teisės gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nekilnojamuosius daiktus atsakovė iš esmės pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir tuo pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui. CK 6.68 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė įgyvendinti skolininko turimą teisę apima ir tą situaciją, kai skolininkas vengia viešame registre įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka registruotinas turimas daiktines teises, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas kreditoriaus naudai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-455-611/2017).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas turi neabejotiną ir neginčijamą reikalavimo teisę, nes vykdomi išieškojimai pagal vykdomuosius dokumentus vykdomosiose bylose, skolininkė turi turtinę teisę, kurios niekas neginčija, kadangi ji priėmusi palikimą paduodama pareiškimą notarei (duomenys neskelbtini) po palikėjo V. V. mirties, atsakovės teisė gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti daiktines teises į paveldėtą turtą nekilnojamojo turto registre neginčijama ir nebuvo ginčijama bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė vengia šią turtinę teisę įgyvendinti ilgą laiką ir tuo pažeidžia kreditoriaus interesus, duomenų, kad atsakovė turi kito turto byloje nėra.

Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad nepaisant to jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsiranda palikimo priėmimo momentu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to ar yra įpėdinis gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, palikimo turinį sudarančiais daiktais, turtu, kaip nuosavybės teisių objektais, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Taip pat toje pačioje nutartyje kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai palikimą priėmęs įpėdinis, siekdamas apsunkinti kreditorių reikalavimų vykdymo iš paveldėto turto procesą, vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis) ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu, kreditorius ar išieškojimą vykdantis antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo, teismo nustatytu terminu, kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir registruotino turto įregistravimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje 3K-3-320-969/2018).

Teismas, atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, vadovaudamasis formuojama kasacinio teismo praktika, ieškinį tenkina visiškai. Ieškovo pasirinktas vieno mėnesio terminas veiksmams atlikti yra protingas ir pakankamas jiems atlikti. Reikalavimas nevykdant atsakovei veiksmų, kuriuos teismas įpareigoja atlikti teismo nustatytu terminu, leisti ieškovui pačiam atlikti tuos veiksmus atsakovės vardu, taip pat pagrįstas, todėl tenkinamas.

Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovės priteisiamos ieškovo turėtos 87 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurioms pagrįsti teismui pateikti įrodymai, o būtent sumokėtas žyminis mokestis 75 Eur bei 12 Eur už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnis, 88 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios mažiau nei 5 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos, kreiptis į notarę (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir paveldėto po V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, turto registravimo R. V. vardu Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovei R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatytu teismo terminu neįvykdžius įpareigojimo, leisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, juridinio asmens kodas 110818317, buveinės registracijos adresas Konstitucijos pr. 7, 09308 Vilnius, adresas korespondencijai: Gamyklų g. 8, LT-68500 Marijampolė, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, atsakovės vardu kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo R. V. vardu ir paveldėto turto registravimo R. V. vardu Nekilnojamojo turto registre.

Priteisti iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 87 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, juridinio asmens kodas 110818317, buveinės registracijos adresas Konstitucijos pr. 7, 09308 Vilnius, adresas korespondencijai: Gamyklų g. 8, LT-68500 Marijampolė, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis bei 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.