- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-15
- Bylos Nr.
- 2-1191-516/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02870-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Biovoice“
- Atsakovas
- SIA ,,KS Terminal“, A. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biovoice“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-655-258/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biovoice“ ieškinį atsakovams SIA ,,KS Terminal“, A. K. dėl skolos ir netesybų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Biovoice“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų SIA ,,KS Terminal“ ir A. K. 132 600,15 Eur nuostolių, atsiradusių dėl to, kad atsakovas SIA „KS Terminal“ nepatvirtino 2012 m. kovo 16 d. garantijos, patvirtintos atsakovo A. K. parašu, ir ji nesukuria atsakovui SIA „KS Terminal“ jokių teisių ir pareigų (jei teismo taip bus konstatuota).Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo A. K. nekilnojamų ir kilnojamų daiktų, piniginių lėšų areštą. Ieškovė prašymą grindė didele ieškinio suma ir aplinkybe, kad atsakovas A. K., kaip SIA „KS Terminal“ įgaliotas atstovas, visą laiką šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje melagingai teigė, jog garantijoje esantis parašas yra suklastotas ir jam nepriklauso.Atsakovas SIA „KS Terminal“ su ieškovės prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą.Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė ir atsakovas vengs vykdyti būsimą teismo sprendimą. Aplinkybė, kad ekspertizė patvirtino, jog 2012 m. kovo 16 d. SIA „KS Terminal“ garantijoje pasirašė A. K., pati savaime, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad bandydamas išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, atsakovas galėtų paslėpti arba perleisti savo turtą bei pinigines lėšas tretiesiems asmenims. Teismas akcentavo, kad šioje byloje ieškovės ieškinys priimtas 2013 m. gruodžio 19 d. ir per šį laikotarpį nėra nustatyta jokių nesąžiningų atsakovo veiksmų, vengimo vykdyti teismo įpareigojimus ir pan., todėl teismas sprendė, jog ieškovė nepateikė teismui įrodymų ir teismas nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių realią grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Biovoice“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas elgiasi nenuosekliai ir prieštarauja savo paties išvadoms civilinėje byloje. Teismas dar 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi tenkino ieškovės pašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui SIA „KS Terminal“, laikydamas, kad ieškinio suma yra didelė, nors ieškovė su prašymu, kaip ir šiuo atveju, dėl objektyvių priežasčių negalėjo ir nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pareikšto ieškinio suma didelė atsakovui. Taigi teismas, esant toms pačioms aplinkybėms, negalėjo padaryti byloje viena kitai prieštaraujančių išvadų. Teismas tą pačią sumą 2014 m. gegužės 19 d. nutartyje pripažino didele, vertindamas sprendimo tinkamo neįvykdymo riziką juridinio asmens, bet ne fizinio asmens, atžvilgiu. Neturint duomenų apie A. K. turtą ir pajamas, situacija turėjo būti vertinama taip pat kaip ir 2014 m. gegužės 19 d. nutartyje.Patikslintame ieškinyje ieškovė atsisakė solidariosios atsakovų atsakomybės ir ieškinio tenkinimo atsakovo A. K., o ne SIA „KS Terminal“ atžvilgiu, jam vienam tektų vykdyti sprendimą, taigi, akivaizdu, kad tinkamo teismo sprendimo neįvykdymo rizika dar labiau išauga.Teismas užmiršo atsakovo A. K. elgesį nagrinėjamos civilinės bylos metu. Atsakovui SIA „KS Terminal“ pareiškus prašymą dėl rašysenos ekspertizės, buvo sprendžiamas tuo metu atsakovo SIA „KS Terminal“ atstovu procese veikusio A. K. laisvųjų parašų pavyzdžių ginčo garantijos pasirašymo laikotarpiu gavimo klausimas. A. K. pateikė tik vieną parašo pavyzdį, teigdamas, kad daugiau nėra įmanoma pateikti, tuo tarpu ieškovė savo iniciatyva Latvijos Respublikoje surinko ir teismui pateikė daugiau kaip 13 dokumentų su atsakovo parašų pavyzdžiais. Atlikus pakartotinę rašysenos ekspertizę paaiškėjo, kad A. K. nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios melavo, kad ginčo garantijoje esantis parašas yra ne jo. Tokie veiksmai negali būti vertinami kitaip, kaip nesąžiningumas ir siekis bet kokia kaina išvengti civilinės atsakomybės, o ieškovę palikti su 132 600,15 Eur nuostoliais.Atsakovas A. K. buvo tinkamai informuotas apie teisę pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą, tačiau nepateikė, nors ir turėjo galimybę pateikti įrodymus, patvirtinančius jo gerą finansinę padėtį. Taigi atsakovas sąmoningai slepia ir (ar) nepateikia teismui duomenų ir informacijos apie save.A. K. tapo atsakovu tik 2016 m. kovo 10 d., ieškovei patikslinus ieškinį, taigi atsakovui tik dabar atsirado realus pagrindas imtis aktyvių veiksmų, kuriais būtų siekiama paslėpti, perleisti savo turtą. Atsižvelgiant į jo nesąžiningumą ir melavimą, kyla didelė rizika, kad operatyviai nepritaikius apsaugos priemonių, ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.Atsakovas SIA „KS Terminal“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Ieškinio suma vertinama ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į konkretaus asmens finansinę padėtį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad prašoma priteisti suma didelė atsakovui A. K.. Būtent ieškovė turi pateikti duomenis apie atsakovo sunkią finansinę padėtį ar nemokumą. Ta aplinkybė, kad teismas atsakovui SIA „KS Terminal“ buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, negali lemti pareigos teismui taikyti šias priemones ir A. K. atžvilgiu, kai realios grėsmės spendimo įvykdymui nėra. Vien tai, kad atsakovas yra Latvijos Respublikos pilietis, negali nulemti būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes Lietuvos Respublikos teismų sprendimai gali būti pripažinti ir vykdomi Latvijoje.Skundo teiginys, kad A. K. elgiasi nesąžiningai ir jo elgesys kelia abejonių dėl palankaus ieškovei sprendimo įvykdymo, yra nepagrįstas. Atsakovas A. K. elgiasi sąžiningai – vykdo teismo įpareigojimus, veikdamas pagal įgaliojimą, atstovavo SIA „KS Terminal“, atvyksta į teismo posėdžius iš Latvijos, duoda paaiškinimus, nevengia pateikti teismo ar ieškovės prašomus dokumentus, bendradarbiauja procese. Nėra jokio pagrindo teigti, kad įtraukus A. K. atsakovu byloje, jo elgesys gali pasikeisti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo A. K. atžvilgiu.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.Nagrinėjamu atveju ginčas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo nėra iškilęs, be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinys atsakovo A. K. atžvilgiu buvo tenkintas, iš pastarojo ieškovei priteisiant 132 600,15 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos t.y. 2016 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 599,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas ar taps neįmanomu – buvimo.Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog savaime didelė ieškinio suma, neįvertinus atsakovo finansinių galimybių, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; kt.), o ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui (t. y. A. K.), pažymėtina, jog grėsmę realiam teismo sprendimo įvykdymui (taigi ir pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones) gali pagrįsti ne tik didelė ieškinio suma ir bloga atsakovo turtinė padėtis, bet ir kitos aplinkybės (pavyzdžiui, atsakovo nesąžiningas elgesys ikiteisminiuose santykiuose ar teisminio nagrinėjimo metu, turto realizavimas tretiesiems asmenims, ieškovui pateikus ieškinį ir kt.), leidžiančios teismui daryti pagrįstą prielaidą, jog atsakovas gali imtis (ėmėsi) veiksmų išvengti sprendimo įvykdymo ir (ar) jį iš esmės apsunkinti. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė savo atskirajame skunde ir kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų (be kita ko, šalių procesinių dokumentų ir teismo nutarčių turinio), atsakovas A. K., ieškovei pareiškus ieškinį, neigė, kad SIA „KS Terminal“ 2012 m. kovo 16 d. išduotoje ginčo garantijoje (kuri Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimu pripažinta negaliojančia) esantis parašas yra jo (t. y. atsakovo A. K.). Tačiau atlikus pakartotinę rašysenos ekspertizę paaiškėjo, kad atsakovas A. K. nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios melavo tiek ieškovei, tiek ir teismui, kadangi teismo rašysenos ekspertizė patvirtino, jog būtent šis atsakovas pasirašė ginčo garantiją, dėl kurios išdavimo ieškovė patyrė žalą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirminės ekspertizės metu nepavyko nustatyti ar 2012 m. kovo 16 d. SIA „KS Terminal“ garantijoje pasirašė A. K., būtent dėl to, kad atsakovas nepateikė pakankamai laisvųjų parašų pavyzdžių ekspertui ištirti, savo ruožtu ieškovės (o ne atsakovo) dėka iš Latvijos Respublikos juridinių asmenų registro tvarkytojo buvo gauta daugiau laisvųjų A. K. parašų pavyzdžių, reikalingų pakartotinei ekspertizei atlikti.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovo A. K. elgesys ir jo pozicijos nenuoseklumas, leidžia daryti pagrįstą prielaidą dėl atsakovo A. K. galimo nesąžiningumo ir bandymo išvengti nuostolių ieškovei padengimo, tuo labiau, kad atsakovas, nors ir tinkamai informuotas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo atžvilgiu nagrinėjimą, nepateikė nei atsiliepimo į prašymą, nei į atskirajį skundą, o taip pat duomenų apie jo turtinę padėtį. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas manyti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas.Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014 ir kt.). Savo ruožtu esant pirmiau nurodytai situacijai ir atsakovui nepateikus jokių duomenų, galinčių paneigti tokios rizikos atsiradimo tikimybę, nėra jokio pagrindo atsisakyti taikyti ieškovės prašomas apsaugos priemones.Įvertinus pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis naikintina, o ieškovės prašymas, vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, tenkintinas iš dalies – areštuojant atsakovo A. K. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant 132 600,15 Eur sumos, ir tik jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovo turtines teises bei pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biovoice“ (j. a. k. 302464550) pareikštam reikalavimui užtikrinti areštuoti atsakovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovo turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Bendra turto arešto suma – 132 600,15 Eur (šimtas trisdešimt du tūkstančiai šeši šimtai eurų 15 ct).
Areštuotas atsakovo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas perduodamas saugoti tiems asmenims, pas kuriuos jis yra. Areštuotu turtu, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba reikšmingo vertės sumažėjimo, leidžiama naudotis.
Nutartis vykdoma skubiai.
Nutarties kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir turto arešto aktų registro tvarkytojui.